Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-144-309/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-15
Bylos Nr.
AN2-144-309/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00441-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-144-309/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00441-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.3.; 21.11.10.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 80 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui už tai, kad jis 2021 m. balandžio 1 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini) rajono sav., Krašto keliai (duomenys neskelbtini) km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę naudojosi rankomis mobiliojo ryšio priemone.

Šalies argumentai

2. A. B. 2021 m. birželio 8 d. skundu kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. liepos 5 d. nutartimi A. B. skundo netenkino, Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutartį ir Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad nei policijos pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priežastį, dėl kurios jis padarė administracinį nusižengimą, t. y. į tai, kad jam tuo metu paskambino sūnus ir jis pagalvojo, kad jam ar kitam artimajam galėjo atsitikti nelaimė, nes sūnus be priežasties neskambina. Tąkart sūnus skambino todėl, kad jam pakilo aukšta temperatūra ir reikėjo vaistų. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis neturėjo galimybės skubiai sustoti kelkraštyje ir atsiliepti telefonu, be to, sustodamas jis galėjo sukelti avarinę situaciją, o norėdamas to išvengti ir įsitikinęs, kad kitiems eismo dalyviams nekelia jokios grėsmės, nesudaro kliūčių eismui, jis skubiai atsiliepė mobiliuoju telefonu. Teismas nevertino ir to, kad savo veiksmais žalos jis niekam nepadarė, jokių pasekmių nesukėlė.

4.2. A. B. teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant įsidarbinti, nes vienas iš reikalavimų yra teisės vairuoti transporto priemones turėjimas, o kadangi jo išsilavinimas yra tik vidurinis, kitokio pobūdžio darbo, atsižvelgiant į tai, kad jis gyvena kaimo vietovėje, jis neturi galimybės susirasti. Šiuo metu jis galėtų būti priimtas į darbą, nes darbdaviams reikalingas vairuotojas, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negali įsidarbinti ir taip praranda pragyvenimo šaltinį.

4.3. Nurodo nesutinkantis su teismo išvada, kad aplinkybės, jog jis vienas rūpinasi savo tėvais ir kitais artimaisiais, jų sveikata, medicinos priemonėmis jiems susirgus, maisto produktais ir kt., nelaikytina išskirtinio pobūdžio aplinkybe. Teigia, kad jo tėvai ir kiti artimieji neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir jų nevairuoja, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nubaudžiamas ne tik jis, bet ir jo artimieji.

4.4. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką. Nurodo, kad dėl jo kaltės dabar turi kentėti visa jo šeima ir artimieji. Atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018 yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju neigiami padariniai, kuriuos patirs pažeidėjas, turėtų būti įvertinti individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat įvertinus santykį tarp neigiamų padarinių ir proporcingumo principo, tačiau nutarimą priėmusi institucija visiškai nesigilino į nurodytas aplinkybes ir neigiamas pasekmes, kurias jam sukels teisių atėmimas.

4.5. A. B. pažymi, kad ANK 417 straipsnyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Taigi teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas gali būti taikomas arba gali būti netaikomas. Kad būtų taikomas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, turi būti įvertintos kitos bylai svarbios ir teisiškai reikšmingos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas į jo nurodytas priežastis visiškai neatsižvelgė, tik vadovavosi tuo, kad anksčiau jis yra du kartus baustas administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teismas nevertino ir to, kad jis savo kaltę visada pripažino, pasižadėjo ateityje vairuodamas nesinaudoti mobiliojo ryšio priemone. Taip teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio l dalies nuostatas.

4.6. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinio nusižengimo pobūdis pats savaime neužkerta kelio ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Įstatyme nenumatyta, kad už tam tikrų administracinių nusižengimų padarymą, ar už pakartotinį pažeidimą nebūtų galima skirti švelnesnės negu įstatymas numato nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Juo labiau, kad straipsnyje numatyta, jog specialios teisės atėmimas gali būti taikomas, tačiau nėra privalomas. Vertinant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, svarbu buvo įvertinti ir tą aplinkybę, kad jis neginčijo pažeidimo, iš karto pripažino, gailisi, kad naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, paaiškino ir nuoširdžiai nurodė visas aplinkybes, be to, nesukėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams, pažeidimu jokios žalos nepadarė, o netekęs vairuotojo pažymėjimo, negalės įsidarbinti.

4.7. A. B. teigimu, naudotis viešuoju transportu jis neturi galimybės, nes gyvena kaime, susisiekimas čia yra labai prastas. Mano, kad jo išvardintų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymu, būtų sukelti dideli buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be kita ko, nesivadovavo ir teismų praktika taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y. nesivadovavo Šiaulių apygardos teismo nutartimis Nr. ATP-39-135/2016, AN2-185-282/2019, AN2-74-300/2020, kuriose nurodyta, kad įstatymas nereikalauja taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Esant visumai nurodytų aplinkybių mano, kad administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus jam tik baudą, netaikant administracinio poveikio priemonės.

5. Atsiliepimų į A. B. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. kaltės klausimo neginčija, kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

8. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

9. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Taigi, kaip teisingai pažymėta A. B. apeliaciniame skunde, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nėra privaloma, t. y. ši poveikio priemonė gali būti neskiriama ir netaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

10. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikių priemonių skyrimo pagrindais. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

11. A. B. Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas 80 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui, t. y. minimaliam ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytam terminui. Iš šio nutarimo matyti, kad skiriant A. B. administracinę nuobaudą atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad A. B. yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, kaip nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, per vienus metus administracine tvarka jis baustas šešis kartus, iki administracinio nusižengimo, už kurį yra nubaustas tyrėjo 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), už analogišką nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jau buvo baustas du kartus (nusižengimai padaryti 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 19 d.), o tai rodo, kad A. B. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, jo elgesys, vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą pastarojo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Pastebėtina, kad už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone), apeliantas buvo nubaustas ir 2017 metais.

13. Apygardos teismo vertinimu, A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl to, kad jam tuo metu paskambino vaikas, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant įsidarbinti, jis vienas rūpinasi savo tėvais ir kitais artimaisiais, gyvena kaimo vietovėje, todėl naudotis viešuoju transportu neturi galimybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantui administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju paskirta nepagrįstai. Nekyla abejonių, kad minėtos aplinkybės A. B. buvo žinomos iki nusižengimo padarymo, tačiau jos pastarojo nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai bei kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde A. B. nurodytas aplinkybes, kad paskambinus vaikui jis neturėjo galimybės sustoti ir kalbėti su vaiku nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, kad jis vienas rūpinasi savo tėvais ir kitais artimaisiais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones negalės įsidarbinti – kadangi gyvena kaime ir turi tik vidurinį išsilavinimą, neturės galimybės susirasti darbo, kurio funkcijoms atlikti nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, naudotis viešuoju transportu jis neturi galimybės, nes kaime susisiekimas yra labai prastas. Sutikti su A. B. skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu baudžiamas ne tik jis, bet ir jo artimieji, nes jie neturi teisės vairuoti transporto priemones ir jų nevairuoja, nėra pagrindo, nes administracinio poveikio priemonė paskirta A. B., o ne jo artimiesiems. Be to, tai kad apeliantas pablogino ne tik savo, bet, galimai, ir artimųjų padėtį yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų rezultatas.

14. Esant visumai nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad apeliantui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog administracinė nuobauda A. B. paskirta teisingai, neskirti pastarajam administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas