- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-2252-803/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06568-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio spaustuvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Metauta“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintą pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Metauta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio spaustuvė“ taikos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme pateiktas pareiškėjų reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - RUAB) „Metauta“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Senamiesčio spaustuvė“ prašymas supaprastinto proceso tvarka patvirtinti pareiškėjų 2014 m. vasario 21 d. sudarytos taikos sutarties sąlygas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino, patvirtindamas pateiktą teismui 2014 m. vasario 21 d. taikos sutartį.
Apylinkės teisme gautas pareiškėjo RUAB „Metauta“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl: 1) 20 000 Lt (5792,40 Eur) baudos pagal taikos sutarties 3 punktą ir 295,96 Eur palūkanų; 2) 24 000 Lt (6950,09 Eur) dydžio baudos pagal taikos sutarties 4 punktą ir 431,91 Eur palūkanų; 3) 30 984,85 Lt (8886,95 Eur) dydžio išlaidų (nuostolių) dėl patalpų defektų šalinimo; 4) 2068,59 Lt (599,11 Eur) skolos pagal taikos sutarties 6 punktą ir 218,08 Eur delspinigių pagal nuomos sutarties 4.8 punktą; 5) 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtų sumų, skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki visiško atsiskaitymo (b. l. 17-20).
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) UAB „Senamiesčio spaustuvė“ prašė iš dalies patenkinti pareiškėjo prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl ne didesnės kaip 1000 Lt baudos sumos pagal taikos sutarties 3 punktą ir 24 000 Lt baudos – pagal taikos sutarties 4 punktą; likusios prašymo dalies prašė netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-08 nutartimi pareiškėjo RUAB „Metauta“ prašymą tenkino iš dalies; nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl 5792,40 Eur baudos pagal taikos sutarties 3 punktą, 6950,09 Eur baudos ir 431,91 Eur palūkanų pagal taikos sutarties 4 punktą, taip pat 599,11 Eur nuomos mokesčio pagal taikos sutarties 6 punktą išieškojimo iš suinteresuoto asmens „Senamiesčio spaustuvė“; likusios dalies pareiškėjo UAB „Metauta“ reikalavimų netenkino. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 7 d., o taikos sutarties 3 punkte aiškiai įtvirtintas 1000 Lt baudos už patalpų neatlaisvinimą iki 2014 m. balandžio 14 d. principas, todėl tenkino pareiškėjo reikalavimą išduoti vykdomąjį raštą dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) baudos. Teismas netenkino nuomininko prašymo sumažinti baudos dydį, konstatuodamas, jog šalys prieštaravimų dėl taikos sutarties 3 punkte nustatytos 1000 Lt dydžio baudos už kiekvieną dieną nepareiškė, o nuomininkui tiko baudos dydis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad baudos dydį ir pagrįstumą CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies aspektu įvertino tvirtindamas taikos sutartį, o ginčyti baudos dydį šalys gali tik atnaujinus procesą civilinėje byloje.
Teismas konstatavo, kad taikos sutarties 3 punkte nenustatyta data, iki kada turi būti mokama šiame punkte nustatyta bauda, todėl pareiškėjos reikalavimą dėl 295,96 Eur palūkanų laikė nepagrįstu. Teismas laikė pagrįstą pareiškėjo reikalavimą išduoti vykdomąjį raštą dėl 24000 Lt baudos ir 431,91 Eur palūkanų už pinginės prievolės termino praleidimą, kadangi skolininkė neginčijo aplinkybės, jog iki nustatyto termino neatkūrė patalpų būklės.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog 2014 m. gegužės 5 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktu perduotos tik gamybinės patalpos, biuro (administracinėmis) patalpomis nuomininkas naudojosi iki 2014 m. birželio mėn., ir nuomininkui nepateikus įrodymų apie sumokėtą nurodytą nuomos mokestį, todėl pareiškėjos reikalavimas išduoti vykdomąjį raštą dėl 2068,59 Lt (599,11 Eur) nuomos mokesčio skolos pagrįstas.
Teismas sprendė, jog pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 30 684,85 Eur nuostolių netenkinamas, kadangi taikos sutartyje konkretus nuostolių dydis nenustatytas, ir jį pareiškėja turi įrodyti ginčo teisenos tvarka pareikšdama ieškinį. Taip pat teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl 218,08 Eur delspinigių, numatytų Nuomos sutarties 4.8 punkte, kadangi taikos sutarties 6 punkte nesusitarta dėl delspinigių už vėlavimą mokėti nuomos mokestį. Sprendė, kad nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą ir dėl procesinių palūkanų, kadangi teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra nuostatų dėl procesinių palūkanų mokėjimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis; b. l. 55-58).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas(suinteresuotas asmuo) UAB „Senamiesčio spaustuvė“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas:1) atnaujinti terminą atskirtajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutarties pateikti; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutarties dalį, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą 5792,40 Eur sumai pagal taikos sutarties 3 punktą, sumažinant baudą iki 289,62 Eur; 3) panaikinti apylinkės teismo 2015-07-08 nutarties dalį, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą 431,91 Eur sumai pagal taikos sutarties 4 punktą ir 599,11 Eur nuomos mokesčio sumai pagal taikos sutarties 6 punktą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą išduoti vykdomąjį raštą dėl visos taikos sutarties 3 punkte numatytos baudos sumos, kadangi nevertino jos atitikimo protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei pagrįstumo klausimo. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien ta aplinkybe, jog nutartimi pats patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį su 1000 Lt per dieną netesybų dydžiu. Apelianto teigimu, esant aiškiai per didelėms netesyboms, teismo teisė jas sumažinti įtvirtinta įstatyme (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), o jų mažinimo bei kontrolės klausimais pasisakyta Kasacinio teismo praktikoje. Mano, jog ginčijant netesybų dydžio pagrįstumą ir prašant teismo sumažinti netesybas, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į faktinę situaciją. Apelianto teigimu, netesybos prieštarauja protingumo bei sąžiningumo kriterijams ir įvertinus visų patalpų nuomos kainą, kuri per mėnesį sudaro 1838,64 Lt, bei priteistą baudos dydį, net 18 kartų didesnį nei nuomos mokestis. Nurodo, jog nepiktnaudžiavo savo padėtimi visą nuomos laikotarpį, dvidešimties dienų vėlavimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių – laiko stokos išgabenti spausdinimo įrenginius, be to, už visą laikotarpį pareiškėjui sumokėjo nuomos mokestį, įvykdydamas prievolę iš dalies. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta išduoti 431,91 Eur dydžio palūkanų sumai vykdomąjį raštą nurodė, jog pirmosios instancijos teismas įtvirtino dvigubų netesybų taikymą. Nurodo, jog pagal įstatymą negalima reikalauti netesybų ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas turi mokėti nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-06-30 už komunalines bei kitas paslaugas. Apeliantas nurodo, jog pagal patvirtintą taikos sutartį nuomotojui vėluojant atlaisvinti patalpas įtvirtintas ne faktinis nuomos mokesčio mokėjimas, bet 1000 Lt už dieną bauda, teismo patvirtintos taikos sutarties 5 punkte sulygtas susitarimas yra dėl jau susidariusio įsiskolinimo padengimo, o teismo nurodyto taikos sutarties 6 punkto apskritai nėra. Byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjui patalpos grąžintos 2014-05-05 priėmimo – perdavimo aktu, o pareiškėjo argumentai, jog nuomininkas ne visas patalpas perdavė 2014-05-05, nepagrįsti. Iš pareiškėjo pateiktų sąskaitų ir atliktų darbų aktų matyti, jog 2014 m. gegužės – birželio mėnesiais patalpose buvo vykdomi remonto darbai, kas patvirtina aplinkybę, jog skolininkas pareiškėjui patalpas perdavė 2014-05-05. Skolininko teigimu, vertindamas nuomos mokesčio sumos mokėjimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu, jog nuomininkas atlaisvino tik dalį patalpų, o kitą dalį jų naudojo 2014 m. birželio mėnesį. Skolininko teigimu, patalpų grąžinimas užfiksuotas patalpų grąžinimo aktu, jame nėra nurodyta, jog grąžintos pareiškėjui ne visos patalpos, todėl nėra pagrindo vertinti, jog dalimi patalpų skolininkas naudojosi ir birželio mėnesį.
Suinteresuotas asmuo taip pat prašo teismo pratęsti terminą atskirtajam skundui paduoti, kadangi jis buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių (b. l. 61-67).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens UAB „Senamiesčio spaustuvė“ atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį, o skolininkui skirti 1000 Eur baudą, iki 50 proc. baudos skiriant pareiškėjui RUAB „Metauta“. Nurodo, kad pasirašydamos taikos sutartį šalys susitarė taikiai, taip išspręsdamos tarp jų kilusį konfliktą, jos turinys buvo aiškus ir suprantamas, šalys aiškiai suprato pareigų pagal patvirtintą taikos sutartį nevykdymo pasekmes, su jomis sutiko. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, iš naujo nevertina taikos sutarties sąlygų, o tik ištiria šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo iš esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis), tačiau negali keisti taikos sutarties sąlygų. Nurodo, jog teismas įvertino pažeidimo trukmę, nuostolių dydį ir priėmė pagrįstą nutartį. Pareiškėjo teigimu, taikos sutartyje nustatyta tik du kartus, o ne 18 kartų didesnė bauda nei nuomos mokestis, kadangi pagal nuomos sutarties 1.2 punktą nuomos mokestis sudarė 12 705 Lt (su PVM). Pareiškėjas nesutinka su nuomininko argumentais dėl taikomų dvigubų netesybų. Pagal teismų praktiką dvigubų netesybų taikymas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai tiek netesybos, tiek palūkanos skaičiuojamos už tą patį pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju skolininkas įsipareigojo atlikti patalpų remonto darbus iki 2014-04-14, jų neatlikęs nustatytu terminu – sumokėti 6950,88 Eur baudą iki 2014-04-30, ir už prievolės mokėti baudą neįvykdymą paskaičiuotos 431,91 Eur dydžio palūkanos. Pareiškėjo teigimu, tai nelaikoma dvigubų netesybų skaičiavimu, kadangi palūkanos padengia minimalius nuostolius dėl to, kad skolininkas vėluoja sumokėti 6950,88 Eur baudą ir negali naudotis pinigais. Pareiškėjo teigimu, taikos sutarties 6 punkte su nuomininku susitarė dėl nuomos mokesčio mokėjimo, skolininkas biuro patalpomis naudojosi iki 2014 m. birželio 30 d., todėl už naudojimąsi biuro patalpomis jam buvo išrašyta 2377,49 Lt (688,57 Eur) sumos 2014-06-30 PVM sąskaita – faktūra. Nurodo, jog skolininkas minėtos PVM sąskaitos – faktūros neginčijo, jos dalį (89,46 Eur) yra apmokėjęs. Pareiškėjas nurodo, jog skolininkas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, sąmoningai klaidina teismą, vengdamas piktybiškai atsiskaityti, todėl skolininkui turėtų būti skiriama 1000 Lt bauda, 50 proc. baudos paskiriant pareiškėjui (b. l. 73-78).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į apelianto atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui RUAB „Metauta“ išduotas vykdomasis raštas dėl 5792,40 Eur baudos pagal taikos sutarties 3 punktą, 431,91 Eur palūkanų pagal taikos sutarties 4 punktą ir 599,11 Eur nuomos mokesčio pagal taikos sutarties 6 punktą, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Įstatymas numato teisę šalims išspręsti tarpusavio ginčytinus klausimus taikiai, tikslu užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1dalis; CPK 579-582 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, ir kt.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus (šalių pasirašytą 2014-05-05 priėmimo perdavimo aktą), pagrįstai nustatė, jog skolininkas UAB „Senamiesčio spaustuvė“ nevykdė taikos sutarties 1 punkto ir neatlaisvino patalpų iki 2014-04-14, dėl ko jam kyla taikos sutarties 3 punkte numatyta taikos sutarties 1 punkto neįvykdymo pasekmės – 1000 Lt bauda už kiekvieną kalendorinę dieną už naudojimąsi faktiškai patalpomis po 2014-04-14. Skolininkas ginčija pareiškėjo paskaičiuotą 5792,40 Eur dydžio baudą, remdamasis pareiškėjo ir skolininko pasirašytu 2014-05-05 priėmimo – perdavimo aktu, nurodydamas, jog bauda neatitinka protingumo, pagrįstumo ir sąžiningumo kriterijų, o teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į teismų praktiką, nesumažino netesybų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nurodyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983, 6.985 straipsniai). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, patvirtino, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės; jos kilusį ginčą išsprendė taikiai, abipusių derybų būdu, sulygdamos abiems pusėms palankias taikos sutarties sąlygas. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, o patvirtinta taikos sutartis įgijo res judicata galią. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino skolininko prašymu taikos sutarties 3 punkte nustatyto 1000 Lt už kiekvieną dieną baudos dydžio, kadangi šalys taikos sutartį pasirašė laisva valia, o skolininkas su minėtu baudos dydžiu sutiko. Be to, baudos dydis vertintinas kaip paskata apeliantui įvykdyti taikos sutarties 1 punkto sąlygą, o apeliantas, pasirašęs taikos sutarties sąlygas, žinojo tiek patalpų atlaisvinimo terminą, tiek už jo pažeidimą gresiančios baudos dydį ir turėjo įvertinti savo galimybes atlaisvinti patalpas iki taikos sutartyje numatyto termino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo argumentu, jog sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, baudos dydis negali būti ginčijamas. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant taikos sutarties sąlygų, teismas neturi vertinti sutarties sąlygų teisėtumo, jis yra saistomas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje išdėstytų sąlygų turinio, kurios vertinamos teismo tvirtinant taikos sutartį. Priešingu atveju kitoks taikos sutarties sąlygos dėl baudos skaičiavimas ar baudos sumažinimas reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, o teismas pagal įstatymą gali pakeisti tik šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo teisingų išvadų pagrįstumui neturi įtakos ir apelianto nurodyta nepiktnaudžiavimo savo padėtimi aplinkybė bei nuomos mokesčio sumokėjimas iki 2014-05-05, kadangi, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, taikos sutartis nebuvo nuginčyta, ji įgijo res judicata galią, o apeliantas, pasirašydamas taikos sutartį, turėjo įvertinti ir patalpų atlaisvinimo galimybes iki 2014-04-14.
Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu išduoti vykdomąjį raštą dėl 431,91 Eur palūkanų pagal taikos sutarties 4 punktą, nurodydamas, jog už tą patį prievolės nevykdymą negali būti taikomos dvigubos netesybos.
Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog nuomininkas iki 2014 m. balandžio 14 d. (įskaitytinai) į nuomos sutarties pasirašymo metu buvusią padėtį atstatys pablogintą patalpų būklę pagal taikos sutartyje nurodytus darbus, o jų neatlikęs nuomininkas iki 2014 m. balandžio 30 d. įsipareigoja sumokėti nuomotojui 24000 Lt baudą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuomininkas atliko taikos sutarties 2 punkte numatytus darbus, ar kad sumokėjo nuomotojui 24000 Lt baudą, minėtų aplinkybių neginčijo, todėl teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl 6950,09 Eur baudos išieškojimo. Tačiau apylinkės teismo patvirtintoje taikos sutartyje šalys nesusitarė dėl įstatyme numatytų palūkanų priteisimo tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo neįvykdytų taikos sutarties 4 punkto, todėl vertintina, jog nėra pagrindo ir išduoti vykdomojo rašto dėl pareiškėjo paskaičiuotų 431,91 Eur dydžio palūkanų. Kaip jau buvo minėta, spręsdamas dėl vykdomo rašto išdavimo teismas vertina tik taikos sutartimi sulygtų sąlygų nevykdymą ir nekeičia susitarimo esmės. Minėta aplinkybė nurodyta ir teismų praktikoje, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, jog šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pareiškėjo prašomas išduoti vykdomasis raštas dėl 431,91 Eur dydžio palūkanų keičia šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas, todėl jis šioje dalyje negali būti išduotas.
Apeliantas atskirajame skunde ginčija ir apylinkės teismo sprendimą išduoti vykdomąjį raštą dėl 599,11 Eur nuomos mokesčio, nurodydamas dvi aplinkybes – apylinkės teismo 2014-03-07 nutartimi nepatvirtintą taikos sutarties 6 punktą bei faktiniu patalpų nesinaudojimu 2014 m. birželio mėnesį, kurį, anot apelianto, pagrindžia 2014-05-05 patalpų priėmimo – perdavimo aktas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, jog apylinkės teismas 2014-03-07 nutartyje nepatvirtino šalių sudarytos taikos sutarties 6 punkto, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog šalys nesusitarė dėl nuomos mokesčio mokėjimo už faktinį naudojimąsi patalpomis. Apylinkės teismui pareiškimas dėl taikos sutartie patvirtinimo pateiktas supaprastinto proceso tvarka (CPK 579-582 straipsniai), iš apylinkės teismo 2014-03-07 nutarties matyti, jog dėl taikos sutarties 6 punkto atskirai nepasisakyta (teismas nenurodė, jog netvirtina minėto punkto), šalys susitarė dėl taikos sutarties sąlygų (tarp jų ir taikos sutarties 6 punkto), todėl vertintina, jog taikos sutarties 6 punkto neperkėlimas į teismo nutartį yra techninė klaida ir taikos sutarties 6 punktas turėtų būti vykdomas.
Nesudaro panaikinti apylinkės teismo nutarties dalies dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 599,11 Eur nuomos mokesčio ir aplinkybė, jog apeliantas faktiškai nesinaudojo patalpomis 2014 m. birželio mėnesį. Sutiktina su apelianto argumentu, jog 2014-05-05 patalpų perdavimo – priėmimo akte nenurodyta, jog dalis patalpų (pareiškėjo teigimu, biuro patalpos) neperduota, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas nesinaudojo patalpomis. Byloje pateikta 2014-06-30 PVM sąskaita – faktūra Serija MET Nr. 0000918, kurioje aiškiai nurodytas patalpų nuomos terminas (2014-06-01 – 2014-06-30; b. l. 33). Iš pareiškėjo pateikto pardavimų ir atsiskaitymų žurnalo matyti, jog nuomininkas 2014-07-10 pagal nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo pareiškėjui 308,90 Lt (b. l. 34). Taigi skolininkas sutiko su išrašyta PVM sąskaita – faktūra už patalpų nuomą 2014 m. birželio mėnesį, duomenų apie tai, kad ginčijo PVM sąskaitą – faktūrą nepateikė, be to, sutikdamas su ja, ir apmokėjo dalį (CPK 178,185 straipsniai). Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkas naudojosi pareiškėjo nurodytomis patalpomis ir 2014 m. birželio mėnesį, o už naudojimąsi patalpomis turi pareigą mokėti nuomos mokestį bei kitas išlaidas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė išduoti vykdomąjį raštą dėl 431,91 Eur palūkanų išieškojimo pagal taikos sutarties 4 punktą, todėl minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 338 straipsnis). Likusios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl prašymo paskirti baudą
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant jam (CPK 95 straipsnis).
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turi neabejotiną subjektinę teisę patikrinti apeliacine tvarka teismo nutarties, kuria buvo išspręstas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumą ir pagrįstumą. Vien tik dalies atskirojo skundo pripažinimo nepagrįstu faktas per se nereiškia, kad jį pateikęs asmuo siekė kito tikslo, nei panaikinti jo atžvilgiu priimtą nepalankų teismo procesinį sprendimą. Pareiškėjo nuomonė dėl apelianto tikslų, teikiant atskirąjį skundą, nesant akivaizdžių įrodymų apie nesąžiningą jo procesinį elgesį, negali būti pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Dėl to netenkintinas ir pareiškėjo prašymas skirti apeliantui baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl 431,91 Eur palūkanų pagal taikos sutarties 4 punktą išieškojimo iš suinteresuoto asmens UAB „Senamiesčio spaustuvė“.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.