Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Moleikaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K., O. K., I. K., V. D., D. D., L. K., A. K., H. Š., K. Š. ir D. Š. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Lazdynų mokykla) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dalis bylos nutrauktina, kita pareiškėjų skundo dalis atmestina

6. Ginčas byloje kilo dėl Tarybos Sprendimų Nr. 1-116 ir Nr. 1-127, kuriais numatyta Mokyklą iki 2015-08-31 iš vidurinės pertvarkyti į pagrindinę, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Remiantis bylos surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Taryba Sprendimu Nr. 1-116 nusprendė pakeisti Tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 m. bendrojo plano 1 priedo „Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2014-2015 metų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas“ II dalies „Vidurinės mokyklos“ 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 11, 16 ir 20 eilutes. Atitinkamai, 9 eilutėje pritarta Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementų įgyvendinimui Mokykloje, 2014-2015 mokslo metais vidurinio ugdymo programos akreditacijai ir inicijuoti įstaigos teisinės formos ir tipo (gimnazija) pakeitimą iki 2015-08-31, o esant neigiamoms akreditacijos išvadoms, pertvarkyti mokyklą į pagrindinę iki 2015-08-31. Taryba Sprendimu Nr. 1-127 nusprendė iki 2015-08-31 Mokyklą iš vidurinės pertvarkyti į pagrindinę (1.5 punktas), patvirtino Mokyklos nuostatus (2.5 punktas), suformulavo su tuo susijusius įpareigojimus Mokyklos direktoriui (3, 4.1, 4.2 ir 4.3 punktai).

Dėl pareiškėjų L. K. ir A. K. skundo

8. L. K. ir A. K. 2016-10-29 pareiškimais (t. 2, b. l. 24, 25) kreipėsi į teismą, nurodydami, kad atsisako skundo bei pažymėdami, kad jiems yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės.

9. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) (toliau – ABTĮ) 52 straipsnį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 3 punktą, jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas bylą nutraukia. Pagal ABTĮ 102 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai L. K. ir A. K. pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo, toks atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis. Bylos nutraukimas šiuo pagrindu nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų L. K. ir A. K. atsisakymas nuo skundo priimtinas, ši administracinės bylos dalis nutrauktina.

Dėl Tarybos Sprendimo Nr. 1-116 dalies panaikinimo

11. Pareiškėjai J. K., O. K., I. K., V. D., D. D., H. Š., K. Š. ir D. Š., be kita ko, skundžia bei prašo panaikinti Tarybos Sprendimo Nr. 1-116 dalį dėl Mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015-08-31.

12. Pažymėtina, jog ABTĮ 5 ir 22 straipsniuose įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. LVAT 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2012-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

13. LVAT 2015-07-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015, konstatuota, kad Tarybos sprendimas, kuriuo yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrasis planas, yra programinio pobūdžio dokumentas, kuriame yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 35 punktą. Toks sprendimas yra tik tarpinis aktas, priimtas mokyklų tinklo pertvarkos procedūros metu. Atitinkamai, LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarpinio-procedūrinio pobūdžio sprendimai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, teismas konstatuoja, kad administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Tarybos Sprendimo Nr. 1-116 dalį, kuria nutarta Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą pertvarkyti į Vilniaus Lazdynų mokyklą, nutrauktina.

Dėl Tarybos Sprendimo Nr. 1-125 dalies panaikinimo ir Tarybos įpareigojimo pratęsti Mokyklos pertvarkymo terminą iki 2017-09-01

14. Pareiškėjai J. K., O. K., I. K., V. D., D. D., H. Š., K. Š. ir D. Š. skundžiasi Tarybos ir Administracijos veiksmais netinkamai įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų pertvarką. Teigia, kad atsakovės šią pertvarką vykdė nesilaikydamos teisės aktuose įtvirtintų procedūrų, skubotai, nors Mokykla vidurinio ugdymo programos mokymą galėjo tęsti iki 2017-09-01. Dėl to Mokykla neturėjo pakankamai laiko pasiruošti akreditacijai, buvo pažeistos Mokyklos bendruomenės teisės ir teisėti interesai. Tuo tarpu atsakovės atsiliepime motyvuoja, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarka yra vykdoma nuo 2005 m., Mokyklą iš vidurinės į pagrindinę pertvarkyti ketinama nuo 2010 m. ir šios aplinkybės Mokyklai bei jos bendruomenei buvo žinomos. Be to, Mokyklai buvo sudarytos galimybės iki 2015-08-31 persitvarkyti į gimnaziją, tačiau jos vidurinio ugdymo programa nebuvo akredituota, todėl Mokyklą nuspręsta pertvarkyti į pagrindinę. Vadinasi, siekiant išspręsti šioje byloje kilusį administracinį ginčą, būtina nustatyti, ar Taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) tinkamai įgyvendino savo funkcijas bei vykdė bendrojo ugdymo mokyklų pertvarką bei ar pagrįstai nusprendė Mokyklą iš vidurinės į pagrindinę pertvarkyti iki 2015-08-31, o ne iki 2017-09-01.

15. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, Švietimo įstatymas ir Taisyklės.

15.2. Švietimo įstatymo (2015-04-16 įstatymo Nr. XII-1613 redakcija) 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad būtent savivaldybės atstovaujamoji institucija (taryba) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti; inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą. Kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas (28 straipsnio 5 dalis). Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi Taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus (28 straipsnio 8 dalis). Atitinkamai, minėtos redakcijos Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, gimnazija. Ši Švietimo įstatymo nuostata pasikeitė 2015-09-01, įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-1281, kuriame buvo nustatyta, jog bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija. Taigi priimtu Švietimo įstatymo pakeitimu nuo 2015-09-01 buvo atsisakyta vidurinės mokyklos tipo ir tai reiškė, kad nuo šios datos vidurinį išsilavinimą teikusios mokyklos turėjo būti pertvarkytos į pagrindines mokyklas ar gimnazijas.

15.3. Taisyklių (2013-08-28 nutarimo Nr. 788 redakcija) VII skyrius „Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimas ir įgyvendinimas“ nustato detalią savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimo bei mokyklų pertvarkymo tvarką bei įtvirtina mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo proceso 3 stadijas: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo. Pagal Taisyklių nuostatas pirmiausia parengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas (35.1 punktas); parengiami bendrajam planui įgyvendinti reikalingi priedai: mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas, mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas bei mokinių vežiojimo užtikrinimo planas (35.2 punktas). Taisyklių 35.3 punkte nustatyta, kad inicijavimo stadijoje konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą. Pagal Taisyklių 35.4 punkte įtvirtintas nuostatas inicijavimo stadijoje mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus, tvirtina savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus. Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija. Taisyklių 35.5 punkte nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, o tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija. Įgyvendinimo stadijoje savivaldybės įgyvendina sprendimus dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų (Taisyklių 36 punktas), įtvirtinimo stadija yra susijusi su teikiama pagalba ir kt. įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma (Taisyklių 37 punktas).

16. Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus privalo konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), jei priimamas sprendimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais, o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis (žr. Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį). LVAT 2015-07-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 yra išaiškinęs, kad savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Šioje nutartyje pažymėta, kad tais atvejais, kai savivaldybės neturi pareigos konsultuotis, jos yra saistomos skaidrumo principo. Taigi, net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą tam, nesusidarytų situacija, kai visuomenė neturi informacijos apie viešojo administravimo subjekto veiklą.

17. Byloje nustatyta, kad Taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatyme, Švietimo įstatyme bei Taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrąjį planą. Šio sprendimo 1 priedo II lentelės 9 eilutėje buvo nurodyta, kad Mokykla (struktūra) iki 2015-08-31 bus pertvarkoma į pagrindinę mokyklą, jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jo lydimųjų teisės aktų reikalavimai. Sprendimo grafoje „Mokyklų bendruomenių siūlymai“ nurodyta, kad Mokyklos taryba, prašo leisti akredituoti vidurinio ugdymo programą ir sudaryti galimybę mokyklai tapti gimnazija skirta mokiniams nuo 6–7 metų iki 18 metų, įgyvendinančia meninės krypties programą, o 2013–2015 metams mokyklą palikti vidurine; siūlymų dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano projekto Mokyklos bendruomenė nepateikė. Tarybos 2014-10-08 sprendimo Nr. 1-2041 2.1 bei 2.2 punktais buvo pripažinti netekusiais galios Tarybos 2012-02-08 sprendimas Nr. 1-446 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ bei 2012-06-20 sprendimas Nr. 1-657 „Dėl Tarybos 2012-02-08 sprendimo Nr. 1-466 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ papildymo“. Tarybos 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2182 buvo nuspręsta pakeisti tam tikras sprendimo Nr. 1-2041 dalis, įskaitant 1 priedo II lentelės 9 eilutę, pastarosios grafoje „Steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar struktūrinių pertvarkymų būdas ir data“ nurodant: 1) pritarti Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementų įgyvendinimui 2014–2015 mokslo metais vidurinio ugdymo programos akreditacijai; 2) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti įstaigos teisinės formos ir tipo pakeitimą iki 2015-08-31; 3) esant neigiamoms akreditacijos išvadoms, pertvarkyti vidurinę mokyklą (struktūrą) į pagrindinę iki 2015-08-31, jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jo lydimųjų teisės aktų reikalavimai. Be to, Tarybos Sprendime Nr. 1-2182 buvo nurodyti galimi du Mokyklos pertvarkos variantai, t. y. Vilniaus Lazdynų gimnazija (tipas – gimnazija (1–8 ir 1–IV klasės)) ir Vilniaus Lazdynų mokykla (tipas – pagrindinė mokykla (1–10 klasės)). Pažymėtina, kad Tarybos Sprendimu Nr. 1-116 dar kartą buvo pakeistas sprendimas Nr. 1-2041, jo 1 priedo II lentelės 9 eilutėje išbraukiant įrašą: „jeigu nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydimųjų teisės aktų reikalavimai“. Taryba, įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrąją planą, 2015-07-29 priėmė Sprendimą Nr. 1-127 kurio 1.5, 2.5, 3, 4, 4.1, 4.2 ir 4.3 punktai yra tiesiogiai susiję su Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymu į pagrindinę mokyklą iki 2015-08-31.

18. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad Taryba priėmė Sprendimą Nr. 1-127 dėl Mokyklos pertvarkos po to, kai Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1909, kuriuo perkėlė Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies normos įsigaliojimo datą į 2017-09-01. Šis įstatymas įsigaliojo 2015-07-10. Pažymėtina, kad pareiškėjai skundą iš esmės ir grindžia bei Tarybos veiksmų neteisėtumą akcentuoja tuo aspektu, kad Taryba nusprendė vykdyti Mokyklos pertvarkymą, kai Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1909 buvo pakeista Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies normos įsigaliojimo data.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad tai, jog Mokykla bus pertvarkoma iš vidurinės mokyklos į pagrindinę iki 2015-08-31, jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimai, buvo nuspręsta dar iki skundžiamo Sprendimo Nr. 1-127 priėmimo. Atitinkamai, Mokyklai buvo žinoma, jog tam, kad ji nebūtų pertvarkoma į pagrindinę mokyklą iki 2015-09-01, yra būtina vidurinio ugdymo programos akreditacija. Vertinant Tarybos priimto Sprendimo Nr. 1-127 dėl Mokyklos pertvarkos teisėtumą tuo aspektu, kad jis buvo priimtas įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XII-1909, pabrėžtina, kad šiame įstatyme nebuvo įtvirtintos nuostatos, jog galiojant ankstesnei Švietimo įstatymo redakcijai pradėtos mokyklų pertvarkos procedūros privalo būti atšauktos, nutrauktos ar sustabdytos iki 2017-09-01. Šiais pakeitimais taip pat nebuvo nustatyta, kad vidurinio ugdymo programos akreditacija nebėra reikalinga. Iš Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1909 aiškinamojo rašto matyti, kad galutinis terminas – 2017-09-01, buvo nustatytas tam, kad mokyklos turėtų daugiau laiko pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai, o naujai 2015 metais suformuotos savivaldybių tarybos ir išrinkti merai – įvertinti ir suplanuoti optimalų mokyklų tinklą.

20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad dar iki 2015-08-31 Vilniaus miesto savivaldybės meras Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Vidurinio ugdymo programų akreditacijos komisijai pateikė paraišką akredituoti Mokyklos 2015 m. I pusmečio vidurinio ugdymo programą (t. 1, b. l. 174–175, 176), tačiau ši programa nebuvo akredituota. Taigi Mokykla jau yra pasinaudojusi savo teise gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją ir jos gauti nepavyko, todėl Taryba, priimdama Sprendimą Nr. 1-127 dėl Mokyklos pertvarkos, nepaneigė įstatymų leidėjo aiškinamajame rašte nurodytų tikslų suteikti mokykloms ir savivaldybių taryboms daugiau laiko pasiruošti mokyklų pertvarkai. Iš 2015-07-02 Aiškinamojo rašto dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas (1 t., b. l. 167–170) matyti, kad Tarybos sprendimu siekiama įteisinti 11-ųjų ir 12-ųjų klasių nekomplektavimą Vilniaus Lazdynų vidurinėje mokykloje (ir kitose vidurinėse mokyklose) ir šią Mokyklą pertvarkyti į pagrindinę nuo 2015-09-01, projektas teikiamas sulaukus švietimo ir mokslo ministro išvadų apie mokyklų apsisprendimą įgyvendinti specializuotas ugdymo krypties programas ar taikyti savitos pedagoginės sistemos sampratos elementus ir (ar) nesuteiktos galimybės akredituoti vidurinio ugdymo programas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo argumentai, esą Sprendimas Nr. 1-127 dėl Mokyklos pertvarkos yra neteisėtas tuo aspektu, jog yra priimtas neatsižvelgus į pasikeitusį Švietimo įstatymo reglamentavimą, yra nepagrįsti. Byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kad Taryba Sprendimą Nr. 1-127 dėl Mokyklos pertvarkos būtų priėmusi anksčiau nei buvo išspręstas klausimas dėl vidurinio ugdymo programų akreditacijos ir (arba) iki Mokykla baigė ruoštis vidurinio ugdymo programų akreditacijai, todėl šiuo atveju nėra ir pagrindo teigti, jog priimtu Sprendimu Nr. 1-127 buvo pažeista Mokyklos teisė tinkamai pasiruošti šiai akreditacijai. Tokios praktikos, spręsdamas analogiško pobūdžio bylas, laikosi ir LVAT (žr. 2016-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2059-520/2016).

21. Skunde pareiškėjai taip pat argumentuoja, kad sprendimas dėl Mokyklos pertvarkos buvo priimtas skubotai, nederinant to su Mokyklos bendruomene, mokiniai ir jų tėvai nebuvo pasirengę prisitaikyti prie pasikeitusių mokymosi sąlygų, kurios iš esmės pablogino ugdymo proceso organizavimą ir pažeidė pareiškėjų teisėtus lūkesčius. Šie skundo argumentai vertintini kritiškai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad Mokyklos bendruomenė buvo išsakiusi savo poziciją dėl Mokyklos pertvarkos, o Taryba šią poziciją įvertino (žr. Tarybos 2014-10-08 sprendimą Nr. 1-2041 ir jo pakeitimus). Atitinkamai, įgyvendinant Mokyklos bei jos bendruomenės valią, buvo nuspręsta leisti Mokyklai įvykdyti reikalavimus, pagal kuriuos ji galėtų gauti akreditaciją ir būti pertvarkoma į gimnaziją. Mokykla parengė reikiamus dokumentus, kuriuos Administracija pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Šiuo atveju vien tik Mokyklos bendruomenės siekis 2015–2016 metais formuoti 11 ir 12 klases, kai nėra akredituota vidurinio ugdymo programa, neatsižvelgiant į vykdomos Vilniaus miesto mokyklų pertvarkos tikslus ir uždavinius, savaime negalėjo būti pagrindas Tarybai atsisakyti baigti Mokyklos pertvarkos procesą iki 2015-09-01, kaip kad buvo suplanuota priimant 2004-10-08 sprendimą Nr. 1-2041 dėl Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano patvirtinimo. Be to, pažymėtina, kad Mokyklos bendruomenė ilgą laiką žinojo apie aplinkybę, kad nepavykus gauti akreditacijos Mokykla bus pertvarkyta į pagrindinę, ir turėjo galimybę tam pasiruošti. Pagal atsakovių pateiktus duomenis bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama nuo 2005 metų pagal Tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 metams, ir jau 2005 metų plane buvo numatyta (žr. Tarybos 2005-12-21 sprendimo Nr. 1-981 priedo II dalies 14 eilutę), kad Mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą nuo 2012-09-01. Tarybos 2015-04-01 sprendimu Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ I lentelės 39 eilutėje nurodyta, kad Mokykloje nekomplektuojamos 11–12 klasės. Taigi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Mokykla ir Mokyklos bendruomenė nebuvo informuota apie Tarybos planuojamus priimti sprendimus pertvarkyti Mokyklą, kad joms nebuvo sudaryta galimybė išsakyti poziciją šiuo klausimu ir kad dėl to buvo pažeistos jų teisės ir (ar) teisėti interesai.

22. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Taryba ir Administracija tinkamai vykdė Vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais joms nustatytas funkcijas, susijusias su bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka, todėl naikinti Tarybos Sprendimo Nr. 1-125 dalį, kuria Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę Vilniaus Lazdynų mokyklą, patvirtinti jos nuostatai, o Mokyklos direktoriui suformuoti su šiuo pertvarkymu susiję įpareigojimai, taip pat įpareigoti Tarnybą pratęsti Mokyklos pertvarkymo terminą iki 2017-09-01, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Bylos dalį pagal pareiškėjų L. K. ir A. K. skundą nutraukti.

Bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-15 sprendimo Nr. 1-116 dalies panaikinimo nutraukti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.