Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-27-567/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-24
Bylos Nr.
2A-27-567/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „TNS LT“
Atsakovas
viešosios įstaigos „Demokratijos plėtros fondas“
Trečiasis asmuo
E. E., M. P.
Kategorijos
  • 27.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.12.; 44.2.4.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLKOS VARDU2015 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TNS LT“, atsakovės viešosios įstaigos „Demokratijos plėtros fondas“ bei trečiųjų asmenų E. E., M. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2453-723/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TNS LT“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Demokratijos plėtros fondas“ dėl duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, jų paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys E. E., M. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „TNS LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 2-15), prašydama:

1. Pripažinti, kad 2012-09-04 atsakovės leidžiamo mėnesinio žurnalo „Valstybė: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos“ 2012 m. rugsėjo Nr. 9 (65) publikuotame E. E. straipsnyje „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“ buvo paskelbta 11 teiginių apie ieškovę, kurie neatitinka tikrovės bei žemina ieškovės UAB „TNS LT“ dalykinę reputaciją:

1.1. „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“;

Šalies argumentai

1.2. „... dėl nežinomų priežasčių bendrovė TNS, Lietuvoje monopolinėmis sąlygomis atliekanti televizijos auditorijos tyrimus, per Europos futbolo čempionatą pradangino nemažai didesnes pajamas gaunančių LRT žiūrovų“;

1.3. „... nekokybiškais televizijų žiūrimumo tyrimais kvailinami ne tik reklamos davėjai, bet ir jūs“;

1.4 „Tad užuot gavę laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaišku kas“;

1.5. „Kadangi kokių keistų ir sveikam protui prieštaraujančių duomenų TNS spaudos skaitomumo tyrimuose visą laiką buvo tiek daug, kad buvo galima kiekviename numeryje rašyti po humoreską ...“;

1.6. „... šį sykį TNS sugebėjo savo veikloje pasiekti tai, kas atrodytų, realiai veikiančiai bendrovei yra neįmanoma, tai yra egzistuoti ir monopolinėmis sąlygomis pelningai parduoti visišką marazmą“;

„... jau šiandien turime susitaikyti su faktu, kad niekas nesikeis, nes jei TNS tyrimai nenaudingi LRT ar „Lietuvos ryto“ televizijai ir mažina jų pajamas, visiškai logiška manyti, kad yra televizijų, kurioms jie labai naudingi, nes jų pajamos dėl to išauga”;„Tiesiog supraskite, kad tai tam tikros konkurencinės kovos, pakoreguotos TNS teikiamų duomenų, rezultatas“; „TNS nefiksuoja realaus televizijos žiūrėjimo“;„... todėl TNS tyrimų paklaida, jei tyrimai atliekami neskaidriai, gali būti milžiniška“;„...TNS duomenys jau peržengė absurdo ribą“.Įpareigoti atsakovę VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ artimiausiame po teismo sprendimo įsiteisėjimo žurnalo „Valstybė: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos“ numeryje be jokių papildomų komentarų, vaizdo iliustracijų tinkamai paskelbti paneigimą:

Šalies argumentai

2.1. „ Paneigimas. VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ leidžiamo mėnesinio žurnalo „Valstybė: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos“ 2012 m. rugsėjo Nr. 9 (65) buvo publikuotas E. E. straipsnis “TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“, kuriame paskelbta informacija apie UAB „TNS LT“:

- „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“ neatitinka tikrovės;

- „... dėl nežinomų priežasčių bendrovė TNS, Lietuvoje monopolinėmis sąlygomis atliekanti televizijos auditorijos tyrimus, per Europos futbolo čempionatą pradangino nemažai didesnes pajamas gaunančių LRT žiūrovų“ neatitinka tikrovės;

- „... nekokybiškais televizijų žiūrimumo tyrimais kvailinami ne tik reklamos davėjai, bet ir jūs“ neatitinka tikrovės;

- „Tad užuot gavę laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaišku kas“ neatitinka tikrovės;

- „Kadangi kokių keistų ir sveikam protui prieštaraujančių duomenų TNS spaudos skaitomumo tyrimuose visą laiką buvo tiek daug, kad buvo galima kiekviename numeryje rašyti po humoreską ...“ neatitinka tikrovės;

- „...šį sykį TNS sugebėjo savo veikloje pasiekti tai, kas atrodytų, realiai veikiančiai bendrovei yra neįmanoma, tai yra egzistuoti ir monopolinėmis sąlygomis pelningai parduoti visišką marazmą“ neatitinka tikrovės;

„... jau šiandien turime susitaikyti su faktu, kad niekas nesikeis, nes jei TNS tyrimai nenaudingi LRT ar „Lietuvos ryto“ televizijai ir mažina jų pajamas, visiškai logiška manyti, kad yra televizijų, kurioms jie labai naudingi, nes jų pajamos dėl to išauga” neatitinka tikrovės;

- „Tiesiog supraskite, kad tai tam tikros konkurencinės kovos, pakoreguotos TNS teikiamų duomenų, rezultatas“ neatitinka tikrovės;

- „TNS nefiksuoja realaus televizijos žiūrėjimo“ neatitinka tikrovės;

- „... todėl TNS tyrimų paklaida, jei tyrimai atliekami neskaidriai, gali būti milžiniška“ neatitinka tikrovės;

- „... TNS duomenys jau peržengė absurdo ribą“ neatitinka tikrovės.

Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ leidžiamo mėnesio žurnalo „Valstybė: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos“ numeriuose buvo publikuota vienuolika E. E. bei M. P. straipsnių, kuriuose paskelbta informacija apie „TNS LT“:

„UAB „TNS LT“ yra sudariusi slaptus, galimai neteisėtus susitarimus, kurie riboja konkurenciją“ neatitinka tikrovės;„UAB „TNS LT“ atliekamus rinkos tyrimus lemia ne objektyvūs, o galimai kiti - neteisėti veiksniai“ neatitinka tikrovės; „UAB „TNS LT“ atliekami tyrimai yra nekokybiški, neatitinkantys tikrovės ir galimai klastojami“ neatitinka tikrovės; „UAB „TNS LT“ atliekami tyrimai yra neparemti moksliniais tyrimais, o galimai išgalvoti ir pačios bendrovės sukurti“ neatitinka tikrovės; „UAB „TNS LT“ veikia stambiojo kapitalo naudai, yra galimai įtakojama rusiško kapitalo įmonių“ neatitinka tikrovės;„UAB „TNS LT“ susidoroja su konkurentais“ neatitinka tikrovės; „UAB „TNS LT“ remia kelias žiniasklaidos grupes bei atlieka monopolinius tyrimus“ neatitinka tikrovės;„UAB „TNS LT“ dirbtinai koreguoja televizijos reitingus“ neatitinka tikrovės; „UAB „TNS LT“ kenkia Lietuvos sportui, siekia sužlugdyti sporto transliacijas Lietuvoje“ neatitinka tikrovės;

- Atsiprašome“.

3. Priteisti 150000 Lt neturtinę žalą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijamais teiginiais 1, 3, 5, 6, 8, 9, 11 skleidžiama žinia, sudaromas įspūdis, jog ieškovės atliekami tyrimai yra nekokybiški bei neatitinka tikrovės. Vartojamos sąvokos „absurdas“, „kvailinami“, „sveikam protui prieštaraujantis“, „visiškas marazmas“ visuomenėje suprantami neigiamai. Neigiamas vertinimas pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Teiginiais 2, 4, 7, 8 yra klaidinama visuomenė bei sąmoningai siekiama apgaudinėti visuomenę ir rinkos dalyvius. Teiginiais 2, 6, 7 sudaromas įspūdis ir skleidžiama žinia, jog ieškovė yra tyrimų rinkos monopolininkė, kuri nesąžiningai ir neteisėtai naudojasi savo padėtimi rinkoje, teikia nekokybiškas paslaugas bei neteisėtai įtakoja televizijos bei spaudos rinkos dalyvių konkurencingumą. Teiginiais 4, 7, 8 sudaromas įspūdis ir skleidžiama žinia, kad nuo ieškovės veiksmų ir valios priklauso, kokios laidos yra rodomos per televiziją, sąmoningai atlieka tyrimus, kurie nenaudingi „Lietuvos ryto“ televizijai bei Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. Atsakovės leidžiamo mėnesinio žurnalo „Valstybė: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos“ numeriuose laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio buvo publikuojami E. E. ir M. P. tendencingi ir neetiški straipsniai, skleidžiantys tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovę. Teiginiams pagrįsti atsakovė naudoja visuomenėje vienareikšmiškai neigiamais suprantamos sąvokos, kaip „paranormalus“, „marazmas“, „anomalija“, „nesąmonė“, „tyrimų kelias“, „siaubingas“. Tendencingai publikuojant tokius straipsnius, kuriuose skelbiami tikrovės neatitinkantys ir nepagrįstai neigiamą nuomonę formuojantys teiginiai apie ieškovę, daroma žala ieškovės dalykinei reputacijai. Tikrovės neatitinkantys teiginiai paskleisti žurnalo „Valstybė: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos“ numeriuose, kurių egzempliorių tiražas nuo 8570 iki 11170 egz., išleisti straipsniai 109270 egzempliorių tiražu buvo paskleisti labai dideliam, faktiškai neapibrėžtam ratui asmenų. Ieškinyje nurodyti teiginiai, paskleisti duomenys yra apie ieškovę, kuriuose minimas pavadinimas, rašoma apie ieškovės atliekamus tyrimus, kurie yra ieškovės pagrindinė veikla. Atsakovė paskelbė teiginius, kuriais nedviprasmiškai formuojama nuomonė, jog ieškovė teikia nekokybiškas paslaugas, neteisėtai įtakoja televizijos bei spaudos rinkos dalyvių konkurenciją. Tai sukuria neigiamą įvaizdį, menkina ir daro žalą ieškovės reputacijai. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovė laikosi rinkos tyrimams keliamų kokybės standartų, apklausas atlieka atitinkamai paruošti specialiai, kurių pareiga yra sąžiningai, laikantis taisyklių, atlikti tyrimus, ieškovę kontroliuoja tarptautinė tyrimų kompanija „TNS Global“. Straipsniuose išreikšti ieškovės dalykinę reputaciją žeminantys duomenys, kurie neatitinka tikrovės. Ieškovės manymu, straipsniuose išspausdinti teiginiai, jų kontekstas ir sakinių konstrukcijos skleidžia žinią, o ne reiškia nuomonę, jais sistemingai bandomas sukurti vaizdas, jog ieškovė veikia neskaidriai ir neteisėtai, todėl būtina įvardintus teiginius ir informaciją pripažinti neteisėta, įpareigoti ją paneigti (LR CK 1.5 str., 2.24 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ pateikė (1 t., b.l. 97-110) atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad žurnalas „Valstybė“, finansuojamas žurnalisto E. E. lėšomis, susidūrė su neskaidria konkurencine aplinka, dėl to jis kreipėsi ir į Prezidentę. Lietuvoje susiklostė situacija, jog pagrindiniai reklamos rinkos dalyviai spaudos skaitomumo tyrimus ir TV auditorijos tyrimus perka iš vienintelės tyrimų bendrovės pavadinimu N. Ž. „Valstybė“ ėmė stebėti „TNS“ skelbiamus reitingus, analizuoti TNS tyrimų kokybę, ne sykį juos kritikavo, straipsniuose nurodydamas aiškius faktus, nevengė ironijos, humoro, stengėsi informuoti visuomenę ir atsakingas institucijas, reklamos agentūras, kitus ūkio subjektus apie TNS žalingą veiklą ne tam, kad „susidorotų“ su ieškove, bet tam, kad pasikeistų žiniasklaidos rinkoje esanti iškreipta situacija, padrąsindamas galimus TNS konkurentus, bandyti ateiti į žiniasklaidos tyrimų rinką. Dėl nuolatinės kritikos žurnalas „Valstybė“ tapo TNS atviro susidorojimo objektu. TNS sąmoningai siekia sužlugdyti, užtildyti nepriklausomą žodį. Ieškovės argumentai yra nepagrįsti privalomais ir leistinais įrodymais, todėl turi būti atmestini. Visi ieškinyje nurodyti teiginiai yra E. E. straipsnyje „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“. UAB „TNS LT“ nepagrindė reikalavimų, kad buvo pakenkta jos dalykinei reputacijai, kad paskleistos žinios yra apie ją, kad jai yra padaryta žala, kad pasikeitė asmens veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į asmenį. Atsakovė nemano, kad realiai nukentėjo ieškovės dalykinė reputacija ar ji sumenkėjo dėl atsakovės kritiškos nuomonės, kitokių subjektyvių įsitikinimų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad straipsniuose naudojami pavadinimai UAB „TNS Gallup“ bei TNS nebūtinai yra apie ieškovę. E. E. straipsnyje pateikta informacija yra jo paties subjektyvi nuomonė ir subjektyvios išvados. Analizuodama kiekvieną ginčijamą teiginį, atsakovė nurodo, kad teiginys „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“ yra straipsnio pavadinimas, kuriame naudojama metafora, tam tikras sugretinimas, mano, kad faktiškai absurdo riba neegzistuoja, todėl žurnalisto panaudota stiliaus išraiška negali būti laikoma žinia. Teiginys „dėl nežinomų priežasčių bendrovė TNS, Lietuvoje monopolinėmis sąlygomis atliekanti televizijos auditorijos tyrimus, per Europos futbolo čempionatą pradangino nemažai didesnes pajamas gaunančių LRT žiūrovų“, atsakovės nuomone, negali būti laikomas žinia, nes tai hiperbolizuotai perteikiama autoriaus išvada, kuri buvo padaryta praėjusiame žurnalo „Valstybė“ numeryje. Be to, autorius rėmėsi „Gala“ duomenimis, jog liepos 1 d. Europos futbolo čempionato finalines rungtynes transliavusią LRT žiūrėjo 14,5 proc. visų IPTV naudotojų, o pagal TNS – 6,99. Dėl „Gala“ ir TNS duomenų paneigimo niekas į atsakovę nesikreipė, todėl E. E. padarė logišką išvadą, jog TNS tyrimuose nurodytas per pusę mažesnis skaičius žiūrovų yra jokiomis paklaidomis nepaaiškinamas. Hiperbolizuota išvada padaryta, įvertinus ieškovės pateiktus duomenis ir ji nežemina ieškovės. Šio sakinio konstrukcijoje nėra nei vieno įžeidžiančio ar panašaus pobūdžio žodžių junginio. Teiginys „nekokybiškais televizijų žiūrimumo tyrimais kvailinami ne tik reklamos davėjai, bet ir jūs“, atsakovės nuomone, yra chrestomatinis nuomonės išreiškimo pavyzdys, kai žodžių junginiu siekiama apibūdinti ne ieškovę, bet faktą apie skirtingus tyrimus. Teiginys „Tad užuot gavę laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaišku kas“, ieškovės buvo atsietas nuo pastraipos konteksto. Dėl teiginio „Kadangi tokių keistų ir sveikam protui prieštaraujančių duomenų TNS spaudos skaitomumo tyrimuose visą laiką buvo tiek daug, kad buvo galima kiekviename numeryje rašyti po humoreską“, atsakovė mano, kad tai nėra žinia, informacija, nes autorius atkreipia skaitytojų dėmesį, kas labiausiai jį stebina, šiuo teiginiu autorius siekė atkreipti dėmesį į problemą, paaštrino ją literatūrinėmis išraiškos priemonėmis, teiginį grindė tikrais TNS tyrimų duomenimis, kurių rezultatai nepaneigti, ir dėl kurių vertinimo į atsakovę nesikreipė. Teiginys „Šį sykį TNS sugebėjo savo veikloje pasiekti tai, kas atrodytų, realiai veikiančiai bendrovei yra neįmanoma, tai yra egzistuoti ir monopolinėmis sąlygomis pelningai parduoti visišką marazmą“ yra neteisingai ieškovės interpretuojamas ir analizuojamas, išimant jį iš konteksto. Autorius, naudodamas žodžių junginį „visiškas marazmas“ vartoja jį, kaip kontekstinį semantizmą, taip įvardija nutolusį nuo realybės reiškinį. Šiuo teiginiu autorius išreiškė savo nuomonę apie ieškovės tyrimų duomenimis. Teiginys „Jau šiandien turime susitaikyti su faktu, kad niekas nesikeis, nes jei TNS tyrimai nenaudingi LRT ar „Lietuvos ryto“ televizijai ir mažina jų pajamas, visiškai logiška manyti, kad yra televizijų, kurioms jie labai naudingi, nes jų pajamos dėl to išauga“ yra pamąstymas, abejonė. Šis sakinys išreiškia autoriaus subjektyvų požiūrį į dėstomas aplinkybes. Ginčijamas teiginys tiesiogiai yra susietas su prieš tai buvusiu autoriaus komentaru ir yra tolimesnė jo subjektyvi įžvalga. Teiginys „TNS nefiksuoja realaus televizijos žiūrėjimo“ nėra užgaulus, nežemina ieškovės. Toliau tekste eina išsamus teiginio pagrindimas, iš kurio darosi aišku, kad teiginys nėra išgalvotas. Teiginys „Todėl TNS tyrimų paklaida, jei tyrimai atliekami neskaidriai, gali būti milžiniška“ yra autoriaus išvada, apibendrinimas. Atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimai dėl šių 11 teiginių yra atmestini, jų atžvilgiu teisinė atsakomybė kilti negali (LR CK 2.24 str.).

Trečiasis asmuo M. P. pateikė (1 t., b.l. 138-148) atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Trečiasis asmuo neginčijo fakto, kad ieškinyje nurodyti straipsniai buvo publikuojami žurnale „Valstybė“. Minėtų straipsnių tikslas pozityvus - informuoti visuomenę apie demokratinės valstybės rinkoje vykstančius nesuprantamus ir galimai nesąžiningus rinkos dalyvių procesus. Dėl nesąžiningos konkurencijos yra paskleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys, sudaromas klaidingas visuomenės požiūris į tokius žurnalus kaip „Valstybė“, dėl to nukenčia tiek žurnalo finansiniai interesai, tiek teisėti lūkesčiai. Ieškinys yra be teisinio pagrindo, todėl turi būti atmestas. Žurnalas „Valstybė“ yra ekonomikos ir verslo srities žurnalas, orientuotas ilgalaikiams Lietuvos ekonominiams interesams. Straipsnius žurnalui rengia profesionalūs žurnalistai ir ekspertai, straipsniuose dėstoma nuomonė, kuria visuomenė kviečiama atvirai diskusijai. Ieškovės teiginiai apie E. E. ir M. P. straipsniuose išdėstytus teiginius, kurie galimai peržengia profesionalumo ribas ir galimai žemina reputaciją, yra neteisingi. Žurnalistai yra viešosios informacijos skleidėjai, todėl jiems turi būti suteikiamos plačios galimybės laisvai reikšti mintis, dėstyti savo požiūrį, kartu formuojant ir visuomenės požiūrį. Nustatyti, ar buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija, galima tik vertinant žinią (informaciją), o ne nuomonę ar kritiką. Ginčijamuose teiginiuose nėra įžeidžiančių nuostatų, vartojami elementarūs, bendrinėje kalboje naudojami žodžiai, jų junginiai. Ieškovė neanalizuoja teiginių straipsnio kontekste, o tik iškreipia jų prasmę. Viešosios informacijos rengėjai turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos skleisti. Tai galioja ir teisei į kritiką, kurios leistinos ribos nebuvo peržengtos. Straipsniuose atliktas išsamus žurnalistinis tyrimas, yra įsigilinta į visus duomenis, remiamasi įvairiais šaltiniais. Jokių konkrečių padarinių, kurie leistų spręsti apie realų ieškovės dalykinės reputacijos sumažėjimą, ieškovė nenurodė, tinkamai nesilaikė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, todėl negali būti tenkinamas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija 10 str., LR Konstitucija 25 str., LR CK 2.24 str. 6 d.).

Trečiasis asmuo E. E. atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 150-160) prašė jį atmesti. Nurodė, kad žurnalas „Valstybė“ skirtas aktyviems visuomenės nariams, veikiantiems versle, politikoje, kultūriniame gyvenime. Žurnalui straipsnius rengia profesionalūs žurnalistai ir ekspertai. Jų dėka galima geriau suvokti šalies ir pasaulio procesus, analizuoti esamas valstybės raidos aktualijas. Ieškovės nurodytose publikacijose keliama nesąžiningos konkurencijos bei skelbiamų tyrimų neobjektyvumo problema. Straipsniuose vartojamas terminas TNS, tačiau panašiu pavadinimu veikia ir UAB „TNS LT“ bei UAB „TNS Gallup“. Straipsniai parengti, naudojant faktinius duomenis, juos interpretuojant, nevengiant literatūrinių išraiškos formų: metaforų, humoro, ironijos ir panašiai. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės argumentais, kad paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemino dalykinę reputaciją, mano, kad ieškovė neatskiria nuomonės nuo žinios. Teiginys „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“ negali būti laikomas žinia, kadangi tai yra straipsnio pavadinimas, jame neskelbiama nei duomenys, nei faktinio pobūdžio informacija. Nurodytam teiginiui negali būti taikomas tiesos kriterijus, kadangi žodžių junginys „absurdo riba“ yra metafora. Teiginys „dėl nežinomų priežasčių bendrovė TNS, Lietuvoje monopolinėmis sąlygomis atliekanti televizijos auditorijos tyrimus, per Europos futbolo čempionatą pradangino nemažai didesnes pajamas gaunančių LRT žiūrovų“ negali būti laikomas žinia, kadangi šiame teiginyje nėra skelbiama nei faktinio pobūdžio informacija, nei duomenys. Sakinyje vartojamas žodžių junginys „pradangino nemažai didesnės pajamas gaunančių žiūrovų“ yra vartojamas perkeltine prasme. Teiginys „Nekokybiškais televizijų žiūrimumo tyrimais kvailinami ne tik reklamos davėjai, bet ir jūs“ negali būti laikomas žinia, kadangi jame nėra skelbiama faktinio pobūdžio informacijos. Jame išreikštos subjektyvios žurnalisto mintys. Teiginys „Tad užuot gavę laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaiškus kas“ negali būti laikomas žinia, kadangi jame nėra skelbiama faktinio pobūdžio informacijos. Priešingai, teiginyje yra kalbama apie hipotetinę situaciją, kuria siekiama atskleisti publikacijoje keliamą problemą. Teiginys „Kadangi kokių keistų ir sveikam protui prieštaraujančių duomenų TNS spaudos skaitomumo tyrimuose visą laiką buvo tiek daug, kad buvo galima kiekviename numeryje rašyti po humoreską“ negali būti laikomas žinia, kadangi jame nėra pateikiama faktinio pobūdžio informacijos. Teiginys „Šį sykį TNS sugebėjo savo veikloje pasiekti tai, kas atrodytų, realiai veikiančiai bendrovei yra neįmanoma, tai yra egzistuoti ir monopolinėmis sąlygomis pelningai parduoti visišką marazmą“ negali būti laikomas žinia, kadangi sakinio konstrukcija parodo, kad nurodytame teiginyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri yra paremta straipsnyje analizuojamais tyrimais. Teiginys „Jau šiandien turime susitaikyti su faktu, kad niekas nesikeis, nes jei TNS tyrimai nenaudingi LRT ar „Lietuvos ryto“ televizijai ir mažina jų pajamas, visiškai logiška manyti, kad yra televizijų, kurioms jie labai naudingi, nes jų pajamos dėl to išauga“ negali būti laikomas žinia, kadangi jame pateikiamas subjektyvus autoriaus požiūris į dėstomas aplinkybes. Teiginys „Tiesiog supraskite, kad tai tam tikros konkurencinės kovos, pakoreguotos TNS teikiamų duomenų, rezultatas“ negali būti laikomas žinia, kadangi jame nėra skelbiama jokios faktinio pobūdžio informacijos. Teiginys „TNS nefiksuoja realaus televizijos žiūrėjimo“ negali būti laikomas žinia, kadangi jame pateikiama autoriaus išvada apie tai, jog rodomi duomenys apie įjungtą televizijos programą dar nereiškia, kad žiūrovas žiūri televizijos programą. Teiginys „Todėl TNS tyrimų paklaida, jei tyrimai atliekami neskaidriai, gali būti milžiniška“ - negali būti laikomas žinia, kadangi jame nėra skelbiama faktinio pobūdžio informacijos. Teiginys „TNS duomenys jau peržengė absurdo ribą“ negali būti laikomas žinia, kadangi šiame teiginyje nėra skelbiama nei duomenų, nei faktinio pobūdžio informacijos. Nurodytam teiginiui negali būti taikomas tiesos kriterijus, nes žodžių junginys „absurdo riba“ yra metafora. Žurnalo „Valstybė“ publikacijose buvo skelbiama autoriaus nuomonė, kuriai negali būti taikomas tiesos kriterijus. Net tuo atveju, jei ieškovės dalykinė reputacija ir buvo pažeista, jos neigiamų pasekmių ieškovė nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-12 sprendimu (4 t., b.l. 121-142) nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

1) Pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieškovės UAB „TNS LT“ dalykinę reputaciją žeminančiais teiginius, išspausdintus 2012 m. rugsėjo mėnesio žurnale „Valstybė“ Nr. 9:

- „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“;

- „Tad užuot gavę laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaišku kas“;

- „Tiesiog supraskite, kad tai tam tikros konkurencinės kovos, pakoreguotos TNS teikiamų duomenų, rezultatas“.

2) Įpareigoti VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ kito mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo žurnalo „Valstybė“, leidžiamo mėnesinio žurnalo „Valstybė: ekonomika ir politika tendencijos ir perspektyvos“ numeryje be jokių papildomų komentarų, vaizdo iliustracijų paskelbti tokio turinio paneigimą:

„Paneigimas.

VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ leidžiamo mėnesinio žurnalo „Valstybė: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos“ 2012 m. rugsėjo Nr. 9 (65) buvo publikuotas E. E. straipsnis „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“, kuriame paskelbta neatitinkanti tikrovės informacija:

1. „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“;

Žemesnės instancijos teismas

2. „Tad užuot gavę laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaišku kas“;

3. „Tiesiog supraskite, kad tai tam tikros konkurencinės kovos, pakoreguotos TNS teikiamų duomenų, rezultatas“.

3) Priteisti iš VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas: 233 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų UAB „TNS LT“ naudai;

4) Priteisti iš UAB „TNS LT“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų M. P. naudai.

Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija išvardintus duomenis:

„TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“;

Žemesnės instancijos teismas

2. „... dėl nežinomų priežasčių bendrovė TNS, Lietuvoje monopolinėmis sąlygomis atliekanti televizijos auditorijos tyrimus, per Europos futbolo čempionatą pradangino nemažai didesnes pajamas gaunančių LRT žiūrovų“;

3. „... nekokybiškais televizijų žiūrimumo tyrimais kvailinami ne tik reklamos davėjai, bet ir jūs“;

4. „Tad užuot gavę laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaiškus kas“;

5. „Kadangi tokių keistų ir sveikam protui prieštaraujančių duomenų TNS spaudos skaitomumo

tyrimuose visą laiką buvo tiek daug, kad buvo galima kiekviename numeryje rašyti po humoreską...“;

6. „... šį sykį TNS sugebėjo savo veikloje pasiekti tai, kas atrodytų, realiai veikiančiai

bendrovei yra neįmanoma, tai yra egzistuoti ir monopolinėmis sąlygomis pelningai parduoti visišką marazmą“;

7. „... jau šiandien turime susitaikyti su faktu, kad niekas nesikeis, nes jei TNS tyrimai nenaudingi LRT ar „Lietuvos ryto“ televizijai ir mažina jų pajamas, visiškai logiška manyti, kad yra televizijų, kurioms jie labai naudingi, nes jų pajamos dėl to išauga“;

8. „Tiesiog supraskite, kad tai tam tikros konkurencinės kovos, pakoreguotos TNS teikiamų duomenų, rezultatas“;

9. „TNS nefiksuoja realaus televizijos žiūrėjimo“;

10. „... todėl TNS tyrimų paklaida, jei tyrimai atliekami neskaidriai, gali būti milžiniška“;

11. „... TNS duomenys jau peržengė absurdo ribą“. Įvardinti vienuolika teiginių yra bylos trečiojo asmens E. E. straipsnyje „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“, išspausdintame 2012 metų atsakovės žurnale „Valstybė“, numeryje 9. Iš ginčijamų 11 teiginių trys teiginiai (atitinkamai 1 , 4 ir 8) sudaro vientisą sakinį, kiti aštuoni teiginiai (atitinkamai 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11) yra nepilnos sakinio dalys. Pirmasis teiginys „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“ yra žurnalo 76 puslapyje. Tai yra straipsnio pavadinimas, teiginys yra vienintelis sakinys puslapyje, paryškintas didžiosiomis, ženkliai didesnėmis už straipsnio šriftą, raidėmis, jo pateikimo būdui naudojama vizuali priemonė. Tokia ginčijamo teiginio paskirtis, vieta ir patalpinimo būdas įrodo, kad šiuo ginčijamu teiginiu skaitytojui pateikiama straipsnio esmė. Sakinys turi konstatuojantį pobūdį, juo daroma išvada, įvardintas subjektas, vykdoma veikla, tyrimai, nurodomas kokybės vertinimas – kokybė kirto absurdo ribą. Šiuo teiginiu nėra iškeliama abejonė ar išdėstoma atsakovei susiformavusi nuomonė dėl atsakovės atliekamų tyrimų kokybės, pateikiami konkretūs duomenys, konkreti informacija su konkrečia išvada apie atsakovės atliekamos veiklos, tyrimų kokybę. Teiginyje vartojamas „absurdo ribos“ junginys nesiejamas su ieškovės veiklos teigiamu vertinimu, o, priešingai, žemina dalykinę ieškovės reputaciją, nes juo išreiškiamas neigiamas atsakovės atliekamos veiklos rezultatas. Šiuo sakinio junginiu ir dar „užaštrintu“ žodžiu „kirto“ neišsakoma abejonė, nuomonė apie ieškovės tyrimo veiklos kokybę, teiginys yra kategoriškas, blogai vertinantis ieškovės atliekamus tyrimus, kurie yra jos pagrindinė ūkinė veikla, jų kokybę. Straipsnio pavadinimu konstatuota nekokybiška veikla bei žeminama ieškovės dalykinė reputacija, todėl aptariamas teiginys turi būti paneigtas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo paneigti 11 pozicijos teiginio dalį, kuria baigiamas 2012 metų rugsėjo mėnesio 9 numeryje išspausdintas straipsnis ir kuris beveik pažodžiui atitinka straipsnio pavadinimą, tai yra ginčija teiginio dalį, kuriame nurodyta „ ... TNS duomenys jau peržengė absurdo ribą“. Dėl minėto teiginio ginčas kilo ne dėl savarankišką teiginį turinčio sakinio intarpo, bet dėl sakinio dalies, kuri yra išimta iš bendro sakinio konteksto. Straipsnyje ši teiginio dalis yra tokiame sakinyje: „O palyginus galima konstatuoti, kad „Gala“ duomenys yra netikslūs, tačiau TNS duomenys jau peržengė absurdo ribą“. Ginčijama teiginio dalis yra vertinamojo pobūdžio sakinyje, kuriuo vertinami skirtingais metodais ir skirtingomis priemonėmis dirbančių bendrovių tyrimų duomenys. Šiuo sakiniu „TNS“ tyrimo duomenys nelaikomi tiksliais. Autorius šiuo sakiniu nepriešpastato „Gala“ tyrimus ieškovės atliekamiems tyrimams. Teismas, atsižvelgdamas į pirmojo ginčijamo teiginio motyvus, į tai, kad aptariamas teiginys yra išimtas iš konteksto, nustatė, kad jo paneigimas iškreiptų autoriaus vertinamąją mintį, todėl atsakovei neduodamas įpareigojimas paneigti vienuoliktą ginčijamą teiginį, kuris nėra savarankiškas, naują faktą nurodantis duomuo. Ginčijamas antras pagal eilės numerį teiginys taip pat nesudaro vientiso sakinio. Ginčijama sakinio dalis „... dėl nežinomų priežasčių bendrovė TNS, Lietuvoje monopolinėmis sąlygomis atliekanti televizijos auditorijos tyrimus, per Europos futbolo čempionatą pradangino nemažai didesnes pajamas gaunančių LRT žiūrovų“ yra įvadinėje dalyje, kuri paryškinta mažesnėmis už pavadinimą, tačiau didesnėmis už straipsnio šriftą raidėmis. Pilnas sakinys, kuriame yra ginčijamo sakinio dalis yra: „Praėjusiame žurnalo Valstybė numeryje straipsnyje „Ar TNS veikėjai sužlugdys olimpiadą?“ rašėme apie tai, kad dėl nežinomų priežasčių bendrovės TNS, Lietuvoje monopolinėmis sąlygomis atliekanti televizijos auditorijos tyrimus, per Europos futbolo čempionatą pradangino nemažai didesnes pajamas gaunančių LRT žiūrovų“. Pirmąja sakinio dalimi duodami tikri faktiniai duomenys apie buvusį straipsnį. Ginčijama antroji sakinio dalis nukreipia į buvusio straipsnio anotaciją, į tai, apie ką rašė tame straipsnyje atsakovė. Perskaičius ankstesniame atsakovės žurnalo „Valstybė“ numeryje (2012 Nr. 9) išspausdintą straipsnį, aišku, kad jame rašoma apie TNS tyrimus, atliktus, reitinguojant sporto laidų žiūrimumą, duodama nuomonė apie didesnes pajamas turintį reitinguojamą žiūrovą. Straipsnio anotacijai nereikalaujamas pažodinis straipsnio ar jos atitinkamos vietos teksto surašymas. Teismas nustatė, kad straipsnyje „Ar TNS veikėjai sužlugdys olimpiadą“ išdėstyti ne faktiniai duomenys apie tikrus dalykus, bet trečiojo asmens suformuota nuomonė, jo anotacija apie buvusį straipsnį. Atsakovės, trečiųjų asmenų atsiliepimuose įvardinti teisės aktai - Konstitucija ir kitas teisinis reglamentavimas suteikia teisę atsakovei išdėstyti nuomonę ne tik apie reiškinius, bet ir apie savo parašytą straipsnį, jį anonsuoti. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog antroji ginčijamo teiginio dalis turi anotacijos požymius, ir yra autoriaus nuomonė, kuri surašyta anotacijos forma apie išspausdintą straipsnį, todėl neturi būti paneigta. Trečias ginčijamas teiginys yra ne pilnas sakinys, bet jo dalis. Ginčijamas teiginys „... nekokybiškais televizijų žiūrimumo tyrimais kvailinami ne tik reklamos davėjai, bet ir jūs“. Šis teiginys yra sakinyje „Šis faktas jums, gerbiamieji skaitytojai, gali atrodyti nereikšmingas ir net juokingas, tačiau tik tuo atveju, jei nesuprantate, kad nekokybiškais televizijų žiūrimumo tyrimais kvailinami ne tik reklamos davėjai, bet ir jūs“. Pilnas sakinys tęsia nurodytą straipsnio įvadinę, iš dviejų sakinių susidedančią, dalį. Antrojo sakinio pradžia „Šis faktas..“ nukreipia į ankstesniu sakiniu išdėstytus duomenis, t.y. papildo pirmu įvadinės dalies sakiniu duotą straipsnio anotaciją ir nukreipia skaitytoją į tai, kad ankstesnio straipsnio (2012 m. Nr. 9) mintis bus plėtojama naujame (2012 Nr. 10) straipsnyje. Duomenys apie tikrovėje buvusį faktą, surašytą straipsnį (2012 m. Nr. 9) ir jame keliamas mintis atitinka nuomonės kriterijų. Tai žodžiai, kuriais tekste rašoma nuomonė, nes jie yra vartojami, apibūdinant nevienareikšmiai vertinamus faktus. Teismas konstatavo, jog šia ginčijamo sakinio dalimi nėra pateikiami jokie nauji faktiniai duomenys, tačiau yra aiškiai išreiškiama autoriaus nuomonė apie galimai susiformavusią kitokią negu autoriaus nuomonę. Ginčijama sakinio dalimi autorius dėsto savo nuomonę apie galimai priešingą nuomonę, todėl šioje dalyje reikalavimas atmetamas. Ketvirtas ginčijamas ieškovės teiginys „Tad užuot gavę laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaišku kas“ yra viename pilname straipsnio sakinyje. Jame nurodomi faktiniai duomenys, kurie gali būti patikrinti tiesos kriterijumi. Sakiniu pateikta informacija nėra nuomonė, joje nėra jokių nuorodų apie kitokią galimybę, apie galimą kitokį, alternatyvų ieškovės atliktų tyrimų vertinimą. Sakinyje esantis žodžių junginys „... kurių nori...“ apibūdina subjektyviai atliekamą TNS tyrimų eigą. Ginčijamu sakiniu apibūdinta ne objektyvi, bet subjektyvi, nuo ieškovės valios ir nuo jos norų priklausanti atliekama veikla – daromi tyrimai žemina ieškovės dalykinę reputaciją, nes taip atliekama veikla kelia abejonių paties ieškovės patikimumu. Ginčijamas teiginys pagal ginčo teisinį santykį yra neįrodytas, jame konstatuojami faktiniai duomenys apie atliktus subjektyvius nuo ieškovės norų priklausančius tyrimo rezultatus ir atliktus ne pagal žiūrovų pageidavimus, jų žiūrimumo rodiklius, atitinkamai, tai žinia su pateiktais faktiniais duomenimis, kuri žemina dalykinę ieškovės reputaciją, neatitinka tikrovės, todėl turi būti paneigta. Penktasis ieškovės ginčijamas teiginys sudaro sakinio dalį. Ieškovė ginčija pradinę sakinio dalį: „Kadangi tokių keistų ir sveikam protui prieštaraujančių duomenų TNS spaudos skaitomumo tyrimuose visą laiką buvo tiek daug, kad buvo galima kiekviename numeryje rašyti po humoreską...“. Kita neginčijama sakinio dalis yra tokia: “labiausiai stebino faktas, kad reklamos rinkos dalyviai ir toliau kantriai juos perka, moka pinigėlius ir įtikinėja reklamos davėjus pagal šiuos tyrimus reklamuotis!“. Visas sakinys turi konstatuojančios išvados pobūdį, pirmoje ginčijamoje sakinio dalyje nurodomos aplinkybės, o antroje dalyje įvardijamos šių aplinkybių pasekmės. Vertinant visą sakinį, aišku, kad straipsnio autorius sakiniu įformina dvi nuostatas, pradėdamas sakinį neigiama nuostata, ją baigia teigiama. Ieškovės ginčijamojoje pirmoje sakinio dalyje nurodoma neigiama nuostata, kuriai apibūdinti vartojamos sąvokos „keistų“, „sveikam protui nepaaiškinamų“, bet sakinys baigiamas teigiamu vertinimu - nežiūrint į tai, kad tyrimų kokybė netinkama, jie yra atlygintinai perkami. Pilname sakinyje yra išdėstytos dvi skirtingos, t.y. teigiama ir neigiama nuostatos. Teismas pažymėjo, jog, išėmus iš sakinio konteksto pirmąją neigiamo turinio sakinio dalį, iškreipiamas sakinio turinys bei mintis, todėl šis aptartas ginčo teiginys neturi būti paneigtas. Šeštu ginčijamu teiginiu yra ginčijama sakinio dalis: „... šį sykį TNS sugebėjo savo veikloje pasiekti tai, kas atrodytų, realiai veikiančiai bendrovei yra neįmanoma, tai yra egzistuoti ir monopolinėmis sąlygomis pelningai parduoti visišką marazmą“. Tai baigtinė sakinio dalis. Iki jos straipsnyje sakinys pradedamas taip: „Tikriausiai daugiau komentarų nebereikia, nes, kai matai, kad TNS duomenimis, rungtynes tarp P. R. ir Lietuvos visą transliacijos laiką žiūrėjo nulis IPTV abonentų, supranti, kad...“. Antrąja sakinio dalimi pateikiama nuomonė apie pirmoje sakinio dalyje išdėstytą tikrą faktą. Ginčijama sakinio dalis yra po autoriaus sakinyje surašytų faktą patvirtinančių duomenų, yra parašyta apie pirmoje sakinio dalyje nurodomą tikrą faktą. Tai atitinka nuomonės kriterijų, nes nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Pareikštoje nuomonėje pavartotas žodžių junginys „...visišką marazmą“ yra nuomonės vaizdinys, dėl šio pavartoto nuomonei išreikšti vaizdinio žodžių junginio sakinio dalis netampa faktu, jo negalima įrodinėti leistinomis įrodymų priemonėmis. Teismas konstatavo, jog reikalavimas paneigti šeštojo sakinio baigtinės dalies reikalavimą yra netenkinamas. Septintas ginčijamas teiginys yra baigtinėje sakinio dalyje: „... jau šiandien turime susitaikyti su faktu, kad niekas nesikeis, nes jei TNS tyrimai nenaudingi LRT ar „Lietuvos ryto“ televizijai“ ir mažina jų pajamas, visiškai logiška manyti, kad yra televizijų, kurioms jie labai naudingi, nes jų pajamos dėl to išauga“. Šis teiginys yra sakinyje, kuris pradedamas „Tačiau gyvename Lietuvoje ir, gerbiamieji skaitytojai bei televizijų žiūrovai..“. Sakinio dalyje nurodyti žodžiai „nes“, „jei“, „logiška manyti“ įrodo ne konkrečių faktų išdėstymą, bet nuomonę apie tai, kad tai, kas vieniems yra nenaudinga, kitiems gali būti naudinga. Toks sakinio išdėstymo stilius atitinka nuomonės kriterijų, kuris neturi būti paneigtas. Aštuntas ginčijamas teiginys sudaro straipsnio pilną sakinį, kuriuo nurodoma „Tiesiog supraskite, kad tai tam tikros konkurencinės kovos, pakoreguotos TNS teikiamų duomenų, rezultatas“. Šiame teiginyje yra duodami faktiniai duomenys apie įvykį, pateikiamas faktas. Teismas nurodė, jog nors sakinyje nėra daiktavardžio, pažyminčio sakinyje įrašytą žodį „tai“, tačiau jis yra akivaizdus tiek iš straipsnio pavadinimo, tiek ir iš viso straipsnio konteksto. Straipsnis, kuriame yra šis ginčijamas teiginys, yra parašytas apie ieškovės atliekamų tyrimų kokybę. Ginčijamame straipsnyje vartotas žodis „tai“ neturi kitokių asociacijų, išskyrus vieną - ieškovės atliekamų tyrimų kokybę. Šiuo ieškovės ginčijamu sakiniu konkrečiai ir aiškiai skaitytojui pateikiamas faktas, kad ieškovės atliekamų tyrimų rezultatai gaunami, konkurencinėje kovoje pakoregavus gautus duomenis. Paskleisti duomenys, jog atsakovės atliekami tyrimai yra koreguojami, kad jie koreguojami dėl konkurencinės kovos, žemina ieškovės dalykinę reputaciją, nes parodoma, jog ieškovės vykdoma tyrimų veikla yra neobjektyvi, neskaidri, priklausoma nuo subjektyvių faktorių, ją lemia konkurencinė kova, todėl turi būti paneigiami. Devintas ginčijamas teiginys yra sakinio dalis „...TNS nefiksuoja realaus televizijos žiūrėjimo“. Visas sakinys prasideda „Visų pirma reikia suprasti, kad nei „Gala“, nei...“. Teismas nurodė, jog tai, kad atliekamais tyrimais nefiksuojamas laikas, kai žiūrovas, neišjungęs televizijos programos, pasitraukia nuo televizoriaus dėl pačių įvairiausių priežasčių, yra apspręstas objektyviomis, visiems žinomomis ir suprantamomis priežastimis, sąlygoja ne ieškovės ydingai atliekamas tyrimas. Nepriešpastatydama dviejų skirtingų bendrovių realaus žiūrimumo fiksavimą, atsakovė straipsnyje konstatuoja faktą, jog ieškovė nefiksuoja realaus televizijos žiūrėjimo. Šiuo aptariamu teiginiu atsakovės straipsnyje yra duodamas visų žinomas ir vienodai suprantamas faktas. Pateiktas faktas yra apie ieškovę. Tikri egzistuojantys faktai nėra paneigiami, todėl reikalavimas atmetamas. Dešimtas ginčijamas teiginys yra sakinio baigtinėje dalyje: „... todėl TNS tyrimų paklaida, jei tyrimai atliekami neskaidriai, gali būti milžiniška“. Šio teiginio sakinio pradžia „Taip pat būtina suprasti, kad „Gala“ duomenis gauna iš beveik 80 tūkst. abonentų, o TNS - iš kelių šimtų,“. Teismas konstatavo, jog šiuo sakiniu yra išdėstyta nuomonė, jo konstrukcijoje vartojamas menamas žodis „jeigu“ nurodo ne faktinę, bet modeliuojamą situaciją, pagal modeliuojamą situaciją duodamas galimas rezultatas. Sakinio pradinėje dalyje duoti duomenys apie „Gala“ ir „TNS“ tiriamų abonentų skaičių yra neiškreipti, tikri faktiniai duomenys. Pagal ginčijamoje sakinio dalyje sumodeliuotą situaciją, esant skirtingam tiriamų abonentų skaičiui, realiai yra galima išvada apie aprašomą paklaidą, todėl atsakovė pagrįstai galėjo turėti tokią nuomonę ir ją išdėstyti straipsnyje. Tokios nuomonės išdėstymas negali būti paneigiamas, nes tuo būtų atimta konstitucinė teisė turėti įsitikinimus. Vienuoliktas ginčijamas teiginys yra aptartas po pirmojo teiginio. Teismas pažymėjo, jog teismui nėra pagrindo plečiamai vertinti tiek ieškovės, tiek ir atsakovės priešingai ir atitinkamai subjektyviai nurodomų ginčo teiginių pobūdį. Teismas, vertindamas kiekvieną ginčo teiginį, rėmėsi objektyviu, visiems suprantamu teiginių aiškinimu, atsižvelgė į konstrukcines, sintaksines, gramatines struktūras, į kriterijus, kuriems esant, ginama teisė, atsiradusi dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių dalykinę reputaciją. Ieškovė ginčija dešimtyje atsakovės žurnalo „Valstybė“ išspausdintuose straipsniuose publikuotą informaciją dėl jos neatitikimo tikrovei. Yra ginčijama informacija paskleista dešimtyje atsakovės straipsnių. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų, ieškinio, paaiškinimų dėl ieškinio reikalavimų ir naujų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė ginčija informaciją:

- UAB „TNS LT“ yra sudariusi slaptus, galimai neteisėtus susitarimus, kurie riboja konkurenciją;

- UAB „TNS LT“ atliekamus rinkos tyrimus lemia ne objektyvūs, o galimai kiti - neteisėti veiksniai;

- UAB „TNS LT“ atliekami tyrimai yra nekokybiški, neatitinkantys tikrovės ir galimai klastojami;

- UAB „TNS LT“ atliekami tyrimai yra neparemti moksliniais tyrimais, o galimai išgalvoti ir pačios bendrovės sukurti;

- UAB „TNS LT“ veikia stambiojo kapitalo naudai, yra galimai įtakojama rusiško kapitalo įmonių;

- UAB „TNS LT“ susidoroja su konkurentais;

- UAB „TNS LT“ remia kelias žiniasklaidos grupes bei atlieka monopolinius tyrimus;

- UAB „TNS LT“ dirbtinai koreguoja televizijos reitingus;

- UAB „TNS LT“ kenkia Lietuvos sportui, siekia sužlugdyti sporto transliacijas Lietuvoje“. Šią informaciją ieškovė ginčija dešimtyje atsakovės straipsnių, išspausdintų numeriuose per laikotarpį nuo 2010 metų vasario mėnesio iki 2012 metų rugsėjo mėnesio ir atitinkamai esančią šio laikotarpio dešimtyje žemiau išdėstytuose numerių straipsniuose:

1. 2010 m. vasario mėnesio Nr. 2(34) „NT rinka ištikta komos, reklamos – taip pat“;

2010 m. gegužės mėnesio Nr. 5 (37) „Rinkodaros specialistų nuosprendis spaudai“;2011 m. kovo mėnesio Nr. 3 (47) „Žiniasklaidos rinkoje investicijų daugiau nei verslo“; 2011 m. rugsėjo mėnesio Nr. 9(53) „TNS“ fokusininkai siautėja“; 2011 m. spalio mėnesio Nr. 10 (54) „Jie iš TNSino Lietuvą“; 2012 m. vasario mėnesio Nr. 2 (58) „Hariai Poteriai iš TNS ir masinė oligarchizacija“; 2012 m. kovo mėnesio Nr. 3 (59) „Naują krizę žiniasklaidoje prišauks televizijos“;2012 m. gegužės mėnesio Nr. 5 (61) „Ar nemirtingieji nuTNSins ir TV3“; 2012 m. rugpjūčio mėnesio Nr. 8(64) „Ar TNS veikėjai sužlugdys olimpiadą“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog ginčijama informacija nėra pateikta taip, kaip ją supranta ieškovė. Nei viename iš ieškovės nurodytų „Valstybės“ numerių nėra tiesioginės nuorodos į informaciją, kad UAB „TNS LT“ yra sudariusi slaptus, galimai neteisėtus susitarimus, kurie riboja konkurenciją, kad UAB „TNS LT“ atliekamus rinkos tyrimus lemia ne objektyvūs, o galimai kiti - neteisėti veiksniai, kad UAB „TNS LT“ atliekami tyrimai yra nekokybiški, neatitinkantys tikrovės ir galimai klastojami, kad UAB „TNS LT“ atliekami tyrimai yra neparemti moksliniais tyrimais, o galimai išgalvoti ir pačios bendrovės sukurti, kad UAB „TNS LT“ veikia stambiojo kapitalo naudai, yra galimai įtakojama rusiško kapitalo įmonių, kad UAB „TNS LT“ susidoroja su konkurentais, kad UAB „TNS LT“ remia kelias žiniasklaidos grupes bei atlieka monopolinius tyrimus, kad UAB „TNS LT“ dirbtinai koreguoja televizijos reitingus, kad UAB „TNS LT“ kenkia Lietuvos sportui, siekia sužlugdyti sporto transliacijas Lietuvoje. Nesant tiesiogiai pateiktos ginčijamos informacijos, iš netiesioginių, kitokiais žodžiais, kitokiais junginiais ir kitokia forma išreikštų teiginių negalima daryti išvados, kad bet kuris skaitytojas, perskaitęs atsakovės žurnale „Valstybė“ išspausdintus straipsnius, vienareikšmiškai supras, jog jam yra pateikiama informacija apie ieškovės ginčo dalyką. Rašant apie ieškovę, iškeliama realiai egzistuojanti, neginčytina problema apie tai, kad Lietuvoje metrų tyrimus atliekanti bendrovė yra vienintelė rinkoje, kitos nėra. Teismas padarė išvadą, jog nei viename iš atsakovės straipsnių, nei vienoje iš ieškovės ginčijamoje informacijoje nėra duomenų, kad atsakovė neteisingai, iškreiptai nurodė konkurencijos ieškovės versle nebuvimo priežastis. Teismas pripažino, kad visoje eilėje apie ieškovę rašytų atsakovės žurnale straipsnių stilius nėra pakantus, pagarbus, solidus, tačiau vien tai neleidžia teismui peržengti ieškinio reikalavimų ribas ir pripažinti, kad toks stilius lemia ieškovės įvardintos ginčijamos informacijos faktą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 150000 Lt neturtinę žalą, kurios dydį baigiamosiose kalbose sumažino iki 10000 Lt. Teismas konstatavo, jog baigiamosiose kalbose pasirinktas 10000 Lt neturtinės žalos dydis yra pakankamas ieškovei (LR CK 2.24 str., LR CPK 178 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovė UAB „TNS LT“ pateikė apeliacinį skundą (4 t., b.l. 169-178), prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimą pakeisti ir tenkinti ieškovės UAB „TNS LT“ ieškinį apeliaciniame skunde nurodyta apimtimi, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei ieškovės UAB „TNS LT“ naudai iš atsakovės VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nurodė, kad ieškinio 1 ir 2 reikalavimuose nurodyti teiginiai buvo paskleisti, teiginiai yra apie ieškovę, teiginiai dėl itin neigiamo jų pobūdžio, paskelbimo masto ir sistemiškumo yra akivaizdžiai žeminantys ieškovės dalykinę reputaciją. Atsakovė neįrodė nei vieno iš teiginių atitikimo tikrovei. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, jog antras teiginys nukreipia į kito straipsnio anotaciją, o tai, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad teiginys yra ne faktiniai duomenys apie tikrus dalykus, bet autoriaus suformuota nuomonė. Ta aplinkybė, kad antras teiginys patenka į anotaciją apie kitą straipsnį, niekaip objektyviai negali pakeisti paties antro teiginio prigimties ar jo perduodamos informacijos. Antru teiginiu skleidžiama aiški ir nedviprasmiška žinia, kad ieškovė savo tariamai neobjektyvių tyrimų pagrindu sąmoningai ir nesąžiningai nefiksavo krepšinio varžybas stebėjusių žiūrovų. Teismas konstatavo, jog trečias teiginys laikytinas autoriaus nuomone, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti paneigti trečią teiginį atmetamas. Apeliantė teigia, jog autorius labai aiškiai, be jokių nuomonės reiškimą atspindinčių sakinio struktūrų skleidžia žinią, jog ieškovės atliekami TV žiūrimumo tyrimai yra nekokybiški ir jais yra kvailinami ne tik reklamos davėjai, bet ir žurnalo skaitytojai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė trečią teiginį pripažinti neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovės dalykinę reputaciją. Penktu teiginiu skleidžiama žinia, kad ieškovės atliekami spaudos skaitomumo tyrimai yra neobjektyvūs, nekokybiški, neatitinka tikrovės, todėl teismas nepagrįstai penktą teiginį kvalifikavo, kaip autoriaus nuomonę. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog sakinio, iš kurio paimtas penktas teiginys, antra dalis turi teigiamą atspalvį ieškovės atžvilgiu. Šeštu teiginiu autorius nedėsto savo nuomonę apie ieškovės atliktų tyrimų rezultatus, tačiau akivaizdžiai konstatuoja faktą, jog ieškovės atlikto tyrimo duomenys neatitinka trikovės, yra neobjektyvūs. Fakto, jog ieškovės tyrimo rezultatai apie krepšinio varžybas neatitinka tikrovės ir yra gauti, netinkamai atlikus tyrimą, atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, dėl ko šeštas teiginys galėjo ir turėjo būti pripažintas tikrovės neatitinkančiu bei ieškovės dalykinę reputaciją žeminančiu teiginiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas septintą teiginį įvertino, apsiribojęs nuo viso ieškovės ir atsakovės santykių konteksto, t.y. daugiau nei dvejus metus ieškovę „juodinančių“ straipsnių žurnale spausdinimo. Ieškovės atliekamas TV auditorijos tyrimas fiksuoja realų TV žiūrėjimą, naudojant TV metrų įrangą bei metodiką. TV metrų tyrimas, kaip didžioji dauguma sociologinių ar statistinių tyrimų, yra atrankinis, t.y. jame naudojant matematinius - statistinius metodus, tiriamos imties duomenys projektuojami į generalinę visumą, dėl šios projekcijos atsiranda statistinės paklaidos, kurios yra matematiniais metodais įvertinamos ir viešai deklaruojamos rinkai, t.y. TV metrų tyrimas išmatuoja realų TV žiūrėjimą ir matematiniais metodais nusako galimos paklaidos ribas, todėl devintas teiginys taip pat neatitinka tikrovės. Dešimto teiginio atveju teismas neatsižvelgė į visą byloje pateiktų straipsnių, kuriuose nepagrįstai kritikuojama ir „juodinama“ ieškovė, kontekstą, kuris aiškiai leidžia daryti priešingą išvadą – dešimtu teiginiu nemodeliuojama situacija, tačiau skelbiama žinia, kad ieškovė tyrimus atlieka neskaidriai, dėl ko teiginys turėjo būti pripažintas tikrovės neatitinkančiu bei ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančiu teiginiu, o atsakovė tokį teiginį įpareigota paneigti. Apeliantė teigia, jog egzistuoja visos sąlygos pripažinti vienuoliktą teiginį neatitinkančiu tikrovės ir įpareigoti jį paneigti. Iš esmės tapatų pirmą teiginį Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino neatitinkančiu tikrovės, todėl visiškai nepagrįstas teismo atsisakymas savo esme tokį patį vienuoliktą teiginį pripažinti neatitinkančiu tikrovės bei įpareigoti vienuoliktą teiginį paneigti. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovė yra sudariusi slaptus, galimai neteisėtus susitarimus, kurie riboja konkurenciją, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų, neįvertino bendro straipsnių apie ieškovę konteksto.

Šalies argumentai

Atsakovė VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ pateikė apeliacinį skundą (4 t., b.l. 182-196), prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimą patenkintų reikalavimų dalyje ir toje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek teiginyje „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“, tiek ir teiginyje „... TNS duomenys jau peržengė absurdo ribą“ nėra jokių duomenų apie ieškovės veiklos kokybę, kuriuos galima būtų patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Kadangi neįmanoma įrodyti subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginio, susijusio su absurdo riba, atsakovei tokia pareiga pagal LR CPK 178 str. neatsirado. Pats teismas, pasisakydamas dėl vienuolikto teiginio, konstatavo, kad analogiška sakinio dalis „peržengė absurdo ribą“ yra vertinamojo pobūdžio sakinyje, kuriame autorius vertina skirtingų tyrimų bendrovių duomenis. Apeliantė pažymėjo, jog straipsnio pavadinime nėra tikrovės neatitinkančių ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančių duomenų. „Absurdo riba“ nėra duomuo, informacija. Jeigu žurnalistas palankiai ar nepalankiai vertina tyrimų kokybę, tai yra jo teisė, tai nesubjektyvus vertinimas, ir jis tokią teisę vertinti turi. Ieškovė, būdama viešu ir monopoliniu TV auditorijos tyrimų rinkos dalyviu, privalo šią žurnalisto saviraiškos teisę toleruoti. Teismas padarė išvadą, jog straipsnio pavadinimas turėjo tikslą žeminti ieškovės dalykinę reputaciją, o kito sakinio analogiška pabaiga tokio tikslo neturėjo, nes yra iš pavadinimo. Apeliantei nesuprantamas teismo sugebėjimas nuspręsti, jog autorius siekė pabaigti sakinį pavadinimo žodžiais, nes įprastai suprantama ir labiau tikėtina, kad iš pradžių žurnalistas nusprendžia apie ką rašys ir tada apibendrindamas sugalvoja pavadinimą. Teismas neteisingai nusprendė, kad ketvirtas teiginys turi būti paneigtas. Tam, kad teisingai suvokti ginčijamą ketvirtą teiginį, privalu jį vertinti kartu su viso straipsnio ar bent pastraipos kontekstu. Ginčijamas aštuntas teiginys yra autoriaus subjektyvi išvada, padaryta iš prieš tai nurodytos situacijos aprašymo. Teismas, nuspręsdamas, kad pirmas ir ketvirtas teiginiai pažeidžia ieškovės teisę, nesugebėjo tinkamai taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, saviraiškos laisvės, žinios ir nuomonės atribojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Teismas privalėjo nustatyti, kokia visuomenėje yra ieškovės veikla, išsiskirianti ar ne, ir kokia yra jos dalykinė reputacija - vertinama prieštaringai, ar teigiamai. Taip pat privalėjo įvertinti atsakovės pateiktus įrodymus, jog ieškovės reputacija viešumoje nėra vertinama nepriekaištingai, ar žurnalistas E. E., rašydamas ginčijamus straipsnius, buvo nesąžiningas, ar tyčia, neobjektyviai ir be pagrindo paskleidė apie ieškovę teismo nustatytas tikrovės neatitinkančias žinias. Atsakovė teigia, jog ieškovė neturi geros reputacijos. Teismas netyrė, ar egzistuoja sąlygos, numatytos LR CK 2.24 str. 6 d., atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nustatydamas, jog E. E. atstovavimo išlaidos buvo 5865,14 Lt, nors į bylą pateiktas (3 t., b.l. 160) kvitas 2000 Lt sumai (LR CK 2.24 str. 6 d.).

Trečiasis asmuo M. P. pateikė apeliacinį skundą (4 t., b.l. 150-153), prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui M. P. iš ieškovės UAB „TNS LT“ priteista 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma ir priteisti iš ieškovės UAB „TNS LT“ visas bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens M. P. naudai, bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad byla teismo posėdžiuose buvo nagrinėjama du kartus, atstovas dalyvavo, nagrinėjant bylą teisme apie 4 val. Kadangi byla yra nemažos apimties, atstovui reikėjo susipažinti su žurnale „Valstybė“ publikuotais straipsniais, juos analizuoti, atsižvelgiant į teismų praktiką, taip pat turėjo atlikti dokumentų teisinį vertinimą (5 val.) ir teikti teisines konsultacijas (2 val.). Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose atskirais punktais nėra nustatytas maksimalus užmokestis advokatui, tačiau 10 p. nurodyta, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikiamą priteistino užmokesčio dydis nustatomas, kaip už analogiškas teisines paslaugas. Apeliantė teigia, jog, atsižvelgiant į bylos apimtį ir pobūdį, dokumentų, esančių byloje, teisinis vertinimas truko 5 val., darbo, prilyginamo 750 Lt užmokesčiui, o teisinės konsultacijos, suteiktos klientei 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių motyvų, nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1000 Lt sumos (LR CPK 98 str.).

Trečiasis asmuo E. E. pateikė apeliacinį skundą (4 t., b.l. 158-165), prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimą ir dalyje dėl patenkintų ieškinio reikalavimų priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „TNS LT“ ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 2.24 str. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimo taisykles. Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsaugą įtvirtina LR CK 2.24 str. 8 d. Vadovaujantis šia norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, laikantis tų pačių taisyklių, kaip fizinio asmens garbė ir orumas. Atribojant žinią ir nuomonę, visų pirma, remiamasi šių sąvokų samprata. Vienas iš pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, pasakoma ar pateikiama, kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti teiginiai yra laikomi žiniomis, žeminančiomis ieškovės dalykinę reputaciją. Nepagrįsti argumentai, kad pirmasis teiginys „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“ yra laikoma žinia. Tai yra subjektyvus vertinamojo pobūdžio teiginys, kurio negalima patikrinti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Apie šio publikacijoje pavartoto žodžio prasmę ir reikšmę ieškovės dalykinei reputacijai vieningo sprendimo nerado ir teismas, dėstydamas nepagrįstus, nelogiškus ir vienas kitiems prieštaringus argumentus. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog teiginys „Tad užuot gavęs laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaišku kas“ yra laikoma žinia. Šiame teiginyje kalbama ne apie faktinius duomenis, tačiau apie hipotetinę situaciją, kurią aprašydamas, autorius pradeda dėstyti pastraipos įžangos žodžių junginiais „tarkime, kad jūs esate užkietėjęs sporto gerbėjas“. Hipotetinio teiginio apie netikrus įvykius teisingumo patikrinimas teisiškai yra bereikšmis, o tiesos kriterijaus taikymas šiam teiginiui patikrinti iš esmės yra netaikytinas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog žinia laikomas ir straipsnyje esantis teiginys „tiesiog supraskite, kad tai tam tikros konkurencinės kovos, pakoreguotos TNS teikiamų duomenų rezultatas“. Tai, jog šiuo teiginiu yra išreiškiama autoriaus nuomonė, o ne žinia, pirmiausia, atspindi sakinio struktūra. Žodžių junginiais „tiesiog supraskite“ autorius kreipiasi į skaitytoją, atkreipdamas jo dėmesį. Įvertinus visą straipsnio kontekstą ir jį susiejus su publikacijos turiniu, autorius nei viename iš ieškovės nurodytų teiginių nereiškė ieškovės reputaciją žeminančių duomenų, nepiktnaudžiavo informacijos laisve. Straipsnis parašytas profesionaliai, pateikiant faktinius duomenis, juos lyginant ir analizuojant, atskleidžiant TNS bendrovės veiklos trūkumus. Viešuoju asmeniu gali būti pripažįstamas ne tik fizinis asmuo, bet ir juridinis. UAB „TNS LT“ yra interneto, TV, spaudos, radijo auditorijos tyrimų bei informacijos ir reklamos monitoringo paslaugų tiekėjas. Ieškovės viešai skelbiama informacija prisideda prie rinkos viešosios informacijos formavimo. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos nustatymo kriterijų, t.y. ieškovės veiklos pobūdį. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė rimtų jai tenkančių padarinių, tačiau ir neįrodė, kokių nors padarinių atsiradimo dėl žurnalo išleistos publikacijos (LR CK 2.24 str.).

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „TNS LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (5 t., b.l. 13-23), prašydama juos atmesti, kaip nepagrįstus. Ieškovė teigia, jog nėra viešas asmuo, jos teisinė forma UAB, tuo tarpu LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 73 d. viešąjį asmenį sieja su fiziniu asmeniu. Atsakovė ir trečiasis asmuo E. E. neįrodė, jog, rašant ir publikuojant straipsnius apie ieškovę, jie veikė sąžiningai, siekdami supažindinti visuomenę su ieškovės veikla. Ieškovė teigia, jog žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio.

Atsakovė VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ pateikė (5 t., b.l. 5-10) atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad dėl antro teiginio hiperbolizuota išvada padaryta, įvertinus ieškovės pateikiamus duomenis, nėra nei neteisinga, nei žeminanti reputaciją. Jokioje ginčijamo teiginio sakinio konstrukcijoje apskritai nėra nei vieno ieškovę įžeidžiančio, ar panašaus pobūdžio junginio. Trečias teiginys nukreiptas į neapibrėžtą subjektų ratą, o ne į ieškovę konkrečiai. Dėl penkto teiginio nėra nieko, kas žemintų ieškovės reputaciją. Dėl šešto teiginio ieškovė savo tyrimų rezultatų nėra paneigusi, į atsakovę dėl tyrimų vertinimo paneigimo taip pat niekada nesikreipė. Dėl septinto teiginio autorius išreiškė savo nuomonę, kuri yra pagrįsta. Aštuntas teiginys yra susietas su prieš tai buvusiu autoriaus komentaru ir yra tolimesnė jo subjektyvi įžvalga. Aplinkybes dėl devinto teiginio teismas teisingai ištyrė. Dešimtas teiginys yra subjektyvi autoriaus išvada. Dėl vienuolikto teiginio atsakovė sutiko su teismo išvada.

Trečiasis asmuo E. E. pateikė (5 t., b.l. 28-32) atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės ir trečiojo asmens M. P. apeliacinius skundus tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovė neįrodė būtinų prielaidų jos teisėms apginti. Vienas iš pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai nuo nuomonės, taikomas tiesos kriterijus. Trečiasis asmuo teigia, jog autorius nei viename iš ieškovės nurodytų teiginių nereiškė ieškovės dalykinę reputaciją žeminančių duomenų, nepiktnaudžiavo informacijos laisve.

Ieškovė UAB „TNS LT“ pateikė pareiškimą ir paaiškinimus (5 t., b.l. 66-86, 104-106, 150-213), atsakovė VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ pateikė pareiškimą ir paaiškinimus (5 t., b.l. 47-49, 87-88, 119-120, 129-130, 230-232), trečiasis asmuo E. E. pateikė pareiškimą ir paaiškinimus (5 t., b. l. 61-63, 126-127), trečiasis asmuo M. P. pateikė pareiškimą ir paaiškinimus (5 t., b.l. 45-46, 121-124) dėl kalbinės ekspertizės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-07-07 nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirta lingvistikos ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-24 ekspertizės akte Nr. 11-2402(14) pateiktos (5 t., b.l. 139-149) išvados:

1. Žurnalo „Valstybė: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos“ 2012 m. rugsėjo mėn. Nr. 9 spausdintame E. E. straipsnyje „TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“ teiginys TNS tyrimų kokybė kirto absurdo ribą“ suformuluotas kaip autoriaus nuomonė. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

2. Teiginys „... dėl nežinomų priežasčių bendrovė TNS, Lietuvoje monopolinėmis sąlygomis atliekanti televizijos auditorijos tyrimus, per Europos futbolo čempionatą pradangino nemažai didesnes pajamas gaunančių LRT žiūrovų“ suformuluotas kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

3. Teiginys „... nekokybiškais televizijų žiūrimumo tyrimais kvailinami ne tik reklamos davėjai, bet ir jūs“ suformuluotas kaip autoriaus nuomonė. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

4. Teiginys „Tad užuot gavę laidas, kurių jūs ir jūsų draugai norite bei kurias žiūrite, gaunate laidas, kurių nori TNS tyrimai ir kurias žiūri neaišku kas“ suformuluotas kaip autoriaus nuomonė. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

5. Teiginys „Kadangi tokių keistų ir sveikam protui prieštaraujančių duomenų TNS spaudos skaitomumo tyrimuose visą laiką buvo tiek daug, kad buvo galima kiekviename numeryje rašyti po humoreską ...“ suformuluotas kaip autoriaus nuomonė. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

6. Teiginys „... šį sykį TNS sugebėjo savo veikloje pasiekti tai, kas, atrodytų, realiai veikiančiai bendrovei yra neįmanoma, tai yra egzistuoti ir monopolinėmis sąlygomis pelningai parduoti visišką marazmą“ suformuluotas kaip autoriaus nuomonė. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

7. Teiginys „... jau šiandien turime susitaikyti su faktu, kad niekas nesikeis, nes jei TNS tyrimai nenaudingi LRT ar „Lietuvos ryto“ televizijai ir mažina jų pajamas, visiškai logiška manyti, kad yra televizijų, kurioms jie labai naudingi, nes jų pajamos dėl to išauga“ suformuluotas kaip autoriaus nuomonė. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

8. Teiginys „Tiesiog supraskite, kad tai tam tikros konkurencinės kovos, pakoreguotos TNS teikiamų duomenų, rezultatas“ suformuluotas kaip autoriaus nuomonė. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

9. Teiginys „TNS nefiksuoja realaus televizijos žiūrėjimo“ suformuluotas kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

10. Teiginys „... todėl TNS tyrimų paklaida, jei tyrimai atliekami neskaidriai, gali būti milžiniška“ suformuluotas kaip autoriaus nuomonė. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

11. Teiginys „... TNS duomenys jau peržengė absurdo ribą“ suformuluotas kaip autoriaus nuomonė. Teiginys nėra žeminančio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės UAB „TNS LT“ apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ bei trečiųjų asmenų E. E., M. P. apeliaciniai skundai tenkintini.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, ieškinį atmetant visiškai, perskirstant bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Civilinės atsakomybės už dalykinės juridinio asmens reputacijos pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiama, ar paskleisti duomenys (informacija), ar tik pareikšta nuomonė, kuri nesukelia civilinės atsakomybė pasekmių. Žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (pagrįsti) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, o nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus, jos neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis tikrais faktais ir būti reiškiama etiškai.

Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovės dalykinę reputaciją, turi vadovautis ne subjektyvia byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Lietuvos teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Teismas turi įvertinti aplinkybes dėl teiginių kategoriškumo, jų autoriaus susirūpinimo svarbiu klausimu. Teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tuo pateikiant asmens subjektyvų požiūrį į faktus, bet ne žinią.

Konkuruojant dviem teisėms - teisei į saviraiškos laisvę ir teisei į juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugą - svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis) tarp šių teisių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, išanalizavo visus byloje pateiktus įrodymus, ginčijamus teiginius vertino viso sakinio kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, atribojant žinią ir nuomonę dėl ginčijamų teiginių, dėl kurių ieškinys buvo atmestas, pateikti išsamiai ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis atmesto ieškinio dalyje.

Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus.

Siekdama ginčą teisingai išspręsti, teisėjų kolegija, padariusi išvadą, kad, neatlikus lingvistinės ekspertizės, nėra galimybės kitomis leistinomis proceso priemonėmis nustatyti teisingą ginčo tekstų elementų kontekstinės reikšmės ir prasmės aiškinimą, skyrė nagrinėjamu atveju lingvistinę ekspertizę, kaip ginčo sprendimo ir pilno bei visapusiško bylos aplinkybių išaiškinimo būdą, nes byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai yra prieštaringi.

Įvertinusi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-24 ekspertizės akto Nr. 11-2402(14) (5 t., b.l. 139-149) išvadas, kuriomis abejoti nėra teisinio pagrindo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi ieškovės ginčijami teiginiai nepažeidžia juridinio asmens dalykinės reputacijos. Teiginiai, išskyrus ginčijamą antrą ir devintą teiginį, yra autoriaus nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, o ginčijami antrasis ir devintasis teiginiai suformuluoti, kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, kuri nagrinėjamu atveju nesukelia civilinės atsakomybės pasekmių, ir kuri buvo išsakyta kritiškai, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į autoriaus nuomonę dėl ieškovės veiklos. Tai nepažeidžia juridinio asmens dalykinės reputacijos.

Tai, kad ieškovė nesutinka su ginčijamuose teiginiuose išreikšta nuomone ir dviejų teiginių konstatuojama informacija, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ieškovės ginčijamoje dalyje, nes šiuo atveju ginčijami teiginiai nepažeidė teisingos pusiausvyros tarp teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugą.

Aplinkybės, kad pati ieškovė subjektyviai vertina ginčijamus teiginius, savaime nereiškia, kad buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įmonės dalykinė reputacija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė, publikuodama ginčo teiginius, piktnaudžiavo teise reikšti nuomonę ar informuoti visuomenę. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad būtų pažeista ieškovės, kaip juridinio asmens, dalykinė reputacija, nes nėra faktų sudėties, kuriai esant ginama juridinio asmens dalykinė reputacija. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir ieškovės pateiktų naujų įrodymų dėl kitų straipsnių publikavimo, nes tai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ir bylos nagrinėjimo ribomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio dalies atmetimo yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus. Ieškinio atmetimas yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį pakeisti. Tai, kad ieškovei nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. ir sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio dalies atmetimo iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas (LR CPK 270 str.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ieškinio atmetimo dalyje, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos dėl ieškinio dalies atmetimo pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo turėtų būti pakeista ar panaikinta ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Sprendimas ieškinio atmetimo dalyje paliktinas nepakeistas, nes byla šioje dalyje išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d., 2.24 str., Visuomenės informavimo įstatymas, CPK 7 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 218 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus ieškinį pilna apimtimi ir ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir turi pareigą atlyginti:

- atsakovei - 868,86 EUR (3000 Lt) bylinėjimosi išlaidų (3 t., b.l. 80-81), kurių dydis neviršija maksimalių priteistinų sumų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme;

- po 579,24 EUR (2000 Lt) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens E. E. naudai (3 t., b.l. 160) ir trečiojo asmens M. P. naudai (3 t., 159), nes išlaidų dydis neviršija maksimalių priteistinų sumų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme;

- atsakovei - 2100 EUR (5 t., b.l. 233-238) bylinėjimosi išlaidų ir 67,48 EUR (233 Lt) žyminio mokesčio (4 t., b.l. 197) apeliacinės instancijos teisme;

- po 315,69 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens E. E. (4 t., b. l. 166, 167) naudai, trečiojo asmens M. P. (4 t., b.l. 154,156) naudai. Atsakovei VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ gali būti atlyginamas maksimalus bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydis: už apeliacinį skundą 900 EUR (3 x 300 EUR), už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1,5 x 300 EUR), paaiškinimus ir prašymus 750 EUR (5 x 150 EUR (0,5x300=150)), todėl teisėjų kolegija mažina nuo 2240 EUR iki 2100 EUR dydžio (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.15 p.).

Ieškovė pagal 2014-08-28 mokėjimo nurodymą į teismo sąskaitą pervedė 2000 Lt (579,24 EUR) užstato (5 t., b.l. 241). Ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei tenka pareiga iš 2014-08-28 mokėjimo nurodymu sumokėto užstato apmokėti ekspertizės išlaidas, kurios iš teismo sąskaitos buvo pervestos 2015-03-23 mokėjo nurodymu ekspertinei organizacijai (5 t., b.l. 244). Teisėjų kolegija grąžina iš teismo sąskaitos: 563,80 EUR užstato - atsakovei VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ (j. a. k. 300125156, atsakovės 2015-03-10 mokėjimo nurodymas dėl 563,80 EUR išlaidų ekspertizei), ieškovei UAB „TNS LT“ (j. a. k. 124499452) - 15,44 EUR užstato likutį (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atmesti ieškinį.

Priteisti 868,86 EUR bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „TNS LT“ atsakovės VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ naudai.

Priteisti 579,24 EUR bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „TNS LT“ trečiojo asmens E. E. naudai.

Priteisti 579,24 EUR bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „TNS LT“ trečiojo asmens M. P. naudai.“

Priteisti 2100 EUR bylinėjimosi išlaidų ir 67,48 EUR žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės UAB „TNS LT“ atsakovės VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ naudai.

Priteisti 315,69 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės UAB „TNS LT“ trečiojo asmens E. E. naudai.

Priteisti 315,69 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės UAB „TNS LT“ trečiojo asmens M. P. naudai.

Grąžinti ieškovei UAB „TNS LT“ (j. a. k. 124499452) 15,44 EUR užstato iš Vilniaus apygardos teismo sąskaitos.

Grąžinti atsakovei VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ (j. a. k. 300125156) 563,80 EUR užstato iš Vilniaus apygardos teismo sąskaitos.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Rūta Veniulytė - JankūnienėAlma Urbanavičienė