Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. T. ir K. T. ieškinį atsakovui V. B., trečiasis asmuo Vaiva A. T., dėl materialinės paramos pilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai K. T. ir K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinę, prašė priteisti iš atsakovo (tėvo) V. B. materialinį išlaikymą kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., t. y. kol ieškovai mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu iš atsakovo V. B. ieškovams buvo priteistas išlaikymas, kuris nėra pilnai sumokėtas. Atsakovas yra skolingas 2473,33 Eur ieškovams lygiomis dalimis. Kadangi atsakovas išlaikymo nemokėjo, išlaikymas buvo mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo, iš kurio ieškovai gavo 7485,22 Eur lygiomis dalimis. Nuo 2017 m. birželio 16 d., ieškovams tapus pilnamečiais, pasibaigė teismo įsakymu nustatyta atsakovo prievolė teikti jiems išlaikymą. Ieškovai nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje. Vidurinio ugdymo programą baigs 2018 m. rugpjūčio 31 d. Besimokydami dieniniame skyriuje, neturi galimybių įsidarbinti, todėl šiuo metu juos pilnai išlaiko mama Vaiva A. T.. Jokio nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto ieškovai neturi. Atsakovas prie materialinio išlaikymo neprisideda. Nurodė, kad kiekvienam per mėnesį reikia skirti po 100 Eur maistui, 25 Eur komunaliniams mokesčiams, 100 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur išlaidoms mokykloje, šventėms, 55 Eur vaistams, vitaminams, odontologo paslaugoms ir kitoms sveikatos priežiūros išlaidoms, 20 Eur telefonui ir internetui, 30 Eur knygoms, mokymosi priemonėms, 50 Eur kitiems poreikiams, iš viso po 400 Eur. Paaiškino, kad mama Vaiva A. T. nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas gavus DNB banko tikslinę paskolą būsto įsigijimui. Kas mėnesį mokamos 58 Eur dydžio paskolos įmokos. Vaiva A. T. dirba UAB „Likmerė“, jos pajamos yra 600-800 Eur per mėnesį. Atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, jo turtinė padėtis leidžia skirti paramą ieškovams, kol jie baigs gimnaziją. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Ieškovai nepateikė rašto iš (duomenys neskelbtini )apie jų mokslo rezultatus, taip pat duomenų apie jų vardu galimai valdomą nekilnojamąjį turtą, lėšas ir santaupas, galimai saugomas kredito įstaigose. Ieškovas neturi galimybių teikti ieškovų reikalaujamą 200 Eur kasmėnesinę paramą. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nėra įregistravęs transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra informacijos apie atsakovo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, socialiniame būste, kas mėnesį moka 710,63 Eur už socialinį būstą, 94,87 Eur už internetą ir telefoną, 36,10 Eur už dujas, 79,20 Eur už šildymą, taip pat 80,37 Eur Tarnybos mokestį. Iš viso mokesčiai už socialinį būstą ir su juo susijusius aptarnavimo mokesčius per mėnesį sudaro 1001,17 Eur. Atsakovo žmona augina savo nepilnametį sūnų L. H., gim. (duomenys neskelbtini), kurį taip pat reikia išlaikyti. Atsakovas serga dantų liga, dėl kurios neteko visų dantų, todėl implantuoja dantis, ši paslauga kainuoja 19 450 Eur. Dėl ligos šiuo metu nedirba. Nurodė, kad išlaidos ieškovų poreikiams nėra pagrįstos. Nors gimnazija ir teigia, kad ieškovų mokslai tęsis iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., tačiau mokslo metų pabaiga de facto yra 2018 m. liepos mėnuo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. B. paramą pilnametei dukrai K. T. ir pilnamečiui sūnui K. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kiekvienam, nuo 2017 m. spalio 9 d. iki K. T. ir K. T. mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.; priteisė iš atsakovo V. B. paramos įsiskolinimą pilnametei dukrai K. T. ir pilnamečiui sūnui K. T. po 450,97 Eur kiekvienam.Teismas nurodė, kad siekis gerai mokytis, pamokų lankymas (dieninis skyrius), ruošimasis pamokoms, atsiskaitymams ir kt., reikalauja laiko, todėl mokslo metų eigoje ieškovai neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų būtiniausių savo poreikių tenkinimui.Įvertinęs trečiojo asmens V. A. T. turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad ji neturi pakankamai pajamų ir patiria daug išlaidų viena išlaikydama pilnamečius vaikus.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pateikė teismui pažymas apie jo sutuoktinės mokamus mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau jokių įrodymų, kad būtent atsakovas prisideda prie mokesčių už paslaugas, nėra.Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, byloje nepateikta. Atsakovo atstovas paaiškino, kad V. B. niekur nedirba, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, motyvuodamas tuo, kad Jungtinėje Karalystėje tokių pažymų niekas neišduoda.Atsakovas nurodė, kad serga dantų liga, dėl kurios neteko visų dantų, o kadangi jis yra sąlyginai jaunas, todėl implantuoja dantis pagal pridedamą grafiką, nurodo, kad dantų protezavimo kaina yra 19 450 Eur, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kokias išlaidas atsakovas faktiškai jau patyrė dantų gydymui. Teismas pažymėjo, kad jei atsakovas yra nedirbantis asmuo, kyla klausimas, iš kur atsakovas gaus tokią didelę pinigų sumą dantims tvarkyti ir kodėl atsakovas nesirenka pigesnių, alternatyvių gydymo variantų.Atsakovas nurodė, kad jis išlaiko savo žmonos nepilnametį sūnų L. H., gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas pirmiausia turėti išlaikyti savo vaikus, o tik tuomet, esant galimybėms, savo sutuoktinės vaiką.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu, už kurį priteistina parama, ieškovai mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, padarė išvadą, kad ieškovai šiuo laikotarpiu neturi galimybės dirbti ir patys gauti pajamas, kad galėtų save išlaikyti, todėl pareiga teikti paramą kyla jų tėvams.Teismas padarė išvadą, kad įvertinus atsakovo amžių, sveikatos būklę, galimybes dirbti, tai, kad jis neturi kitų išlaikytinių, atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti paramą, atitinkančią pilnamečių besimokančių vaikų poreikius, todėl atsakovas negali gintis savo prasta turtine padėtimi, nes ji susidarė dėl nepateisinamų nuo jo paties priklausančių subjektyvių priežasčių.Teismas padaro išvadą, kad tai, jog ieškovai nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukę pilnametystės, neatima iš jų teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose.Teismo manymu, ieškovų procesinis elgesys yra tinkamas, atsakovo advokato pateiktos išlaidos yra per didelės ir neprotingos, tokių didelių išlaidų priteisimas iš ieškovų būtų neprotingos, nes ieškovai daugiau nei keturis mėnesius turėtų mokėti atsakovui gautą iš atsakovo paramą, jei ši parama atsakovo ir būtų teikiama ne priverstine tvarka. Be to, šios sumos ieškovai neturėtų, nes yra nedirbantys, faktiškai ją turėtų sumokėti trečiasis asmuo, su kuria gyvena vaikai. Teismas pažymėjo, kad ginčas nagrinėjamoje byloje faktiškai kilo dėl atsakovo veiksmų, t. y. išlaikymo ieškovams neteikimo, todėl sprendė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš ieškovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d.. sprendimą pakeisti, priteisiant mažesnę paramos pilnamečiams vaikams ir šios paramos įsiskolinimo sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas nei rašydamas atsiliepimą nei atsakovo atstovas advokatas A. A. teismo posėdžio metu, neginčijo pareigos teikti paramą ieškovams. Atsakovas nurodė objektyvias priežastis dėl kurių negali teikti didesnę nei 70 Eur (kiekvienam iš ieškovų) paramą. Tačiau teismas visiškai atmetė atsakovo teikiamus argumentus, dėl jo esamos turtinės padėties.Teismas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių t. y. atsakovo teiktais vienais rašytinius įrodymais visiškai nesirėmė, kitus ignoravo arba vertino tendencingai, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus.Teismas nepagrįstai byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent atsakovas prisideda prie mokesčių už paslaugas mokėjimo. Akivaizdu, kad tiek Lietuvoje tiek Jungtinėje Karalystėje šeimos instituto samprata kardinaliai nesiskiria, t. y. Jungtinėje Karalystėje kaip ir Lietuvoje šeimos pajamos yra bendras turtas, nėra skirtumo iš kurio sutuoktinio sąskaitos yra mokama už būsto nuomą, komunalines paslaugas. Taip pat suprantama, kad gyvendami santuokoje privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku abu sutuoktiniai, nesvarbu, kad vienas iš jų nėra biologinis tėvasAtsakovas teikia apeliacinės instancijos teismui įrodymus patvirtinančius, kad atsakovas, patyrė realias išlaidas pagal gydymo planą. Iš pateikiamų dokumentų matyti, jog atsakovas jau yra sumokėjęs 8 503,20 Eur.Atsakovas teikia ir prašo prijungti prie bylos dokumentą patvirtinantį, jog jis valstybei yra skolingas 4 424,13 Eur pajamų mokesčio.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą priteisti 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovai pasinaudojo CPK 13 straipsniu įtvirtintu dispozityvumo principu ir realizavo savo teisę prisiteisti iš atsakovo paramą, tačiau ginčas nekilo dėl atsakovo veiksmų. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi jam suteikta įstatymine teise CPK 56 str. 1 d., 59 str. prasme.Ieškovai K. T. ir K. T. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Ieškovai mokosi gimnazijos dieniniame skyriuje, todėl neturi galimybių įsidarbinti, gauti pajamų, o reikalavimas, kad moksleivis dirbtų kitą dienos dalį ar naktį neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui įrodymų apie tai, kokias išlaidas dantų gydymui jis faktiškai patyrė. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra bedarbis ir pagrįstai abejojama, kad jis turės galimybę tokiam gydymui. Apeliantas nenurodė, kodėl nesirenka kitų alternatyvių pigesnių gydymo variantų. Toks apelianto argumentas, kad jo pateiktas įrodymas gydymo planas turėjo būti teismo įvertintas pakankamu įrodymu yra nepagrįstas.Nors apeliantas neginčijo ieškovų biologinio poreikio maitintis, tačiau jo nurodoma paramos suma po 70 Eur per mėnesį tiesiog neužtikrina tinkami net gi ir šio poreikio. Be ieškovams dar reikalinga apranga, avalynė, lavinimosi ir mokymosi išlaidos bei kt.Apelianto nurodomi mokėjimai odontologo paslaugoms nėra svarbesni, negu ieškovų poreikiai maistui, aprangai, avalynei ir kt. Pateiktus įrodymus teismas išsamiai išnagrinėjo, įvertino. Nors atsakovas skirtingai nurodo savo poziciją dėl įrodymų vertinimo, tačiau negalima daryti išvados, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai.Apeliantas grindžia apeliacinį skundą savo didelėmis išlaidomis odontologo paslaugoms, mažindamas ieškovų minimalius poreikius iki 70 Eur per mėnesį ir dar papildomai reikalauja priteisti iš mūsų ir taip jau mums per dideles išlaidas advokato pagalbai. Tai neatitinka teisingumo, proporcingumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu apie jo turtinę padėtį ir turėtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė CPK 314 straipsnio sąlygų, todėl pateiktų naujų įrodymų nepriima.Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš tėvo V. B. pilnamečiams K. T. ir K. T. priteista po 120 Eur kas mėnesį mokama materialinė parama nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir išlaikymo įsiskolinimas po 450,97 Eur kiekvienam.Atsakovas nurodė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovas nurodė objektyvias priežastis dėl kurių negali teikti didesnę nei 70 Eur paramą, tačiau teismas į jas neatsižvelgė.CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Pažymėtina, jog CK 3.192¹ straipsnis nedetalizuoja kitų svarbių aplinkybių sąvokos, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje priteisiant išlaikymą pilnamečiam asmeniui, nustatoma pagal individualios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).Ieškovai K. T. ir K. T. 2017 m. birželio 16 d. sulaukė pilnametystės. Byloje nustatyta ir atsakovas neginčija, jog ieškovai mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Tai reiškia, jog ieškovai atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą kriterijų – studijuoja pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovų tėvai – apeliantas V. B. ir trečiasis asmuo Vaiva A. T.. Materialinė parama pilnamečiui vaikui teikiama, nustačius tokios paramos būtinumą, tačiau tai nėra susiję su reikalingumu nustatyti sunkią materialinę padėtį. Reikalinga vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui, kitas svarbias aplinkybes. Tai, kad ieškovai mokosi gimnazijoje, rodo, jog jų galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovai turi siekti gerų mokymosi rezultatų, mokymo įstaigoje turi būti darbo dienomis, taip pat po pamokų bei savaitgaliais jai reikia ruošti namų darbus ir pan. Ieškovų turtinė padėtis patvirtina, jog šiuo metu jie neturi pakankamai lėšų pragyvenimui. Ieškovai nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena su motina - trečiuoju asmeniu, trečiojo asmens yra išlaikomi. Mokydamiesi ieškovai turi tenkinti būtinuosius poreikius (būstas, maistas, drabužiai, vaistai, transportas kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovams reikalinga materialinė parama. Apeliantas kitų duomenų, kurie paneigtų ieškovų paramos poreikį, nepateikė. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovai mokosi pažangiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos paramai gauti: ieškovams reikalinga materialinė parama, ieškovai sąžiningai vykdo pareigą mokytis, o galimybių patys užsidirbti, mokydamiesi gimnazijoje neturi. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ir į vaiko tėvų šeiminę bei turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų tėvų turtinę padėtį nustatė, kad ieškovus šiuo metu išlaiko jų mama trečiasis asmuo Vaiva A. T., kurios gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra apie 670,18 Eur, jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam įsigyti Vaiva A. T. gavo 7034,48 Eur paskolą ir kas mėnesį moka kredito įmokas, kurių vidurkis 2017 m. buvo 127,41 Eur.Vertindamas atsakovo finansines galimybes teikti paramą, pirmosios instancijos teismas, kad jis išlaikytinių neturi. Lietuvos Respublikoje savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių, tačiau atsakovas jau daug metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, duomenų apie toje šalyje įregistruotas ar neįregistruotas transporto priemones, nepateikė. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, byloje nepateikta. Atsakovo atstovas paaiškino, kad V. B. niekur nedirba, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, motyvuodamas tuo, kad Jungtinėje Karalystėje tokių pažymų niekas neišduoda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Pats apeliantas nurodo, kad prisideda prie savo būsto išlaikymo, padeda išlaikyti žmonos nepilnametę dukrą, tačiau, tai iš esmės prieštarauja jo teiginiams, apie jo sunkią turtinę padėtį, taip pat kad jis negauna jokių pajamų. Apeliantas negalėjimą teikti 120 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam taip pat grindžia ir savo išlaidomis dantų gydymui. Nurodė, kad serga dantų liga, dėl kurios neteko visų dantų, o kadangi jis yra sąlyginai jaunas, todėl implantuoja dantis, dantų protezavimo kaina yra 19 450 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kokias išlaidas atsakovas faktiškai jau patyrė dantų gydymui. Nors apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikė įrodymus apie patirtas išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti (nutarties 18 p.). Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl nesirenka pigesnių, alternatyvių gydymo variantų. Akivaizdu, jog apelianto nurodyta gydymo kaina yra nemaža ir byloje nėra duomenų, kad apeliantas bandė ieškoti mažiau kainuojančių gydymo būdų. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad asmuo, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Iš ieškovų pateiktos pažymos matyti, kad atsakovas turi specialybę, yra dailidė (b.l. 9). Byloje nėra duomenų apie atsakovo nedarbingumą ar negalėjimą dirbti pagal profesiją. Atsakovas nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nedirba ir negali gauti pajamų bei teikti savo pilnamečiams vaikams paramos.Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, kuomet ieškovai yra moksleiviai, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, svarbi ne tik esama tėvų turtinė padėtis, tačiau svarbiu ir kokių veiksmų kiekvienas iš tėvų ėmėsi, kad tinkamai galėtų atlikti pareigą išlaikyti vaiką, kuriam išlaikymas yra reikalingas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi specialybę. Todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę gauti didesnes pajamas ir padėti pilnamečiams vaikams baigti mokyklą ir įgyti bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Atsakovo pasyvumas siekiant susirasti darbą, nėra priežastis neteikti pilnamečiams vaikams, kurie mokosi mokykloje, minimaliems poreikiams užtikrinti būtinos paramos.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais vertina ir apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismo rėmėsi tik ieškovų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais. Apeliantas nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jo pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neleidžia abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo pilnamečiams moksleiviams ir tėvo galimybės teikti jam paramą.Nors ieškovas nesutinka su teismo priteistu išlaikymu iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir nurodo, kad mokslo metai pasibaigs 2018 metų liepos mėnesį, tačiau į bylą yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažymos, patvirtinančios, kad mokslo metai pasibaigs 2018 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 4-5), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė būtent iki šios dienos. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir nurodo, kad byloje nėra įrodyta, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi jam suteiktomis teisėmis, be to, ginčas nekilo dėl atsakovo kaltės. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių didelių išlaidų priteisimas iš ieškovų būtų neprotingos, nes ieškovai daugiau nei keturis mėnesius turėtų mokėti atsakovui gautą iš atsakovo paramą, jei ši parama atsakovo ir būtų teikiama ne priverstine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas skunde neneigia pareigos teikti paramą pilnamečiams vaikams ir nurodo, kad gali teikti ne didesnį nei 70 Eur išlaikymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai, ieškiniu prašydami priteisti išlaikymą, savo teise naudojosi nesąžiningai. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovai mokosi gimnazijoje ir jų galimybės užsidirbti yra labai ribotos, todėl atstovavimo išlaidas ieškovai faktiškai turėtų atlyginti iš išlaikymui skirtų lėšų, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo ir principų. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog pažangiai besimokantys pilnamečiai šiuo metu neturi realių galimybių patys pasirūpinti pakankamomis lėšomis, reikalingomis jų mokymuisi bei pragyvenimui, todėl jiems reikalinga parama (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Ieškovai buvo pateikę išlaidų, kurios reikalingos jų poreikių tenkinimui, paskaičiavimą ir teismas jį įvertino. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo spręsti, kad 120 Eur nustatyta suma, kuri priteista iš atsakovo ieškovų poreikių tenkinimui, būtų akivaizdžiai per didelė ar neprotinga atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovams nagrinėjamoje byloje suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovams suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 169 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d.. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.