Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas M. Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00725-2010-1

2012 m. spalio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

sekretoriaujant Daliai Kanopienei.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Anforavičienės ir nuteistosios M. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir nuteista 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473027 klastojimo) – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473029 klastojimo) – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473030 klastojimo) – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473031 klastojimo) – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė M. M. paskirta – 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.

M. M. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473028 klastojimo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl 2009-03-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teisme teismo įspėjimo klastojimo) nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteista už tai, kad ji, po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate, neteisėtai, neturėdama leidimo verstis profesine veikla 2009-01-09 nenustatytoje vietoje neteisėtai paėmė 800 Lt atlygį iš L. J. (pagal pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 473027) už teisines paslaugas ir 2009-02-03, 2009-03-17, 2009-04-30, 2010-05-18, 2009-07-13, 2010-09-01, 2010-09-10 neteisėtai gynė L. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-655/2009 dalyvaudama teismo posėdžiuose Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79a, Vilniuje; 2009-03-18 ir 2009-04-21 neteisėtai gynė kaltinamąjį V. D. baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-296/2009 dalyvaudama teismo posėdžiuose Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79a, Vilniuje; 2009-03-12 nenustatytoje vietoje neteisėtai paėmė 1000 Lt atlygį už teisinių paslaugų tiekimą (pagal kvitą pinigų priėmimo kvitą LAT 473029) iš nenustatyto asmens; 2009-10-23 nenustatytoje vietoje paėmė 2000 litų už teisinių paslaugų tiekimą (pagal kvitą pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 473031) iš S. M., t.y. tokias savo veiksmais versliškai ėmėsi profesinės veiklos neturėdama leidimo advokato veiklai.

Be to, M. M. po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate, 2009-01-09 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr. 473027, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą.

Be to, M. M. po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate, 2009-03-12 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr. 473029, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą.

Be to, M. M. po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate 2009-07-21 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr.473030, kuriame įrašė „advokatės M. M. kontora“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą.

Be to, M. M. po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate 2009-10-23 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr.473031, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą.

Nuteistoji taip pat nurodo, kad yra nuteista už tai, kad pasirašė ir padarė įrašus „adv. M. M.“, „advokatės M. M. kontora“ nurodytuose keturiuose kvituose. Teismas jos paaiškinimus, kad tai kvitai, surašyti už anksčiau suteiktas paslaugas, vertino kritiškai, kaip sąmoningus, neatsitiktinius veiksmus, atliktus ne vieną kartą. Nuteistosios teigimu, ji privalėjo buvusiems klientams išduoti kvitus už sumokėtus pinigus, nes priešingu atveju jai kiltų atsakomybė už apskaitos nevedimą. Teismas neįvertino, kad išbraukimas iš advokatų sąrašo vyksta LR Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka ir tai vykdo garbės teismas, o Advokatų taryba turi teisę Garbės teismo sprendimo netvirtinti. Todėl į tai turėjo būti atsižvelgta kvito LAT473027 atveju. Be to, minėti kvitai nepažeidė niekieno teisių ar saugomų interesų, todėl jos veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismas privalėjo atsižvelgti į LAT praktiką, tačiau apkaltinamąjį nuosprendį šiuo epizodu priėmė vien dėl formalios veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistosios M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistosios M. M. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dalyje dėl jos nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. nutraukti, nes ji privalėjo buvusiems klientams išduoti kvitus už sumokėtus pinigus, nes priešingu atveju jai kiltų atsakomybė už apskaitos nevedimą. Be to, teismas neįvertino, kad išbraukimas iš advokatų sąrašo vyksta LR Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka ir tai vykdo garbės teismas, o Advokatų taryba turi teisę Garbės teismo sprendimo netvirtinti. Todėl į tai turėjo būti atsižvelgta kvito LAT Nr. 473027 atveju.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimas bendrąja prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Suklastojimas gali būti dvejopas, t.y. materialinis ir/ar intelektinis. Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas, veikiant jo materialinę formą, o intelektinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo supranta, kad klastoja dokumentą ir nori taip veikti.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad M. M. pripažinimas advokate buvo panaikintas Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu. Tą aplinkybę, kad garbės teismo posėdyje dalyvavo, pripažino ir pati nuteistoji. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-01-09 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą LAT Nr. 473027, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, bei pasirašė šį kvitą, tokiu būdu šį dokumentą suklastojo. Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad M. M. turėdama aukštąjį išsilavinimą ir dirbdama advokate nuo 2002 m. iki 2009 m., nuteistoji suvokė nusikalstamą savo veikos pobūdį ir pavojingumą, kad užpildydama ir pasirašydama kvitą kaip advokatė, neturi tokios teisės ir tokiu būdu klastoja dokumentą, be to, suprato, jog neturi teisės užpildyti kvitą bei jį pasirašyti, nes dalyvavo garbės teismo posėdyje, o vadovaujantis tuo metu galiojusio LR Advokatūros įstatymo (2008-04-15 įstatymo Nr. IX-2066 redakcija) 13 str. 3 d., advokatas netenka advokato vardo nuo sprendimo pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos.

Apeliantės skundo teiginys, kad ji privalėjo buvusiems klientams išduoti kvitus už sumokėtus pinigus, nes priešingu atveju jai kiltų atsakomybė už apskaitos nevedimą, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Nuo momento, kai Lietuvos advokatūros garbės teismo 2009-01-08 sprendimu panaikintas M. M. pripažinimas advokate, M. M. neturėjo teisės verstis advokatės praktika, taigi tuo pačiu ir išrašinėti kvitus už suteiktas paslaugas savo klientams.

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies

202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda esant tokioms sąlygoms:

1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Todėl teismų praktikoje kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (baudžiamoji byla Nr. 2K-388-2009);

2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas. Šios sąlygos irgi alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų, esant bent vienai iš pirmajame punkte numatytų sąlygų.

Šioje byloje nuteistajai M. M. inkriminuotas versliškas ėmimasis profesinės veiklos, neturint leidimo advokato veiklai, t. y. visi įstatyme numatyti nusikalstamos veikos požymiai.

Nuteistoji nurodo, jog pripažįsta, kad dalyvavo minėtuose teismo posėdžiuose, tačiau tai nebuvo nauji susitarimai, o ji tęsė anksčiau pradėtą veiklą, manydama, kad pabaigs pradėtas bylas ginant L. J. ir V. D. Vilniaus m. 1 apylinkės teisme. Jos veikla galėtų užtraukti nebent administracinę atsakomybę, nes ji jokių pajamų vykdant minėtą veiklą neturėjo, o teismas pajamų sąvoką interpretavo kitaip negu specialieji finansinę tvarką reguliuojantys įstatymai. Pajamos V. D. atveju buvo gautos nuteistajai dar esant advokatų sąraše, o L. J. atveju – iki 2009-01-22 Advokatų tarybos posėdžio. Nurodo, kad nenustatyta, kokią veiklą ir kada ji vykdė S. M. atveju. Susitarimas dėl teisinių paslaugų teigimo buvo sudarytas 2008 m., o tai jog ji bendravo su S. M., nereiškia, kad vykdė teisinių paslaugų teikimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. M. kaltė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 202 str. 1 d., padarymu įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Iš pateiktų teismo posėdžių protokolų nustatyta, kad M. M. dalyvavo teismo posėdžiuose kaip advokatė ir L. J. bei V. D. gynėja jau po garbės teismo sprendimo priėmimo, tą pripažįsta ir pati nuteistoji. Nors nuteistoji ginčija pinigų gavimo faktą, tai paneigtina tiek liudytojų L. J., S. M. parodymais, tiek kitais rašytiniais įrodymais. L. J. parodė, kad M. M. buvo jos advokatė, pačioje pradžioje ji tikrino, ar M. M. yra advokatų sąraše, tai buvo 2006 meta. Su M. M. buvo sutarta suma, už kurią pastaroji dirbs iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo. Byla tęsėsi 5 metus, todėl buvo tartasi dėl tolimesnės gynybos, buvo išrašytas kvitas 3000 Lt sumai. Liudytojus nurodymu, ji pinigus nuteistajai mokėjo 2 kartus. Vėliau teismo posėdyje sužinojo, kad jos advokatė išbraukta iš Praktikuojančių advokatų sąrašo. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad kaip L. J. gynėja M. M. dalyvavo 2009-02-03, 2009-03-17, 2009-04-30, 2010-05-18, 2010-09-01, 2010-09-10, be to, 2009-01-09 nenustatytoje vietoje neteisėtai paėmė 800 Lt atlygį iš L. J. už teisines paslaugas.

Liudytoja S. M. parodė, kad su M. M. susipažino 2008 m., į ją kreipėsi, jog padėtų sutvarkyti dokumentus. 2008 m. spalio mėn. pabaigoje sudarė sutartį ir pervedė avansą, tačiau vėliau pati S. M. susirgo onkologine liga, todėl su advokate susitiko tik po 4 mėnesių. Pervedimą M. M. padarė 2009 m. lapkričio mėnesį, o 2010 m. atsisakė advokatės paslaugų, nes manė, kad pastaroji nevykdo savo įsipareigojimų. Sąskaitą-faktūrą liudytoja gavo, kai sumokėjo pinigus, ją advokatė išrašė ofise, adresu Didžioji g. 25, Vilnius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. 2009-10-23 nenustatytoje vietoje paėmė 2000 Lt iš S. M. už teisinių paslaugų teikimą pagal pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 473031.

Tokiu būdu remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visumos analize kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d.

Kolegijos vertinimu, nuteistosios kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma.

Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundo argumentų

Prokurorė skundu prašo konfiskuoti iš M. M. 3800 Lt, nes iš bylos medžiagos matyti, jog M. M., vykdydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d., t.y. versliškai vykdydama profesinę veiklą, neturėdama leidimo advokato veiklai, gavo 3800 Lt. Ši pinigų suma pripažintina konfiskuotinu turtu.

Byloje nustatyta, kad M. M. neteisėtai, neturėdama leidimo verstis profesine veikla, įgijo 3800 Lt.

BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011).

Įvertinus aukščiau minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir M. M. iš nusikalstamos veikos gauti 3800 Lt konfiskuotini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus m. apylinkės prokuratūros skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., 3 d., konfiskuoti iš M. M. 3800 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.