Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-05 · Civilinė byla Nr. 2S-553-154/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
2S-553-154/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Pareiškėjas
A. Š.
Suinteresuotas asmuo
S. G., I. G.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-553-154/2014Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00276-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;124.2.2.;124.2.9. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. ir suinteresuotų asmenų S. G. bei I. G. atskiruosius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-372-959/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. Š. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 9 p. , 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013, baigtą įsiteisėjusiu galutiniu Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu, dalyje dėl pareiškėjų A. Š. ir T. Š. 2013 m. kovo 18 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių; panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjų A. Š. ir T. Š. 2013 m. kovo 18 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių; pasiūlyti pareiškėjams T. Š. ir A. Š. pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir nepažeidžiančią nei vieno iš sutuoktinių teisių bei teisėtų interesų; vadovaujantis LR CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, civilinę bylą sustabdyti, iki bus pateikta įstatymui neprieštaraujanti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-05-03 sprendime - toje dalyje, kurioje buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos: 1) padalintas ne visas santuokoje įgytas turtas, taip pažeidžiant LR CK 3. 53 straipsnio 3 dalį, LR CPK 539 straipsnio 2 dalį, LR CPK 541 straipsnio 2 dalį; 2) teismas be jokių motyvų ir teisinio pagrindo pripažino asmenine vieno iš sutuoktiniu nuosavybe turtą, kuris įgytas pareiškėju santuokoje ir yra (buvo santuokos nutraukimo metu) bendroji jungtinė sutuoktiniu nuosavybė; 3) sutuoktiniu turtas padalintas, grubiai pažeidžiant įstatymu įtvirtintą lygybės principą: vienam sutuoktiniui (T. Š.) teko kelis kartus didesnė turto dalis, nei kitam sutuoktiniui; 4) apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą nebuvo pranešta pareiškėju kreditoriams; 5) 2013-05-03 teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidė vieno iš sutuoktiniu - A. Š. - teises ir teisėtus interesus. Be to, prašymas grindžiamas ir LR CPK 369 str. 1 d. 2 p. norma ir motyvuotas tuo, kad T. Š. nuslėpė nuo pareiškėjos tikrąją ūkininko ūkio padėtį, Darginių ŽŪB pajų rinkos vertę, pelną, gautą 2012 metais iš ūkininko ūkio veiklos, apgavo pareiškėją, tvirtindamas ir į sutartį įrašydamas, kad visas turtas, bent kiek susijęs su ūkininko ūkiu, yra asmeninė T. Š. nuosavybė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjos jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuoti asmenys S. G. ir I. G. pateikė teismui prašymą įtraukti juos į procesą kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013.

Šalies argumentai

S. G. ir I. G. prašymą įtraukti į procesą kreditoriais atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Priteisė iš pareiškėjos A. Š. 3630,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens T. Š. naudai.

Dėl LR CPK 369 str. 1 d. 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo teismas nurodė, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013 esančios šalių pasirašytos ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog šalys susitarė dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei patvirtino, kad daugiau turto, kuris priklausytų jiems bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise, neturi, todėl ateityje dėl turto pasidalinimo pretenzijų vienas kitam nereikš. Šalys taip pat patvirtino, kad, gyvendami santuokoje, bendrų kreditorių neįgijo. A. Š. dalyvavo teismo posėdyje, duomenų apie pareikštas pretenzijas dėl sutarties turinio byloje nėra. Pažymėjo, kad bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir jo pasidalijimas, kreditorių nurodymas, yra sutuoktinių, o ne teismo pareiga. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas, tvirtindamas tokią pareiškėjų sutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Atsiliepimas

Dėl LR CPK 369 str. 1 d. 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo teismas nurodė, kad iš kartu su atsiliepimu pateikto Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rašto bei dalykinio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad pareiškėja atstovavo T. Š. ūkį pagal įgaliojimą, išduotą 2007-08-23, ir tam tikra apimtimi kontroliavo ūkio veiklą, todėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo bei 2013-05-03 sprendimo priėmimo dieną jai turėjo būti žinoma T. Š. ūkio finansinė padėtis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių laisva valia susitarė, jog ūkininko T. Š. ūkis priklauso T. Š. asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo lieka T. Š.. Byloje nenustatyta, kad ši sutarties sąlyga ir pareiškėjos apsisprendimas dėl jos kokiu nors būdu priklausė nuo T. Š. ūkio finansinės padėties 2012 metais. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl tariamos apgaulės nepagrįstos įrodymais. Todėl aplinkybė, jog T. Š. ūkio pelnas ir finansiniai srautai yra didesni nei pareiškėja manė, neturi esminės reikšmės bylai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino teismas nurodė, kad pareiškėja tvirtina, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, preliminariai sužinojo tik 2013-12-06, t. y. po to, kai pakartotinai buvo apvogta jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir kai rado besimėtančius nepasirašytus buhalterinius dokumentus. Tačiau šios ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokie teismui pateikti įrodymai. Įrodymai, patvirtinantys ikiteisminio tyrimo inicijavimą bei finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėja tik 2013-12-06 rado minėtus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su T. Š. ūkio finansine padėtimi, nėra esminės bylai dėl santuokos nutraukimo, neatitinka LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 punkto pagrindo, todėl jų sužinojimas nedaro jokios įtakos LR CPK 368 straipsnyje numatytiems terminams. Apie tai, jog sutartimi neva nebuvo padalyta tam tikra žemės ūkio technika, pareiškėja žinojo dar iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo ir tai pati nurodė savo prašyme, todėl teiginiai, susiję su šių aplinkybių sužinojimu tik 2013-12-06, neatitinka tikrovės. Konstatavo, kad apie kitas aplinkybes, kurios, pareiškėjos nuomone, sudaro pagrindą procesui atnaujinti, pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti sprendimo paskelbimo dieną. Ginčijamas teismo sprendimas buvo paskelbtas 2013-05-03, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti suėjo 2013-08-03, prašymas teismui paduotas 2014-02-26, trijų mėnesių terminas yra praleistas, jo praleidimo priežastys – nesvarbios. Todėl teismas prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad 2014-03-18, t. y. prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dieną, gautas S. G. ir I. G. prašymas įtraukti juos į procesą kreditoriais civilinėje byloje Nr. 2-372-959/2014. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-436-874/2013 medžiagos, šioje byloje nedalyvavo jokie suinteresuoti asmenys. Todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje nagrinėjimas negali daryti įtakos S. G. ir I. G. teisėms ar pareigoms. Dėl šios priežasties jų į prašymo nagrinėjimo procesą byloje dalyvaujančiais asmenimis teismas neįtraukė. Pažymėjo, kad jeigu kreditoriai S. G. ir I. G. mano, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013 daro įtakos jų teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams, jie turi teisę, esant CPK numatytiems pagrindams, nustatyta tvarka paduoti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. Š. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013, baigtą įsiteisėjusiu galutiniu Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu, dalyje dėl pareiškėjų A. Š. ir T. Š. 2013 m. kovo 18 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2013-05-03 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendime - toje dalyje, kurioje buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių - buvo padalintas ne visas santuokoje įgytas turtas, taip pažeidžiant LR CK 3. 53 str. 3 d., LR CPK 539 str. 2 d., LR CPK 541 str. 2 d., kurie reikalauja, kad santuokos nutraukimo byloje būtų išspręsti visi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimo klausimai. Teismų praktikoje laikoma, kad tokia sutartis dėl santuokos nutraukimo prieštarauja viešajai tvarkai ir negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2010, 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2014, ir kt ).

2. Teismas 2013-05-03 sprendime be jokių motyvų ir teisinio pagrindo pripažino asmenine vieno iš sutuoktiniu nuosavybe turtą, kuris įgytas pirkimo būdu pareiškėju santuokoje iš bendrų pareiškėju lėšų ir yra (buvo santuokos nutraukimo metu) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidė vieno iš sutuoktiniu - A. Š. - teises ir teisėtus interesus. Taip be jokio teisinio pagrindo teismas priteisė pareiškėjui T. Š. didesnės kaip 100 000 Lt vertės bendro turto. Pavyzdžiui, Darginių žemės ūkio bendrovės pajai, kurių vertė 80 498 Lt, įgyti pareiškėjų santuokoje pagal pajų pirkimo-pardavimo sutartį, pirkti iš bendrų pareiškėjų santuokinių lėšų, be jokių teisinių ar faktinių motyvų pripažinti asmenine T. Š. nuosavybe: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės virsmas į asmeninę vieno iš sutuoktinių, T. Š., nuosavybę nemotyvuojamas ir niekaip nepaaiškinamas nei sutartyje, nei pareiškime, nei teismo sprendime; arba, pavyzdžiui, T. Š. ūkininko ūkio pajamos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, visiškai nebuvo dalinamos, vertinga žemės ūkio technika iki šiol nepadalinta.

3. Sutuoktinių turtas padalintas grubiai pažeidžiant įstatymu įtvirtintą lygybės principą: vienam sutuoktiniui (T. Š.) teko kelis kartus didesnė turto dalis, nei kitam sutuoktiniui. Taip pažeistas LR CK 3.53 str. 4 d. reikalavimas teismui patikrinti, ar nėra pažeidžiami vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai, reikalavimas vienodai ginti abiejų sutuoktinių teises ir interesus, tarp jų ir turtinius interesus.

4. Apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą nebuvo pranešta pareiškėjų kreditoriams - pareiškėjos A. Š. tėvams S. G. ir I. G., kuriems pareiškėjas T. Š. gera valia žadėjo atiduoti 20000 Lt skolą. Taip buvo pažeistas LR CK 539 str. 1 d. 4 p., 541 str. 2 d., LR CK 3.53 str. 3 d. Teismų praktikoje toks pažeidimas vienareikšmiškai laikomas pagrindu atnaujinti procesą. Nors S. G. ir I. G. pateikė prašymą įtraukti juos į šį procesą kreditoriais, teismas šį prašymą atmetė, nevertindamas jo kaip vieno iš faktinių pagrindų procesui atnaujinti.

Atsiliepimas

5. Įgaliojimas, kurį su atsiliepimu į prašymą pateikė T. Š., baigėsi 2011 metais, o pareiškėja kelia klausimus dėl turto, kurį T. Š. ūkininko ūkis įsigijo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki santuokos nutraukimo, t. y. 2013-05-03. Be to, įgaliojimas suteikia teisę veikti įgaliotojo vardu jo pavedimu, tačiau teismas žodinio proceso nesurengė ir pareiškėjos net neklausė, kiek realiai jai buvo pavesta vykdyti ir kokias funkcijas pagal pateiktą įgaliojimą. Paties pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog buhalterinę apskaitą ir visus su finansais susijusius reikalus tvarkė ne pareiškėja A. Š., bet specialistai pagal sutartį su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės skyriumi. Šios tarnybos raštas, pateiktas su prašymu atnaujinti procesą, patvirtina, kad niekam kitam, tik vieninteliam T. Š., ši tarnyba teikė duomenis, o pareiškėjai A. Š. šiuos duomenis teikti atsisakė, reikalaudama raštiško paties T. Š. sutikimo (2014-01-03 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės rajono konsultavimo biuro raštas Nr. 1, priedas prie prašymo atnaujinti procesą). Todėl dėl šių aplinkybių santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas neproporcingai. Jei pareiškėja būtų žinojusi tikrąją T. Š. ūkininko ūkio padėtį, būtų reikalavusi kitokių turto padalijimo proporcijų.

6. Nuo 2011 m. T. Š. nebedirbo užsienyje, grįžo į Lietuvą ir vienas pats tvarkė ūkio finansinius reikalaus, nesuteikdamas oficialios rašytinės informacijos sutuoktinei. Pareiškėja, kuri dirbo M. pagrindinėje mokykloje ir niekaip nebuvo susijusi su ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymu, turi pagrindo manyti, kad T. Š. jau nuo 2012 m. pradžios ruošėsi santuokos nutraukimui, nes slėpė ūkininko ūkio, turto įsigijimo dokumentus - tai patvirtinančius dokumentus A. Š. pamatė tik po 2013-12-05 vagystės, nes T. Š. jai žodžiu teigė apie sunkią turtinę ūkio padėtį.

7. T. Š. pateikė teismui PVM sąskaitą - faktūrą, patvirtinančią, kad išlaidos advokato pagalbai už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme sudaro 3630 Lt. Pridėtas dokumentas dėl sąskaitos apmokėjimo išlaidų nedetalizuoja ir jų paskirties nekeičia. Pateiktuose dokumentuose nėra apskaičiavimo, kokia sumokėta išlaidų dalis sudaro atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimas, tačiau neginčijamai pareiškėjas T. Š. nebuvo atstovaujamas pirmosios instancijos teisme, nes procesas nebuvo atnaujintas ir teismo posėdžiai vyko rašytinio proceso tvarka. Mano, kad pateikti dokumentai nesuteikia galimybės teismui nustatyti, kokia nurodytų atstovavimo išlaidų dalis skirta atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą surašymui, todėl teismas negalėjo priteisti prašomų advokato pagalbos išlaidų.

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys S. G. ir I. G. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013, baigtą įsiteisėjusiu galutiniu Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu, dalyje dėl pareiškėjų A. Š. ir T. Š. 2013 m. kovo 18 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš savo dukros sužinojo, kad ji ir T. Š. nutraukė santuoką, tačiau kombainas, pirktas už suinteresuotų asmenų pinigus, nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje. Be to, sužinojo, kad suinteresuotų asmenų traktorius K-701, jo priekaba ir plūgas bei kultivatorius priteisti T. Š..

2. Į santuokos nutraukimo bylą suinteresuoti asmenys nebuvo įtraukti kaip sutuoktinių kreditoriai, apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą nagrinėjimą nežinojo, nes dukra slėpė tai nuo jų, nenorėjo pasakoti, o jie, matydami, kad dukra labai prislėgta, sunkiai išgyvena skyrybų procesą, jos smulkiai neklausinėjo. Šiuo metu yra žinoma, kad S. G. ir I. G. turėjo būti įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, jiems turėjo būti pranešta apie bylos iškėlimą, nes yra ir buvo sutuoktinių A. ir T. Š. kreditoriai, kuriems turėjo būti pranešta apie bylos iškėlimą, turėjo būti nustatyta, kokia bus jų dukros ir T. Š. atsakomybė, kam tenka pareiga atlyginti skolą (LR CK 3.53 str. 3 d., LR CPK 539 str. 1 d. 4 p.).

3. Mano, kad nėra tikslinga reikšti dar vieną prašymą atnaujinti procesą, kai šis prašymas jau yra pareikštas A. Š., o sutuoktinių kreditoriai šį prašymą palaiko, patvirtina jame nurodytas aplinkybes, kiek tai liečia jiems negrąžintas skolas, ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimu į pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. Š. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Priteisti iš pareiškėjos A. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja A. Š. nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde neįrodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ji pasirašė ne laisva valia, kad visos sutarties sąlygos su ja nebuvo suderintos. Pareiškėja yra jauna, išsilavinusi, veiksni moteris, gyvenant santuokoje buvo išsamiai informuota apie šeimos turtinę padėtį, apie T. Š. ūkininko ūkio veiklą, ūkio turtą ir pajamas, nes pagal įgaliojimą tvarkė visus ūkio finansinės apskaitos klausimus, todėl apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo galimybę sužinoti iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo.

2. Apeliantės kaltinimas T. Š. ją apgavus ir nuslėpus ūkininko ūkio finansinę padėtį, ir įrodinėjimas, kad apie tai ji sužinojo po vagystės namuose 2012 m. gruodžio 6 d. radusi išmėtytus dokumentus, yra paprasčiausiai nelogiškas. Jei T. Š. būtų turėjęs kokių nors paslapčių apie ūkininko ūkio turtą ir pajamas, jis, išsikeldamas iš gyvenamojo namo, kuriame liko gyventi A. Š., neabejotinai būtų pasiėmęs visus dokumentus.

3. Įgaliojimas veikti T. Š. ūkininko ūkio vardu A. Š. buvo išduotas 2007 m. rugpjūčio 23 d. penkeriems metams, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. o ne 2011 m., kaip nurodo apeliantė. 2012 metais A. Š. turėjo visišką priėjimą prie ūkio dokumentų ir juos tvarkė, darė įvairių sąskaitų apmokėjimo pavedimus iš T. Š. sąskaitos banke, T. Š. ūkio 2012 metų apskaitoje ant visų sąskaitų, tiek ūkio išrašytų, tiek ūkyje gautų, yra A. Š. ranka padaryti įrašai „Atsiskaityta“, „Apmokėta“, „Užskaityta“ ir pan. Be to, iki šios dienos pas pareiškėją A. Š. namuose yra kompiuteris su dokumentais ir finansine informacija apie T. Š. ūkį. Šios aplinkybės visiškai paneigia nesąžiningus apeliantės teiginius apie tai, kad T. Š. 2012 metais ruošėsi santuokos nutraukimui, slėpė ūkio dokumentus.

4. Gyvenant santuokoje ūkio veikla, turtas ir finansai buvo puikiai žinomi A. Š., kaip ir tai, kad T. Š. ūkininko ūkis buvo įsteigtas ir veiklą pradėjo iki santuokos, nors ūkis buvo registruotas vieno T. Š. vardu, jis nebuvo vienintelis ūkio savininkas - faktinis ūkio savininkas buvo ir T. Š. brolis R. Š.. 2007 m. rugpjūčio mėn. - 2011 m. rugpjūčio mėn. T. Š. iš viso mažai dirbo ūkyje, nes dirbo užsienyje, ūkiu rūpinosi vienas R. Š.. Darginių ŽŪB pajai iš R. Š. realiai nebuvo perkami ir už juos bendromis santuokinėmis lėšomis (8049,00 Lt) nebuvo mokama, kaip teigia A. Š., nepateikdama jokių įrodymų. R. Š. tiesiog perleido savo pajus, kad tai būtų ūkio turtas, nes pats dalyvavo T. Š. ūkio veikloje.

5. Proceso atnaujinimo atveju iš naujo dalinantis turtą R. Š. būtų priverstas reikšti ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo T. Š. ūkininko ūkyje, o tai tik didintų šalių išlaidas.

6. A. Š. ir T. Š. santuokos nutraukimo sąlygas aptarė iki kreipimosi į advokatę dėl dokumentų teismui paruošimo. Santuokos nutraukimo iniciatore buvo A. Š., užmezgusi artimus santykius su Italijos piliečiu L. S.. Šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turto nuosavybės statusą nurodė įvertinusios ir aptarusios visas aplinkybes. Įvertinus tai, kad ūkininko ūkį T. Š. buvo įkūręs ir veiklą pradėjęs iki santuokos sudarymo, T. Š. brolio R. Š. indėlį į ūkį ir kt., šalys bendru susitarimu pripažino, kad ūkininko ūkis ir ūkio turtas yra asmeninė T. Š. nuosavybė, todėl nedalinama. Šalys pasidalino gyvenamąjį namą, automobilius, t. y. tai, kas iš tikrųjų šalių buvo įgyta gyvenant santuokoje, nepaisant kiekvienos jų indėlio į šio turto sukūrimą. A. Š. neabejotinai suprantama, kad T. Š. pajamos ir indėlis į bendrosios sutuoktinių nuosavybės sukūrimą buvo gerokai didesnis, ir jos interesus visiškai atitiko turto dalinimas lygiomis dalimis, gyvenamąjį namą su visais priklausiniais, baldais, buitine technika bei kitais namų ir ūkio apyvokos daiktais paliekant jai vienai naudotis, ir tai, kad T. Š. įsipareigojo vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 1500,00 Lt. Taigi, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos anaiptol nepažeidžia A. Š. interesų, nepažeidžia nepilnamečio šalių sūnaus interesų ir tikrai neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

7. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 9 punkte numatytu pagrindu procesas byloje gali būti atnaujintas tik tada, kai padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Sprendžiant klausimą, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, turi būti nustatyta, kad konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos nebuvo taikytos arba netinkamai taikytos. Iš CK 3.53 str., reglamentuojančio santuokos nutraukimo tvarką, matyti, kad ši teisės norma kelia teismui atitinkamai pareigą įsitikinti, jog santuoka faktiškai iširo. Konstatavus santuokos iširimo pagrindą, teismui kyla pareiga patvirtinti sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties turinį reglamentuojančios teisės normos yra skirtos ne teismui, o šalims. Joms kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kyla pareiga išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, sudarytoje sutartyje. Teismo pareiga tik išspęsti klausimus, numatytus CK 3.59 str., pagal pateiktą šalių sutartį. Jeigu šalys nurodo, kad jos bendro dalytino turto neturi, taip pat nurodo, jog nėra kreditorių, teismas neprivalo aiškintis, ar šalių pateikta informacija atitinka tikrovę, kadangi pačios šalys prisiima iš to kylančias teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu nutraukdamas pareiškėjų santuoką ir patvirtindamas jų pateiktą sutartį, pažeidė materialiąsias teisės normas.

8. Iš A. Š. priteistos T. Š. turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir atitinkančios Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. T. Š. 2014 m. kovo 7 d. gavęs iš teismo A. Š. gana didelės apimties prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris jai buvo ruošiamas beveik tris mėnesius, kai tuo tarpu T. Š. atstovaujanti advokatė turėjo tik 10 dienų atsiliepimui paruoši ir pateikti. Teismas, atmetęs A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų S. G. ir I. G. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. Š. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Priteisti iš suinteresuotų asmenų S. G. ir I. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-436-874/2013 suinteresuotų asmenų (kreditorių) nebuvo. Paduodami prašymą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai A. Š. ir T. Š. nurodė, kad, gyvendami santuokoje, bendrų kreditorių neįgijo. CPK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 7 p. numato, kad prašymus atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ar pareigų. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios CPK normos nenumato neįtrauktų į procesą asmenų prisidėjimo, prisijungimo ar pan., prie kitų proceso dalyvių prašymų atnaujinti procesą. Todėl, norėdami ginti savo materialiąsias teises, jei tokios buvo pažeistos, apeliantai turėjo teismui pateikti savarankišką prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pateikti tokių teisių pažeidimą patvirtinančius įrodymus (tokių įrodymų nei su 2014 m. kovo 17 d. prašymu įtraukti į procesą kreditoriais, nei su atskiruoju skundu apeliantai nepateikė). Dėl S. I. G. prašymo įtraukti juos į procesą kreditoriais, teismas priėmė nutartį prašymą atmesti, todėl dėl šios nutarties dalies S. I. G. gali teikti atskirąjį skundą, o ne prašyti panaikinti visą Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą.

2. S. I. G. reiškiamos pretenzijos dėl traktoriaus K-701 nuosavybės ir 20000,00 Lt paskolos yra nepagrįstos ir neįrodytos. Teikiant teismui bet kokį reikalavimą, reikia teikti įrodymus, kad teismas turėtų pagrindą juos tirti ir vertinti, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.), šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ratinis traktorius „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškėjo T. Š. įsigytas iki santuokos su A. Š. sudarymo, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys pripažino, kad jis yra T. Š. asmeninė nuosavybė, o jokių tai paneigiančių įrodymų apeliantai nepateikė. Teismui pateiktame prašyme ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių A. Š. ir T. Š. nurodė, kad gyvendami santuokoje bendrų kreditorių neįgijo. Jei apeliantai turi įrodymų ir pagrindo reikšti T. Š. ar A. Š. reikalavimus dėl skolos grąžinimo, jie tai gali padaryti ir teikdami atskirą ieškinį teismui.

Pareiškėja A. Š. pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų S. G. ir I. G. atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais ir prisideda prie jų atskirojo skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. Š. prašė atnaujinti procesą byloje (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 9 punkte nustatytais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

(duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Iš pareiškimo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko tai, kad tik 2013-12-06, t. y. po to, kai pakartotinai buvo apvogta jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir kai rado išverstus bei besimėtančius nepasirašytus buhalterinius dokumentus, ji sužinojo apie tikrą T. Š. ūkininko ūkio finansinę padėtį. Teigia, kad jei apie šias aplinkybes būtų žinojusi, pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jos būtų nepasirašiusi. Ji nesinaudojo teisininko pagalba, todėl jos sutuoktiniui T. Š. teko kelis karus didesnė turto dalis. Be to, be jokio teisinio pagrindo teismas priteisė pareiškėjui T. Š. didesnės kaip 100 000 Lt vertės bendro turto. Pavyzdžiui, Darginių žemės ūkio bendrovės pajai, kurių vertė 80 498 Lt, įgyti pareiškėjų santuokoje pagal pajų pirkimo-pardavimo sutartį, pirkti iš bendrų pareiškėjų santuokinių lėšų, pripažinti asmenine T. Š. nuosavybe. T. Š. ūkininko ūkio pajamos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė visiškai nebuvo dalinamos, vertinga žemės ūkio technika iki šiol nepadalinta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Kad tam tikrą aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, būtina, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad apie nurodomas, neva, naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, pareiškėjai A. Š. buvo žinomos dar iki sprendimo priėmimo, ji atstovavo T. Š. ūkį pagal įgaliojimą, išduotą 2007-08-23 (t. 1, b. l. 104, 105) ir tam tikra apimtimi kontroliavo ūkio veiklą, todėl būdama protingas ir atsakingas žmogus, prieš prašydama teismo tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, galėjo gauti arba pareikalauti sutuoktinio pateikti T. Š. ūkio finansinės atskaitomybės dokumentus. Konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė, kad T. Š. ūkininko ūkio finansinės atskaitomybės dokumentų negalėjo gauti nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

Kadangi prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, bei kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės pateikiami įrodymai galėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo, tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

(duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktiniams laisva valia sutartyje kaip dalintiną nurodžius turtą ir sutarus jį priskirti vienam ar kitam sutuoktiniui, sutuoktinių sprendimas savaime nevertintinas kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jei nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus, kad jai atiteko ženklai mažiau turto nei jos buvusiam sutuoktiniui. Todėl pareiškėjos argumentai, kad procesas turėtų būti atnaujintas dėl to, kad teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje nukrypta nuo lygių dalių principo, buvo pažeistos jos teisės, atmestini kaip nepagrįsti.

CK 3.116 str. 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės). Todėl turto nurodymas sutartyje ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006). Tačiau teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, turėjo patikrinti, ar sutartyje nurodyta informacija apie dalijamą turtą yra teisinga, t. y. ar atitinka teismui pateiktuose įrodymuose esančius duomenims.

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2000 m. lapkričio 4 d. (t. 1, b. l. 9), o T. Š. ūkininko ūkis buvo įregistruotas 2000 m. gegužės 24 d. (t. 1, b. l. 22), t. y. likus 5 mėnesiams iki santuokos sudarymo. Šalys, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad T. Š. ūkininko ūkis priklauso T. Š. asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo lieka jo asmeninė nuosavybė (t. 1, b. l. 3-6). Pažymėtina, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2013 m. gegužės 3 d. (t. 1, b. l. 34-37), kas reiškia, jog ūkininko veikla buvo vykdoma sutuoktiniams gyvenat santuokoje 13 metų. Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. Š. atitinkamą laiką atstovavo T. Š. ūkininko ūkį pagal įgaliojimą, išduotą 2007-08-23 (t. 1, b. l. 104, 105), tačiau nėra nustatyta iki kada ji turėjo faktinę galimybę ir kokia apimtimi kontroliuoti šią veiklą, nes buhalterinę apskaitą vedė atitinkama tarnyba, o T. Š. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad faktinis ūkio savininkas buvo jo brolis R. Š.. Teismui nebuvo pateikti jokie T. Š. ūkininko ūkio finansinę padėtį patvirtinantys įrodymai, todėl nėra galimybės spręsti, ar buvusiems sutuoktiniams tekusios turto dalys yra proporcingos ir ar toks turto padalinimas esmingai nepažeidžia A. Š. interesų. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta, kad T. Š. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo lieka jo asmeninė nuosavybė žemės ūkio technika, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta žemės ūkio technika T. Š. buvo iš tikro įgyta iki santuokos sudarymo, o iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus rašto tik matyti, kad žemės ūkio technika yra tik įregistruota T. Š. vardu, o apie minėtos žemės ūkio technikos įsigijimą jokių duomenų nėra (t. 1, b. l. 23). Todėl darytina išvada, kad teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepatikrinęs joje nurodyto turto, padarė teisės normos taikymo klaidą ir tai yra pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino.

Pagal CPK 368 str. 1 d. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjos manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėja A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (teismo sprendimas priimtas 2013-05-03, o prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2014-02-26), tačiau nepraleidusi vienerių metų naikinamojo termino (CPK 368 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo procesą prašė atnaujinti ir (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. pagrindu, o procesas atnaujintinas (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 9 p. pagrindu, bei į tai, kad atstovavimo sutartį su advokatu buvo sudaręs T. Š. (t. 1, b. l. 27), o pareiškėjos byloje profesionalus teisininkas neatstovavo, į tai, kad CPK 6 straipsnyje yra įtvirtinta pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą, vadovaujantis protingumo principu, pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti tenkintinas.

Dėl išdėstyto, Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Atnaujintinas pareiškėjai A. Š. terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atnaujintinas procesas Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013 ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl suinteresuotų asmenų atskirojo skundo.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys S. G. ir I. G. pirmosios instancijos teismui buvo pateikę prašymą įtraukti juos į procesą kreditoriais, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, todėl pagrįstai buvo netenkintas ir suinteresuotų asmenų prašymas.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje, suinteresuoti asmenys turi teisę teikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis (CPK 46 str., 47 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atnaujintas procesas Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013, todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėja A. Š. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikusi, todėl atskirąjį skundą patenkinus, jos iš suinteresuoto asmens T. Š. nepriteistinos (CPK 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti pareiškėjai A. Š. terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Atnaujinti procesą Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013 ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Danutė Matiukienė