- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-882-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27147-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- UAB „Apollona“
- Kategorijos
- 3.2.9.5Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1296-960/2019 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui UAB „Apollona“, tretiesiems asmenims antstoliui Arminui Naujokaičiui, E. K., notarei J. Š. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo vykdyti sutartį, sutarties modifikavimo, vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališkai atsakovo UAB „Apollona“ atliktą 2016 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti sutartį, pripažinti paskolos sutarties bendrosios dalies 8.1.2 punktą neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti paskolos sutarties bendrosios dalies 6.8 punktą bei sumažinti 0,5 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 proc.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi paskyrė šią bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 28 d., 13.30 val. 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi (gavus atsakavo ir ieškovo prašymą) parengiamojo teismo posėdžio data pakeista į 2018 m. gruodžio 18 d. 09.00 val.
3. 2018 m. gruodžio 17 d. teisme gautas ieškovo D. K. prašymas atidėti 2018 m. gruodžio 18 d. parengiamojo teismo posėdį dėl itin rimtų sveikatos problemų. 2018 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi paskirta kitas parengiamais teismo posėdis 2019 m. sausio 24 d. 09.00 val.
4. 2019 m. sausio 23 d. teisme gautas ieškovo D. K. prašymas atidėti 2019 m. sausio 24 d. parengiamojo teismo posėdį dėl itin rimtų sveikatos problemų. 2019 m. sausio 24 d. teismo nutartimi paskirta kitas parengiamais teismo posėdis 2019 m. vasario 26 d. 09.00 val.
5. 2019 m. vasario 26 d. teismui priėmus ieškovo patikslintą ieškinį, paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis 2019 m. kovo 26 d. 10.30 val.
6. 2019 m. kovo 22 d. teisme gautas ieškovo D. K. prašymas atidėti 2019 m. kovo 26 d. posėdį iki 2019 m. balandžio mėnesio pabaigos.
7. Į 2019 m. kovo 26 d. 10.30 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį ieškovas ar jos atstovas neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo ir ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
9. Teismas, įvertino tai, kad apie parengiamąjį teismo posėdį ieškovui buvo pranešta tinkamai. Taip pat tai, kad 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. sausio 23 d. ieškovas prieš pat paskirtus posėdžius teikė analogiškus prašymus atidėti juos dėl ieškovo ligos ir teismas tenkindamas ieškovo prašymus, paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius atidėjo. Teismas pažymėjo, jog bet kokia liga bei nedarbingumas dėl ligos patys savaime nėra laikomi objektyviomis kliūtimis, trukdančiomis atvykti į teismo posėdį ir duoti žodinius paaiškinimus. Byloje dalyvaujantis asmuo, negalintis dėl sveikatos būklės atvykti į teismo posėdį, turi pateikti ne įrodymus apie turimą nedarbingumą, o gydytojo išrašytą specialios formos Nr. 094-1/a pažymą „Dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, iš kurios matytųsi, jog specialių medicininių žinių turintis asmuo - gydytojas yra padaręs išvadą apie byloje dalyvaujančio asmens negalėjimą atvykti į teismo posėdį būtent dėl sveikatos būklės. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kartu su pateiktu prašymu dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo, tokios pažymos nepateikė (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).
Šalies argumentai
10. Ieškovo prašymas dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo buvo gautas pasirengimo bylai nagrinėti stadijoje, todėl ieškovui pateikti procesiniai dokumentai likus kelioms dienoms iki paskirto parengiamojo posėdžio ir ieškovo ketinimas su jais išsamiai susipažinti, todėl teismas nelaikė svarbia priežastimi atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Įvertinęs šių visų aplinkybių visumą teismas konstatavo, jog ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra svarbios. Ieškovas ketindamas vesti bylą ir turėdamas sveikatos problemų per visą laikotarpį nuo pirmo parengiamojo posėdžio paskyrimo turėjo pakankamai laiko pasirūpinti teisiniu atstovavimu byloje ir vesti bylą per atstovą. Nustačius, jog ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys nelaikomos svarbiomis, teismas tenkino atsakovo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas D. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovui šios bylos nagrinėjimas yra svarbus, kadangi byla yra inicijuota būtent ieškovo ieškiniu, dėl to piktnaudžiauti procesu ar jį vilkinti ieškovas neturi jokio tikslo.
11.2. Ieškovas pateikė prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, kuriame teismui buvo nurodyta, jog ieškovas turi nedarbingumo pažymėjimą iki 2019 m. kovo 29 d., be to, ieškovas likus kelioms dienoms iki posėdžio gavo atsakovo ir trečiojo asmenes atsiliepimus į ieškinį, dėl ko jam buvo reikalingas papildomas terminas išsamiai susipažinti su atsiliepimais ir jų priedais.
11.3 Teismui jau keletą kartų buvo teikti ieškovo onkologinę ligą, gydymą, nedarbingumą patvirtinantys dokumentai, todėl teismas žinojo su kokias sunkumais susiduria ieškovas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas UAB „Apollona“ atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Remiantis suformuota teismų praktika liga bei nedarbingumas dėl ligos patys savaime nėra laikomi objektyviomis kliūtimis, trukdančiomis atvykti į teismo posėdį ir duoti žodinius paaiškinimus. Byloje dalyvaujantis asmuo, negalintis dėl sveikatos būklės atvykti į teismo posėdį, turi pateikti ne įrodymus apie turimą nedarbingumą, o gydytojo išrašytą specialios formos Nr. 094-1/a pažymą „Dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, iš kurios matytųsi, jog specialių medicininių žinių turintis asmuo - gydytojas yra padaręs išvadą apie byloje dalyvaujančio asmens negalėjimą atvykti į teismo posėdį būtent dėl sveikatos būklės.
12.2. Būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas teikė net keturis (2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. kovo 25 d.) prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat svarbu tai, kad ieškovas nedalyvavo nei viename iš paskirtų parengiamųjų teismo posėdžių.
12.3. Ieškovas nepaaiškina kodėl negalėjo pasirūpinti atstovavimu. Ieškovas, inicijuodamas bylą ir turėdamas sveikatos problemų (jeigu jų iš tikrųjų buvo), turėjo visas galimybes į advokatą, prašyti teisinės pagalbos, tam, kad būtų atstovaujama jo teisėms ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nepiktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – 2019 m. kovo 19 d. Nacionalinio vėžio instituto stacionaro epikrizės kopiją. Teismas pažymi, jog šie dokumentai galėjo būti pateikti ir anksčiau, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2019 m. kovo 26 d.). Be to, teismo vertinimu, ieškovo pateikti medicininiai dokumentai kaip įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo neatvykimo į posėdį priežasčių (CPK 180 straipsnis). Minėtame dokumente nėra jokių duomenų, pateisinančių ieškovo neatvykimą ar ieškovo negalėjimą atvykti į posėdį aplinkybių. Priešingai, stacionaro epikrizėje nurodyta, kad 2019 m. kovo 19 d. pacientas skundų neturi. Dėl šių priežasčių teismas minėtą dokumentą priimti atsisako.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 1 dalies ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šio kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti Civilinio proceso kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
17. Daugelis kitų civilinio proceso normų skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas, kuris vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
18. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 246 straipsnio teisės normas.
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019). Todėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia ieškinį palikti nenagrinėtu ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir parengiamajame teismo posėdyje.
20. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
21. Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
22. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 str., 7 str.). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai (ieškovei) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
23. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 28 d., 13.30 val. 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi parengiamojo teismo posėdžio data pakeista į 2018 m. gruodžio 18 d. 09.00 val. 2018 m. gruodžio 17 d. teisme gautas ieškovo D. K. prašymas atidėti 2018 m. gruodžio 18 d. parengiamojo teismo posėdį dėl itin rimtų sveikatos problemų. 2018 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi paskirta kitas parengiamais teismo posėdis 2019 m. sausio 24 d. 09.00 val. 2019 m. sausio 23 d. teisme gautas ieškovo D. K. prašymas atidėti 2019 m. sausio 24 d. parengiamojo teismo posėdį dėl itin rimtų sveikatos problemų. 2019 m. sausio 24 d. teismo nutartimi paskirta kitas parengiamais teismo posėdis 2019 m. vasario 26 d. 09.00 val. 2019 m. vasario 26 d. teismui priėmus ieškovo patikslintą ieškinį, paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis 2019 m. kovo 26 d. 10.30 val. 2019 m. kovo 22 d. teisme gautas ieškovo D. K. prašymas atidėti 2019 m. kovo 26 d. posėdį iki 2019 m. balandžio mėnesio pabaigos. Į 2019 m. kovo 26 d. 10.30 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį ieškovas ar jos atstovas neatvyko.
24. Iš nustatytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovas, pats iniciavęs teisminį procesą, sistemingai nevyko į parengiamuosius teismo posėdžius, nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes, tačiau nepateikdamas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodyta liga savaime nepatvirtina negalėjimą atvykti į teismo posėdžius. Ieškovas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, trukdančių pasirūpinti atstovavimu ar pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba (CPK 20 str.). Nors pirmasis parengiamasis teismo posėdis, kaip minėta, buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 28 d., byla dar net nebuvo pradėta nagrinėti net parengiamajame posėdyje. Atsakovas byloje teismo sprendimo už akių institutu nesinaudojo. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas byloje susiklosčiusią situaciją vertinta kaip ieškovo veiksmus, kuriais nesiekiama greito bylos išnagrinėjimo ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą.
25. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalį ir paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.