Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jai iš A. P. priteista 94,87 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo A. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikaltinimo padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu) sankcijoje buvo numatytos šios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 178 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę A. P. buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. A. P. praeityje teistas, be kita ko, už turtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, iki bausmės atlikimo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, jo nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Atsižvelgta ir į A. P. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu) aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šių aplinkybių visuma iš esmės neigiamai charakterizuoja A. P. ir jo gyvenimo būdą, rodo asmens požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad A. P. iš viso teistas 7 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, vieną kartą – už nusikalstamą veiką gyvybei (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (b. l. 77–86), tai parodo jo asmens didesnį pavojingumą. Kaip minėta, A. P. daug kartų baustas administracine tvarka, dažniausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilietėlio ir smulkias vagystes (b. l. 64-73). Akivaizdu, kad nuteistojo panašaus ar analogiško pobūdžio veikų vykdymas yra sąmoningai jo pasirinktas pragyvenimo šaltinis, nes iki bausmės atlikimo jis niekur nedirbo ir oficialių pajamų negaudavo. Aplinkybę, kad darydamas turtinio pobūdžio teisės pažeidimus nuteistasis siekia gauti turtinės naudos, patvirtino ir pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme. Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad maisto papildus paėmė dėl kainos, vėliau juos pardavė Šeškinės turguje, o gautus pinigus išleido cigaretėms ir maistui.

10. Iš A. P. ankstesnių teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir griežtesnės, ir švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė, nepasitaisė ir anksčiau jam skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu, A. P. buvo taikomas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šios priemonės taip pat nebuvo veiksmingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei paskyrė tinkamos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatė, artimą šios bausmės rūšies minimumui, ir vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. iš 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 4 (mėnesius). Ši bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, iš tiesų yra švelni, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas, gali būti pasiekti paskiriant jam dar švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, pažymi, kad nuteistojo veikų kvalifikacijai ir bausmei šie pakeitimai įtakos neturi. Nepaisant to, kad BK 178 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatytas mažesnis maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis (iki 4 (ketverių) metų vietoj 6 (šešerių) metų), tai nesudaro pagrindo mažinti skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam gali būti skiriama alternatyvi bausmė kartu su elgesį keičiančia programa. Pažymėtina, kad apelianto minima programa – tai kitos bausmės rūšies – laisvės apribojimo dalis. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktą kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas nuteistajam vietoj laisvės atėmimo bausmės paskirti švelnesnę bausmę, t. y. laisvės apribojimą, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

12. Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.