- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-802-317/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03105-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 nutarimu R. J. už administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. , pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 2 (dviem) metams.
Žemesnės instancijos teismas
R. J. nubaustas už tai, kad 2014-04-11, apie 12.51 val., ties (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Hyundai H 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas kieme kliudė stovinčią transporto priemonę, ją apgadino, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo pakeisti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą: R. J. skirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą 3000 Lt baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn.
Skunde akcentuojama, kad ATPK 30¹ str. taikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, kai duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą arba iš viso neskiriant nuobaudos. Apelianto teigimu, R. J. padarytas pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių pažeidimų, kadangi įstatymų leidėjas už tokio pažeidimo padarymą sankcijoje numatė pakankamai griežtą nuobaudą. Todėl nuobauda šioje byloje, pritaikius ATPK 30¹ str. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, įvertinus administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po eismo įvykio, yra aiškiai per švelni. Skunde teigiama, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobiliui padaryti apgadinimai žymūs, žala pakankamai didelė, todėl eismo įvykis negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu, o R. J. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos laikytinas tyčiniu. Apelianto nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad R. J. ne kartą buvo taikyta administracinė atsakomybė, tame tarpe ir už šiurkščius nusižengimus, o aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad teismas ATPK 30¹ str. taikė nepagrįstai.
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos skundas netenkintinas.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Institucija nesutinka tik su ta apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria R. J. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, buvo paskirta mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobauda. Institucijos nuomone, ATPK 30¹ str. taikymas R. J. atžvilgiu yra nepagrįstas, o paskirta nuobauda yra per švelni, nepakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Kadangi, pagal ATPK 302¹¹ str. nuostatas, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nutarimas plačiau neanalizuojamas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas R. J. administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., tinkamai įvertino bei atsižvelgė į visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas šiuo konkrečiu atveju yra galimas.
ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, be piniginės baudos, numatyta pakankami griežta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki penkerių metų <...>. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir minimalios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Teisingumo principas Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
Įstatymų leidėjas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta, nustatė ATPK 30¹ str. Šio ATPK straipsnio 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualioje praktikoje, atnaujintose administracinėse bylose, ne kartą konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad visuma padarytą pažeidimą bei pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių, sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir nuobaudą švelninti. Nors R. J. padarytas pažeidimas laikytinas pavojingu, jo veiksmais sunkių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgtina ir į tai, kad nepriklausomai nuo to, kad R. J. iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino, eismo įvykio aplinkybių nustatymas apsunkintas nebuvo-pažeidėjas buvo nustatytas, jis su pažeidimo aplinkybėmis sutiko, savo kaltės, kaip jau minėta, neginčijo. Nukentėjusysis R. J. pretenzijų nereiškė, apklausiamas teisme paaiškino, kad draudimas jam jau paskaičiavo 1440 Lt žalai atlyginti. Vertinant R. J. asmenybės charakteristiką, pažymėtina, kad, nors R. J. anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o už analogiškus pažeidimus nebaustas. Iš pažymos apie asmens baustumą, matyti, kad už KET pažeidimus R. J. baustas keturis kartus, paskutinį kartą 2005 m. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. vairavimo stažas didelis (26 m.), darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, laikytina, jog R. J. nėra piktybiškai ir sistemingai KET reikalavimus pažeidinėjantis vairuotojas. Be to, iš profesionalios-su transporto priemonės vairavimu susijusios darbinės veiklos gaunamos pajamos yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, todėl šios teisės netekimas neigiamai atsilieptų ne tik R. J., bet ir jo šeimos turtinei padėčiai. Jokių neigiamai pažeidėją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl paminėtų aplinkybių visuma, priešingai, negu teigiama Institucijos skunde, yra pakankama konstatuoti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ATPK 130 str. 1 d. numatytam terminui – 3 metams, būtų aiškiai neteisinga ir neadekvati pažeidimui nuobauda. R. J. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, atsižvelgiant į nustatytas padarytą pažeidimą bei pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. Institucijos prašoma skirti nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams, galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Institucijos skunde nurodytos aplinkybės, apylinkės teismo nutarime padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti dalyje dėl ATPK 30¹ str. taikymo. Todėl yra motyvuota ir pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, gali būti pasiekti R. J. paskyrus ir mažesnę nuobaudą, negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. paskiriant minimalią piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas skirdamas R. J. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, savo sprendimą taikyti ATPK 30¹ str., motyvavo, nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį keisti ar naikinti Institucijos skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.