Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei S. T., jos atstovui adv. V. M., atsakovui V. T., jo atstovei adv. R. M., institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. 2014-09-22 ieškinį atsakovui V. T., dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų išsprendimo, bei pagal atsakovo V. T. 2014-12-30 priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų išsprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų ar piniginių lėšų neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, nebendravimu su vaiku ar pan. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata bei amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė, grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

A. V. T. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus (30 m.), duomenų apie sveikatos sutrikimus ar kitas fizines negalias, trukdančias jam dirbti ir gauti pastovias pajamas, nagrinėjamoje civ. byloje nėra. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Iš pateiktų V. T. darbines pajamas liudijančių dokumentų (b.l. 52-54, 97) matyti, kad jis šiltuoju metų laikotarpiu (nuo kovo mėn. iki spalio mėn.) dirba UAB „Kamesta“, gaudamas apie 350,00 EUR dydžio atlyginimą. Iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio yra atliekamos išskaitos pagal išduotus vykdomuosius dokumentus (b.l. 66). Likusiu laikotarpiu, V. T. registruojasi darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą (b.l. 65, 98). Jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių atsakovas neturi, taip pat neturi ir jokių reikšmingų santaupų (b.l. 14, 16).

Ieškovės S. T. prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis - po 130,00 EUR kiekvieną mėnesį, be kita ko, nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas yra būtinas, nes nepilnametė dukra jau yra gana didelio amžiaus, lanko mokyklą, jai būtina lavintis ir tobulėti, o be to, prašomas išlaikymas apskritai gali užtikrinti tik minimaliausių jos poreikių patenkinimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Civ. bylos nagrinėjimo momentu minimali mėnesinė alga yra 300,00 EUR, tačiau kaip matyti iš paties ieškovės S. T. pareikšto materialinio teisinio reikalavimo, nepilnametės dukros išlaikymui ji prašo 130,00 EUR. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.)), taip pat į atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (vyresnį ginčo šalių nepilnamečio vaiko amžių; būtinybę lankyti mokyklinio ugdymo įstaigas bei papildomus keramikos užsiėmimus; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.

Todėl įvertinus visas nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko - K. T., gim. (duomenys neskelbtini) poreikius (kurie laikytini įprastiniais), iš atsakovo V. T. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams - dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis - po 130,00 EUR kiekvieną mėnesį, iki jos pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. nuo 2014-09-22) (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo lėšos kasmet indeksuojamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė S. T..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ginčo šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.).

Išsprendus nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, naikintinos Prienų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutartimi (b.l. 29-30) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos CPK 149 str., 150 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė S. T. 2014-09-22 ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo V. T. išlaikymo nepilnamečiam vaikui - dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už 3 m. laikotarpį - 4692,00 EUR (b.l. 2-4). Nurodytą materialinį teisinį reikalavimą ieškovė grindė tuo, jog atsakovui 2007 m. išėjus gyventi pas savo tėvus, jis jokio materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) neteikė. Atsižvelgiant į tai, iš jo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius 3 m. iki ieškinio padavimo teismui dienos.

A. V. T. su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo priteisimo sutiko iš dalies. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kiek galėdamas materialiai rėmė šeimą, t.y. pagal galimybes duodavo pinigų, nuolat atnešdavo įvairių maisto produktų, ir pan. V. T. pripažino, kad tik nuo 2013 m. gruodžio mėn. įvykių, neteikė absoliučiai jokio išlaikymo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. leidžia išieškoti išlaikymo įsiskolinimą iš tėvo ar motinos, kuris materialiai nerėmė nepilnamečių vaikų, ne daugiau kaip už 3 m. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Pažymėtina, kad teisė reikalauti priteisti išlaikymą (išlaikymo įsiskolinimą) atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, įvertinti kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, taip pat nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina iš tiesų faktiškai nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Kadangi reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. taikymo būtina analizuoti tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes. Šiuo atveju būtent ieškovei S. T. tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas V. T. neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) paskutinius 3 m. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Tačiau ieškovė S. T. nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad V. T. nuo 2007 m. niekaip neprisidėjo prie K. T., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo. Nagrinėjamoje civ. byloje Nr. 2-52-950/2015 byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė per paskutinių 3 m. (iki kreipimosi į teismą dienos) laikotarpį, būtų ėmusi vienokio ar kitokio dydžio paskolas nepilnametės dukters išlaikymui, ar įrodymų, kad dėl nepilnametės dukros išlaikymui reikalingų lėšų trūkumo nebuvo tenkinama tam tikra dalis būtinų K. T., gim. (duomenys neskelbtini) poreikių. Taip pat, civ. byloje nėra gauta ir jokių duomenų apie tai, kad ieškovė S. T. būtų iniciavusi teisminius procesus dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš V. T. dar iki santuokos nutraukimo (pvz. būtų pateikusį prašymą supaprastinto proceso tvarka išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo iš tokios pareigos nevykdančio atsakovo). Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ilgą laiką dėjo pastangas išsaugoti šeimą, o dėl santuokos nutraukimo ji galutinai apsisprendė tik 2013 m. pabaigoje, kuomet apie tai pranešusi V. T. susilaukė jo grasinimų. Toks S. T. elgesys taip pat netiesiogiai liudija, kad iki 2013 m. gruodžio mėn., pretenzijų dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo, ji atsakovui V. T. neturėjo. Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas nesivadovauja liudytojais teismo posėdžio metu apklaustų asmenų (J. P.; D. P.; R. T.) parodymais, nes visi nurodyti asmenys yra ginčo šalių artimiausi giminaičiai, dėl ko jų duoti parodymai negali būti laikomi objektyvais ir patikimais.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat V. T. aiškiai teismo posėdžio metu pripažinus, kad jis nuo 2013 m. gruodžio mėn. įvykių, neteikė absoliučiai jokio išlaikymo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 2 d.), iš jo priteistinas 1170,00 EUR dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013-12-26 iki 2014-09-22, t.y. už devynis mėnesius, skaičiuojant po 130,00 EUR už kiekvieną mėnesį (9 mėn. X 130,00 EUR = 1170,00 EUR) (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tokio nepilnamečio vaiko ir su juo kartu negyvenančio tėvo bendravimo tikslas – tai betarpiškas dalyvavimas auklėjant vaiką, o ne tik trumpalaikis ar epizodiškas pasimatymas su juo. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str.).

Iš nagrinėjamos civ. bylos duomenų matyti, kad ginčo šalys tarpusavyje konfliktuoja ir geranoriškai, be nustatytos konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, susitarti dėl atsakovo V. T. bendravimo su dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini), jie negali. Todėl ieškovė S. T. 2014-09-22 pareikštu ieškiniu prašė nustatyti sekančią atsakovo V. T. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, t.y. nustatyti, kad V. T. bendrauja su nepilnamete dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini) vieną savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) per mėnesį, nuo 08.00 val. iki 20.00 val., tačiau tik šviesiu paros metu ir neišveždamas (neišvesdamas) jos iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, iš anksto suderinęs bendravimo dieną (savaitgalį) su S. T. (b.l. 2-4). A. V. T. su ieškinyje nurodyta jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka nesutiko, pareikštu priešieškiniu prašydamas nustatyti daug platesnę jo ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką (b.l. 55-61).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.177 str. ir Lietuvos Respublikos CPK 380 str. 1 d. nuostatomis, buvo betarpiškai išklausyta ginčo šalių nepilnametė dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, jog: gyvendama su mama (S. T.) jaučiasi saugi ir laiminga; tėčio V. T. ji bijo, jis buvo uždegęs mamos automobilį; V. T. ji matė labai seniai, jis jos neaplankė nei per Šv. Kalėdas, nei per Šv. Velykas, neįteikė jokių dovanų; su juo norėtų pasimatyti 3 kartus per metus; mama nedraudžia matytis su tėčiu V. T., neblokuoja jos telefono. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-09-29 vaiko nuomonėje, K. T., gim. (duomenys neskelbtini) buvo nurodžiusi, jog: jai geriau yra gyventi su mama, nei su tėčiu; mama ja rūpinasi, perka rūbus, žaislus ir vaistus; su tėčiu bendrauti nori tik savo namuose, nes ten bus visi artimi žmonės; su tėčiu bijo likti viena; norėtų, jog tėtis duotų pinigų, kad ji galėtų nusipirkti daiktų (b.l. 103).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo atsižvelgia ir į tai, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2014-08-14 nutarimu, V. T. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad naudojo tėvų valdžia priešingai savo nepilnametės dukros K. T., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, nes jis 2014-05-29, apie 18.45 val., Veiverių turgaus aikštėje, esančioje Kauno g., Veiverių mstl., Prienų raj., savo dukros akivaizdoje garsiai šaukė ir necenzūriniais žodžiais iškeikė sutuoktinę S. T. ir savo amoraliu elgesiu sukėlė dukrai baimę ir išgąstį (b.l. 93-95). Kad atsakovas V. T. kelią nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) baimės jausmą, yra konstatuota ir VšĮ „Veiveriečių sveikata“ 2014-07-22 pažymoje (b.l. 92).

Nepaisant to, teismas pažymi, kad bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka nustatoma pirmiausia atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, tačiau kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auginant ir auklėjant vaiką, nes minimalus ir ribotas bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jeigu nuolatinis ir platesnis bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d.).

Iš ginčo šalių duotų paaiškinimų bei civ. bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės S. T. ir atsakovo V. T. yra susiklostę itin įtemti ir konfliktiški santykiai, ir būtent dėl tokių pačių tėvų santykių, neigiamas pasekmes patiria jų nepilnametė dukra. Tačiau nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių duomenų apie tiesioginį netinkamą V. T. elgesį nepilnametės dukters K. T., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t.y.: nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas nepilnametės dukros atžvilgiu būtų smurtavęs ar kitaip ją skriaudęs; nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas nepilnametę dukrą būtų palikęs be priežiūros; nėra jokių duomenų apie atsakovo padarytus tiesioginius nepilnametės dukters teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, ją baugintų (pažymėtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2014-08-14 nutarimu V. T. iš esmės buvo nubaustas už konfliktavimą su sutuoktine S. T.); ir pan. V. T. dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, civ. byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad jis vestų asocialų gyvenimo būdą (b.l. 52-54, 97, 99). Todėl nustatyti minimalų ir labai ribotą V. T. bendravimą su nepilnamete dukra, teismas neturi teisinio pagrindo. Priešingai, teismas laiko, kad atsakovas V. T. privalo bendrauti su nepilnamete dukra pakankamai dažnai, nes tik reguliaraus bendravimo ir dalyvavimo jos auklėjime dėka, gali būti atkurtas emocinis ir psichologinis tėvo ir dukros ryšys, atstatytas nepilnametės dukters K. T., gim. (duomenys neskelbtini)pasitikėjimas V. T.. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 376 str. 3 d. ir 4 d. nuostatomis, nustato tokią atsakovo V. T. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

V. T. bendrauja su dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), nuo 08.00 val. iki 20.00 val., S. T. gyvenamojoje vietoje, apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T.;

V. T. bendrauja su dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini) antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną, nuo 08.00 val. iki 20.00 val., S. T. gyvenamojoje vietoje, apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T.;

V. T. turi teisę aplankyti dukrą K. T., gim. (duomenys neskelbtini) jos gimimo dieną (t.y. lapkričio 18 d.), savo gimimo dieną (t.y. lapkričio 7 d.), „Tėvo dieną“ (t.y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį), apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T..

Teismas pažymi, kad atsakovo V. T. bendravimas su dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini) nustatomas išimtinai ieškovės S. T. gyvenamojoje vietoje, nes pati ginčo šalių nepilnametė dukra nurodė, jog šiuo metu atsakovo ji bijo ir su juo nesijaučia pakankamai saugi, su tėvu nori bendrauti ten kur gyvena ir kur yra visi jai artimi asmenys. Todėl atsakovas privalo užmegzti emocinį ir psichologinį savo ryšį su dukra, atkurti jos apsitikėjimą juo, bendraudamas su ja pirmiausia ieškovės S. T. gyvenamojoje vietoje. Realiai atkūrus K. T., gim. (duomenys neskelbtini) pasitikėjimą V. T., atsakovas galės kreiptis į teismą su savarankišku prašymu dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje civ. byloje ieškovė S. T. patyrė 185,00 EUR bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama 127,00 EUR dydžio žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą (b.l. 5) ir sumokėdama 58,00 EUR už adv. V. M. jai suteiktas teisines paslaugas (b.l. 6)

A. V. Tamulevičius patytė 332,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, sumokėdamas 42,00 EUR dydžio žyminį mokestį už priešieškinio pareiškimą (b.l. 67) ir sumokėdama 290,00 EUR už adv. R. M. jam suteiktas teisines paslaugas (b.l. 63-64).

Išsprendęs visus ieškovės ieškinio reikalavimus ir atsakovo priešieškinio reikalavimus, teismas konstatuoja, kad buvo patenkinta apie 85 proc. ieškinio reikalavimų ir 15 proc. priešieškinio reikalavimų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas 85 proc. apimtimi, tai ji turi teisę į bendrą 157,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas turi teisę į 50,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įskaičius nurodytas sumas, ieškovei S. T. iš atsakovo V. T. priteistina 107,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (157,00 EUR – 50,00 EUR = 107,00 EUR).

Nagrinėjamoje civ. byloje susidarė ir 5,48 Lt dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Minėtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovo, t.y. po 2,74 EUR iš kiekvieno, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažinti V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „P.“, V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „T.“.

Priteisti S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko - dukros K. T., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui - dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis - po 130,00 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų) kiekvieną mėnesį, nuo 2014-09-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukte teise valdyti S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam vaikui - dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2013-12-26 iki 2014-09-22 (už devynis mėnesius), – 1170,00 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų).

Nustatyti atsakovo V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku – dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), nuo 08.00 val. iki 20.00 val., S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini) antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną, nuo 08.00 val. iki 20.00 val., S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę aplankyti dukrą K. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, jos gimimo dieną (t.y. lapkričio 18 d.), savo gimimo dieną (t.y. lapkričio 7 d.), „Tėvo dieną“ (t.y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį), apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 107,00 EUR (vieną šimtą septynis eurus).

Priteisti iš S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis – po 2,74 EUR (du eurus, 74 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybės naudai. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui - dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 450,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.