- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2-1809/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1446-253/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl perkančiosios organizacijos viešame pirkime Nr. 138918 priimtų sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Ekonovus“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ sprendimus, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti ieškovo 2014-07-14, 2014-07-17 pretenzijas; 2) pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2014-07-07 konkurso sąlygų paaiškinimą dėl 1, 3 ir 5 klausimų bei 2014-07-11 paaiškinimą dėl 4 klausimo; 3) pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriais, pažeidžiant Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nebuvo sustabdytos ir nestabdant pirkimo procedūrų dėl ieškovo 2014-07-17 pateiktos pretenzijos, buvo vykdomos konkurso pirkimo procedūros; 4) ex officio spręsti dėl viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į Klaipėdos regiono sąvartyną paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 138918) sąlygų teisėtumo; 5) ex officio spręsti dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-17 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: sustabdė viešojo pirkimo Nr. 138918 procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydamas nustatyti ieškovui pareigą per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 1 037 149,99 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją. Nurodė, kad atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos statistinius duomenis, jog vidutinė viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo trukmė yra apie 6 mėn., egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs 1 037 149,99 Lt nuostolius. Tokių nuostolių atsiradimo tikimybę grindė tuo, kad nurodytu laikotarpiu turės mokėti atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas šiuo metu teikiančioms įmonėms už vieną toną komunalinių atliekų po 126,93 Lt su PVM ir 126,87 Lt su PVM, o ne po 95 Lt su PVM, t. y. tą kainą, kuri yra maksimaliai galima tiekėjų siūlytina kaina atsakovo organizuotame viešajame pirkime. Tuo tarpu ieškovo finansinę padėtį atspindintys duomenys (bendrovės pelno dydis 2012-2013 m., taip pat aplinkybė, jog įmonė yra sudariusi su DNB bankas faktoringo sutartį) leidžia daryti išvadą, kad nuostolių atlyginimo išieškojimas iš ieškovo bus ypač sudėtingas ar neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-29 nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir šalių atstovų pasisakymus parengiamajame teismo posėdyje, teismas nustatė, kad atsakovas už atliekų surinkimą ir išvežimą šios paslaugos tiekėjams moka iš Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintos dydžio rinkliavos už atliekų tvarkymą. Todėl nėra pagrindo susiformuoti išvadai, jog atsakovas dėl pritaikytų jam laikinųjų apsaugos priemonių patyrė ar gali ateityje patirti nuostolių dėl kainų skirtumo pagal ginčijamo pirkimo ir dabar egzistuojančių sutarčių sąlygas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad į galiojančios rinkliavos už atliekų tvarkymą, iš kurios atsakovas apmoka tiekėjams už suteiktas paslaugas, dydį yra įskaičiuota kaina, atitinkanti ginčijamame pirkime nustatytą maksimalią kainą (95 Lt).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CPK 423⁸ straipsnio 1 dalies nuostata suponuoja aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant viešojo pirkimo bylas, taigi ir sprendžiant procesinius klausimus pagal šalių prašymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, įvertinus ir tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, turėjo trūkstamus įrodymus išreikalauti ar pasiūlyti atsakovui juos pateikti. Aplinkybę, kad į 2014 m. vietinės rinkliavos dydį yra įskaičiuota atliekų surinkimo ir vežimo kaina – 95 Lt už 1 t atliekų, patvirtina prie skundo pridedami 2014 m. prognoziniai Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimai, kuriems pritarta UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybos nutarimu Nr. 3.1. (Protokolas Nr. 9). Tos pačios dienos nutarimu N. 3.2. (Protokolas Nr. 9) nutarta nesiūlyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai keisti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Ekonovus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-29 nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atskirojo skundo teiginys, kad teismas nebuvo aktyvus, nepagrįstas. Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka abiems šalims buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kuriomis jos remiasi ir grindžia savo reikalavimus.Atsakovo prie atskirojo skundo pridėti rašytiniai įrodymai teikiami pavėluotai. Šiuos dokumentus atsakovas galėjo ir turėjo pateikti kartu su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl apeliacinės instancijos teismui atsakovo teikiami nauji įrodymai nepriimtini. Atsakovo teikiami įrodymai nepatvirtina nuostolių atsiradimo grėsmės realumo, tariamų nuostolių pagrįstumo. Už atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas tiekėjams mokama ne atsakovo, o rinkliavos lėšomis. Galiojančių sutarčių, sudarytų su esamais tiekėjais, nuostatos rodo, kad atsakovas planavo pirkti paslaugas už sutartyse nurodytą įkainį iki 2016-12-31. Atsakovas nepateikia įrodymų, kad ginčijamas viešasis pirkimas pasibaigs sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, skundo argumentus bei ieškovo atsiliepimo į jį argumentus (CPK 320 str., 338 str.), pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė tinkamai, nepažeisdamas nurodytą klausimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
CPK 146 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalies prašymu teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tačiau sąlygos, kurioms esant taikomas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas CPK 146 straipsnyje nėra įtvirtintos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo turi būti vadovaujamasi tokiais pat principais, kaip ir taikant laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, kaip ir teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašant taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą būtina pagrįsti tokių nuostolių atsiradimo tikimybę tokia apimtimi, kad teismas galėtų įsitikinti, jog susidariusioje situacijoje nuostoliai realiai gali atsirasti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas savo nuostolių atsiradimą siejo su tiekėjams už atliekų surinkimą ir išvežimą pagal šiuo metu galiojančias sutartis mokamos (apie 126 Lt) ir jo paskelbtame viešajame pirkime numatytos maksimalios kainos (95 Lt) skirtumu. Apelianto teigimu, skaičiuojant Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos dydį 2014 metams, buvo nustatyta, kad komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo sąnaudos vienai tonai komunalinių atliekų – 95 Lt, ir būtent tokie kaštai yra įskaičiuoti į 2014 m. vietinės rinkliavos dydį. Nurodytą aplinkybę, pasak apelianto, patvirtina prie atskirojo skundo pridedami 2014 m. prognoziniai Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimai, kuriems pritarta 2013-06-28 valdybos nutarimu.
CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas būtinybę pateikti 2014 m. prognozinius Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir valdybos protokolo, kuriuo jiems buvo pritarta, kopiją grindžia vienintele aplinkybe – pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kaip to reikalauja viešas nagrinėjamos bylos pobūdis, ir neišreikalavo ar nepasiūlė pateikti šiuos įrodymus, nors apelianto atstovai posėdžio metu savo paaiškinimus grindė aplinkybe, jog į vietinės rinkliavos dydį įskaičiuota kaina pagal ginčijamame pirkime nustatytą maksimalią kainą (95 Lt/t). Teismui konstatavus įrodymų nepakankamumo faktą, apeliantas teikia naujus įrodymus.
Nurodyti atskirojo skundo argumentai teisiškai nepagrįsti ir nesuponuoja CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymo. Apelianto, kaip klausimą dėl nuostolių užtikrinimo inicijavusios proceso šalies, pareiga laiku pateikti visus jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus kyla tiesiogiai iš atitinkamų teisės normų (CPK 7 str. 2 d., 12 str., 111 str. 2 d. 5, 6 p., 178 str.). Tuo tarpu aktyvaus teismo principas nereiškia, kad teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis ar veikti kurios nors šalies naudai, siekdamas procesinį klausimą išspręsti palankiau tai šaliai. Taigi apeliantas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria (ar gali patirti) nuostolių, turėjo pateikti teismui ne tik duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo tikimybę bei jų preliminarų dydį, bet ir šiuos duomenis pagrindžiančius, įskaitant ir rašytinius, įrodymus. Atskirajame skunde pripažįstama, kad apelianto atstovai vietinės rinkliavos dydžio įskaitymo į ginčijamame pirkime nustatytą maksimalią kainą aplinkybę savo paaiškinimais grindė dar nagrinėjant šį klausimą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o byloje esančių įrodymų bei apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių pakanka atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti.
Iš bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų visumos matyti, kad komunalinių atliekų surinkimo Klaipėdos mieste ir jų išvežimo į sąvartyną paslaugos jų tiekėjams apmokamos iš Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Aplinkybę, kad komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos įtraukiamos į vietinės rinkliavos dydį, papildomai patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje http://ww.klaipeda.lt viešai skelbiami duomenys. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-370 (toliau – Taisyklių), 21 punkte pasakyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama, eksploatuojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšomis. Taisyklių 24 punkte apibrėžta, kad rinkliavą atliekų turėtojai moka už atliekų tvarkymo paslaugų kompleksą, kuris apima ir atliekų surinkimą. Pagal Taisyklių 23 punktą, vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad surenkamomis lėšomis būtų padengtos visos su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos. Analogiškas reguliavimas atkartojamas Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330, 9 punkte.
Viešai skelbiamų duomenų analizė taip pat rodo, kad atskirojo skundo teiginys, jog į vietinės rinkliavos dydį yra įskaičiuoti apelianto paskaičiuoti komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo kaštai, nustatyti ginčijamo viešojo pirkimo sąlygose (95 Lt už 1 t atliekų), neatitinka realios faktinės situacijos. Iš aiškinamojo rašto prie tarybos sprendimo projekto „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ turinio matyti, kad faktinė atliekų surinkimo ir vežimo kaina yra apie 142 Lt (2 p.), kas iš esmės atitinka ir apelianto 2013 m. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimų rezultatus, teiktus minėto projekto svarstymui. Įvertinus būtent šį dydį kartu su kitais naujai atsiradusiais papildomais kaštais, patiriamais tvarkant komunalines atliekas Klaipėdos mieste pagal nustatytus kokybinius ir aplinkosauginius parametrus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-07-25 sprendimu Nr. T2-197 iki tol buvęs rinkliavos dydis – 203 Lt – buvo pakeistas ir nustatytas 258 Lt rinkliavos dydis, vietinės rinkliavos mokėtojams taikomas nuo 2014-01-01 (sprendimo 2 p.). Duomenų, kad nurodyti dydžiai pasikeitė, nesama.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto deklaruojamų nuostolių atsiradimo mechanizmas nėra paremtas jį atskleidžiančiais įrodymais. Iš apelianto teikiamų duomenų nėra aišku, kokiu būdu dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali susiformuoti jo nuostoliai, kai atliekų surinkimo ir išvežimo į sąvartyną paslaugos, kaip minėta, yra apmokamos iš vietinės rinkliavos lėšų, o į rinkliavos dydį įskaičiuota 142 Lt už 1 t atliekų surinkimo ir išvežimo kaina. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien skirtumo tarp kainos, kuri yra mokama atliekų surinkėjams šiuo metu (apie 126 Lt už 1 t), ir ginčijamame viešajame pirkime nustatytos maksimalios kainos (95 Lt už 1 t) paskaičiavimo nepakanka, kad galima būtų konstatuoti apelianto nuostolių atsiradimo tikimybę bei jų preliminarų dydį. Dėl to pagrindo tenkinti tokį apelianto prašymą nebuvo, ir pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai.
Nagrinėjamu atveju aktuali ir tokia aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-1446-253/2014 dėl ginčo esmės pagal ieškovo UAB „Ekonovus“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ jau išnagrinėta. Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-14 sprendimu ieškinys patenkintas. Teismui padarius išvadą, kad neįmanoma nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų bei kitų įstatymo reikalavimų, susijusių su pasiūlymų kainų konfidencialumu iki pasiūlymų pateikimo termino, grįžti į iki pažeidimo buvusią padėtį, viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į Klaipėdos regiono sąvartyną paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 138918) procedūros nutrauktos. Ir nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau tokiu sprendimu iš esmės preliminariai eliminuota galimybė taikyti CPK 146 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.