Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioj E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 296 MGL (14 800 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jo mamai V. B., jai mirus, automobilį paveldėjo jo sesuo V. T., nors tai ir nėra įrašyta į paveldėjimo teisės liudijimą. Sesuo prieš savaitę išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas vyrą, o automobilį paliko naudotis jam. Oficialiai sutarties nepasirašė, tačiau žodiniu susitarimu ji jam leido naudotis jai priklausančiu automobiliu. 2024 m. gegužės 1 d. buvo namuose ir gėrė alkoholinius gėrimus, per visą vakarą išgėrė 1–2 l degtinės, tiksliai nepamena, tačiau nesijautė labai apsvaigęs. Sugalvojo nuvažiuoti prie Žaliųjų ežerų išsimaudyti, todėl sėdo prie vairo. Kiek pamena, laikėsi KET, važiavo saugiai, nesiblaškė per kelią bei nesukėlė avarinių situacijų. Namo grįžo apie 22.00 val. Pamena, kad grįžus namo, dar sėdint automobilyje, prie automobilio lango atsirado policijos pareigūnai. Jie patikrino jo blaivumą, nustatė 3,40 promilių neblaivumą. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. Liudytojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. gegužės 1 d., apie 23.00 val., važiavo nuo Santariškių link namų. Važiuojant Žaliųjų ežerų gatve priešais jį staiga atsirado automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis išsigando, pradėjo stabdyti ir pilnai sustojo. Pradėjo automobiliui mirksėti ilgosiomis šviesomis, taip pat kelis kartus spaudė garso signalą, galiausiai, automobilis nuvažiavo atgal į savo priešpriešinę eismo juostą, taip vos nesukeldamas eismo įvykio. Dėl šio poelgio jam kilo įtarimas, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl jis pradėjo važiuoti paskui tą automobilį ir iškart apie tai pranešė policijai. Važiuojant matė, kaip automobilis „mėtėsi“ po visą kelią, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sukėlė daug avarinių situacijų, du kartus vos neatsitrenkė į stulpą. Sekė automobilį tol, kol jis sustojo, tuomet iškart nuėjo prie vyro, vairavusio automobilį, paprašė jo užgesinti automobilio variklį, duoti jam automobilio raktelius, niekur nelipti iš automobilio ir laukti, kol atvyks policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams atvykus jie supildė dokumentus, jis parašė paaiškinimą ir išvyko namo. Automobilio vairuotojas jam prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivus, o pareigūnams nurodė, kad jis nevairavo. Kol laukė policijos pareigūnų, jis visą laiką stebėjo automobilio vairuotoją ir alkoholinių gėrimų jo akivaizdoje šis nevartojo, iš automobilio nebuvo išlipęs.

4. 2024 m. gegužės 1 d. T. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d. važiavo namo. Žaliųjų ežerų gatvėje už žiedo pastebėjo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas elgėsi neadekvačiai – važiavo priešprieša, nereaguojant nei į garsinius, nei į šviesos signalus. Tik jam pilnai sustojus, galimai girtas vairuotojas išvengė smūgio. Leistinoje vietoje apsisuko, paskambino Nr. 112 ir sekė įtartiną vairuotoją. Šalia sėdinti žmona viską filmavo. Sekamas automobilis prisiparkavo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojui liepė sėdėti automobilyje iki pareigūnų atvykimo. Jo akivaizdoje automobilio vairuotojos alkoholio nevartojo. Užduodant klausimus, bendravimas buvo neadekvatus, nerišlus, nekoordinuoti veiksmai, matėsi, kad nesiorientuoja aplinkoje.

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) vyriausiojo patrulio E. K. 2024 m. gegužės 2 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad dirbant su specialistu A. G. gavo pranešimą, kad Žaliųjų Ežerų gatve, Vilniuje, važiuoja neblaivus vairuotojas, iš paskos seka pranešėjas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinėje gatvėje buvo pranešėjas, kuris sustabdė automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie „Renault“ automobilio pamatė, kad prie vairo sėdi akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo E. Š., jis paaiškino, kad apie 22.20 val. vartojo alkoholinius gėrimus, vairavo automobilį, bet tai nieko blogo, nes jis buvo prie savo namo. Jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Pirmas pūtimas buvo 22.45 val., nustatytas 3,40 promilių neblaivumas, antras pūtimas buvo 23.02 val., nustatytas 3,43 promilių neblaivumas. Pranešėjas T. M. paaiškino, kad Žaliųjų ežerų gatvėje pastebėjo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo priešpriešine eismo juosta, todėl įtarė, kad gali būti neblaivus. Sekė automobilį ir atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur priėjo prie automobilio vairuotojo ir liepė jam sėdėti automobilyje, visą laiką stebėjo vairuotoją iki jiems atvykstant, jokių alkoholinių gėrimų šis nevartojo. Pranešėjui bendraujant su „Renault“ vairuotoju, jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas, taip pat pranešėjui vairuotojas pasakė, kad jis vairavo neblaivus, nes reikėjo nuvežti draugą ir grįžti namo. Tai yra užfiksuota vaizdo įraše. Vaizdo medžiagą prireikus pranešėjas pateiks. E. Š. atsisakė pasirašyti dokumentus, susijusius su įvykiu, teigė, kad jis prie savo kiemo gali vairuoti automobilį ir pripūsti tiek, kiek nori.

6. 2024 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „20240501_223348“, kurį pateikė liudytojas T. M. Vaizdo įraše matyti tamsus paros metas, vaizdas filmuojamas iš automobilio, yra sekamas priekyje važiuojantis pilkos spalvos automobilis, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Automobilis važiuoja vinguriuodamas po kelią, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, galiausiai, sustoja kairėje gatvės pusėje. Filmuojantis asmuo išlipa iš automobilio ir prieina prie automobilio, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdi vyras, atpažįstamas kaip E. Š. Jis išsitraukia automobilio raktelius. Filmuojantis vyras liepia jam sėdėti automobilyje. Matyti atvažiavę pareigūnai, kurie prieina prie automobilio vairuotojo.

7. 2024 m. gegužės 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2060567, iš kurių matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d. 22.45 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0672 (patikra galioja iki 2024 m. birželio 9 d.) E. Š. nustatytas 3,40 promilių girtumas, 2024 m. gegužės 1 d. 23.02 val. jam nustatytas 3,43 promilių girtumas. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo 22.20 val. Taip pat E. Š. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, negali.

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. gegužės 7 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad E. Š. 2024 m. gegužės 1 d. vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis VĮ Regitra duomenimis, priklauso jo motinai V. B. Tikrinant V. B. duomenis, nustatyta jos mirties data – (duomenys neskelbtini). E. Š. paaiškino, kad po mamos mirties visas jos turtas atiteko sesei V. T. (buvusi pavardė – B.). Susisiekus su ja, ši paaiškino, kad po mamos mirties visas mamos turtas atiteko jai, tačiau nebuvo nurodyta, kam atitenka automobiliai. V. T. susisiekė su notaru, kuris tvarkė paveldėjimo klausimus, pastarasis nurodė, kad automobiliai „į palikimą“ nesirašo, todėl iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobiliai priklauso mirusiai mamai. V. T. nurodė, kad išvyko pas vyrą į užsienį, o jos brolis E. Š. naudojasi automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji tam neprieštarauja ir broliui leidžia tai daryti. V. T. nurodė, kad automobilis priklauso jai, nors ir nėra jokių tai įrodančių dokumentų. Gyventojų registro duomenimis, V. B. turi dukrą V. T. Tikrinant E. Š. duomenis nustatyta, kad jo mama yra V. B. Tiek E. Š., tiek V. T. nurodė, kad jų mama buvo V. B., bet jų tėčiai yra skirtingi.

9. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. B..

10. Gyventojų registro išrašas apie asmenį, iš kurio matyti, kad V. B. gimimo data: (duomenys neskelbtini), mirties data: (duomenys neskelbtini).

11. 2020 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, iš kurio matyti, kad palikėja V. B. tvirtina, kad testamente nurodyto turto įpėdinė yra V. B. (T.) (mirusiosios duktė). Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro nekilnojamas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ pastato-dispečerinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. gegužės mėnesį automobilio ,,Renault Espace 2.2 dCi Authentique“ (pasirinkti 2005 m.) kaina su PVM buvo 1 590 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

14. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,40 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl E. Š. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir nuosprendžio 3–7 punktuose aptarti įrodymai, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu. E. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (apklausiamas nurodė, kad alkoholį (1–2 l degtinės) vartojo tos pačios dienos vakarą), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

15. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą E. Š. skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. Š. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei, vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 590 Eur.

16. E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. E. Š. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti dalimis.

17. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

18. E. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad E. Š. Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu yra kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Svarbu pažymėti, kad E. Š. šiuo atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nereaguodamas į kitų vairuotojų perspėjančius signalus, nekliudė važiavusių transporto priemonių, taip išvengdamas galimų sveikatos sužalojimų ar turto sugadinimo (tiek savo, tiek trečiųjų asmenų). Kaltinamasis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. E. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje vieną kartą teistas, per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už automobilio, kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, vairavimą, bauda sumokėta, bylos duomenimis, dirba, vedęs. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. skyrus prokuroro siūlomą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. skyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

19. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir E. Š. skirtina 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

20. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

21. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

22. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, prašymą nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

23. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

24. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad E. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga E. Š. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

25. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi E. Š. iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė 3,40 promilės, jis nagrinėjamu atveju veikė itin pavojingai, sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui – treji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 3 d., t. y. nuo dienos, kai E. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas.

26. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju E. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šio automobilio savininkė buvo V. B., kuri šiuo metu yra mirusi, o visą jos turtą paveldėjo dukra V. T. (kaltinamojo E. Š. sesuo). Nors baudžiamojoje byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad V. T. paveldėjo konkretų automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vis tik turimi duomenys patvirtina, kad ji paveldėjo visą kitą motinos turtą, be to, kad šis automobilis po motinos mirties priklauso V. T., patvirtino tiek ji pati, tiek kaltinamasis. Duomenų, jog V. T. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra, ji veikos padarymo metu buvo išvykusi į užsienio valstybę ir automobilį palikusi naudotis savo broliui. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 1 590 Eur.

VI. Kiti klausimai

28. Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

29. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d.) apribota E. Š. nuosavybės teisė į automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, ir iš E. Š. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, laikinas E. Š. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Uždrausti E. Š. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. Š. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 590 Eur.

Laikiną E. Š. nuosavybės teisės į automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

E. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1952-1201/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.