Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1688-451/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19175-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos:116.1; 78.2.1 (S);

2015 m. balandžio 7 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei E. Č., jos atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, atsakovui D. Ž., jo atstovui advokatui G. G., išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P., nedalyvaujant trečiajam asmeniui I. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir atsakovo D. Ž. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priteisti K. O. Č. naudai iš atsakovo D. Ž. išlaikymą po 950 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme padavimo dienos iki K. O. Č. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. išlaikymo įsiskolinimą, sumoje 45600 litų už tris metus , skaičiuojant iki ieškinio padavimo dienos.

Ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovas yra mergaitės tėvas, ieškovė ne kartą ragino atsakovą pripažinti tėvystę, tačiau atsakovas vengė tai padaryti. Ieškovė nurodo, jog su atsakovu ji susituokusi nebuvo, bendro ūkio nevedė. Atsakovas neprisidėjo prie dukros išlaikymo, pinigų neteikė, todėl turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant tris metus iki ieškinio padavimo teisme dienos. Ieškovė nurodo, jog atsakovas gyvena pasiturinčiai, jis dirba, gauna pajamas, be to atsakovas turi daug nekilnojamo turto. Ieškovės nuomone, atsakovas turi visas galimybes mokėti mergaitei po 950 litų per mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė pateikė mergaitė turimų išlaidų paskaičiavimo lentelę per vieną mėnesį, nurodant , kad dukrai reikia mažiausiai vieno tūkstančio dviejų šimtų litų per mėnesį. Ieškovė nurodo, jog atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, todėl jis turi prisidėti didesne išlaikymo dalimi. Ieškinį prašė tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, (20-23, b.l., II t.) ir prašė nustatyti bendravimo tvarką su dukra K. O. Č., pagal kurią:

atsakovas D. Ž. bendrauja su dukra K. O. Č., paimant ją iš gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės du kartus per savaitę, tarpe tarp pirmadienio ir ketvirtadienio, nuo 17 val. ir grąžina dukrą K. O. Č. į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., apie susitikimą su dukra iš anksto įspėjęs ieškovę E. Č. ne vėliau kaip prieš vieną dieną;

atsakovas D. Ž. bendrauja su dukra K. O. Č., paimant ją iš gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį (po pamokų) ir grąžina dukrą K. O. Č. į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val;

atsakovas D. Ž. vasaros atostogų metu bendrauja su dukra K. O. Č. ne mažiau kaip vieną mėnesį, iš anksto įspėjęs ieškovę E. Č. ne mažiau kaip prieš dvi savaites apie savo ir dukters atostogas

atsakovas D. Ž. bendrauja su dukra K. O. Č., paimant ją iš gyvenamosios vietos šv. Kalėdų laikotarpiu gruodžio 25 d. 10 val., antrą šv. Velykų dieną 10 val., Tėvo dieną 10 val., atsakovo D. Ž. gimimo dienos dieną- rugsėjo 23 d. 10 val. ir grąžina dukrą K. O. įjos gyvenamąją vietą atitinkamos dienos 20 val.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė pilnai, jį sutikslino ir prašė priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą po 160 eurų per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos , iki dukros pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė neprieštaravo dėl dukros bendravimo su tėvu, tačiau ieškovė nurodė, jog tam turi būti pereinamasis laikotarpis, mergaitei atsakovas yra svetimas žmogus, ji bijo su juo bendrauti. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, nors ir žinodamas, kad mergaitė yra jo dukra, prie jos išlaikymo neprisidėjo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas jai buvo dėdė, mamos draugas. Apie tai, kad atsakovas yra jos tėvas, mergaitei tapo žinoma tik nuvykus atlikti DNR ekspertizę. Ieškovė paaiškino, jog mergaitė labai stipriai reagavo į žinią, be to nurodė, jog atsakovo sutuoktinė netinkamai elgėsi su mergaite, pats atsakovas pasakė mergaitei, jog ji turės pas juos savaitgaliais būti. Nurodo, jog mergaitė bijo atsakovo, nenori su juo vienu pasilikti. Ieškovė taip pat paaiškino, jog mergaitė yra paauglė, todėl išlaidos vaiko išlaikymui yra pakankamai didelės. Nurodo, jog mergaitė aktyviai sportuoja ir tam taip pat reikalingos papildomos išlaidos. Ieškovė paaiškino, jog ji sutinkanti, kad dukra turi bendrauti su tėvu, tačiau tėvo prašomas bendravimas yra per intensyvus, turi būti nustatomas pereinamasis laikotarpis. Ieškinį dėl pareikštų reikalavimų prašo tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės išdėstytą poziciją, ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, jog atsakovas yra nesąžiningas savo vaiko atžvilgiu. Nurodo, jog ieškovei kreipusis į teismą, atsakovas sudarė 2013-12-30 povedybinę sutartį, kas patvirtina, jog atsakovas slepia turtą. Nurodo, jog ieškovė neneigia, kad atsakovas keletą kartų pervedęs pinigų dukros išlaikymui, tačiau atsakovas tai padarė tik ieškovei kreipusis į teismą. Nurodo, jog atsakovo prašoma bendravimo tvarka yra per intensyvi, vaikas turi bendrauti su tėvu, tačiau turi būti nustatomas pereinamasis laikotarpis, vaikas turi norėti bendrauti su tėvu. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, jog jis sutinka mokėti po 125 eurus išlaikymą per mėnesį, įsiskolinimas už tris metus turėtų būti atmestas, kadangi atsakovas nežinojo, kad mergaitė yra jo dukra. Be to atsakovas paaiškino, jog jis perdavė ieškovei pinigų per asmenis, nuveždavo gynus pinigus ieškovei. Atsakovas nurodė, jog jis mokėjo už dukros atostogas Palangoje, mokėjo draudimą vaikui. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti 1000 eurų įsiskolinimą, jeigu ieškovė sutiks, kad atsakovas mokėtų po 125 eurus išlaikymą dukrai per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog jo finansinė padėtis sunki, jis turi dar du nepilnamečius vaikus, be to atsakovas turi sveikatos problemų, jo atlyginimas yra apie du tūkstančiai litų per mėnesį, todėl jis neturi jokių realių galimybių mokėti ieškovės prašomos sumos dukros išlaikymui. Atsakovas paaiškino, jog jis siūlė ieškovei sumokėti vaiko išlaikymą tvirta pinigų suma, tačiau ieškovė nesutiko. Nurodė, jog iš turimo turto jis negauna jokių pajamų, todėl neturi galimybės mokėti ieškovės prašomą išlaikymo sumą vaikui. Paaiškino, jog dabar jis turi tris nepilnamečius vaikus, todėl turi skirti visiems vaikams vienodą pinigų sumą. Atsakovas nurodė, jog jis ne vieną kartą bendravo su mergaite, mergaitė tikrai jo nebijanti, tačiau sutinka, kad bendravimui būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis. Nurodo, jog jis sutinka tartis su dukros mama dėl bendravimo tvarkos, tačiau ieškovė negali ignoruoti jo noro bendrauti su dukra. Ieškinį prašo tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai, neprieštarauja dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pilnai palaikė atsakovo išdėstytą poziciją. Nurodė, jog atsakovas neturi finansinių galimybių teikti ieškovės prašomą pinigų sumą išlaikymui, atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, jis turi rimtų sveikatos problemų. Atstovas nurodo, jog ieškovės pateikta dukters poreikių lentelė yra išdidinta, tokio amžiaus vaikui nereikia tiek daug išlaikymo, kiek prašo ieškovė. Atstovas paaiškino, jog atsakovas sutinka sumokėti vieno tūkstančio eurų sumą įsiskolinimo bei mokėti po 125 eurus išlaikymą dukrai kiekvieną mėnesį. Nurodo, jog palaiko šalių poziciją, jog bendravimas su vaiku turi prasidėti padedant psichologui, turi būti pereinamasis laikotarpis. Po pereinamojo laikotarpio mergaitė turėtų su tėvu bendrauti taip , kaip atsakovas nurodė priešieškinyje. Teismo prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog mergaitės gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, tėvas turi mokėti dukrai išlaikymą, sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, jog tėvai turi stengtis , kad mergaitė bendrautų su tėvu ir tokia tvarka turi būti nustatyta. Paaiškino, jog turi būti pereinamasis laikotarpis, dėl bendravimo turi padėti psichologas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies , priešieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė K. O. Č. (9 b.l. I t.), kurios gimimo liudijime mama įrašyta E. Č., grafoje tėvas įrašo nėra. Byloje pateikta Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažyma (10-12, b.l.I t.) patvirtina ieškovės turimą nekilnojamą turtą. Pažyma apie įregistruotas transporto priemones (13-15, b.l.) patvirtina ieškovės turimą transporto priemonę. DNB banko pažyma (16, b.l.) patvirtina turimos ieškovės finansinius įsipareigojimus bankui. Gaunamas ieškovės pajamas byloje patvirtina pažymos (17-18, b.l. I t.) iš darboviečių. Byloje ieškovė pateikė duomenis apie atsakovo D. Ž. turimą nekilnojamą turtą (21-64, b.l.I t.). Byloje pateikti nurodymai pervesti grynuosius pinigus (89-92, b.l. I t.), patvirtinantys, jog atsakovas 2013-09 iki 2013-12 mėnesio į E. Č. sąskaitą ne kiekvieną mėnesį mokėjo pinigus. Tai, kad atsakovas turi dvi nepilnametes dukras, byloje patvirtina pateikti jų gimimo liudijimai (93, b.l. I t.). Atsakovo gaunamas pajamas patvirtina byloje pateikta pažyma iš darbovietės (95, 152 b.l. I t.). Byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (96-97, b.l.I t.), patvirtina atsakovo sveikatos būklę. 2010-12-16 dienos dovanojimo sutartis (99-107, b.l.I t.) patvirtina D. Ž. turto įgijimo pagrindą. Byloje pateiktas santuokos liudijimas 114 b.l.I t.) patvirtina, jog atsakovas 1997-01-18 sudarė santuoką su I. Ž.. Byloje pateikta DNR ekspertizės aktas (142-146, b.l. It.), patvirtinantis, atsakovo D. Ž. tėvystę. Byloje esanti SEB banko pažyma (151, b.l.I t.), patvirtina atsakovo mokėjimus ieškovei nuo 2011-07-14. Byloje atsakovas pateikė 2013-12-20 dienos sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (153-165 , b.l.). Byloje VMI prie LR finansų ministerijos pateikė E. Č. ir D. Ž. metinių pajamų deklaracijas už 2010-2012 m. (178-209, b.l. I t.). Kauno miesto savivaldybės VTAS pateikė K. O. Č. nuomonės išreiškimo protokolą ir E. Č. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (213-214, b.l , I t.). Byloje pateiktas D. Ž. buities ir gyvenimo sąlygų patikrino aktas (21 b.l, II t.). Byloje pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvada (33-36, b.l. II t.). Byloje pateiktas K. O. Č. (75 b.l., II t.) gimimo liudijimas, kuriame grafoje „tėvas“ nurodytas D. Ž.. Byloje pateikta Kauno centro sporto mokyklos pažyma (77 b.l.II t.). SEB banko pinigų įskaityams (87 b.l., II t.), patvirtina, kad atsakovas D. Ž. į ieškovės E. Č. sąskaitą 2014-12-29 įmokėjo 2400,00 litų , 2015-01-30 įmokėjo 60 Eur., 2015-02-20 įmokėjo 60 Eur. Atsakovas D. Ž. pateikė išrašus iš medicininių dokumentų (91-93, b.l. II t.).

Dėl tėvystės nustatymo

Atsakovo D. Ž. prašymu byloje paskirta DNR ekspertizė. Atlikus ekspertizę nustatyta, jog atsakovas D. Ž. yra K. O. Č. tėvas. Gimimo liudijimas išduotas 2014-12-09. Civilinė byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti tėvystę nutrauktina (CPK. 293 str.1 d.9 p.), šalys įregistravo tėvystę ir yra išduotas mergaitės gimimo liudijimas (75 b.l., II t.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė teikdama teismui ieškinį nereiškė reikalavimo nustatyti dukters gyvenamą vietą su vienu iš tėvų. LR CPK 377 str. suteikia teisę teismui, nagrinėjančiam bylas, tenkinti reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, teismas tokio pobūdžio bylose turi teisę išeiti iš ieškinio ribų ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymą būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes bei prie ieškinio pridėtus įrodymus, teismas sprendžia, kad šalių nepilnametės dukters K. O. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi mergaitė nuo gimimo gyvena su mama, kuri dukra tinkamai rūpinasi: rūpinasi jos sveikata, ugdymu, leidžia į mokyklą, mergaitė paaiškino , jog ją ir mamą sieja stiprus ryšys, ji galinti kalbėtis su mama visais klausimais. Duomenų apie tai, jog dukra rūpinosi tėvas, byloje nėra pateikta. Tarp mamos ir dukros susiklostę geri ir artimi santykiai. Atsakovas prieštaravimo dėl reikalavimo nustatyti dukros K. O. Č. gyvenamąją vietą su tėvu neišreiškė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mergaitės K. O. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove E. Č..

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. K. O. Č. yra nepilnametė, jos augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigas dukrai, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, ugdymą. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos būklės jo darbingumas būtų apribotas, byloje nepateikta, tačiau byloje pateikta medicininė pažyma, jog atsakovui nustatyta tarpslankstelinio juosmens kryžkaulio disko išvarža, hipertenzinė kardiomiopatija. Svarbi aplinkybė byloje yra tai, jog atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems jis taip pat turi teikti išlaikymą. Išlaikymas visiems atsakovo nepilnamečiams vaikams turi būti vienodas, kadangi byloje nei ieškovė nei atsakovas nepateikė duomenų, jog nepilnamečiai vaikai turi sveikatos problemų ar kitokių problemų, dėl kurių vienam iš jų turėtų būti teikiamas didesnis išlaikymas. Atsakovo gaunamos pajamos sudaro apie 724 Eur., ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 970 Eur. Taigi šalių gaunamos pajamos yra panašios. Nors atsakovas turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, tačiau jis turi nekilnojamo turto, todėl jis turi ieškoti galimybių gauti iš nekilnojamo turto pajamų ir tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 160 eurų vaiko išlaikymo kiekvieną mėnesį, atsakovas sutinka mokėti po 125 eurus. Ieškovė byloje pateikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, pagal kurią mergaitei reikia apie 347 eurų per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės paskaičiuoti vaiko poreikiai nėra išdidinti, tai atitinka vaiko amžių ir išlaidas, kurios būtinos vaikui normaliai augti ir tobulėti. Tačiau įvertinus aplinkybes, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, atsakovas turi sveikatos problemų bei įvertinus vaiko poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai K. O. Č. po 145 Eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes mokant teismo nustatytą pinigų sumą, nebus pažeisti nei vieno iš atsakovo nepilnamečių vaikų interesai. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė E. Č. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Išlaikymas skirtas užtikrinti išimtinai vaiko poreikius ir išlaikymo stabilumą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Atsakovas pažeidė savo kaip tėvo pareigą reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką. Vaikas turi teisę gauti išlaikymą nenutrūkstamai. Siekiant užtikrinti vaiko interesus gauti nepertraukiamą išlaikymą iš abiejų tėvų, išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-11-15) iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos (2013-11-15). Atsakovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog jis iš dalies teikė dukrai išlaikymą. Atsakovas taip pat nurodė, jog jis duodavo tiesiai į rankas ieškovei pinigus dukros išlaikymui, nes toks buvo šalių susitarimas. Ieškovė nepatvirtino, jog atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo, mokant ieškovei pinigus tiesiogiai. Kritiškai vertintinas ir atsakovo liudytojo G. S. 2015-03-09 teismo posėdžio metu paaiškinimas, jog jis du kartus vežė ieškovei pinigus, kuriuos prašė perduoti atsakovas, kadangi liudytojas negalėjo paaiškinti kokiu tikslu ir už ką jis perduoda pinigus ieškovei. Ieškovė teismo posėdžio metu nepatvirtino, jog ji gavo iš liudytojo pinigus, skirtus vaiko išlaikymui. Byloje nepakanka duomenų nustatyti, kad atsakovas šalims gyvenant atskirai teikė pakankamą išlaikymą dukrai. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 15 dienos (ieškinio padavimo dienos). Išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro (36 mėnesiai x 145 Eur.) 5220 Eurų. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovei (2100 litų + 2400 litų + 60 Eur. + 60 Eur.), viso 1423 Eur, todėl atsakovo įsiskolinimas dukros išlaikymui sudaro (5220-1423) 3797 eurų, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3797 eurų išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.171 str.).

Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad tikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravimą etapais: iš pradžių bendravimas turėtų vykti dalyvaujant specialistui (psichologui), o vėliau ir be specialisto (psichologo) dalyvavimo. Teismo posėdžio metu atstovas savo išvadą palaikė pilnai, papildomai paaiškino, jog tėvai turi kreiptis į VTAS dėl psichologo pagalbos padedant atsakovui rasti ryšį su dukra, tačiau ieškovė taip pat turi dėti pastangas ir norėti, kad dukra bendrautų su tėvu. Nurodė, kad pagal esamą situaciją be specialisto pagalbos šalys neras bendros kalbos, o vaikas bus traumuojamas.

Teismo posėdžio metu apklausta Kauno miesto savivaldybės VTAS vyriausioji specialistė, kuri 2014-06-30 bendravo su mergaite, paaiškino, jog mergaitė nurodė, kad su atsakovu yra bardavusi keletą kartų, jai atsakovas yra svetimas žmogus. Mergaitė nurodė, jog ji neatsisakanti bendrauti su atsakovu, tačiau nori , kad kartu būtų mama. Paaiškino, kad jeigu įtampa tarp tėvų nemažės, gali reikėti psichologo paslaugų palaikant mergaitės bendravimą su tėvu.

2014-12-12 teismo posėdžio metu apklausta mergaitė K. O. Č. paaiškino, jog ji nelabai norinti bendrauti su atsakovu. Nurodė, jog nori, kad bendraujant būtų mama, taip pat nurodė, kad šiuo metu ji nenori nakvoti pas atsakovą, kadangi atsakovą laiko svetimu žmogumi. Paaiškino, jog su atsakovu ji yra bendravusi keletą kartų, tačiau jiems susitikus ji eidavo žaisti, o mama bendraudavo su D. Ž.. Mergaitė paaiškino, jog ji daug sportuoja, žaidžia tinklinį, treniruotės būna po pamokų. Jeigu reiktų bendrauti, mergaitė nori, kad šalia būtų mama, nes šiuo žmogumi ji labai pasitiki.

Atsakovas, siekdamas maksimalaus bendravimo su dukra nurodo, kad moka prižiūrėti dukrą, su ja ne vieną kartą bendravo, tačiau neprieštarauja, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis ir psichologų pagalba pereinamuoju laikotarpiu.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys nėra geranoriškos sprendžiant klausimus dėl dukters bendravimo su tėvu, siekiant pašalinti motinos ir tėvo nesutarimus, įvertinant šalių emocinę, psichologinę būklę, atsižvelgiant į VTAS specialistų konsultacijas, teismas šioje civilinėje byloje nustato tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: ieškovė ir atsakovas kreipiasi į VTAS dėl psichologo pagalbos, pasibaigus nemokamai psichologo pagalbai, už psichologo teikiamas paslaugas ieškovė ir atsakovas moka lygiomis dalimis, paskyrus psichologą 8 savaičių nustatytina bendravimo tvarka po 2 valandas du kartus per savaitę, dalyvaujant psichologui , ieškovei ir atsakovui ( ne mažiau 16 kartų). Po to, 8 savaitėms nustatytina bendravimo tvarka po dvi valandas du kartus per savaitę, vieną kartą dalyvaujant psichologui ir atsakovui , kitą kartą (praėjus dviem dienoms nuo dienos, kai buvo bendrauta su psichologu) – bendraujant su vaiku atsakovui vienam nuo 17.30 iki 19.30 val. Praėjus pereinamajam laikotarpiui, nustatytina, kad atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. iki 19.30 val.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovas D. Ž. vasaros atostogų metu bendrauja su dukra K. O. Č. ne mažiau kaip vieną savaitę, iš anksto įspėjęs ieškovę E. Č. ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį apie savo ir dukters atostogas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovas D. Ž. bendrauja su dukra K. O. Č., paimant ją iš gyvenamosios vietos šv. Kalėdų laikotarpiu gruodžio 25 d. 10 val., antrą šv. Velykų dieną 10 val., Tėvo dieną 10 val., atsakovo D. Ž. gimimo dienos dieną- rugsėjo 23d. 10 val. ir grąžina dukrą K. O. Č. į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. 30 min.

K. O. Č. atvykimą į susitikimus su tėvu D. Ž., kai susitikime dalyvauja psichologas, užtikrina ieškovė. Tais atvejais, kai atsakovas bendrauja su dukra nedalyvaujant psichologui, atsakovas vaiką paima iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, priklausomai nuo to, kur tuo metu dukra yra, ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą. Ieškovė privalo ne vėliau kaip prieš valandą informuoti atsakovą apie tai, iš kur atsakovas gali paimti vaiką. Vaikui nurodytu laiku negalint bendrauti su tėvu dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas nukeliamas į kitą, po to būsiančios savaitės atitinkamą dieną. Šalys privalo viena kitą informuoti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Be to, atsakovas paimdamas dukrą bendrauti be psichologo, privalo informuoti ieškovę, kokioje vietoje su vaiku leis laiką. Vaikui susirgus, ieškovė privalo ne vėliau kaip kitą dieną informuoti atsakovą apie vaiko ligą ir taikomą gydymą. Pažymėtina ir tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatima iš atsakovo teisės pačiam gydymo įstaigose domėtis dukters sveikata, ugdymo įstaigose – dukters ugdymu bei auklėjimu ir pan.

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan. , kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Šalims išaiškintina, kad nustačius bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku tik teismo nustatytu metu ir tvarka, t.y. neturi teisės kitu laiku paimti vaiko iš mokyklos ar gyvenamosios vietos, nebent su tuo sutiktų ieškovė. Bendravimo tvarka gali būti keičiama, tik ieškovei ir atsakovui susitarus , atsižvelgiant į atsakovo darbo laiką bei į mergaitės užimtumą, šalių atostogas, tačiau šalys neturi teisės piktnaudžiauti dėl anksčiau nurodytų aplinkybių.

Dėl to, kad atsakovas D. Ž. ilgai nebendravo du dukra, nors ją pažinojo, tačiau K. O. Č. nežinojo, kad jis yra jos tėvas, teismo įsitikinimu abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais ir šiam ryšiui neturi įtakoti tėvų tarpusavio nesutarimai, kurie nagrinėjamu atveju yra labai dideli, todėl įvertinus šalių dukters emocinę, psichologinę būklę, teismas nenustato maksimalaus tėvo bendravimo su dukra bei nustato pereinamąjį laikotarpį, kuomet bendravime dalyvauja psichologas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra kenkia vaiko interesams. Byloje surinkti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad vaiko interesai bus tinkamai apsaugoti vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką. Šalys iki tėvo bendravimo su dukra, dalyvaujant psichologui, laikotarpio pabaigos turi visas galimybes pašalinti tarpusavio konfliktus ir sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su dukra be trečiųjų asmenų dalyvavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys bylinėjimosi metu patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro: ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 144 litus žyminio mokesčio(7 b.l., I t.), 60 Lt. už pažymą (58 b.l., II t.), 60 Lt. už pažymą (59 b.l., II t.), 3500 Lt. išlaidas už suteiktą advokato pagalbą (61-63, b.l. II t.), 52 Lt. už atliktą notarinį veiksmą, 17 Lt. už tėvystės įregistravimą (76 b.l., II t.), viso 1110,11 Eur (3833,00 Lt). Atsakovas paduodamas priešieškinį sumokėjo 144 Lt. (15 b.l.II t.), už advokato pagalbą atsakovas sumokėjo 1600 Lt. (54 b.l.II t.) ir 500 Eur. (103 b.l. II t.), 1050 Lt. už atliktą ekspertizę (150 b.l.I t.), viso 3294,00 Lt (954,01 Eur) .

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (86,95 procentai) iš atsakovo ieškovei priteistina 965,24 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, priešieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 954,01 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Remiantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, atliekamas įskaitymas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 11,23 Eur (965,24 Eur- 954,01 Eur =11,23 Eur) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei šioje byloje sudaro 18,26 Eur, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (86,95 procentai), o priešieškinį tenkinus visiškai, iš ieškovės valstybei priteistina 15,88 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (18,26 Eur x 86,95 proc. = 15, 88 Eur) (CPK 96 str.).

Iš atsakovo išlaidos (2,38 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos išlaidų dydžio sumos, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Civilinę bylą 2-1688-451/2015 ieškinio reikalavimo dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

Nepilnametės dukros K. O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. Č., a/k (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters K. O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 145 (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) periodinių išmokų per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-11-15) iki K. O. Č. pilnametystės. Išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės K. O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), motina E. Č., a/k (duomenys neskelbtini), išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 3797 (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynis ) eurus ieškovės E. Č., a/k (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti K. O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu D. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) tvarką , pagal kurią:

pasibaigus nemokamai psichologo pagalbai, už psichologo teikiamas paslaugas ieškovė ir atsakovas moka lygiomis dalimis,

paskyrus psichologą, 8 savaičių laikotarpiui nustatytina bendravimo tvarka po 2 valandas du kartus per savaitę ( ne mažiau 16 kartų), dalyvaujant psichologui , ieškovei ir atsakovui.

Pasibaigus aštuonių savaičių laikotarpiui, 8 savaitėms nustatytina bendravimo tvarka po dvi valandas du kartus per savaitę, vieną kartą dalyvaujant psichologui ir atsakovui , kitą kartą (praėjus dviem dienoms nuo dienos, kai buvo bendrauta su psichologu) – bendraujant su vaiku atsakovui vienam nuo 17.30 iki 19.30 val. ( ne mažiau 16 kartų).

Pasibaigus šešiolikos savaičių pereinamajam laikotarpiui, atsakovas D. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra K. O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. iki 19.30 val.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovas D. Ž. vasaros atostogų metu bendrauja su dukra K. O. Č. ne mažiau kaip vieną savaitę, iš anksto įspėjęs ieškovę E. Č. ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį apie savo ir dukters atostogas.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovas D. Ž. bendrauja su dukra K. O. Č., paimant ją iš gyvenamosios vietos šv. Kalėdų laikotarpiu gruodžio 25 d. 10 val., antrą šv. Velykų dieną 10 val., Tėvo dieną 10 val., atsakovo D. Ž. gimimo dienos dieną- rugsėjo 23d. 10 val. ir grąžina dukrą K. O. Č. į jos gyvenamąją vietą atitinkamos dienos 19 val. 30 min.

K. O. Č. atvykimą į susitikimus su tėvu D. Ž., kai susitikime dalyvauja psichologas, užtikrina ieškovė.

Tais atvejais, kai atsakovas bendrauja su dukra nedalyvaujant psichologui, atsakovas vaiką paima iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, priklausomai nuo to, kur tuo metu dukra yra, ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą. Ieškovė privalo ne vėliau kaip prieš valandą informuoti atsakovą apie tai, iš kur atsakovas gali paimti vaiką.

Vaikui nurodytu laiku negalint bendrauti su tėvu dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas nukeliamas į kitą, po to būsiančios savaitės atitinkamą dieną.

Šalys privalo viena kitą informuoti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.

Atsakovas paimdamas dukrą bendrauti be psichologo, privalo informuoti ieškovę, kokioje vietoje su vaiku leis laiką.

Vaikui susirgus, ieškovė privalo ne vėliau kaip kitą dieną informuoti atsakovą apie vaiko ligą ir taikomą gydymą.

Atsakovas D. Ž. turi teisę gydymo įstaigose domėtis dukters sveikata, ugdymo įstaigose – dukters ugdymu bei auklėjimu ir panašiai.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 11,23 Eur (vienuolika eurų, 23 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai – 15,88 Eur (penkiolika eurų, 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.