- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2-599-465/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- AAS BTA Insurance Company
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui AAS BTA Insurance Company dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7785,14 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jam priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas BTA Gyventojų turto draudimu apsauga maksimum. Teigia, kad ieškovui priklausantis turtas buvo sugadintas trūkus išorinėje sienoje esančiam vandentiekio vamzdžiui, dėl ko buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys. Ieškovo teigimu, draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodęs, kad įvykis yra nedraudiminis ir teigdamas, kad tai yra statybos metu atliktų montavimų darbų brokas, nes įstatymas nenumato ieškovo kaip draudėjo pareigos apšiltinti vandentiekį. Mano, jog draudikas, turėjo pareigą nustatyti tikslią priežastį, dėl ko trūko vandentiekis, jos neatliko, nesilaikė Draudimo įstatymo 90 straipsnyje įtvirtintos privalomos draudimo taisyklių sąlygos, numatančios, kad draudikas turi nustatyti nedraudžiamuosius įvykius, nes nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, o tai reiškia, kad atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti atvejai, kada laikoma, kad įvykis yra nedraudiminis ir apie tai draudėjas turi būti tinkamai informuotas (CK 6.185–6.187 straipsniai, Draudimo įstatymo 90straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėjo, kad prieš draudžiant turtą atsakovė turėjo teisę apžiūrėti draudžiamą turtą ir įvertinti riziką; įvertinant riziką nustatyti atitinkamą draudimo įmoką ir sąlygas. Nors atsakovė nurodo, kad tai nėra draudiminis įvykis, kadangi vanduo išsiliejo dėl to, kad vamzdis nebuvo apšiltintas, tačiau įstatymas nenustato, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje turi būti apšiltintas. Pažymėjo, kad atsakovei buvo žinoma, kokį turtą draudėjas draudžia. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. vasario 15 d. pažymoje nurodyta, kad vandentiekis trūko dėl neįprastai didelių šalčių t. y. dėl gamtinės jėgos, todėl neabejotinai šis įvykis yra draudiminis įvykis ir ieškovui priklauso draudimo išmoka pagal pasirašytą draudimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai ieškinyje nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas vamzdžių nekeitė, išmontavus baldus, matėsi, kad nėra jokių požymių dėl vamzdžio trūkio, todėl laikosi pozicijos, kad įvykio priežastis – indaplovės gedimas.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo su atsakovu sudaryta Gyventojų turto draudimo sutarties sudėtinė dalis yra draudimo taisyklės Nr. 039.1. Teigia, jog gavus pranešimą apie 2021 m. sausio 18 d. įvykį, atstovas su draudėju 2021m. sausio 22 d. kartu apžiūrėjo sugadintą turtą bei surašė defektų aktą, kuriame nurodyta, kad dėl užšalusių ir trūkusių vandens padavimo vamzdžių, užlietos svetainės laminuotos grindys, fiksuota, kad pažeista apie 5 kv. m grindų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad plotas yra 29,05 kv. m, rekomenduota remontuoti visą laminuotos dangos plotą. 2021 m. sausio 25 d. draudiko atstovas parengė sąmatą, kurioje paskaičiuota žala nurodyta 741,25 Eur, o įvertinus draudimo sutartyje numatytą 50 Eur franšizę, draudėjui galėtų būti išmokėta 691,25 Eur draudimo išmoka. Nurodo, kad žalos administravimo metu buvo gauta UAB „Infranet“ žalų tyrimo eksperto parengta pažyma, kurioje konstatuota, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje, užšalo, dėl ko trūko ir buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys. Vandentiekio vamzdynas, esantis išorinėje sienoje, nėra apšiltintas, o lauko siena esant stipriems šalčiams, peršąla. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsakovas padarė išvadą, kad namo vandentiekio sistema sumontuota netaisyklingai, kas vertintina kaip statybos montavimo darbų brokas. Todėl buvo priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, buvo nurodęs, kad namas rekonstruotas 2017 metais, tačiau po rekonstravimo sienoje buvęs vamzdis neapšiltintas šilumine izoliacija, taip pat neįrengtas šildymo kabelis, būtent dėl šios priežasties trūko vamzdis (Draudimo taisyklių 6.6, 6.1.16, 6.1.12 punktai). Atsakovas pažymi, kad įrodinėjimo pareiga tenka ne tik draudikui, bet ir draudėjui, kuris privalo pagrįsti savo ieškinį. Pagal suformuluotą kasacinės instancijos teismo praktiką draudėjo patirtos žalos dydis ir draudimo išmokos dydis draudiko nustatomas pagal turimus duomenis ir esant ginčui dėl draudimo išmokos dydžio pareiga įrodyti faktus (faktines aplinkybes) tenka draudėjui, jeigu nesutinka su draudiko pateiktais skaičiavimais, nes priešingu atveju tokios pareigos priskyrimas draudikui neatitiktų draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalies nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2013).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais ir ieškinį atmesti.
Liudytojas M. L. paaiškino, kad namas priklauso jo uošviui – ieškovui, nurodė, kad apie įvykį pranešė jis. 2021 m. sausio 22 d. atvyko ekspertas, kuris padarė kelias nuotraukas, išmatavo drėgmę ir paskaičiavo patalpos plotą. Nurodė, kad jokių duomenų apie namo renovaciją neklausė, baldų nemontavo, neardė, įvykio priežasčių netyrė, o rėmėsi jo prielaida, kad dėl šalčio trūko išorinėje sienoje esantys vamzdžiai. Liudytojo teigimu, UAB „Vidrus“ išmontavus baldus ir išardžius sienas paaiškėjo, kad jokie vamzdžiai nebuvo trūkę, o vanduo bėgo iš indaplovės. Teigia, kad vamzdžiai iki šiol nėra pakeisti. Apie sugedusią indaplovę liudytojas nurodo pranešęs atsakovei telefonu, bet draudikas nesureagavo, į vietą papildomai apžiūrai neatvyko. Teigia, kad išorinis vamzdis žiemą buvo užsuktas, nenaudojamas. Kadangi tuo metu buvo šalčiai, todėl manė, kad dėl įvykis kilo dėl trūkusio vamzdžio. Remontas nebuvo padarytas, tik šiek tiek aptvarkytas. A. S. surašant Defektų aktą apie jokius vamzdžius nekalbėjo, nieko neardė, todėl nežino, kodėl tokią išvadą padarė. Renovacija vyko 2017 metais, kuria atliko liudytojas pats. Teigia, kad apdraudžia pas atsakovą turtą kasmet, bet jokių įvykių neturėjo.
Liudytojas ekspertas A. S. paaiškino, jog gavęs pranešimą apie įvykį, nuvyko į vietą 2021 m. sausio 22 d., gyventojas užpildė pareiškimą, nurodė galimas priežastis, buvo išmatuotos patalpos, nustatyta, kiek ploto sugadinta, išmatuota drėgmė. Nustatė, kad galimai užšalo vamzdžiai, tai ta priežastis buvo labiausiai tikėtina. Liudytojas paaiškino, kad priežastis nustato komisija, o jis tik fiksuoja įvykį vietoje, paskaičiuoja padarytą žalą, jei įvykis pripažįstamas draudiminiu. Išvadas dėl įvykio priežasčių padaro komisija prisijungus nuotoliniu būdu, surašo pažymą. Pripažino, kad neišmontavus baldų, tikslios priežasties nustatyti negalima. Indaplovės gedimų atliekant apžiūrą gyventojas nenurodė. Draudiką turėtų informuoti papildomai, tada atvyktų pakartotinei apžiūrai. Buitinių prietaisų netikrino apžiūros metu, tokia prielaida nebuvo keliama. Jei būtų apie tai informuoti, tai būtų tikrinę indaplovės gedimo priežastis. Dėl vamzdžių apšildymo išvadą padarė tik remiantis prielaida, jų netikrino, plokščių neardė. Pripažino, kad be šios versijos, galėjo būti ir kitų įvykio priežasčių, pvz. ir indaplovės gedimas.
Papildomai apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad atvykus pakartotinai apžiūrėjo vamzdžius, nes baldai buvo išmontuoti. Negali patvirtinti, ar vamzdžiai buvo pakeisti, ar apskritai nebuvo vamzdžiai sprogę. Pripažino, kad šiuo metu sunku tiksliai pasakyti įvykio priežastį. Indaplovės pažeidimų vizualiai nesimato. Dėl indaplovės gedimo, tikėtina, galėjo būti mažiau ištekėję vandens. Dėmių ant sienų prie vamzdžio nepastebėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2021 m. birželio 22 d. buvo apdraudęs turto objektus, unikalus Nr. 6693-0025-7017, Nr. 6693-0025-7040 ir Nr. 6693-0025-7028, esančius (duomenys neskelbtini) ir jame esantį turtą (Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GT 675429) (e. bylos 1t., b. l. 6-11). Apie įvykį ieškovas pranešė atsakovei 2021 m. sausio 22 d. Pranešime apie įvykį nurodyta, kad turtas sugadintas dėl 2021 m. sausio 18 d. užlietų namo pirmo aukšto grindų, dėl ko sugadintas laminato danga. 2021 m. sausio 22 d. defektiniame akte Nr. GT/21/000195 nurodyta, kad pastate, unikalus Nr. 6693-0025-7017, 2021 m. sausio 18 d. pastebėta, kad svetainės patalpose ant grindų pilna vandens, kadangi tose patalpose įrengta ir virtuvė, o vandens padavimo vamzdžiai nuvesti per sieną, manoma, kad užšalo vamzdžiai ir trūko, ko pasekoje įvyko užliejimas.
Atsakovas elektroniniu paštu informavo draudėją, kad vadovaudamasis Draudimo taisyklių nuostatomis priėmė sprendimą draudimo išmokos nemokėti (e. bylos 1t., b.l. 13,14). Tokį sprendimą atsakovė grindžia 2021 m. vasario 15 d. UAB „Remeks“ pažyma Nr. 2020/GT/21/000195 „Dėl įvykio priežasties objekte (duomenys neskelbtini)“, kurioje padaryta išvada, kad namo vandentiekio sistema sumontuota netaisyklingai, yra statybos montavimo darbų brokas (e. bylos 1t., b. l. 40-43).
Atsakydamas į draudėjo pretenziją, 2021 m. gegužės 13 d. pranešimu atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.6., 6.1.12, 6.1.16 punktais draudikas priėmė sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju, nes nuostoliai atsirado dėl šalčio, sprogus ar įtrūkus įrengimams ar vamzdynams neapšildomuose pastatuose ar už pastato ribų (e. bylos 1t., b. l. 59,60). Draudiko pranešime paaiškinta, kad bylos administravimo metu buvo gauta ekspertinė išvada, kad namo vandentiekio sistema sumontuota netaisyklingai, tai yra montavimo darbų brokas, todėl vadovaujantis Draudimo taisyklių 6.1.6, 6.1.16. punktais, draudimo apsauga negalioja, kadangi laikytina, kad nuostoliai atsirado dėl projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo. Patikslinta, kad tokiu atveju atsakomybė tenka gamintojui, tiekėjui, statytojui arba garantinį, techninį aptarnavimą atliekančiai įmonei. Tuo atveju, jei apdraustą turtą ar jo dalį pasigamino pats draudėjas, jis prilyginamas aukščiau nurodytiems subjektams. Atsakovė konstatavo, kad priimto sprendimo keisti pagrindo neturi (e. bylos 1t., b. l. 59,60).
UAB “Vidrus” paskaičiavimais remonto darbams po įvykio yra reikalinga 7785 Eur (e. bylos 1t. b. l. 99). 2021-01-28 Defektiniu aktu UAB “Vidrus” konstatavo, jog patalpos buvo užlietos dėl gedimo indaplovėje (e. bylos 1t., b. l. 100). Tikslindamas įvykio aplinkybių priežastis, atsakovas pateikė 2022-05-30 UAB “Infranet” žalų tyrimo eksperto pažymą Nr. GT/21/000195, kuria patvirtinama, jog įvykio priežastis statybos montavimo brokas (e. bylos 1t., b.l . 144).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-02 nutartimi ieškovas buvo įpareigotas sudaryti galimybę atsakovo specialistui apžiūrėti turtą ir atsakyti į šalių suformuluotus klausimus. 2023-02-08 atsakovo atstovas informavo, kad specialistui nieko nustatyti nepavyko, nes sienelė pakeista, vamzdžiai taip pat (e. bylos 1t., b. l. 197,198). Paaiškėjus, jog turto apžiūros metu specialistas dėl neišmontuotų baldų vamzdžių neapžiūrėjo, 2023- 05-17 nutartimi teismas pakartotinai nustatė terminą pateikti specialisto M. A. motyvuotus atsakymus į šalių suformuluotus klausimus. 2023-09-08 Pažymoje Nr. GT/21000195 konstatuota, kad sienoje esantys vamzdžiai peršalimo ar trūkimo požymių neturi, bet po įvykio galėjo būti pakeisti, bet to, sumontuoti ne vandentiekiui skirti vamzdžiai. Indaplovės agregatai vizualių pažeidimų neturėjo, todėl konkretaus gedimo ar jo priežasties nustatyti neįmanoma (e. bylos 2t., b. l. 25-43).
Tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko priimto sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.
Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos paprastai, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, o konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016, 18 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad draudimo taisyklėse privalo būti nurodyti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų.
Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; turi būti aiškiai nurodyti įvykiai ar veiksmai, kurių rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiima ir kurių atveju jis neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3 461-378/2017, 24 punktas).
Į bylą pateiktoje šalių sudarytoje Gyventojų turto draudimo sutartyje (liudijime/polise) skiltyje „Apsauga maksimum“ nurodyta, kad „<...atlyginami visi nuostoliai, atsiradę dėl staiga ir netikėtai atsitikusių įvykių, jei tie įvykiai nėra numatyti kaip nedraudžiamieji Turto draudimo taisyklėse Nr. 039.1.>“. Draudimo sutartyje taip pat yra nurodyta, kad būstas yra nuolat gyvenamas, objektui gyvenamajam namui, unikalus Nr. 6693-0025-7017, 2017 metais buvo atlikta rekonstrukcija, kurios metu be kitų buvo atlikti šie pakeitimai – pakeista vandentiekio ir kanalizacijos sistema. Draudėjas sutartyje patvirtino, kad išvardinti darbai buvo atlikti, pastatas yra atnaujintas iš esmės, draudėjas ir draudikas susitarė, kad draudikui pareikalavus, draudėjas privalo pateikti nuotraukas, kuriose matytųsi visi atlikti rekonstrukcijos darbai, o nuotraukų nepateikimas gali būti pagrindu mažinti arba visai nemokėti draudimo išmoką.
Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ir suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).
Atsakovas savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindžia Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 (toliau – ir Taisyklės), galiojančių nuo 2020 m. vasario 10 d., 6.1.6 punktu, kuris numato, kad draudimo išmoka nebus mokama, jeigu nuostoliai atsirado dėl projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo; dėl šalčio sprogus ar įtrūkus įrengimams ar vamzdynams neapšildomuose pastatuose ar už pastato ribų (Taisyklių 6.1.12 punktas); taip pat kai nuostoliai atsiranda dėl klaidų, trūkumų ar defektų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymų nustatyta tvarka atsako gamintojas, tiekėjas, statytojas arba garantinį, techninį aptarnavimą atliekant įmonė.
Tačiau byloje esantys įrodymai atsakovo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta išmokėti ieškovui draudimo išmoką, nepatvirtina.
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas apie įvykį draudiką informavo tinkamai ir laiku, kaip tai numato Taisyklių 8.1.1. p. Be to, pateiktas į bylą garso įrašas patvirtina, kad ieškovas į operatorės klausimą dėl įvykio aplinkybių, nurodė < ...užšalo sienoje vamzdžiai, kažkas atsitiko indaplovėje, iš po baldų bėga vanduo, nežinau, aš ne specialistas...>. Taisyklių 8.1.4 punktas numato, jog draudėjas privalo sudaryti BTA galimybę apžiūrėti įvykio vietą, kad ji galėtų nustatyti nuostolio priežastis ir dydį, kas ir buvo padaryta. Bylos duomenimis draudikas turto apžiūros metu rėmėsi liudytojo M. L. (gyvenančio ieškovo name) Pranešime nurodyta tikėtina įvykio kilimo priežastimi, tačiau savarankiškai šios versijos netikrino, nei vandentiekio vamzdžių, nei indaplovės galimo gedimo neapžiūrėjo, nors pranešant apie įvykį telefonu apie tai buvo informuotas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad 2021-01-28 UAB „Vidrus“ parengtas Defektinis aktas apie nustatytą gedimą indaplovėje, nėra susijęs su 2021-01-18 įvykiu. Liudytoju byloje apklaustas specialistas A. S., dalyvavęs turto apžiūrose, patvirtino, kad neišmontavus baldų ir neapžiūrėjus vamzdžių, tikslios įvykio kilimo priežasties nustatyti negalima, neatmetė prielaidos, kad užliejimas galėjo įvykti ir dėl indaplovės gedimo. Atsižvelgiant į tai, kad būtent draudikui kyla pareiga nustatyti įvykio priežastis bei įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, turto apžiūrą vykdęs specialistas privalėjo įvertinti visas galimas įvykio kilimo priežastis, tame tarpe ir toje pačioje patalpoje esančių buitinių prietaisų gedimą, o ne remtis paties gyventojo padaryta prielaida, kurios patikimumo, beje, apskritai netikrino. Remiantis išdėstytu galima pagrįstai teigti, kad draudikas netinkamai vykdė pareigas atlikti įvykio tyrimą, nustatyti jo priežastis, rėmėsi prielaidomis, ir nepatikrinęs vandentiekio sistemos būklės, įvykį pripažino nedraudiminiu.
Siekdamas įrodyti aplinkybes, atleidžiančias draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo, atsakovas prašė leisti atlikti pakartotinę turto apžiūrą. Tačiau specialistų išvados po papildomos turto apžiūros neleidžia konstatuoti, kad draudimo apsauga, numatyta draudimo sutartimi, ieškovui negalioja. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog vamzdžiai išorinėje sienoje įrengti nuolat gyvenamam būste, t. y. apšildomame pastate, todėl draudimo išmoką pagal Taisyklių 6.1.12. punktą atsisakyta išmokėti nepagrįstai. Pakartotinė turto apžiūra, be kita ko, atlikta tų pačių atsakovo žalų tyrimo specialistų M. A., A. S. ir D. K., bei jų padarytos išvados dėl įvykio aplinkybių ir priežasties tikslinimo nepatvirtino atsakovo nurodomų argumentų, kuriais remiantis įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu. Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo/poliso turinio matyti, jog draudikui buvo suteikta informacija apie tai, kad draudžiamas turtas – nuolat gyvenamas būstas, 2017 metais buvo rekonstruotas, tame tarpe pakeista vandentiekio ir kanalizacijos sistema. Tačiau vien šis faktas nesudaro pagrindo draudikui spręsti dėl klaidų, trūkumų ar defektų buvimo. 2023 m. liepos 7 d. atlikę papildomą turto apžiūrą žalų tyrimo specialistai nustatė, kad sienoje esantys vamzdžiai pažeidimų ir peršalimo požymių neturi. Taip pat pastebėjo, kad sumontuoti ne vandentiekiui skirti vamzdžiai, nes jie nėra pažymėti PE80 arba PE100, kaip tai numato STR nuostatos. Išvadose konstatavo, kad tokie vamzdžiai yra plonesnėmis sienelėmis, todėl naudojant užveržiamas jungtis, vamzdis gali deformuotis. Tačiau specialistų nustatytos aplinkybės teismo vertinimu, nėra pakankamos įvykį pripažinti nedraudiminiu pagal Taisyklių 6.1.16 punktą. Visų pirma, specialistai nenustatė, kad dėl įvykio šie vamzdžiai deformavosi, ir/ar trūko. Taip pat svarbu yra tai, kad sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo draudikas priėmė neatlikęs tyrimo, neišsiaiškinęs tikrosios įvykio kilimo priežasties bei neturėdamas objektyvių duomenų apie vamzdžių technines charakteristikas ar jų netinkamą montavimą. Duomenų, kad draudėjas būtų nesilaikęs draudimo sąlygų, ar draudiko reikalavimu neteikęs papildomos informacijos, nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Įvertinus tai, kad jokių vamzdžių trūkimo požymių (pvz. vandens nutekėjimo dėmių ant sienos ar pan.) specialistai neužfiksavo, nėra jokio pagrindo teigti, kad įvykio kilimo priežastimi buvo vandentiekio sistemos montavimo brokas.
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3569/2002).
Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, todėl konstatuotina, jog įvykį nedraudiminiu pagal Taisyklių 6.1.6, 6.1.12, 6.1.16 punktus atsakovas pripažino nepagrįstai. Pastebėtina, jog draudėjo turtas šiuo atveju buvo apdraustas apsauga maximum, o tai reiškia, kad apdraudus turtą tokiu draudimo variantu, draudėjui turi būti atlyginimai visi nuostoliai, atsiradę dėl staiga ar netikėtai atsitikusių įvykių, jeigu tie įvykiai nėra numatyti kaip nedraudžiamieji.
Dėl draudimo išmokos dydžio
Taisyklių Bendrųjų sąlygų 1.9 punktas numato, jog draudimo sutartis, tai susitarimas tarp BTA ir draudėjo, pagal kurį draudėjas įsipareigoja sumokėti draudimo sutartyje numatytais terminais sutarto dydžio draudimo išmoką, vykdyti kitas draudimo sutartyje įtvirtintas pareigas, o BTA įsipareigoja mokėti draudimo išmoką asmeniui, nurodytam sutartyje, įvykus draudžiamajam įvykiui, sutinkamai su draudimo sutarties nuostatomis. Nuostolio dydis skaičiuotinas remiantis Taisyklių 10.1 – 10.23 punktais.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
Remiantis į bylą pateiktu Defektų aktu, surašytu draudiko matyti, jog dėl įvykio nukentėjo 29,05 kv. m ploto svetainės patalpos (su virtuvės įranga), plane pažymėtos indeksu 1A1m (e. bylos 1t., b. l. 54-56). Aktu konstatuota, kad buvo aplietos patalpų grindys ir dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Tačiau atsakovas nesutinka, kad indaplovės gedimas, kuris yra nustatytas 2021-01-28 UAB „Vidrus“ parengtu Defektiniu aktu, yra susijęs su tuo pačiu įvykiu (e. bylos 1 t., b. l. 100). Tačiau tokia atsakovo teisinė pozicija vertintina kritiškai. Į bylą pateikti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad 2021-01-18 įvykio metu, apie kurį laiku pranešė draudėjas, nukentėjo ne tik grindys, bet įvyko ir indaplovės gedimas. Telefoninio pokalbio garso įrašas patvirtina, kad apie indaplovės galimą gedimą draudėjas pranešė, tačiau draudikas apžiūros metu į tai neatsižvelgė, ir kaip jau minėta, tyrimo dėl įvykio kilimo priežasčių neatliko. Kaip matyti, ieškovas kartu su pretenzija šį defektinį aktą atsakovui pateikė, tačiau pastarasis draudėjo pateiktų duomenų netikrino ir savo priimtą sprendimą įvykį pripažinti nedraudiminiu pakeisti atsisakė (e. bylos 1t., b. l.59,60). Teismas byloje esančius įrodymus laiko pakankamais daryti išvadą, kad indaplovės gedimas yra susijęs su tuo pačiu įvykiu, todėl pagal į bylą pateiktus defektinius aktus laikytina, kad įvykio metu nukentėjo ne tik patalpų grindys, bet ir indaplovė.
Atsakovo paskaičiavimais draudimo išmoka, pripažinus įvykį draudiminiu, sudarytų 691,25 Eur (atskaičius frančizės mokestį) (e. bylos 1t., b. l. 57). Tačiau šioje skaičiuotėje, nebuvo įvertinti nuostoliai, susiję su indaplovės taisymu, be to, joje neįtrauktos išlaidos medžiagų pakrovimui/ iškrovimui, statybinių šiukšlių išnešimui, bendram patalpų valymui. Todėl teismas vadovaujasi UAB „Vidrus“ 2021-03-14 sąmata, kurioje yra paskaičiuota namo po užliejimo remonto darbų apimtis ir jų kaina (e. bylos 1t., b. l. 99). Vis gi, sutiktina su atsakovu, jog ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai laikytini šio įvykio pasekmėmis. Jokiais defektiniais aktais nebuvo fiksuoti sienos virtuvėje sugadinimai, elektros instaliacijos gedimai, virtuvės baldų plokščių pažeidimai, todėl šioje sąmatoje nurodyti remonto darbai (punktai 1, 2, 8, 17- 30, 35) negali būti pripažinti nuostoliais. Nėra byloje jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad įvykio metu nukentėjo sofa – lova, ir kad dėl to yra reikalingas jos keitimas (punktas 36). Apie šiuos turto sugadinimus draudikui nebuvo pranešta ir jokiais defektiniais aktais jie nebuvo konstatuoti. Taip pat ieškovas nepagrindė išlaidų būtinumo buto nuomai remonto metu, nes grindys remontuotinos tik namo dalyje. Taigi, pagrįstomis ir įrodytomis iš esmės laikytinos remonto išlaidos, reikalingos grindų atstatymui bei indaplovės remontui. Nors ieškovas į bylą nepateikė indaplovės remonto išlaidų dydžio (kvite nenurodyta paslaugų kaina), sąmatoje nurodyta 120 Eur suma laikytina tikėtina, todėl pripažintina pagrįsta. Be to, iš sąmatos eliminavus dalį darbų, susijusių su virtuvės sienos remontu bei elektros instaliacijos permontavimu, išlaidos, numatytos medžiagų pakrovimui/iškrovimui, statybinių šiukšlių išvežimui, patalpų valymui, per pusę mažintinos išlaidos, nurodytos sąmatoje punktuose 31 ir 33. Atlikus išlaidų, reikalingų sugadinto turto būklės atstatymui paskaičiavimą, pripažintina, jog dėl įvykio draudėjas patyrė viso 4103,71 Eur (su PVM) nuostolių, todėl iš šios sumos atskaičius 50 Eur dydžio frančizės mokestį, numatytą Liudijime/polise, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4053,71 Eur dydžio draudimo išmoka. Likusi ieškinio dalis atmestina, kaip neįrodyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie 1650 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (bylos 1t., b. l. 88, 181-183). Atsakovas patyrė 1000 Eur išlaidų teisinei pagalbai bei pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų dydį (e. bylos 1t., b. l. 72-74, 108). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo patenkintas 52 proc., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga jo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 858 Eur, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 480 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 378 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company“ (į. k. 300665654) 4053,71 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt tris eurus 71 ct) draudimo išmokos ir 378 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.