- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-3649-919/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03105-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. J. surašytas už tai, kad jis 2014-04-11, apie 12.51 val., ties V. Krėvės pr. 49, Kaune, vairuodamas automobilį „Hyundai H 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas kieme kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs pažeidimus, labai gailisi. Paaiškino, kad po įvykio labai išsigando, kadangi ne pagal maršrutą nuvažiavo, pagalvojo, kad klius nuo vadovų, todėl išvažiavo iš įvykio. Manė, kad padaryta nežymi žala. Žinojo, kad reikėjo pildyti deklaraciją ar kviesti policijos pareigūnus. Policija pranešė jo darbovietei, jis buvo nušalintas nuo darbo. Jo profesija – vairuotojas, vairuotoju dirba 26 metus. Prašo teismo paskirti minimalią baudą, kurią išdėstyti dalimis bei teisę vairuoti transporto priemones atimti minimaliam terminui.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė, draudimas apskaičiavo 1440 Lt dydžio žalą. Buvo apgadinti posparnis bamperis, žibintas. Paties įvykio nematė. Grįžęs iš darbo, pastebėjo ant automobilio užklijuotus du lapelius su užrašu “Policija informuota“. Nuvyko į policijos nuovadą parašyti paaiškinimą.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimų padarymo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), fotolentelėmis (b.l. 5, 10-11), paaiškinimais (b.l. 6, 9), tarnybiniais pranešimais (b.l. 7, ), paaiškinimais (b.l. 23, 26), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 12), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju R. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiamas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.
R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. J. už analogiškus pažeidimus baustas nėra, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 13-18), vairuoja transporto priemones 25 metus. Teismas pažymi, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Eismo įvykio metu transporto priemonės apgadintos nežymiai.
R. J., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, R. J. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad R. J. pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu (R. J. dirba vairuotoju), teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą R. J., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. J. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam terminui.
R. J. prašo jam skirtiną administracinę nuobaudą leisti sumokėti lygiomis dalimis, kadangi gauna nedideles pajamas, todėl visos sumos sumokėti iš karto negali.
Teismas, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d.).
Teismas daro išvadą, jog patenkinus pažeidėjo prašymą ir jam skirtinos baudos sumokėjimą leidus sumokėti dalimis, administracinei nuobaudai keliami tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., 313 str. 3 d., teismas,
nutarė:
R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausti jį:
pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;
pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą R. J. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Baudos sumokėjimą išdėstyti 2 (dvejiems) metams, kas mėnesį mokant po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus), įmokas sumokant iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos, pirmąją įmoką sumokant iki 2014-06-31.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Įmokos už administracinę baudą sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, įmokos kodas – 6030.
Įspėti, kad nesumokėjus įmokų šios nutarties rezoliucinėje dalyje nustatyta tvarka, pavėlavus sumokėti ar nepateikus įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento teismui, visas baudos išieškojimas nukreipiamas priverstiniam išieškojimui, išieškojimą vykdymo procese atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.