- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-171-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26192-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Tiketa“
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Tiketa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovui A. K. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Tiketa“ kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant UAB „Tiketa“ teisę nekompensuoti pinigų už bilietus į neįvykusį renginį atsakovui A. K..
2. Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir UAB „Bravo events“ 2014-01-13 sudarė Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartį NR. RL-20140113/02, kurios pagrindu ieškovė, be kita ko, įsipareigojo platinti UAB „Bravo events“ bilietus (Sutarties 2.10 p., 4 p., 7.1 p.) už Sutartyje numatyta užmokestį (Sutarties 1 p., 4 p.). Ieškovas platino bilietus ir į UAB „Bravo events“ organizuojamą F. K. koncertą, turėjusi įvykti 2020-03-17, kuris dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“) buvo perkeltas į 2020-10-06. Atsakovas 2019-10-18 iš ieškovo įsigijo 2 bilietus į minėtą 2020-03-17 turėjusį įvykti koncertą. 2020-03-14 atsakovas informavo ieškovą, kad jam netinka koncerto data 2020-10-06, todėl prašo grąžinti pinigus už bilietus. Atsakovas 2020-04-01 su prašymu kreipėsi į VVTAT, prašydamas nutraukti sutartį ir grąžinti už prekę (paslaugą) sumokėtus pinigus. VVTAT 2020-08-13 sprendimu Nr. 10E-1725 patenkino atsakovo prašymą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nėra ieškovo ir UAB „Bravo events“ sudarytos sutarties šalis, todėl neturi teisės reikalauti iš UAB „Bravo events“ prievolės vykdymo ar taikyti UAB „Bravo events“ sutartinę (civilinę) atsakomybę. Pažymėjo, jog sutartyje nenumatyta išlyga, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, todėl atsakovas negalėtų kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo dėl netinkamo sutarties vykdymo reikalaudamas sutartinės atsakomybės UAB „Bravo events“, nes atsakovo ir UAB „Bravo events“ nesieja joks dvišalis sandoris.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvetinęs atsakovo ir UAB „Bravo events“ sudarytos sutarties nuostatas konstatavo, jog 2014-01-13 Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartis NR. RL-20140113/02, yra atlygintinė sutartis dėl bilietų platinimo (ir su tuo susijusių paslaugų), sutartis sudaryta dviejų verslo subjektų, kurioje, be kita ko, numatytas gaunamų iš pardavimų pajamų paskirstymas ir pinigų grąžinimo vartotojams (bilietų pirkėjams) už bilietus dėl neįvykusio renginio tvarka. Išanalizavęs sutarties 15 p., 40 p., 41 p. pirmosios instancijos teismas sprendė kad už grąžintus bilietus bilietų pirkėjams atlygina ieškovas.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2019-10-18 ieškovas ir atsakovas sudarė (nuotolinę) bilietų pirkimo pardavimo sutartį, kuri yra vartojimo sutartis. Atkreipė dėmesį, jog atsakovo įsigytuose bilietuose nurodytas renginio pavadinimas „F. K.“, tačiau konkretus bilieto pardavėjas nėra įvardintas, o bilieto viršuje kairiajame kampe yra „Tiketa“ ženklas, bilieto apačioje yra nurodytas telefono numeris papildomai informacijai, atskiros su bilieto įsigijimu ir renginio organizavimu susijusios taisyklės, tarp kurių, be kita ko, nurodyta, kad už pinigų už bilietą grąžinimą visiškai atsako organizatorius, tačiau VTAT pateiktose atsakovo bilietuose nėra renginio organizatoriaus rekvizitų. Atsižvelgdamas į tai, kad bilietų kainą atsakovas bankiniu pavedimu pervedė ieškovui, bilietus gavo iš ieškovo bei į tai, kad atsakovas nėra tarp ieškovo ir UAB „Bravo events“ sudarytos sutarties šalis, sprendė, kad sutartiniai santykiai sieja (siejo) ne atsakovą ir UAB „Bravo events“, o atsakovą ir ieškovą. Teismo vertinimu, Sutarties 5 p. numatyta nuostata, kad ieškovas teikdamas Sutartyje nurodytas paslaugas veikia, kaip UAB „Bravo events“ tarpininkas, nėra išlyga, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui CK 6.191 str. 1 d. prasme.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Vyriausybės 2008-06-25 nutarimu Nr. 623 patvirtintų Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklių 13.3 punkte numatyta, kad nesuteikus paslaugų ne dėl vartotojo kaltės, paslaugų teikėjas privalo grąžinti sumokėto bilieto kainą. Konstatavo, jog jokie susitarimai tarp pelno siekiančių įmonių, pasidalinus vartotojo (atsakovo) pinigus, prieštaraujantys norminiam aktui, yra negalimi. Kadangi prievoliniai santykiai sieja ieškovą ir atsakovą, būtent ieškovui kyla pareiga atlyginti bilietų kainą dėl perkelto renginio.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2020-03-14 pareikalavo ieškovą grąžinti pinigus už sumokėtus bilietus nepraleisdamas COVID-19 Įstatymo 4 str. 2 d. nustatyto 60 d. termino. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovui nesutikus su vėlesne renginio data ieškovas siuntė atsakovui, taip kaip tai numatyta COVID-19 Įstatymo 4 str. 3 d. kuponą, kurio vertė ne mažesnė kaip už bilietus sumokėtų pinigų suma, kuriuo atsakovas galėtų apmokėti bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainą ar jos dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo atsakovo 2020-03-14 siųsto el. paštu praėjo daugiau nei 30 dienų atsakovas vadovaujantis COVID-19 Įstatymo 4 str. 5 d. įgijo teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti už bilietus sumokėta pinigų sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Tiketa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažįstant, jog UAB „TIKETA“ nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovui A. K..
11. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius bei civilinės atsakomybės ribas. Apeliantė pažymi, jog ji ir UAB „Bravo events“ sudarė sutartį, kuria UAB „TIKETA“, UAB „Bravo events“ vardu ir suteiktų įgalinimų ribose, platino bilietus į UAB „Bravo events“ organizuojamą renginį, t. y., faktinis nematerialaus pobūdžio paslaugos (kaip paties renginio) teikėjas yra UAB „Bravo events“, kuris su UAB „TIKETA“ sudarė sutartį dėl papildomų paslaugų (bilietų į jo organizuojamą renginį išplatinimo). Sutartimi ieškovė neprisiėmė įsipareigojimų UAB „Bravo events“ dėl renginio organizavimo, todėl atitinkamai UAB „Bravo events“ perkėlus renginio datą, dėl renginio datos pakeitimo UAB „TIKETA“ nekyla civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „TIKETA“ veikė tik kaip tarpininkas tarp atsakovo ir faktinio paslaugos teikėjo UAB „Bravo events“, atitinkamai turi būti laikoma, kad UAB „Bravo events“ sudarė su atsakovu A. K. renginių organizavimo paslaugų teikimo sutartį, kuria įsipareigojo suorganizuoti renginį, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti (šiuo atveju mokėjimas buvo per tarpininką). Tiketos vykdoma bilietų pardavimo į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius veikla yra kvalifikuotina kaip komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, o Tiketa yra laikytina prekybos agentu / atsiskleidusiu tarpininku galiojančio teisinio reglamentavimo prasme.
12. Pažymėjo, jog informacija, kad ieškovas veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas / prekybos agentas, jog renginį organizuoja ne ieškovas, o būtent renginio organizatorius - UAB „Bravo events“, taip pat, jog ieškovas už renginį ar pinigų už bilietus grąžinimą neatsako, buvo nurodyta ir išviešinta tiek ant atsakovo įsigyto bilieto į renginį, tiek ieškovo paslaugų teikimo taisyklėse, su kuriomis atsakovas susipažino bilieto įsigijimo metu, ir įsipareigojo jų laikytis kaip sudaromo sandorio sąlygų dalies, tiek patvirtina pati ieškovo veiklos specifika (bilietų į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius platinimo veikla).
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas vertino tik formaliai bilieto įsigijimo procedūroje dalyvavusius asmenis, galimo sutarties sudarymo trečiojo asmens naudai atvejį (LR CK 6.191 str.), vertinant prievolių trečiojo asmens naudai šioje sutartyje egzistavimą, nepagrįstai sutapatindamas šį visiškai atskirą ir atskirų materialinės teisės normų reglamentuotą teisės institutą / teisinį santykį su ieškovo nurodytais susiklosčiusiais komercinio atstovavimo teisiniais santykiais. Teismas neanalizavo ir nevertino komercinio atstovavimo veiklos požymių, kurių analizė ginčo atveju neabejotinai patvirtina, kad ieškovo veikla pripažintina komerciniu atstovavimu, o atsakovo atliktas bilieto į renginį įsigijimas pripažintinas kaip sutarties tarp atsakovo ir renginio organizatoriaus sudarymas, sutarties sudarymo metu renginio organizatorių atstovaujant ieškovui. Remiantis LR CK 2.133 str. 1 d., teisės ir pareigos atsirado būtent tarp atsakovo ir renginio organizatoriaus, todėl ieškovas nelaikytinas atsakingu už renginio organizatoriaus nesuorganizuotą renginį ir / ar tuo pagrindu atsakovo patirtus nuostolius.
14. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo Dėl Covid-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui (2020 m. balandžio 30 d. Nr. XIII-2876) (toliau - COVID-19 Įstatymas) nuostatas, kadangi netinkamai įvertino Įstatymo įsigaliojimo laiką. COVID-19 Įstatymas įsigaliojo 2020 m. gegužės 13 d., taigi tuo metu, kai atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl pinigų už bilietus grąžinimo – 2020 m. kovo 14 d., COVID-19 Įstatyme nustatyta kompensavimo tvarka dar negalėjo būti taikoma. Taigi, renginio organizatorius, atsakovui kreipusis dėl pinigų už bilietus grąžinimo, tuo metu dar neturėjo pareigos suteikti atsakovui kuponą. Dėl to argumentas, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo atsakovo 2020 m. kovo 14 d. siųsto el. paštu praėjo daugiau nei 30 dienų ir dėl to atsakovas, vadovaujantis COVID-19 Įstatymo 4 str. 5 d., įgijo teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti už bilietus sumokėta pinigų sumą, nėra pagrįstas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. su juo nesutiko ir prašė palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą bei įpareigoti ieškovą grąžinti sumokėtą sumą už bilietus į renginį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Pagrįstai atsižvelgė į vartotojo teisių ir interesų apsaugos principą. Nesuteikus paslaugų ne dėl vartotojo kaltės, paslaugų teikėjas privalo grąžinti sumokėto bilieto kainą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
18. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Bravo events “ 2014-01-13 sudarė Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartį NR. RL -20140113/02 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo platinti UAB „Bravo events “ bilietus (Sutarties 2.10 p., 4 p., 7.1 p.) už sutartyje numatyta užmokestį (Sutarties 1 p., 4 p.). Ieškovas platino bilietus ir į UAB „Bravo events “ organizuojamą F. K. koncertą, turėjusi įvykti 2020-03-17, kuris dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbim“) buvo perkeltas į 2020-10-06. Atsakovas 2019-10-18 iš ieškovo įsigijo 2 bilietus į minėtą 2020-03-17 turėjusį įvykti koncertą. 2020-03-14 atsakovas informavo ieškovą, kad jam netinka pakeista koncerto data 2020-10-06, todėl prašo grąžinti pinigus už bilietus. Byloje pareikštu ieškiniu, prašoma pripažinti, kad ieškovas UAB „Tiketa“ teisę nekompensuoti pinigų už bilietus į neįvykusį renginį atsakovui.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovas negalėtų kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo dėl netinkamo Sutarties vykdymo reikalaudamas sutartinės atsakomybės UAB „Bravo events“, nes atsakovo ir UAB „Bravo events“ nesieja joks dvišalis sandoris – sutartis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog koncerto biliete yra nurodytos atskiros su bilieto įsigijimu ir renginio organizavimu susijusios taisyklės, tarp kurių, be kita ko, nurodyta, kad už pinigų už bilietą grąžinimą visiškai atsako organizatorius, tačiau VTAT pateiktose atsakovo bilietuose nėra renginio organizatoriaus rekvizitų. Atsižvelgiant į tai, kad bilietų kainą atsakovas bankiniu pavedimu pervedė ieškovui, bilietus gavo iš ieškovo bei į tai, kad atsakovas nėra Sutarties šalis spręstina, kad sutartiniai santykiai sieja (siejo) ne atsakovą ir UAB „Bravo events“, o atsakovą ir ieškovą. Pažymėjo, jog Sutarties 5 p. numatyta nuostata, kad ieškovas teikdamas Sutartyje nurodytas paslaugas veika, kaip UAB „Bravo events“ tarpininkas, nėra išlyga, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui CK 6.191 str. 1 d. prasme. Išanalizavęs Sutarties 15 p., 40 p., 41 p. teismas sprendė, kad Sutartyje numatyta, kad už grąžintus bilietus bilietų pirkėjams atlygina ieškovas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog jokie susitarimai tarp pelno siekiančių įmonių, pasidalinus vartotojo (atsakovo) pinigus, prieštaraujantys norminiam aktui, yra negalimi. Nagrinėjamu atveju atsakovas, sumokėjęs pinigus už renginį, negavo paslaugos, o jo pinigus gavo bilietų pardavėjas ir perkelto renginio organizatorius pagal Sutartį. Kadangi prievoliniai santykiai sieja ieškovą ir atsakovą, būtent ieškovui kyla pareiga atlyginti bilietų kainą dėl perkelto renginio. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog byloje nesant įrodymų, kad atsakovui nesutikus su vėlesne renginio data ieškovas siuntė atsakovui, taip kaip tai numatyta COVID-19 Įstatymo 4 str. 3 d. kuponą, vadovaujantis COVID-19 Įstatymo 4 str. 5 d. suėjus terminui, atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti už bilietus sumokėtą pinigų sumą.
20. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu už akių motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius bei civilinės atsakomybės ribas. Neatsižvelgė, kad faktinis nematerialaus pobūdžio paslaugos (kaip paties renginio) teikėjas yra UAB „Bravo events“, kuris su UAB „TIKETA“ sudarė sutartį dėl papildomų paslaugų (bilietų į jo organizuojamą renginį išplatinimo). Neįvertino, kad UAB „TIKETA“ veikiant tik kaip tarpininkui turėjo būti laikoma, kad UAB „Bravo events“ sudarė su atsakovu A. K. renginių organizavimo paslaugų teikimo sutartį, o ieškovės vykdoma bilietų pardavimo į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius veikla kvalifikuotina kaip komercinio atstovavimo teisiniai santykiai ir ieškovė laikytina prekybos agentu/atsiskleidusiu tarpininku galiojančio teisinio reglamentavimo prasme. Neatsižvelgė, jog informacija, kad ieškovas veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas / prekybos agentas, jog renginį organizuoja ne ieškovas, o būtent renginio organizatorius - UAB „Bravo events“, taip pat, jog ieškovas už renginį ar pinigų už bilietus grąžinimą neatsako, buvo nurodyta ir išviešinta tiek ant atsakovo įsigyto bilieto į renginį, tiek ieškovo paslaugų teikimo taisyklėse, su kuriomis atsakovas susipažino bilieto įsigijimo metu
21. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo už akių bei apeliacinio skundo turinį pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.). „Teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius sukėlė teismo sprendimas neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens UAB „Bravo events“ teisių ir pareigų. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reikalavimus reiškė atsakovui prašydama pripažinti jos teisę negrąžinti už renginio bilietus sumokėtos sumos atsakovui. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde įrodinėjo, jog tarp ieškovo ir UAB „Bravo events“ 2014-01-13 sudaryta Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartimi NR. RL-20140113/02 prisiėmė tik prekybos agento/atsiskleidusio tarpininko pareigas, tuo tarpu faktinis nematerialaus pobūdžio paslaugos (kaip paties renginio) teikėjas yra UAB „Bravo events“, kuris ir yra atsakingas už bilietų grąžinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai ieškovės pozicijai byloje, UAB „Bravo events“ neabejotinai turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Iš skundžiamo sprendimo už akių turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo minėtos tarp ieškovo ir UAB „Bravo events“ sudarytos sutarties nuostatas, pasisakė dėl jų teisinio vertinimo, ieškovo ir UAB „Bravo events“ sutartinės atsakomybės prieš atsakovą ribų, t.y. sprendė dėl šio asmens teisių pareigų apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokio pobūdžio ieškovo ir UAB „Bravo events“ sudarytos sutarties nuostatų analizei, skundžiamas sprendimas už akių sukuria atitinkamas teises ir pareigas UAB „Bravo events“ kaip šios sutarties šaliai ir turetų prejudicinę galią ieškovo ir UAB „Bravo events“ tarpusavio santykiams.
25. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas teisinį ieškovo ir UAB „Bravo events“ sudarytos sutarties nuostatų vertinimą, pasisakė dėl neįtrauktos į bylą šios įmonės teisių ir pareigų, o tai yra draudžiama pagal CPK 266 straipsnį ir sudaro pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių šioje byloje pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
26. Kadangi skundžiamas sprendimas už akių yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.