- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-11
- Bylos Nr.
- e2-521-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01347-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,EMILĖ“
- Advokatai
- Reda Aleksynaitė, Artūras Liutvinas
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant atsakovės bankrutavusios kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ atstovui advokato padėjėjui Artūrui Liutvinui ir atsakovo antstolio Vytauto Mitkaus atstovei advokatei Redai Aleksynaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,EMILĖ“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams bakrutavusiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir antstoliui Vytautui Mitkui, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Verslo konsultantai“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Giantus vertinimas“, Jungtinės Karalystės bendrovė ,,Lloyd's of London“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per „BTA Insurance Company SE filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) ,,EMILĖ“ (toliau ir - Emilė) ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau ir - NTV) patikslintu ieškiniu atsakovams bankrutavusiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir atsakovė, VTK) ir antstoliui Vytautui Mitkui prašo teismo priteisti ieškovėms solidariai iš atsakovų lygiomis dalimis 2 035 000 Eur žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria NTV perleido Emilės nuosavybėn pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
3. 2012 m. rugsėjo 4 d. tarp Emilė ir NTV buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė, kad įsipareigoja bendrai veikti, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, siekiant šių bendrų tikslų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), praplečiant nurodytame žemės sklype esančio pastato plotą, papildomai pastatant ir įrengiant apie 15 000 kv. m ploto gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpų.
4. Ieškovės, vykdydamos 2012 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pradėjo statybos pradžios etapą – pradėjo statybą leidžiančių dokumentų, t. y. leidimų, projektų ir kt., patvirtinimo bei išdavimo procesą.
5. Atsakovo antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje buvo pradėta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0240/16/01708 dėl skolos, atsiradusios 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties Nr. 12-00294 LTL, pagal kurią neapmokėta suma sudarė 1 242 459,94 Eur, išieškojimo iš skolininkės UAB „Interbesta“ išieškotojos VTK naudai. Vykdomojoje byloje UAB „Interbesta“ įsiskolinimo padengimui buvo išieškoma iš nekilnojamojo turto –įkaito davėjai Emilei priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolio kontoroje buvo pradėta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0240/16/01706, kurioje buvo vykdomas išieškojimas iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, 0,875 ha dalies nuomos teisės, kuri priklausė NTV, subsidiariai atsakingai už skolininkės UAB „Interbesta“ prievolių įvykdymą. NTV nuomos teisės į žemės sklypą taip pat buvo realizuojamos tikslu padengti skolą, atsiradusią 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties Nr. 12-00294 LTL pagrindu.
6. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolis paskelbė varžytynes Nr. 129679 dėl parduodamo turto – pastato ir nuomos teisės. Varžytynes laimėjo MB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūliusi didžiausią kainą – 1852000,00 Eur. Antstolio 2017 m. lapkričio 2 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-17-240-10099 turtas ir nuomos teisė buvo perduoti MB „(duomenys neskelbtini)“, įrašas apie tai galioja nuo 2017 m. lapkričio 3 d.
7. 2017 m. lapkričio 6 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 0240/16/01708:0240/16/01706, kuriuo buvo paskirstyta išieškota 1 852 000 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01708, kurioje įkeistu turtu subsidiariai atsakinga Emilė, VTK naudai išieškota 1 352 516,46 Eur skola ir palūkanos, 399,97 Eur vykdymo išlaidos. Vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01706 išieškota 423 980,61 Eur skola ir palūkanos, 399,97 Eur vykdymo išlaidos, antstolio naudai – 622,99 Eur papildomos vykdymo išlaidos, 74 080 Eur atlyginimas. Tokiu būdu VTK iš antstolio gavo 1 776 497,07 Eur sumą.
8. Kilus ginčui dėl realizuoto turto kainos paskirstymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017, antstolio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymas Nr. 0240/16/01708:0240/16/01706 buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1318-262/2018, buvo palikta pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
9. Dar prieš skelbiant varžytines, buvo atlikta turto, t. y. pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės vertinimo ekspertizė ir trečiasis asmuo BUAB „Capital vertinimas“ nustatė, kad varžytinėse realizuojamo turto rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo 1 161 000,00 Eur. Ieškovių turtinis kompleksas, t. y. pastatas ir valstybinės žemės nuomos teisė, buvo išvaržomas už pradinę 928 800,00 Eur kainą.
10. Antstolio V. Mitkaus paskelbtų varžytinių metu realizuojamo turto, t. y. pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės, rinkos vertė buvo ženkliai didesnė. Nepriklausomi turto vertintojai įvertino, kad realizuojamas turtas varžytinių paskelbimo metu kainavo daugiau kaip 3 000 000 Eur: UAB „Verslavita“ įvertino, kad realizuojamo turto vertė 2016 m. gruodžio 28 d. buvo 3720000 Eur. UAB „CRE pro“ konsultacijoje nurodė, jog galima realizuojamo turto rinkos kaina (2016 m. rugsėjo 28 d.) yra 3486000 Eur; turto vertintojo D. G. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGV190118r nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. turto rinkos vertė yra 4323000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2755-580/2020, kurioje Emilė ginčija antstolio 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2755-580/2020, pagrindu UAB „ideArt“ atliktos turto vertinimo ekspertizės akte Nr. 2020-086 nurodyta, kad pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės kaina 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo 3 739 000 Eur (1 069 000 Eur įvertintas pastatas ir 2 690 000 Eur įvertinta valstybinės žemės nuomos teisė), o 2016 m. gruodžio 28 d. realizuojamo turto kaina buvo 3 887 000 Eur (1137000 Eur įvertintas pastatas ir 2750000 Eur įvertinta valstybinės žemės nuomos teisė).
12. Antstolis nesiėmė jokių veiksmų tikrajai realizuojamo turto rinkos vertei nustatyti, realizavo pastatą ir nuomos teisę už ženkliai mažesnę rinkos kainą. Be to, antstolis taip pat atliko ir kitus neteisėtus veiksmus vykdomosiose bylose – ieškovių turtas buvo realizuojamas nepriėmus reikiamo procesinio dokumento – patvarkymo, taip pat ta pati skola buvo išieškoma dviejose vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706, ko pasėkoje iš ieškovių buvo išieškota ženkliai didesnė suma.
13. Atsakovė VTK, atstovaujama tuometinio bankroto administratoriaus trečiojo asmens UAB „Verslo konsultantai“, žinojo apie pradėtą dvigubą skolos išieškojimą dviejose vykdomosiose bylose, turėjo duomenų kokio dydžio skola turi būti padengta iš realizuojamo turto, gavo iš antstolio ženkliai didesnę sumą, neturėdama tam jokio teisėto pagrindo ir be pagrindo gautų piniginių lėšų negrąžino. Tokiu būdu atsakovų bendrais veiksmais ieškovėms yra padaryta 2035000 Eur žala (realizuojamo turto vertė – gauta realizuoto turto kaina).
14. Nagrinėjamu atveju žala NTV ir Emilei padaryta neteisėtais antstolio veiksmais realizavus pastatą ir nuomos teisę už kainą, 48 procentais mažesne negu buvo nustatyta realizuojamo turto – pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės - rinkos vertė.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-496/2020).
17. Tačiau šiuo atveju antstolis, pažeisdamas CPK 681 straipsnio 1 dalį, nesiėmė jokių veiksmų tikrajai turto rinkos kainai nustatyti. Pažymi, kad UAB „Capital vertinimas“ atliktos turto kainos ekspertizės išvados dėl pastato ir nuomos teisės kainos skiriasi nuo tuo metu realios realizuojamo turto vertės, ir sudaro tik 52 procentus nuo realizuoto turto kainos (UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra 1161000 Eur, tuo tarpu UAB „ideArt“ ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra 3887000 Eur).
18. Be to, antstolis be jokio teisinio pagrindo paskirstė už realizuotą turtą gautas pinigines lėšas, pervesdamas VTK naudai didesnę pinigų sumą, negu buvo išieškomas įsiskolinimas. Kaip jau buvo nurodyta, antstolis ieškovių turtą realizavo, vykdydamas išieškojimą dvejose vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706 pagal du vykdomuosius įrašus, išduotus dėl tos pačios prievolės, atsiradusios 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties Nr. 12-00294 LTL pagrindu, pagal kurią neapmokėta suma sudarė tik 1242459,94 Eur. Tuo tarpu, išieškotojui VTK buvo pervesta net 1776497,07 Eur suma.
19. Pažymi, kad teismai jau yra konstatavę antstolio neteisėtus veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-52-585/2020, teismas nurodė, kad atsakovo, t. y. antstolio Vytauto Mitkaus, neteisėti veiksmai paskirstant lėšas inicijavo žalos atsiradimo procesą, sukūrė esmines sąlygas žalai kilti. Taigi, teismai jau yra konstatavę, kad antstolis netinkamai vykdė priverstinio vykdymo veiksmus, pažeisdamas įstatymų reikalavimus.
20. Atsakovė VTK savo pasyviais veiksmais taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. VTK kaip išieškotojas procese turi ne tik teises, kurios yra įtvirtintos CPK 639 straipsnyje, bet ir pareigas, įtvirtintas CPK 640 straipsnyje. CPK imperatyvios nuostatos įpareigoja išieškotoją aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnio 2 punktas).
21. Taigi, išieškotojas turi ne tik siekti kuo greitesnio savo reikalavimų įvykdymo, bet taip pat turi pareigą stebėti ar antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą, imasi visų tam reikiamų ir būtinų veiksmų. VTK kaip ir kiti vykdomųjų bylų dalyviai, buvo antstolio supažindinta su 2016 m. lapkričio 25 d. Patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytinių, kuriame, be kitą ko, buvo nurodyta ir atliktos parduodamo pastato ir nuomos teisės rinkos vertės nustatymo ekspertizės išvados. Pažymi, kad VTK, kuriai tuo metu jau buvo pradėta bankroto procedūra, tuo metu buvo atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“. Bankroto administratorius taip pat užsiima turto realizavimu bankroto procedūros metu, todėl yra profesionalus turto pardavėjas. Bankroto administratorius pagal jam keliamus reikalavimus privalo išmanyti ir nekilnojamojo turto rinką bei preliminariai, kaip asmuo turintis žinių apie nekilnojamojo turto rinkos poreikius, turi įvertinti realizuojamo turto vertės ribas. Akivaizdu, kad bet kuriam su nekilnojamojo turto rinka dirbančiam asmeniui toks realizuojamo turto rinkos kainos skirtumas būtų akivaizdus, t. y. bankroto administratorius negalėjo nesuprasti, kad antstolio realizuojamas turtas buvo netinkamai įvertintas, todėl VTK privalėjo imtis visų veiksmų ir reikalauti, kad antstolis turtą perkainuotų.
22. Be to, kaip jau buvo nurodyta, išieškotojas žinojo ir negalėjo nežinoti aplinkybės, kad yra išduoti du vykdomieji įrašai dėl tos pačios prievolės, atsiradusios 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties pagrindu, įvykdymo ir pradėti du priverstiniai išieškojimai dėl tos pačios prievolės įvykdymo. Taip pat VTK, žinodama kokio dydžio įsiskolinimas turi būti padengtas, gavusi iš antstolio apie 500000 Eur didesnę sumą, negu galėjo gauti 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties pagrindu, šių permokėtų lėšų negrąžino. Savo veiksmais VTK pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad antstolis parduodamas turtą už ženkliai mažesnę kainą, pažeidė antstolių įstatymo 3 straipsnį, CPK 633 straipsnį, 634 straipsnį, 681 straipsnį. Taip pat antstolis paskirstė gautas pinigines lėšas, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Kadangi konstatuotina, kad antstolis nesiėmė visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti, jo kaltė preziumuojama. Dėl tokių neteisėtų ir kaltų antstolio veiksmų ieškovėms atsirado žala.
24. Nagrinėjamu atveju NTV ir Emilės patirtos žalos dydis – antstolio realizuoto pastato bei nuomos teisės ir realios nuomos teisės vertės (kainos) skirtumas – 2035000,00 Eur.
25. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, 2012 m. rugsėjo 4 d. tarp NTV ir Emilės buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kurios 4 punkte yra nurodyta, kad šalių įnašai pagal sutartį yra lygūs, t. y. sudaro po ½ dalį visų įnašų vertės. Sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad šalių kaip jungtinės veiklos rezultatas sukurtas turtas - pastatas – bus šalių bendroji dalinė nuosavybė ir kiekvienai iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys po ½ dalį pastato. Pagal Jungtinės veiklos sutartį šalys susitarė rekonstruoti pastatą (duomenys neskelbtini), kuris kartu su valstybinės žemės sklypo nuomos teise buvo realizuotas antstolio V. Mitkaus. Jeigu pastatas ir nuomos teisė būtų realizuotos už tinkamą kainą, šalys lygiomis dalimis gautų turto pardavimo kainą (sutarties 4 ir 5 punktai). Realizavus turtą – pastatą ir nuomos teisę – už ženkliai mažesnę kainą, negu šis turtas buvo vertas, NTV ir Emilei buvo padaryta 2035000 Eur žala.
26. Kaip jau buvo nurodyta, antstolis turtą realizavo už ženkliai mažesnę kainą, be to, antstolis be jokio teisinio pagrindo paskirstė už realizuotą turtą gautas pinigines lėšas, pervesdamas VTK naudai didesnę pinigų sumą, negu buvo išieškomas įsiskolinimas, todėl laikytina, kad antstolio veiksmų pasėkoje NTV ir Emilei buvo padaryta žala. Taip pat paminėtina, kad VTK, gavusi daug didesnę išieškotų piniginių lėšų sumą, negu VTK priklausytų gauti pagal vykdomuosius įrašus, elgėsi pasyviai, šių piniginių lėšų negražino NTV ir / arba Emilei, tokiu būdu savo veiksmais prisidėdama prie žalos atsiradimo. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ieškovių vertinimu, žala joms buvo padaryta bendrais antstolio ir VTK veiksmais, todėl mano, kad antstolio ir VTK atžvilgiu yra taikytina solidarioji atsakomybė.
II. Atsiliepimų esmė
27. Atsakovė VTK su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nepaisant to, jog reikalaujama solidariosios žalos atlyginimo, iš patikslinto ieškinio turinio ir argumentų yra matoma, jog ieškovės iš esmės ginčija tik antstolio V. Mitkaus išieškojimo procese atliktų veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą. Jokie argumentai, kurie galėtų lemti unijos solidarią atsakomybę su antstoliu dėl šio antstolio veiksmų išieškojimo procese iš esmės nepateikti, apsiribojant tik deklaratyviais teiginiais. Ieškovės neginčija jokių aplinkybių, susijusių su skolininkės UAB „Interbesta“ prievolėmis unijai, jų dydžiu ir / ar unijos teisėmis negrąžintą skolą išieškoti vykdymo procese, be kita ko, iš varžytynių parduodant įkeistą ieškovių turtą. Iš esmės vienintelis ieškovių patikslinto ieškinio argumentas susijęs su žalos atsiradimu, yra teiginys, kad antstolis pardavė turtą už per mažą kainą.
Atsiliepimas
28. Iš pačių ieškovių pateiktų patikslinto ieškinio argumentų yra matoma, kad antstolis parduodamo ieškovių turto kainą nustatė remdamasis turto vertinimo išvadomis, kuriose nustatyta ieškovių turto varžytynėse realizuojamo turto rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. 1161000 Eur. Patikslintame ieškinyje nenurodomi jokie argumentai, kuriais būtų pagrįsta, kad antstolis nepagrįstai vadovavosi turėtais turto vertinimais, juo labiau, nepateikta jokių argumentų, kad tokiais turto vertinimais turėtų abejoti unija.
Šalies argumentai
29. Ieškovės abstrakčiai nurodo, neva unija savo pasyviais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir cituoja bendro pobūdžio CPK normas, reglamentuojančias išieškotojo teises ir pareigas vykdymo procese. Tačiau ieškovės niekaip nepagrindė, kad unija turėjo pareigą (o ne tik teisę) kontroliuoti antstolį, abejoti jo veiksmais ir pasirinktais turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymo būdais, ginčyti antstolio nustatytą turto pardavimo kainą ar atlikti kokius nors kitus veiksmus net ne pačios unijos, o pačių ieškovių interesais. Priešingai, tokią teisę ir pareigą ginti savo interesus turėjo pačios ieškovės. Pažymi, kad ieškovės kaip iš varžytynių parduodamo turto savininkės vykdymo procese turėjo teisę ir visas galimybes ginčyti antstolio veiksmus, patvarkymus, teikti prieštaravimus dėl nustatytos turto pardavimo kainos ir kt., tačiau to nedarė.
Atsiliepimas
30. Iš pačių ieškovių į bylą pateiktų antstolio 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių adresatų sąrašo, taip pat ir iš 2017 m. lakričio 6 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra matoma, kad šie patvarkymai, kuriais be kita ko nustatyta parduodamo turto kaina, buvo siųsti ieškovėms, o patvarkymų pabaigoje pateikta informacija, kad atitinkamas patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 ir 512 straipsnių pagrindu – vadinasi, ieškovės buvo laiku, visapusiškai ir tinkamai informuotos, todėl nesutikdamos su nustatyta parduodamo turto kaina ar kitais antstolio veiksmais galėjo šį ir / ar kitus antstolio patvarkymus skųsti.
31. Nėra nurodoma jokių argumentų, kurie galėtų tokį pačių ieškovių pasyvumą vykdymo procese pateisinti, todėl ieškinio pareiškimas praėjus daugiau nei 3 metams po neva žalą ieškovėms sukėlusių antstolio veiksmų atlikimo, kai pačios ieškovės tinkamu laiku negynė savo interesų (neskundė antstolio patvarkymų ir kt.) kelia nuostabą, o unijos atžvilgiu tokie reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nesąžiningi.
32. Šiuo atveju nenurodyta jokių objektyvių duomenų ir nepateikta įrodymų, kurie galėtų lemti pareigą unijai atlyginti galimai patirtą ieškovių žalą. Ieškovės nenurodė ir neįrodė, kaip konkrečiai prie tariamos žalos padarymo galėjo prisidėti unija, taip pat kokia apimtimi dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo unija gali būti atsakinga.
33. Be to, patikslinto ieškinio argumentai nepagrindžia reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš unijos solidariai su antstoliu. Unijos (kaip kreditoriaus) ir išieškojimą vykdančio antstolio funkcijos, teisės ir pareigos, įgaliojimai vykdymo procese iš esmės skiriasi. CK 6.6 straipsnis numato, kad solidarioji prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais arba kai prievolės dalykas yra nedalus. Šiuo atveju neegzistuoja jokia įstatyme ar šalių susitarimuose numatyta išimtis, kuri lemtų unijos ir antstolio atsakomybės solidarumą. Atsakovai neveikė bendrai, todėl jiems negali būti taikoma ir CK 6.279 straipsnyje numatyta sąlyga, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Abiejų atsakovų veiksmai ir santykis su neva padaryta žala turi būti individualizuotas, tačiau ieškovės tik formaliai prašo taikyti solidarią atsakomybę, tačiau neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos unijos atžvilgiu. Ieškovės neįrodė ir nepagrindė nei unijos neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp kokių nors unijos veiksmų ir ieškovių tariamai patirtos žalos.
34. Papildomai paaiškina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius už įsigytą turtą, 2017 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas, kuriuo išieškotos lėšos paskirstytos unijai ir paties antstolio vykdymo išlaidų kompensavimui. Visiškam skolos unijai padengimui, įskaitant vykdomuosiuose raštuose nurodytas palūkanas, turėjo būti pervesta 1352516,46 Eur suma. Tačiau antstolis dėl unijai nežinomų priežasčių pervedė unijai visą iš varžytynių parduoto turto kainą (atskaitęs vykdymo išlaidas) – tokiu būdu unijai buvo pervesta 449608,53 Eur didesnė suma, nei priklausė. Unijos gauta perteklinė suma (449608,53 Eur) visa apimtimi buvo faktiškai pervesta antstoliui Donatui Kisieliui 2018 m. vasario 20 d., todėl unija iš antstolio gauta pertekline suma nedisponuoja. Unijos pavedimas buvo atliktas vykdant antstolio Donato Kisieliaus 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą, kuris unijai buvo privalomas vykdyti. Todėl unija šioje situacijoje taip pat elgėsi sąžiningai, nepasisavino antstolio pervestų perteklinių piniginių lėšų ir jų neturi, todėl ir šioje apimtyje ieškovės negalėtų reikšti reikalavimų unijai. Pažymi, kad unija vadovavosi teisėtais ir privalomais antstolių (tiek antstolio V. Mitkaus, tiek antstolio D. Kisieliaus) priimtais patvarkymais ir juos tinkamai vykdė – dėl to ieškovių reikalavimai dėl žalos atlyginimo, jeigu tokia buvo padaryta, galėtų būti reiškiami atitinkamus patvarkymus priėmusiems ar kitus veiksmus atlikusiems antstoliams, tačiau ne unijai.
35. Atsakovas antstolis V. Mitkus atsiliepimu taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, visų pirma, ieškinyje minima 2012 m. rugpjūčio 31 d Pirkimo – pardavimo sutartis, kuria NTV perleido Emilės nuosavybėn pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nepaminėta, kad ta pačia pirkimo – pardavimo sutartimi NTV perleido Emilei ne tik pastatą, bet ir teises ir pareigas pagal 2012 m. liepos 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. perleido įkeistą nuomos teisę. Kaip nurodyta pridedamos 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutarties 6.2 punkte, pati sutartis yra ir perdavimo – priėmimo aktas, todėl joje nurodytos pasekmės atsirado nuo sutarties sudarymo momento. Be kita ko, 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti buvo gauti Nacionalinės žemės tarnybos, įkaito turėtojo (t. y. atsakovės VTK) sutikimai, ir abiejų sandorio šalių sprendimai dėl pastato ir nuomos teisės perleidimo ir įsigijimo. Nors tiek ieškovė UAB „Emilė“, tiek jos akcininkė VANTA 2 EOOD dviejose bylose bandė šią 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl tariamo akcininko pritarimo nebuvimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-521- 943/2020 tokį ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1434- 866/2020 buvo atmestas ir analogiškas ieškovės akcininkės VANTA 2 EOOD ieškinys. Taigi, 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutartis yra galiojanti ir sukelia teisines pasekmes abiem ieškovėms nuo jos sudarymo dienos. 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutarties turinys patvirtina, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki varžytinių paskelbimo ieškovei UAB „Emilė“ priklausė tiek pastatas, tiek valstybinės žemės sklypo nuomos teisė, o ieškovei NTV joks varžytinėse realizuotas turtas nepriklausė, todėl varžytinėse realizavus įkeistą turtą, ieškovei NTV jokia žala negalėjo būti padaryta. Antra, ieškinio 2 punkte taip pat remiamasi 2012 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovių sudaryta Jungtinės veiklos sutartimi, kuria šalys susitarė dėl bendros veiklos, praplečiant (duomenys neskelbtini) esančio pastato plotą, papildomai pastatant ir įrengiant 15 000 kv. m gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpų, t. y., kaip nurodyta ieškinio 42 punkte, Jungtinės veiklos sutartimi ieškovės susitarė dėl pastato rekonstrukcijos. Nors ieškinio 3 punkte teigiama, kad ieškovės pradėjo statybą leidžiančių dokumentų patvirtinimo ir išdavimo procesą, tačiau tai patvirtinantys įrodymai nepateikti, t. y. nėra žinoma, ar Jungtinės veiklos sutartis faktiškai buvo vykdoma.
36. Nurodo, kad Jungtinės veiklos sutartis nebuvo įvykdyta tam tikra prasme dėl pačios ieškovės UAB „Emilė“, kaip UAB „Interbesta“ akcininkės, kaltės, ir dėl to, kad UAB „Interbesta“ negrąžino paskolos. Bet kuriuo atveju, 2012 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartis nebuvo įvykdyta tikrai ne dėl atsakovų veiksmų. Tikslindamos ieškinį, ieškovės prašė kiekvienai jų priteisti po ½ nuostolių, kadangi pagal 2012 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartį sukurtas turtas – pastatas – turėjo būti bendroji šalių dalinė nuosavybė ir kiekvienai šaliai priklausyti po ½ pastato. Tačiau bendras pastatas pagal Jungtinės veiklos sutartį sukurtas nebuvo, o varžytinėse buvo parduotas ne būsimas pastatas, bet realiai egzistavęs ieškovei UAB „Emilė“ priklausęs pastatas, kuris paminėtas sutartyje kaip ieškovės UAB „Emilė“ įnašas į bendrą veiklą, dėl kurio dalybų šalys Jungtinės veiklos sutartimi nesusitarė. Todėl šioje byloje reiškiami reikalavimai negali būti siejami su Jungtinės veiklos sutarties sąlygomis, ir šios sutarties pagrindu nuostoliai negali būti priteisiami. Kadangi pridedama 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutartis numato, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. tiek pastatas, tiek žemės sklypo nuomos teisė priklausė ieškovei UAB „Emilė“ ir Jungtinės veiklos sutarties sąlygos tam neturėjo jokios įtakos, ieškovės NTV pareikštas reikalavimas dėl žalos priteisimo neabejotinai atmestinas, kaip pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, kadangi varžytinių metu ieškovei NTV joks iš varžytinių parduotas turtas nepriklausė.
37. Turto realizavimas iš varžytinių yra vykdymo proceso dalis, organizuojama antstolio ir reglamentuojama CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normomis, kurios, be kita ko, numato ir antstolio veiksmų apskundimo tvarką. Varžytinėse realizuojamo turto vertės nustatymas reglamentuojamas CPK 681 straipsnyje, kuris nustato, kokių veiksmų antstolis turi imtis, kad turto vertė būtų nustatyta tinkamai – esant abejonių dėl turto vertės, antstolis skiria ekspertizę, ir jei turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Būtent laikantis tokios tvarkos, areštuotas turtas buvo įkainotas vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 bei Nr. 0240/16/01706. 2016 m. rugsėjo 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01708 buvo areštuotas ieškovei UAB „Emilė“ priklausęs turtas – administracinis - prekybos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), o vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01706 - įkeista pastatui tenkančio žemės sklypo nuomos teisė. Tos pačios dienos antstolio V. Mitkaus patvarkymais abiejose vykdomosiose bylose buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“. Prieštaravimų dėl eksperto paskyrimo ir ekspertizės turto vertei nustatyti nebuvo gauta, taip pat nebuvo gauta jokių skundų dėl minėtų patvarkymų. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymais antstolis V. Mitkus ne tik paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, bet ir nurodė ieškovėms pateikti turto vertinimui atlikti būtinus turto dokumentus. Ieškovės, nors, kaip teikia ieškinyje, jau buvo sudariusios 2012 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartį ir planavo rekonstruoti pastatą, jokių duomenų apie tai turto vertintojui nepateikė – nei projektinės dokumentacijos, nei statybą leidžiančių dokumentų, nei bet kokios informacijos apie planuojamą rekonstrukciją. Vykdydama antstolio 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymus ir atlikusi vertinamo turto apžiūrą, UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. rugsėjo 28 d. surašė Ekspertizės aktą Nr. 16-NE09-08-A, kuriame nurodė, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo 1161000 Eur, tame tarpe pastato vertė - 986 850 Eur, žemės sklypo dalies nuomos teisės – 174 150 Eur. 2016 m. spalio 28 d. Pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės antstolis informavo abi ieškoves apie ekspertizės akto pagrindu nustatytą turto vertę, pasiūlydamas su visu ekspertizės aktu susipažinti atvykus į antstolio kontorą. Antstolis taip pat nurodė, kad CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovės turi teisę per 3 darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, o taip pat CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Galimų turto pirkėjų ieškovės nenurodė, taip pat nereiškė prieštaravimų dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės, nurodytos antstolio pranešime. Negavęs prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, antstolis priėmė 2016 m. lapkričio 25 d. Patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių Nr. S2-79911. 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymą ieškovė UAB „Emilė“ apskundė, prašydama panaikinti patvarkymą dėl tariamai pernelyg mažos turto kainos, t. y. tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiasi ieškinyje. Antstolis su ieškovės UAB „Emilė“ skundu nesutiko, todėl skundas buvo perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (toliau – VMAT), kuris 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9213- 155/2017 ieškovės UAB „Emilė“ skundą atmetė, konstatuodamas, kad turto kaina antstolio buvo nustatyta teisingai. Ieškovė UAB „Emilė“ šią VMAT nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygados teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teismas, be kita ko, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje konstatavo, kad „iš bylos duomenų matyti, kad antstolis dėjo visas pastangas, siekdamas nustatyti realią parduodamo iš varžytinių turto vertę, taip pat nustatė teisingą ir pagrįstą pradinę turto kainą“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje taip pat nustatyta, kad pareiškėja (t. y. ieškovė UAB „Emilė“) pati nevykdė bendradarbiavimo su antstoliu pareigos, laiku neteikė prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir pradinės parduodamo turto kainos. Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad 2017 m. vasario 23 d. nutartyje VMAT nustatė, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėja ar kitos vykdymo proceso šalys būtų nesutikusios su nustatyta turto verte, taip pat, kad pareiškėja ne kartą antstoliui teikė prašymus ir paaiškinimus dėl neteisingai nustatytos išieškomo turto pradinės vertės. Tokiomis aplinkybėmis dėl tariamai teiktų prašymų ir paaiškinimų, kurie iš tikrųjų niekuomet nebuvo teikti, ieškovė UAB „Emilė“ rėmėsi skunde dėl antstolio 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymo, tačiau teismas konstatavo šių argumentų nepagrįstumą. Panašu, kad ieškinyje naudojama tokia pati taktika - nepriklausomai nuo objektyvioje tikrovėje egzistuojančių aplinkybių, reikalavimus grįsti bet kokiais, tikrovės neatitinkančiais teiginiais, siekiant sudaryti tariamą reikalavimų pagrįstumo įspūdį. Taigi, nors ieškovė UAB „Emilė“ skundė antstolio 2016 m. lapkričio 25 d. Patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių, remdamasi tais pačiais tariamai per mažos kainos argumentais, teismas ieškovės UAB „Emilė“ skundą atmetė. Todėl ne tik kad jokiu teismo sprendimu nėra nustatyti neteisėti antstolio veiksmai įkainojant turtą, bet priešingai – antstolio veiksmai nustatant parduodamo turto rinkos vertę, pardavimo kainą ir paskelbiant varžytines teismo nutartimi, turinčia prejudicinę galią, pripažinti teisėtais. Todėl ieškovės turėtų patikslinti, ką laiko neteisėtais antstolio veiksmais, nes antstolio veiksmų teisėtumo klausimas jau yra išspręstas kitoje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
38. Ieškovės nurodo, kad patirtos žalos dydis sudaro 2 035 000 Eur, kas yra skirtumas tarp turto pardavimo kainos ir ieškovių nurodytos turto vertės, už kurią turtas tariamai galėjo būti realizuotas. Tokiu būdu apskaičiuodamos nuostolių sumą, ieškovės aiškiai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir neteisėtus veiksmus, kurie gali būti su tokia žala susieti priežastiniu ryšiu. Neįtraukus į ieškinio sumą 1852000 Eur sumos, gautos už varžytinėse realizuotą turtą, tampa nereikšmingais ieškovių argumentai dėl kitų atsakovų veiksmų, išdėstyti ieškinio 32-33 p., 37 p., 47 p. ir kt., t. y. dėl varžytinėse išieškotos sumos paskirstymo, permokos susidarymo ir t. t., todėl dėl jų nėra tikslinga pasisakyti. Dėl kitos atsakovės VTK neteisėtų veiksmų, kurie ieškinyje įvardijami kaip pasyvūs veiksmai, kuriais VTK prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes kaip išieškotojas, VTK turėjo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, turėjo stebėti, ar antstolis imasi visų reikiamų ir būtinų veiksmų, turėjo įvertinti realizuojamo turto vertės ribas ir t. t., antstolis detaliau nepasisako. Iš esmės tai yra veiksmai, kuriuos vykdomosiose bylose galėjo atlikti pačios ieškovės. Tikėtina, kad reikalavimai atsakovei VTK šioje byloje nurodytu pagrindu buvo pareikšti tik dėl tos priežasties, kad ieškovės galėtų išvengti žyminio mokesčio mokėjimo. Nesant bent vienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Taigi, nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų, nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, ieškinys atmestinas.
39. Ieškinio 10 p. ieškovės nurodo, kad varžytinėse realizuoto turto, t. y. pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės rinkos vertė buvo ženkliai didesnė, nei varžytinėse nustatyta turto kaina, kurią ekspertizės aktu nustatė UAB „Capital vertinimas“ (t. y. 1161000 Eur). Ieškovės pateikia UAB „Verslavita“ vertinimą, kuriame nustatyta, kad turto rinkos kaina yra 3720000 Eur; UAB „CRE pro“ konsultaciją, kurioje nurodyta, kad turto kaina yra 3486000 Eur; D. G. ataskaitą, kurioje nurodyta, kad turto vertė yra 4323000 Eur; teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktą iš civilinės bylos Nr. e2-2755-580/2020, kuriame nurodyta, kad turto vertė yra 3887000 Eur. Būtent pastarąjį 3887000 Eur turto vertės skaičių, nurodytą teismo ekspertės R. V. ekspertizės akte, ieškovės laiko atskaitos tašku, pagal kurį skaičiuoja nuostolius (žr. ieškinio 13 p.), nors civilinė byla Nr. e2-2755-580/2020, kurioje buvo pateiktas šis teismo ekspertizės aktas, dar nėra išnagrinėta. Nei teismo eksperto išvada, nei kitų turto vertintojų išvados teismui nėra privalomos, jos tėra įrodymai, vertinami civilinėje byloje. Be kita ko, iš civilinės bylos Nr. e2-2755-580/2020 medžiagos matyti, kad ieškovė UAB „Emilė“ atskiras nepasirašyto projekto dalis pateikė tik teismui paskyrus teismo ekspertizę ir teismo ekspertei paprašius pateikti papildomus dokumentus, tačiau jie nebuvo teikiami nei antstoliui, nei UAB „Capital vertinimas“. Iš tiesų, jei ieškovės manė, kad duomenys apie planuojamą pastato rekonstrukciją būtų padėję nustatyti didesnę pastato kainą, jos turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą tokius duomenis laiku pateikti UAB „Capital vertinimas“, reikšti atitinkamus prieštaravimus dėl nustatytos vertės. Nepateikusios informacijos apie tai, ieškovės turi pačios prisiimti atsakomybę. Be kita ko, iš viso nėra pagrindo sutikti, kad planuojama rekonstrukcija visuomet didina turto vertę. Dėl eksperto nustatytos kainos privalomumo pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, VMAT yra pasisakęs 2017 m. vasario 23 d. nutartyje, kuri palikta galioti Vilniaus aygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, todėl mano, kad šiame bylinėjimosi etape nėra reikalinga išsami turto vertinimo dokumentų analizė. Klausimas dėl turto įkainojimo teisėtumo tarp ieškovės UAB „Emilė“ ir atsakovo antstolio V. Mitkaus yra išspręstas pridedamomis teismų nutartimis. Nors ieškovės ieškinyje išvardino įvairius turto vertintojų pateiktus dokumentus, taip ir nebuvo paaiškinta, kodėl teismas neturėtų atsižvelgti į UAB „Capital vertinimas“ pateiktą ekspertizės aktą, kurio pagrindu vykdymo procese buvo priimti teisėti atsakovo patvarkymai. Vien kitokių vertinimo dokumentų egzistavimas nesudaro pagrindo teigti, kad pirmasis, UAB „Capital vertinimas“ surašytas ekspertizės aktas yra klaidingas.
Atsiliepimas
40. Ieškovės tiems patiems atsakovams dėl vykdomųjų bylų Nr. 0240/16/01708 bei Nr. 0240/16/01706 jau yra iškėlusios visą eilę civilinių bylų – tiek veiksmų ginčijimo, tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl varžytinių akto dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir t.t. Pozicijos, kurių laikosi ieškovės skirtingose bylose, dažnai viena kitoms prieštarauja. Ieškovių ieškinių, skundų kiekis (pavyzdžiui, dėl to pasisakyta ir pridedamoje VMAT 2017 m. vasario 23 d. nutartyje) ir tai, kad teismai vis nustato jų reikalavimus esant nepagrįstus, rodo, kad ieškovės yra linkusios piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą. Nepaisydamos skiriamų baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ieškovės ir toliau reiškia naujus ieškinius, žinodamos, kad dėl jų sunkios finansinės padėties net bylinėjimosi išlaidų išieškojimas atsakovams bus itin sudėtingas arba iš viso neįmanomas. Akivaizdu, kad ieškovės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tai nėra atsitiktinumas, o ši byla nėra išimtis. Nors ieškinio 11 punkte ieškovės mini susijusią civilinę bylą Nr. e2-2755-580/2020, nepaminėtas itin svarbaus momentas, kad civilinėje byloje Nr. e2-2755-580/2020 ieškovės prašo ne tik panaikinti 2017 m. lapkričio 2 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą, bet ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovei UAB „Emilė“ parduotą turtą - pastatą. Šioje byloje ieškovės prašo priteisti joms nuostolius, neatsižvelgdamos į tai, kad kitoje byloje ieškovė UAB „Emilė“ reikalauja restitucijos taikymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria NTV perleido Emilės nuosavybėn pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Pastatas); šia sutartimi ieškovė NTV perleido ieškovei Emilei ir teises bei pareigas pagal 2012 m. liepos 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. buvo perleista įkeista žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas), , nuomos teisė; minėtai 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutarčiai sudaryti buvo gauti Nacionalinės žemės tarnybos, įkaito turėtojos – atsakovės VTK sutikimai. Taip pat 2012 m. rugsėjo 4 d. tarp Emilės ir NTV buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė, jog įsipareigoja bendrai veikti, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, siekiant šių bendrų tikslų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), praplečiant nurodytame žemės sklype esančio pastato plotą, papildomai pastatant ir įrengiant apie 15 000 kv. m ploto gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpų. Ieškovių teigimu, vykdydamos 2012 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pradėjo statybos pradžios etapą – statybą leidžiančių dokumentų, t. y. leidimų, projektų ir kt., patvirtinimo bei išdavimo procesą.
42. Byloje esantys duomenys taip pat tvirtina, kad atsakovas antstolis Vytautas Mitkus vykdė vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706 pagal skolininkės UAB „Interbesta“ prievoles išieškotojai atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Antstolis vykdė 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5550 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 459,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu – Pastatu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo UAB „Emilė“ hipotekos kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai. Taip pat antstolis vykdė 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5552 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 463,82 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu – Žemės sklypo nuomos teise, subsidiariai atsakingo įkaito davėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ hipotekos kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai.
43. Antstolio V. Mitkaus 2016 m. rugsėjo 6 d. Turto arešto aktu Nr. 0240/16/01708 buvo areštuotas Emilei priklausęs Pastatas, bei 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymais buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“ (nustatytas įpareigojimas nustatyti Žemės sklypo nuomos teisės ir Pastato rinkos vertę). Trečiasis asmuo UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktu Nr. 16-NE09-08-4 nustatė turto vertę – 1 161 000 Eur: Žemės sklypo nuomos teisės vertė - 174 150 Eur, o Pastato vertė – 986 850 Eur. 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymu buvo paskelbtos Žemės sklypo nuomos teisės ir Pastato pirmosios varžytynės už bendrą 928 800 Eur sumą (80 proc. vertės). Nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706, antstolis paskelbė hipoteka įkeisto turto: žemės sklypo nuomos teisės su ant jo esančiu pastatu, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes; ir varžytynes, vykusias 2016 m. gruodžio 27 d., laimėjo UAB „KIR1”, pasiūlant didžiausią 1852000 Eur kainą.
44. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-17-240-10099 parduotas Pastatas ir Žemės sklypo nuomos teisė ir sumokėta kaina 2017 m. spalio 31 d. 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. 0240/16/01708:0240/16/01706 buvo paskirstyta vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01706 ir Nr. 0240/16/01708 gauta piniginė suma bei buvo pervesta BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 1 352 516,46 Eur skolai ir palūkanoms vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01708 padengti bei 423 980,61 Eur skolai vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01706 padengti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017 (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1318-262/2018, buvo palikta pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeista) patvarkymas dėl lėšų paskirstymo buvo panaikintas, tačiau išieškotojai pervestos lėšos negrąžintos ir naujas patvarkymas dėl lėšų paskirstymo nepriimtas.
45. Ieškovių teigimu, atsakovo antstolio V. Mitkaus paskelbtų varžytinių metu realizuojamo turto, t. y. Pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės, rinkos vertė buvo ženkliai didesnė; nurodo, kad nepriklausomi turto vertintojai įvertino realizuojamo turto varžytinių paskelbimo metu kainą daugiau kaip 3000000 Eur (UAB „Verslavita“ vertinimu, realizuojamo turto rinkos vertė - 3720000 Eur; UAB „CRE pro“ konsultacijoje nurodyta galima realizuojamo turto rinkos kaina - 3486000 Eur; turto vertintojo D. G. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGV190118r nurodyta turto rinkos vertė - 4323000 Eur); taip pat teigia, kad antstolis nesiėmė jokių veiksmų tikrajai realizuojamo turto rinkos vertei nustatyti, realizavo Pastatą ir Žemės sklypo nuomos teisę už ženkliai mažesnę rinkos kainą, ir antstolis, pažeisdamas CPK 681 straipsnio 1 dalį, nesiėmė jokių veiksmų tikrajai turto rinkos kainai nustatyti.
46. Varžytinėse realizuojamo turto vertės nustatymas reglamentuojamas CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kokių veiksmų antstolis turi imtis, kad turto vertė būtų nustatyta tinkamai – esant abejonių dėl turto vertės, antstolis skiria ekspertizę, ir jei turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Šiuo nagrinėjamu atveju pagal nustatytą tvarką areštuotas turtas ir buvo įkainotas vykdomosiose bylose - Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706; kaip minėta, 2016 m. rugsėjo 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01708 buvo areštuotas ieškovei UAB „Emilė“ priklausęs turtas – administracinis - prekybos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), o vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01706 - įkeista pastatui tenkančio žemės sklypo nuomos teisė; taip pat tos pačios dienos antstolio V. Mitkaus patvarkymais abiejose vykdomosiose bylose buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“. Prieštaravimų dėl eksperto paskyrimo ir ekspertizės turto vertei nustatyti nebuvo gauta, ir nebuvo gauta jokių skundų dėl minėtų patvarkymų. Kaip teisingai nurodo antstolis V. Mitkus asiliepime, 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymais antstolis V. Mitkus ne tik paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, bet ir nurodė ieškovėms pateikti turto vertinimui atlikti būtinus turto dokumentus; gi ieškovės jokių duomenų apie turtą vertintojui nepateikė – nei projektinės dokumentacijos, nei statybą leidžiančių dokumentų, nei bet kokios informacijos apie planuojamą rekonstrukciją.
47. Pagal antstolio V. Mitkaus 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymus trečiasis asmuo UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. rugsėjo 28 d. surašė Ekspertizės aktą Nr. 16-NE09-08-A, kuriame nustatyta objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. 1161000 Eur: Pastato - 986 850 Eur, Žemės sklypo dalies nuomos teisės – 174 150 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 28 d. Pranešimu dėl ekspertizės metu nurodytos turto vertės antstolis informavo abi ieškoves apie ekspertizės akto pagrindu nustatytą turto vertę, pasiūlydamas su visu ekspertizės aktu susipažinti atvykus į antstolio kontorą; antstolis nurodė, kad CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovės turi teisę per 3 darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, o taip pat CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Tačiau galimų turto pirkėjų ieškovės nenurodė ir nereiškė prieštaravimų dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės, nurodytos antstolio pranešime. Antstolis, negavęs jokių prieštaravimų iš ieškovių, 2016 m. lapkričio 25 d. priėmė Patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių Nr. S2-79911.
48. Minėtą antstolio V. Mitkaus 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymą ieškovė UAB „Emilė“ apskundė, prašydama panaikinti patvarkymą dėl pernelyg mažos turto kainos, ir antstoliui nesutikus su skundu, jis buvo perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9213- 155/2017 ieškovės UAB „Emilė“ skundą atmetė, konstatuojant, kad turto kaina antstolio buvo nustatyta teisingai. Vilniaus apygados teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, nustatant, jog „iš bylos duomenų matyti, kad antstolis dėjo visas pastangas, siekdamas nustatyti realią parduodamo iš varžytinių turto vertę, taip pat nustatė teisingą ir pagrįstą pradinę turto kainą“; be to, nustatyta, kad pareiškėja - UAB „Emilė“ pati nevykdė bendradarbiavimo su antstoliu pareigos, laiku neteikė prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir pradinės parduodamo turto kainos.
49. Šiuo nagrinėjamu atveju svarbi civilinė byla Nr. e2-840-580/2021 m. (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimas, ir paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-702-781/2021 m.), kurioje buvo išnagrinėtas ginčas dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu dėl netinkamai nustatytos varžytinėse parduodamo turto kainos, pasisakant dėl turto vertinimo dokumentų reikšmės. Būtent, nustatant, kad buvo atlikti šeši turto vertinimai, bei nustatant, kad aktuose ir teismo ekspertizės išvadose nustatyta investicinė, be ne rinkos vertė, t. y. turtas įvertintas atsižvelgiant į galimo projekto vystymą jame; pažymėta, kad pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, todėl pagrindo pripažinti, jog byloje esančiuose turto vertinimo aktuose bei teismo ekspertizės išvadose nustatyta investicinė turto rinkos vertė atitinka CPK 681 straipsnio reikalavmus. Galiausiai Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje pasisakyta ir dėl teismo ekspertizės išvados, nurodant, kad byloje esant tik vienam UAB ,,Capital vertinimas“ turto vertinimo aktui, kuriame nustatyta ginčo turto rinkos vertė, kaip numatyta CPK 681 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės išvadomis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė teisėtą išvadą dėl tinkamo turto rinkos vertės nustatymo vykdymo procese. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su atsakovo anstolio V. Mitkaus teiginiais, jog jam organizuojant įkeisto turto realizavimą varžytinėse, t. y. vykdymo procese, o ne laisvai parduodamas rinkoje, antstolis privalėjo laikytis CPK 681 straipsnyje numatytų reikalavimų, tame tarpe imtis priemonių būtent turto rinkos, o ne investicinei ar kt. pobūdžio, vertei nustatyti, kas šiuo atveju ir buvo tinkamai bei teisėtai padaryta.
50. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje, sprendžiant klausimą, ar ieškovė Emilė gali ginčyti Žemės sklypo nuomos teisės pardavimo varžytinėse kainą, pasisakyta, kad šiuo atveju ieškovė UAB ,,Emilė“ neįregistravo savo nuomos teisės viešame registre, todėl apskųstame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovė negali ginčyti valstybinės žemės sklypo nuomos teisės pardavimo kainos varžytynėse nustatymo pagrįstumo, kas būtent aktualu ir nagrinėjamoje byloje, nes Emilė, be kita ko, ginčija ir viso turto, t. y. Pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės, vertės netinkamą nustatymą. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovei Emilei neįregistravus valstybinės žemės nuomos teisės viešame registre, tap pat ir šioje byloje Emilė negali remtis netinkamu parduoto turto kainos nustatymu, kiek tai yra susiję su žemės nuomos teise.
51. Kaip minėta, ieškovių teigimu, patirtos žalos dydis sudaro 2 035 000 Eur, kas yra skirtumas tarp turto pardavimo kainos ir ieškovių nurodytos turto vertės, už kurią turtas tariamai galėjo būti realizuotas. Sutiktina su atsakovo antstolio M. Mitkaus teiginiais, jog tokiu būdu apskaičiuodamos nuostolių sumą, ieškovės aiškiai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir neteisėtus veiksmus, kurie gali būti su tokia žala susieti priežastiniu ryšiu; dėl to neįtraukus į ieškinio sumą 1852000 Eur sumos, gautos už varžytinėse realizuotą turtą, tampa visiškai teisiškai nereikšmingi ieškovių argumentai dėl kitų atsakovų nurodomų neteisėtų veiksmų (t. y. dėl varžytinėse išieškotos sumos paskirstymo, permokos susidarymo ir kt.), kas sudaro pagrindą taip pat laikyti ieškovių nurodtas aplinkybes neįrodytomis ir nepagrįstomis (CPK 178 straipsnis).
52. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi ir kita Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-786-275/2021, kurioje priimtame 2021 m. vasario 10 d. sprendime nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos teisė faktiškai nepriklausė ieškovei NTV ir ją realizavus varžytinėse, ieškovė NTV nepatyrė žalos, o Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1134-553/2021 m. pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad yra teisinga ir pagrįsta teismo išvada, jog Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pakeistas notaro patvirtintas šalių 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitarimas, kuriuo Žemės sklypo nuomos teisė perleista UAB ,,Emilė“, o tik įtvirtintas šalių susitarimas dėl jo neįregistravimo; taip pat pažymėta, kad nepaisant šalių susitarimo, UAB ,,Emilė“ įsigijus nuosavybės teise statinį, esantį valstybiniame žemės sklype, teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo parduoto statinio naudojimui, nuomos sutartį atsirado įstatymo pagrindu, o ieškovė (NTV) prarado teisę naudotis iš valstybinės žemės nuomos sutarties kylančiomis teisėmis. Galiausiai pažymėta, kad Žemės sklypo nuomos teisės pardavimo iš varžytinių metu priklausė UAB ,,Emilė“ ir Jungtinės veiklos sutartimi šalys negalėjo padaryti išlygos iš imperatyvios įstatymo normos – CK 6.394 straipsnio 3 dalies – nes tokia išlyga ex officio pripažintina niekine ir negaliojančia.
53. Atsižvelgiant į išdėstytą, matyti, kad ne tik jokiu teismo procesiniu sprendimu nėra nustatyti neteisėti antstolio veiksmai įkainojant turtą, bet priešingai – antstolio veiksmai nustatant parduodamo turto rinkos vertę, pardavimo kainą ir paskelbiant varžytines teismo minėtais priimtais procesinais sprendimais, turinčiais prejudicinę galią, pripažinti teisėtais. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis V. Mitkus atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nenustatyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų buvimo; esant tokiai situacijai, teismas nepasisako dėl kitų antstolio civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškinį atsakovo antstolio V. Mitkaus atžvilgiu, todėl jis netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
54. Ieškovių teigimu, VTK savo pasyviais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir nurodo bendro pobūdžio CPK normas, reglamentuojančias išieškotojo teises ir pareigas vykdymo procese, tačiau ieškovės niekaip nepagrindė, kad VTK turėjo pareigą (o ne tik teisę) kontroliuoti antstolį, abejoti jo veiksmais ir pasirinktais turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymo būdais, ginčyti antstolio nustatytą turto pardavimo kainą ar atlikti kokius nors kitus veiksmus net ne pačios unijos, o pačių ieškovių interesais. Kaip teisingai nurodo atsakovė VTK, priešingai, tokią teisę ir pareigą ginti savo interesus turėjo pačios ieškovės; be to, ieškovės kaip iš varžytynių parduodamo turto savininkės vykdymo procese turėjo teisę ir visas galimybes ginčyti antstolio veiksmus, patvarkymus, teikti prieštaravimus dėl nustatytos turto pardavimo kainos ir kt., tačiau tokio pobūdžio veiksmų neatliko. Taigi, ir šiuo atveju nenurodyta jokių objektyvių duomenų ir nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl VTK žalos alyginimo ieškovėms, nustatant neteisėtus veiksmus; ieškovės nenurodė ir neįrodė, kaip konkrečiai prie tariamos žalos padarymo galėjo prisidėti VTK, taip pat kokia apimtimi dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo VTK gali būti atsakinga.
55. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio ir atsakovės VTK atžvilgiu, todėl ir šioje dalyje ieškinys yra atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovių atsakovėms atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.
57. Atsakovė VTK pateikė teismui 3075,82 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus, o atsakovas antstolis V. Mitkus – 2129,60 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų parindžiančius įrodymus.
58. Bylinėjimosi išlaidos susidarė atitinkamai už atsiliepimų ir triplikų rengimą, atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose.
59. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovai įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos), iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovams, sumokėjusiems atstovams išlaidas už atstovavimą, priteistina 2129,60 Eur atsakovui antstoliui V. Mitkui, 3075,82 Eur - atsakovei VTK advokato pagalbos išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimui skirtų lėšų ir uždarosios akcinės bendrovės ,,EMILĖ“ atsakovei bankrutavusiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ 3075,82 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimui skirtų lėšų ir uždarosios akcinės bendrovės ,,EMILĖ“ atsakovui antstoliui V. Mitkui 2129,6 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.