Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Azerbaidžano Respublikos piliečiui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. Remiantis Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis, Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko 2023 m. kovo 9 d. teisėtai, turėdamas Azerbaidžano Respublikos piliečio pasą (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015-12-11 ir galiojantį iki 2025-12-10) ir Lietuvos Respublikos leidimą laikinai gyventi Nr. 760172765, išduotą darbo pagrindu ir galiojusį nuo 2022-08-19 iki 2024-08-19.

4.2. 2023 m. birželio 7 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir - Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 23S83797 panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

4.3. 2023 m. liepos 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S102487 grąžinti Užsienietį į Azerbaidžaną, įpareigodamas Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tai yra iki 2023-07-25. Užsienietis sprendimą skundė.

4.4. 2023 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu atmetė Užsieniečio skundą dėl minėto grąžinimo sprendimo. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 13 d.

4.5. 2024 m. kovo 1 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

4.6. 2024 m. kovo 1 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S68238 Užsieniečiui leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, įspėjus apie pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.

4.7. 2025 m. kovo 18 d. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime Nr. MD-549 užfiksuota, jog patikrinimo metu nustatyta, jog Užsienietis nurodytais adresais ((duomenys neskelbtini), negyvena. Gyvenamojo būsto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas informavo, jog Užsieneitis išvyko dar 2024 m. liepos mėnesį. Užsieniečio nurodytu mobilaus ryšio telefonu su juo susiekti nepavyksta, Užsienietis į skambučius neatsiliepia.

4.8. 2025 m. sausio 6 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio motyvus, priėmė sprendimą Nr. 25S3246 nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti į kilmės šalį, 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į SIS perspėjimą dėl Užsieniečiui taikomo draudimo ir pavesti VTAS prie LR VRM vykdyti Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžano Respubliką. Užsienietis sprendimą skundė.

4.9. 2025 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi atmetė užsieniečio atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

4.10. 2025 m. balandžio 30 d. Regionų administracinis teismas sprendimu bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo, Užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statuso.

4.11. 2025 m. liepos 28 d. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime Nr. 15K-2792 užfiksuota ta, jog 2025-07-24 ir 2025-07-25 skambinta Užsieniečio nurodytu telefonu, tačiau mobilaus ryšio operatorius atsakė, kad tokio numerio nėra.

4.12. 2025 m. rugpjūčio 4 d. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime Nr. ND-1709 užfiksuota, jog patikrinimo metu nustatyta, jog Užsienietis nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), negyvena. Užsieniečio nurodytu mobilaus ryšio telefonu su juo susiekti nepavyksta.

4.13. 2025 m. spalio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_TP-4646-2025 užfiksuota, jog Užsienietis sulaikytas kaip „Bolt“ pavežėjas, vairuojantis automobilį T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prisistatė kito asmens duomenimis. Užsienietis perduotas VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnams.

4.14. 2025 m. spalio 9 d. 6.30 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val., kadangi Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog sulaikymo metu Užsienietis neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, sulaikomas prisistatė kitu asmeniu ir tik patikrinus duomenis per VSATIS ir MIGRIS sistemas buvo nustatyta Užsieniečio tapatybė.

4.15. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenų apie asmeniui išduotą ir panaikintą leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau joje negyvena. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus, Lietuvos nacionalinėje ir Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio, kuris nevykdė grąžinimo sprendimo, neįsileidimo iki 2028-07-05, duomenis paskelbė Lietuva. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie Užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus ir galiojančią nesumokėtą 615 Eur dydžio administracinę baudą. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5. Užsieniečio asmenybė nustatyta, tačiau jis neturi galiojančio kelionės dokumento ar kitų dokumentų suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

6. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

7. Atstovas prašo teismo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

8. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

9. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

10. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

11. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. 2023 m. liepos 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą grąžinti Užsienietį į kilmės šalį, įpareigojant Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos iki 2023-07-25. Užsienietis sprendimo neįvykdė ir net du kartus, tai yra 2025 m. kovo 18 d. ir 2025 m. liepos mėn. pasislėpė nuo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūnų (pakeitė gyvenamąją vietą, išjungė telefoną) ir nutraukė organizuojamas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūras. Užsienietis nurodė, jog galėtų gyventi pas draugus, tačiau nenurodė nei jų duomenų, nurodė, jog gyvens adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne kartą tikrinant nurodytu adresu (2025 m. kovo 18 d. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas Nr. MD-549 ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas Nr. ND-1709) Užsienietis nebuvo surastas, minėtu adresu Užsienietis negyvena, tikrojo gyvenamosios vietos adreso Užsienietis nenurodo, pareigūnams teikia klaidinančius duomenis (sulaikytas dirbantis „Bolt“ pavežėju policijos pareigūnams prisistatė kito asmeniu). Teismas konstatuoja, jog, teikimo nagrinėjimo dienai Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos per nustatytą terminą, nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, slapstosi nuo pareigūnų ir teikia klaidinančią informaciją, todėl konstatuotina, jog šiuo, teikimo nagrinėjimo laikotarpiu, pateiktas prašymas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nėra pagrįstas ir negali būti tenkintinas.

12. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju Užsieniečio veiksmai, t. y., neišvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, slapstymasis nuo pareigūnų, vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo/išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos teritorijoje ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 5 dalies 2-5 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas, o sulaikymo terminas skaičiuotinas nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.

Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Sulaikyti Azerbaidžano Respublikos pilietį A. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre dviem mėnesiams, tai yra iki 2025 m. gruodžio 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.