Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad kaltas renginio organizatorius, kuris neužtikrino žiūrovų saugumo. Paaiškino, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisme ir apeliacinėje instancijoje. Driftingas, tai „dailusis“ čiuožimas ant asfalto su automobiliu. Tai buvo jo pomėgis. Dabar Driftingu užsiimti neturi galimybės, nes yra apribotas finansiškai, bet tikisi, kad pomėgis išliks. Nurodė, jog renginį Kėdainiuose, per kurį įvykio nelaimė, galima pavadinti varžybomis, nes renginio metu buvo varžomasi, dalyviai vertinami, tai buvo atrankinės varžybos dėl galimybės dalyvauti to sezono renginių serijoje. Tą dieną jis save laikė sportininku. Už galimybę dalyvauti šiame renginyje jis mokėjo nuo 100-150 Lt, dabar tikslios sumos neprisimena. Kad šis renginys ir jame dalyvaujantys asmenys nėra apdrausti jis nesidomėjo. Patvirtina, kad prieš varžybas su trasa jis susipažino. Prieš varžybas buvo instruktažas, buvo apkalbėta kokie yra posūkiai, kalbėta apie vairavimo techniką, kaip reikia trasą įveikti. Trasą jis apėjo ir apžiūrėjo, buvo nuėjęs iki galo. Anksčiau jam teko prisidėti prie tokių renginių organizavimo, jo pareigos būdavo posūkių, trasos formos sudarymas. Driftingo renginiuose jis dalyvavo apie 20 kartų. Organizatorium teko pabūti 4-5 renginiuose. Renginių metu įvykdavo įvykiai. Tai būdavo susiję su technikos gedimais, pvz. lūžta traukės, ratą laikančios konstrukcijos, dėl ko ratas tampa nevaldomu, būna sprogsta padanga. Tai vyksta, nes renginio metu važiuojama galimybių ribose. Būdavo, kad automobiliai išlėkdavo iš trasos. Tai buvo atsitikę ir tos dienos renginyje. Automobilis iš trasos buvo išlėkęs įskaitinėje zonoje. Bet tą kartą toje vietoje nebuvo žmonių, buvo stop juosta, už jos automobilis išlėkęs nebuvo. Tą dieną ne vienas automobilis buvo išlėkęs iš savo važiavimo ribų. Lėtėjimo zonoje tai pat buvo gal pusės mašinos išlindimas, tai yra iš važiavimo ribų buvo išlindusi pusė mašinos kėbulo. Renginių metu dažnai būna taip, kad nesuvaldomas automobilis. Kituose renginiuose, kur jis būdavo, būdavo padėti blokai, ribojantys trasos ribas, tai automobiliams išlėkus iš trasos tie blokai kartais būdavo liečiami, į juos būdavo atsitrenkiama. Nurodė, jog trasa susideda iš įsibėgėjimo, įskaitinės ir lėtėjimo zonų. Nuslydimai nuo trasos Driftingo varžybose yra normalu. Driftingo renginiai organizuojami ne vienus metus, todėl yra susiklasčiusios tam tiktos taisyklės. Taisykles nustato organizatoriai. Buvo susidariusi Driftingo mėgėjų bendruomenė ir tos taisyklės toje bendruomenėje egzistavo. Mano, kad nelaimė Kėdainiuose įvyko, nes jis nesuvaldė automobilio, važiavo ant galimybių ribos, norėjo save pademonstruoti kuo geriau. Lėtėjimo zonoje jis turėjo suvaldyti tai, kas buvo rodama prieš tai. Ir jam nepavyko suvaldyti tiesiaeigio judėjimo. Tiesiog automobilį tiesinant, jis gali persimesti į kitą pusę. Ir jei persimeta į kitą pusę, kuo toliau tuo sudėtingiau jį ištiesinti. Sutinka, kad tai pavojingas užsiėmimas, dabar į tai žiūri plačiau. Automobilį vertina kaip padidinto pavojaus šaltinį. Neginčija, kad nuslydimui galėjo įtakos turėti ir nudilusios padangos. Po varžybų padangos dažniausiais tikdavo tik išmetimui, jos nebetikdavo važiavimui. Kitais kartais renginiuose jam pavykdavo automobilį suvaldyti ir ištiesinti po įskaitinės zonos. Tuo metu, kai jis važiavo, trasos danga buvo drėgna. Drėgna danga įtakoja slydimą, į tai atsižvelgi važiuodamas. Kiek metrų jis buvo pravažiavęs lėtėjimo zonoje jau kirtęs įskaitinę trasą – neprisimena. Gal panašiai, kaip sako liudytojai (50-70 metrų), gal mažiau. Automobilio nesuvaldymą galėjo įtakoti ir išvystytas pakankamai didelis greitis įskaitinėje zonoje. Greitis yra vienas iš trijų vertinimo kriterijų. Kuo didesnis greitis, tuo gražesnis išgaunamas slydimo efektas. Ant paskutinio posūkio įskaitinėje zonoje jis įjungė aukštesnę pavarą – trečią. Tai padarė dėl geresnio rezultato. Prasisukdamos padangos skleidžia dūmų debesį, kuris irgi vienas iš vertinimo kriterijų, šou efektas. Tie dūmai atrodo įspūdingai ir juos mėgsta žiūrovai. Įskaitinę trasos dalį jis kirto trečia pavara. Kada jis pradėjo stabdyti tiksliai negali pasakyti. Stabdis dažniausiai būna naudojamas jau ištiesinus mašiną. Taip paprastai buvo daroma šiame sporte. Tam, kad automobilį ištiesinti naudojami vairo judesiai, dirbama su vairu, akseleratoriaus pedalu, kurį reikia nuosekliai atleidinėti. Reikia spausti greitį ir automobiliui tiesinantis reikia greičio pavarą nuosekliai atleidinėti. Prieš įvykį stabdyti automobilio negalvojo, nes jo įsitikinimu, tai būtų sąlygoję automobilio apsisukimą. Stabdė vėliau, ne iš karto po finišo kirtimo, bet stabdė. Ištiesinti mašiną šiuo atveju reikia specialių įgūdžių ir sugebėjimų. Pirmą kartą bandant tai nepavyktų. Jei tai būtų atsitikę bendro naudojimo keliuose jis priimtų savo kaltę, kad nesiėmė visų saugumo priemonių. Nepavyko ištiesinti automobilio lėtėjimo zonoje, nes jis stengėsi parodyti rezultatą, jo tikslas buvo rezultatas, norėjo renginyje pasirodytai kaip galima geriau. Jo paskutinis posūkis buvo į kairę, dėl to mašina taip pat buvo pasisukusi į kairę. Bandant mašiną tiesinti, ji persimetė į dešinę, paskui sekė persimetimas į kairę ir tada galutinis persimetimas buvo į dešinę. Atstumą sudaro būtent tas mėtymasis, kurio metu jis negalėjo nei staigiai stabdyti, nei visai atleisti akseleratoriaus. Dažniausiai jam pasisekdavo iš karto išsitiesti. Prieš tai jis važiavo ir baigus pasirodymą viskas buvo sėkmingai. Bet ne visada renginio metu tai pavyksta padaryti, tuomet tenka gailėtis tik dėl prastesnio įvertinimo, tokia kaina anksčiau taip atsitikę nebuvo. Netiesa, kad jis vienintelis nemažino greičio po finišo, kiti važiuodami taip pat nesulėtino greičio kirtę įskaitinę zoną. Yra normalu, kad lėtėjimo zonoje automobilis važiuoja greitai, nes jis turi tą pagreitį dar iš įskaitinės zonos. Tokia yra sporto specifika, kad neįmanoma automobilio sustabdyti kirtus finišą staiga. Šitos varžybos, jo manymu, turėjo oficialaus renginio statusą, nes buvo žiūrovų. Dėl savo padangų jis tą dieną pastabų gavęs nebuvo. Renginyje sutiko važiuoti, nes nematė pagrindo abejoti, kad trasoje yra kažkokių nesaugių zonų. Jis realiai apžiūrėjo trasą tam, kad žinotų kokiu greičiu kokiame posūkyje važiuoti. Saugumo reikalavimus turi žinoti organizatoriai. Jis vertino tik jam sudarytas sąlygas važiuoti. Saugiausia yra sėdėti namuose. Į renginį Kėdainiuose jis pateko, nes Driftingo bendruomenė bendrauja internetinėje erdvėje ir internete buvo skelbimas apie organizuojamą renginį. Pinigus už dalyvavimą renginyje jis susimokėjo prie įvažiavimo, žmogui su geltona liemene, žinojo, kad jis priklauso tai pačiai Driftingo bendruomenei, jis dalino ir dalyvių anketas, kurias užpildžius, susimokamas dalyvio mokestis. Kai jis prieš varžybas susipažino su trasa, lėtėjimo zonos nenagrinėjo, nes jam buvo svarbiausia įskaitinė zona, kurioje jis turėjo pasirodyti. Nematė ir neatkreipė dėmesio, kad lėtėjimo zonoje nėra jokių atitvarų. Matė, kad apribojimai – stop juosta, žiūrovams neiti buvo nuo įskaitinės trasos zonos pradžios iki lėtėjimo zonos pradžios. Kai pasirodymą įskaitinėje zonoje baigė, žiūrėjo kaip ištiesinti automobilį ir tuo metu negalvojo, kad gali būti kažkokių žiūrovų. Prieš važiavimą matė, kad yra prisirinkę žiūrovų, tačiau važiuodamas žiūrovų nemato. Jeigu lėtėjimo zona būtų buvusi apribota stop juosta, tai tas atstumas būtų padėjęs, nes jis iš trasos išlėkė nedidelį atstumą, kliudžiau tik tuos žmones, kurie buvo ant trasos krašto. Yra nustatytos taisyklės kokiu atstumu turi būti apsauginės juostos nuo trasos, tos taisyklės yra Lietuvos sporto federacijos, jam teko taisyklėmis domėtis pagrinde po įvykio. Prieš įvykį yra skaitęs Driftingo taisykles, jos yra internetiniame puslapyje. Jose rašoma, kad visos trasos zonos turi būti saugiau aptvertos, dėl metrų nieko nėra. Tą jis žinojo iki šio renginio, kad visos trasos zonos turi būti saugiai atitvertos. Paaiškino, kad su ekspertizės išvadomis sutinka iš dalies. Logiškai suprantama terminologija, kad jei jis būtų teisingai panaudojęs veiksmų visumą, nebūtų išslydęs. Ekspertų išvadoje nėra konkretumo. Ką jis padarė ne tai, neaišku. Žiūrovai, stovėję šalia kelio, vykstant tokiam sporto renginiui, taip pat turėjo pagalvoti apie savo saugumą, žiūrovai stovėdami per arti elgėsi neatsargiai. Sutiktų kažkiek atlyginti pareikštus civilinius ieškinius, tačiau mano, kad ieškiniuose prašomos priteisti sumos nėra realios. Jis turto neturi, jo areštuotas automobilis buvo paliktas likimo valiai, jis gauna tik darbo užmokestį. Renginys Kėdainiuose buvo bendraminčių, Driftingo mylėtojų renginys, jame nebuvo nė vieno asmens , kuris į renginį užklydo eidamas pro šalį, tuo metu jie jokiai sporto federacijai nepriklausė. Visi dalyvavę renginyje buvo priklausantys tai pačiai bendruomenei, su tos pačios Driftingo bendruomenės taisyklėmis. Jo manymu, nepriklausymas sporto federacijai neatleidžia organizatorių nuo galiojančių saugumo taisyklių laikymosi. Nesutinka su kaltinamojo G. aiškinimu, kad kirsdamas finišą jis per plačiai išslydo. Tvirtina, kad jis pirmą kartą girdi, kad jau įskaitinėje zonoje reikia išsitiesint automobilį arba nustot atlikt pasirodymą. Driftingo bendruomenėje nėra sutarta, kad įskaitinėje trasos zonoje reikia tiesinti automobilį. Tokios užduoties, kad jau įskaitinėje zonoje reikia tiesinti automobilį – neatsimena, visada buvo įsitikinęs, kad yra taisyklė, jog įskaitinėje zonoje važiuojantis parodo ką sugeba. Tokio reikalavimo jis nežino, neužfiksavo, nebuvo to. Nukentėję neteisingai aiškina, kad nuo trasos jie stovėjo apie 10 metrų atstumu, nes iš medžiagos matosi, kad jo automobilis po įvykio stovi net išsikišęs ant asfaltuotos trasos dalies.

Kaltinamasis T. G. parodė, kad jis kaltu neprisipažįsta. Sutinka, kad teismas remtųsi jo ankstesniais parodymais. Pripažįsta, kad buvo renginio Kėdainiuose organizatoriumi. Jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Renginį organizavo kaip įmonė. Tai buvo bendraminčių bendruomenės renginys, jame vyko atranka į būsimas metų varžybas. Mano, kad tai buvo atranka, o ne varžybos. Negalima sakyti, kad tai buvo sporto varžybos, nes tai nebuvo teisiškai reglamentuotas sportas. Jei būtų teisiškai reglamentuotos, būtų galima jas vadinti sporto varžybomis. Ūkiškai tai galima vadinti varžybomis, nes taip lengviau paprastam žmogui paaiškinama renginio esmė. Ar renginys internete buvo pavadintas varžybomis – negali atsakyti. Nemano, jog tuo metu jis turėjo vadovautos Lietuvos automobilių sporto kodeksu, nes nemanė, jog tai yra automobilių sportas. Driftingas tik nuo 2012 metų priklauso automobilių sporto federacijai, bus taisyklės, nuostatai. Pripažįsta, kad renginys buvo padidinto pavojaus, automobilis yra to šaltinis. Apie tai turėjo suprasti ir žiūrovai. Pripažįsta, jog išsiimdamas leidimą rengti renginį Kėdainių savivaldybei nurodė, jog žiūrovams renginys bus nemokamas, nors žiūrovų ir nekvietė. Savivaldybei apie renginį paviešinti nebuvo uždrausta. Renginyje buvo teisėjai, buvo vertinamas važiavimas. Už dalyvavimą renginyje dalyviai mokėjo. Koks buvo to renginio mokestis – negali pasakyti. Būdavo, kad kainuodavo 100 Lt, 150 Lt. Kai kurie dalyviai dalyvaudavo nemokamai. Tą dieną dalyvių galėjo būti apie 40. Surinktus pinigus naudojo oro uosto nuomos mokesčiui, tvarkymui. Nors jo įmonė yra siekianti pelno, bet tai buvo hobis, iš to pelno siekti nebuvo prasmės. Pripažįsta, kad varžybų metu jis buvo atsakingas už saugumą. Neprisimena, ar jiems tą kartą reikėjo mokėti už gaisrinę ir greitąją pagalbą. Greitoji buvo, o gaisrininkai nesutiko atvažiuoti. Trasa susideda iš įsibėgėjimo, tai yra, greitėjimo, įskaitinės ir lėtėjimo zonos. Žiūrovai turi stovėti saugiose tam skirtose vietose. Tačiau tai nebuvo renginys, skirtas žiūrovams. Žiūrovai nebuvo kviesti į tą renginį, buvo kviečiami dalyviai. Bet apie renginį buvo paskelbta viešai internete bendruomenėje. Skelbimą galėjo paskaityti bet kas. Renginys viešai nebuvo reklamuojamas. Pripažįsta, kad internetinė erdvė yra vieša. Su dalyviais į renginį atvažiavo ir jų draugai. Renginys buvo rengiamas tik bendruomenės ribose, tačiau žiūrovams ateiti uždrausta nebuvo. Žiūrovų vietos nebuvo nustatytos, nes jie neplanavo turėti žiūrovų, bet suprato, kad bus kažkiek žmonių, todėl ir nustatė saugumo zonas, stop juosta aptvėrė trasą, stop juosta buvo skirta žiūrovams, o ne dalyviams. Tą dieną žiūrovų buvo apie 100. Lėtėjimo zonoje žiūrovai prie pat trasos renginio pradžioje nestovėjo, tačiau renginio metu priartėjo. Jie tuo momentu pamatė, kad žiūrovai yra nesaugioje zonoje, tik nespėjo jų patraukt. Šiaip žiūrovai renginį stebėjo įskaitinėje zonoje, kodėl jie stovėjo lėtėjimo zonoje – negali paaiškinti. Organizuodami renginį jie vadovaujasi savo bendruomenės susikurtomis taisyklėmis. Vadovavosi ir kažkokiais dokumentais. Svarstydavo ar jiems tinka, nes tokio sporto Lietuvoje nebuvo. Nesutinka, kad aklai Driftingui galima taikyti pvz. ralio ar žiedinių varžybų taisykles, tame tarpe ir tose taisyklėse esančiais saugumo reikalavimais. Tam tikrais atvejais tomis taisyklėmis jie vadovaudavosi. Saugumo užtikrinimo klausimais jie tam tikrais atvejais vadovaudavosi automobilių sporto varžybų taisyklėmis, bet ne kiekvienu punktu. Atitveriant trasą, kad žiūrovams būtų saugu, jie automobilių sporto varžybų taisyklėmis šimtu procentų nesivadovavo, nes neprivalo to daryti. Tai yra tik jų galimybių ir noro reikalas. Negali paaiškinti, ką reiškia jo parodymuose užfiksuotas teiginys, kad renginio saugumo klausimas buvo paliktas savieigai. Kokias trasos zonas aptverti sprendė vadovaudamiesi sveiko proto principu ir ar tai įmanoma padaryti, ar pakanka finansų. Šiuo atveju finansinės galimybės uždėti stop juostą lėtėjimo zonoje buvo, bet jo manymu tai nebuvo reikalinga. Renginys Kėdainiuose buvo atranka į varžybas, tai buvo tarsi treniruotė. Nebuvo varžomasi dėl prizų, bet ta treniruotė lėmė, kad kažkas galės dalyvauti, kažkas negalės dalyvauti. Tai buvo atranka kaip ir krepšinio varžybose. Jie patys sprendė, pasižiūrėję kitų šalių renginius, vizualią medžiagą ar pabuvoję kituose renginiuose, kokius saugumo reikalavimus pritaikyti arba sukuria tuos reikalavimus savo varžyboms. Driftingo renginio metu žiūrovai gali stovėti visur, kur jie nori, tik ne trasoje ir tose neleistinose vietose, kurios yra aptvertos. Toje vietoje, kur žiūrovai stovėjo lėtėjimo zonoje, jis, kaip organizatorius, nusprendė, kad ta vieta yra pakankamai saugi, todėl jos neaptvėrė stop juosta. Mano, kad žiūrovai, stovėję lėtėjimo zonoje, nepasirinko saugaus atstumo. Instruktažo žiūrovams, kaip elgtis varžybų metu, nėra. Mano, kad žiūrovai, matydami važiuojantį automobilį, puolė po ratais, nesilaikė taisyklių, kurios buvo išaiškintos dalyviams, nesielgė saugiai, protingai, dėl savęs atsakingai, tai yra kalti ir patys nukentėjusieji, nes jie turėjo pasirinkti saugų atstumą, iš kurio galima stebėti renginį. Bet ne tik kalti žiūrovai, kaltas ir K. Kiek pamena, trasos apsaugos planas buvo sudarytas. Jis buvo atsakingas, kito atsakingo asmens paskyręs nebuvo. Jis nusprendė, kad lėtėjimo zonoje nereikia stop juostos, jis paskyrė trasos prižiūrėtojus, kurie buvo instruktuoti žodžiu kas už ką atsakingas. Raštiškų instrukcijų nebuvo, nes jie yra bendruomenė, nei prieš nieką nėra atsakingi. Tai nebuvo oficialus renginys, tai buvo bendruomenės susibėgimas ir renginys. Bet kadangi renginiui reikia gauti leidimą, tai tam reikalui turi būti juridinis asmuo. Už tai tuo juridiniu asmeniu tapo jis. Leidimui renginiui rengti gauti reikėjo nurodyti, kas tai per renginys, todėl renginys ir buvo pavadintas varžybomis, nes jei būtų sakęs Driftingas, jam būtų sakę, kad nesuprantama kas tai yra ir leidimo duoti negalima. Jo ankstesni užrašyti parodymai: „kad šio renginio apsauga buvo organizuojama savieigai“, ištraukti iš konteksto, žodžio „savieigai“ jis nenaudojo. Renginį fiksavo ne žurnalistai, bet bendruomenės nariai, mėgėjai, buvo sudarę taisykles, kaip turėtų elgtis fotografas, už ką jis atsakingas. Teikiant akreditaciją yra daromas instruktažas kiekvienam asmeniškai arba grupei žmonių, kuriems taikomos akreditacijos. Nepamena ar akreditacija buvo teikiama tam renginiui ar visam sezonui. T. ir Ž. yra dirbę toje srityje, puikiai žinojo renginio specifiką, jie nebuvo bendruomenės nariais, T. fotografuodavo, o B. Ž. praktiką atlikinėjo ar tai dirbo panašioj įmonėje, kuri susijusi su automobiliu sportu. Renginio dalyviai buvo instruktuojami žodžiu, lentoje nubraižydavo trasą. Atrodo, kad tada dar nerinko dalyvių parašų, kad jie buvo instruktuoti, nes tai bendruomenė, viskas daroma pasitikėjimo būdu. Jam atrodo, kad lėtėjimo trasos zonoje jis žodžiu buvo paskyręs prižiūrėtojų, bet negali pasakyti ar jie ten buvo. Renginio metu yra vertinamas dalyvių pasirodymas tiktai įskaitinėje trasos dalyje, kai kerti įsibėgėjimo zoną prasideda vertinimas. Jam atrodo, kad įsibėgėjimo zona buvo aptverta, aptvėrė todėl, kad toje zonoje įsibėgėjant didėja greitis ir greitis tampa pakankamai didelis. Teisėjai vertina dalyvio važiavimą visoje įskaitinėje zonoje iki pat lėtėjimo zonos kirtimo, vertina iki finišo. Finišas yra ta riba, kur prasideda lėtėjimas. Bet tai nereiškia, kad dalyvis turi maksimaliai spaust. Dalyvis turi vadovautis instruktažo metu duotais nurodymais, kur nurodoma, kaip turi elgtis greitėjimo juostoje, pasirodymo vietoje, tai yra, įskaitiniame, kaip turi važiuoti, kur yra pavojinga zona, kaip turi elgtis toje zonoje ir kaip turi elgtis jau lėtėjimo zonoje. K. tą dieną nesilaikė nustatytų tos dienos reikalavimų, nes baigiant įskaitinę zoną, kur yra platus posūkis, buvo reikalaujama, kad visi dalyviai važiuotų kuo arčiau vidinės posūkio dalies, kad ties finišu automobilis būtų nusistatęs tiesiai, tai yra finišo liniją turėjo būti kertama tiesiai. Ar yra toks reikalavimas renginiui priklauso nuo to renginio trasos specifikos, kartais reikalaujama didesniu kampu važiuoti vienoje vietoje, didesniu kampu kitoje vietoje, tam duodamos rekomendacijos. Taškai už tai, kad sportininkas, nebaigęs įskaitinės zonos pradeda automobilį tiesinti, nenuimami. Kad to buvo reikalaujama jokių rašytinių dokumentų pateikti neturi. Apskritai sporte yra toks reikalavimas - kuo tiesiau kirsi finišo liniją, tuo yra geriau. Ir pagal tai yra vertinama. Mano, kad K. pervertino savo galimybes, jie per plačiai išslydo pro finišą galutiniame posūkyje. Išslydo gal dėl to, kad per greitai važiavo. Gal būt dar labiau paspaudė toje vietoj, kur reikėjo akseleratorių šiek tiek atleisti. Nežino, ar Driftingo bendruomenėje yra kokios nors važiavimo taisyklės. K. renginio metu nepaisė jų rekomendacijos įskaitinėje zonoje pradėti tiesinti automobilį. Dalyviai dažniausiai prieš renginį apžiūri trasą. Bendruomenės narių, kurie atsisakytų važiuoti, kad yra nesaugu, nebuvo. Tą renginio dieną buvo iš trasos išlėkusių automobilių ir taip nuolat pasitaiko. Iš teisinės pusės mano, kad reikėjo visą trasos perimetrą dengti Stop juosta, nepriklausomai ar ten važiuoja automobilis, ar ne. Jis norėjo apdrausti renginį, tik draudimo bendrovė apdrausti atsisakė, nes toje vietoje labai komplikuota vieta, jam reikėjo tapti atsakingu už visą oro uosto teritoriją, nors jis nuomojosi ne visą teritoriją, jis neapsiėmė būti atsakingu už visą oro uosto teritoriją. Dokumentų, kad kreipėsi dėl renginio draudimo, kad draudimo bendrovė apdrausti atsisakė, neturi, kokia būtų buvusi draudimo įmoka, negali pasakyti. Įvykio teritorijos ir ankstesnio renginio metu jam nepavyko apdrausti, kitos vietos, kur vykdavo renginiai būdavo apdraudžiamos. Kėdainiuose renginį darė, nes čia yra pigi nuoma, didelis plotas. Tolesniuose parodymuose nurodė, kad dėl šio renginio draudimo jis į draudimo įmonę nesikreipė, nes žinojo neigiamą atsakymą, kadangi tokį buvo gavęs dėl ankstesnio renginio. Negali pasakyti, kiek reikia laiko sustoti automobiliui kirtus finišą, tai priklauso nuo greičio, tačiau įvykio trasa buvo sudėliota taip, kad į trasos galą automobilis lėtėtų. Pravažiuodami finišą automobiliai visiškai nesustodavo, tačiau pravažiavę sulėtindavo iki gal kokių 20-30 km/h. Lėtėjimo trasos zonoje automobilis judėdavo, tik lėtai. Šiaip lėtėjimo zonoje tą dieną nebuvo automobiliai išslydę, nes tai yra lėtėjimo zona. Renginių metu būdavo, kad automobilis išslysdavo iš trasos, įvykdavo visokie automobilių techniniai gedimai, tai ir variklio gedimai, padangą nuleisdavo ar sprogdavo, traukės lūždavo. Nemano, kad šio įvykio atveju automobilis išslydo dėl gedimo. Negali pasakyti, kokios buvo K. automobilio padangos šio įvykio metu, jei leido važiuoti, jos atitiko reikalavimus. Būdavo žmonės, kurie inspektuodavo tas padangas. Tie žmonės irgi buvo iš tos pačios bendruomenės. Būdavo pasiskirstę kas už ką atsakingi. Jis pats padangų būklės šiame renginyje netikrino, tą padaryti buvo kažkam pavedęs. Jis nežino su kokiomis padangomis K. važiavo, bet po renginio matė, kad padangos buvo pakankami nudilusios. Neprisimena, kad asmeniškai būtų įspėjęs K. dėl jo automobilio padangų būklės. Leidimą startuoti tą dieną duodavo vienas iš trasos žmonių, ne jis pats. Tą dieną nemanė, kad lėtėjimo zonoje reikėjo nustatyti saugumo zoną, nemano, kad tai būtų padėję, nes K. nesilaikė nurodymų, kaip turi važiuoti lėtėjimo zonoje, tai yra jis turėjo kirsti finišo liniją tiesiai, palaipsniui atleisti akseleratorių ir stabdyti. Yra trasų, kur ir lėtėjimo zona yra pavojinga, tačiau Kėdainiuose jis šitaip nemanė, nes automobilis pagal trasos specifiką finišą kerta pakankamai lėtai, lėtėjimo zonos metrais tą dieną nematavo, trasoje nustatė plotį, į kurį reikia įtilpti. Šiaip lėtėjimo trasos zona būna nuo 25 iki 150 metrų, kiekvienas atvejis yra konkretus. Lėtėjimo zoną arba finišą žymi padanga ar tai pilonas. Daug pilonų neturėjo, tai kai kada naudodavo padangas. Nepamena, gal finišo žyma įvykio metu buvo nuversta. Gal kažkas važiavo, gal numetė, gal nespėjo kažkas pakelti. Įvykis įvyko būtent lėtėjimo zonoje. Sutiktų atlyginti kažkokią civilinių ieškinių dalį, bet nereiškia, kad jis jaučiuosi kaltas. Mano, kad tai yra bendruomenės garbės reikalas. Neturtinės žalos dydis yra derybų klausimas. Jis pats turi vieną automobilį, nekilnojamo turto neturi, turi įmonės akcijas, bet įmonės veikla yra sužlugdyta, areštuotos sąskaitos, kuriose buvo kažkiek pinigų, jokių pajamų jis negauna. Civilinius ieškinius atlyginti padėti pasiruošusi jo šeima. Jis turi du mažamečius vaikus. Paties įvykio jie nematė, koordinavo visą renginį apskritai, įvykio metu ėjo įskaitinės trasos dalyje, tuo metu neteisėjavo, ėjo patraukti žmonių iš trasos, nes toje vietoje buvo nuplėšta stop juosta. Kiekvienas save gerbiantis Driftingo dalyvis paskys, kad važiuojant trasoje automobilis nėra tiesinamas, tačiau yra tokių zonų, kur tai padaryti privalu, nes kitaip galima išslysti. Apie tai dalyviui pasakoma žodžiu, instruktažo metu.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų abiejų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis T. T. paaiškino, kad yra Driftingo mėgėjas. Suvokia, kad renginys pavojingas, bet žmogus suranda, kur jis gali kažkiek parizikuot. Tvirtina savo ankstesnius parodymus. Paaiškino, jog renginiui jam buvo išduota akreditacija kaip fotografui. Akreditacija leidžia fotografuoti išėjus iš už stop juostų. Tačiau toje vietoje, kurioje buvo sužalotas, nestovėjo už stop juostos, stovėjo už trasos ribų, ant žolės, nuo asfalto buvo 5-10 metrų atstumu. Pats yra dalyvavęs Driftingo varžybose. Akreditacijoje buvo nurodytos fotografui keliamos saugumo sąlygos. Įvykio vietoje stovėjo su draugais, vieta atrodė pakankamai saugi. Lėtėjimo zona, kurioje jie stovėjo, nebuvo aptverta stop juosta. Nesitikėjo, kad lėtėjimo zonoje gali įvykti įvykis. Kaip dalyvavęs varžybose žino, kad lėtėjimo zonoje atleidžiamas akseleratoriaus pedalas ir kaip įmanoma mažesniu greičiu, kuris nėra nustatytas, turima grįžti į savo „parkingą“. Įvykio metu buvo sužalotas, palaiko savo ieškinį, prašo priteisti 4200 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos. Turtinė žala susideda iš to, kad buvo sudaužytas jo fotoaparatas, mobilus telefonas. Fotoaparatą vertina 1000 Lt, objektyvą 400 Lt. Pirko pakankamai senai, čekio neturi. Sugadintą aparatą buvo atidavęs patikrai, yra dokumentai. Fotoaparato ilgą laiką neapžiūrėjo, nes pusę metų buvo su ramentais, ne tas buvo galvoje. Galėtų teismui pateikti dokumentus apie fotoaparato rinkos kainą. Mobilų telefoną suremontavo, kainavo 200-300 Lt, tai patvirtinančio dokumento neturi, todėl galima imti vidurkį -250 Lt. Išlaidos medicininėms reikmėms sudaro 1500 Lt. Tai vaistai, kuras ir kt. Neprieštarauja, kad dokumentais pagrindžiama 450 Lt, o likusi 1050 Lt suma tai išlaidos, kurioms pagrįsti neturi čekių. Kurą pirko tėvai ir artimieji. Ieškinio dėl turtinės žalos nemažina, nes išlaidų turėjo ir ligoninėje, ir perkant kurą, nebuvo laiko galvoti, jog reikia rinkti čekius. Turi ir byloje esančių neįskaitomų čekių originalus, kuriuos teismui pateiks. Kas buvo pirkta „Terobambi“ neprisimena, kas už 72 Lt, 54 Lt buvo pirkta parduotuvėje „Muresta“ neprisimena. Tašelius gultams „Eituma“ pirko jo artimieji, kas tai yra nežino. Tvirtina, kad yra visi čekiai, medicinines išlaidas jis pagrįs. Prašo priteisti 1000 Lt už negautą dalį vidutinio darbo užmokesčio laikino nedarbingumo metu nuo 2009-05-23 iki 2009-11-13. Nežino kaip būtų galima pateikti duomenis apie jo buvusį vidutinį darbo užmokestį iki įvykio, nes įmonė, kurioje jis dirbo iki įvykio yra bankrutavusi. 15000 Lt neturtinės žalos priteisti prašo, nes nors ir vaikšto, bet čiurna, nors metalai išimti, dar nesilanksto, kartais užstringa kelias, nors daktarai sako, kad prasivaikščios, jam buvo lūžusi apatinė kojos dalis tarp čiurnos ir kelio, nesijaučia toks sveikas, kaip buvo iki įvykio. Jam buvo padarytos dvi operacijos, buvo įdėti ir išimti metalai. Nevaikščiojo apie pusę metų, vaikščiojo su ramentais, buvo reabilitacijoje. Vartojo vaistus, kiek ilgai, negali pasakyti, iki pusės metų. Po to vartojo vitaminus. Šiuo metu negali bėgioti. Planavo lankyti šokius, nes mažas šoko, bet tų planų teko atsisakyti. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Tuo metu, kai įvyko įvykis, jis nefotografavo, kalbėjosi su B. Ž., fotoaparatas buvo pakabintas ant krūtinės, išgirdo garsą ir tik pamatė, kad atlekia automobilis, spėjo tik pašokti, todėl nukentėjo tik apatinė jo kojos dalis. Nesitikėjo tokio greičio lėtėjimo zonoje. Mano, kad kaltas ir vairuotojas ir organizatorius. Organizatorius galėjo aptverti stop juosta, o vairuotojas turėjo toje vietoje važiuoti ne taip agresyviai ir greitai. Tai nebuvo pirmos jo matytos Driftingo varžybos, prieš tai dvejose varžybose pats buvo dalyvavęs kaip dalyvis. Būna atveju, kai automobiliai išlekia iš trasos, jei yra stop juosta žinai, kad už jos eiti negali. Jei įvykio metu būtų buvusi stop juosta, būtų už jos nėjęs. Jis nebuvo varžybų organizatorius, todėl neprivalėjo mąstyti, kurioje vietoje turi būti stop juostos. Jie trasoje nestovėjo. Pats Driftingą vertina labiau kaip šou. Po įvykio ir toliau domisi autosportu, neatsisako nuvažiuoti į varžybas, į Driftingo varžybas nevažiuoja, nes nemato prasmės mokėti už tai, ką yra daug kartų matęs.

Nukentėjusysis E. Š. paaiškino, kad iki įvykio Driftingas buvo jo hobis. Įvykio dieną pats važiavo varžybose kaip dalyvis, mokėjo startinį mokestį, kuris buvo nuo 100-150 Lt, tiksliai neprisimena. Jokio dokumento, kad sumokėjo pinigus, negavo. Buvo duotos instrukcijos kaip važiuoti tik nurodant taškus, prie kurių yra įskaitinės zonos ir viskas. Visada būdavo parodomi tie atskaitiniai taškai, prie kurių bus vertinama. Neatsimena, ar buvo duotas nurodymas jau įskaitinėje zonoje pradėti tiesinti automobilį. Pamena, kad įskaitinėje zonoje būdavo pastatomas pilonas ar panaši žyma ir tose vietose buvo įvertinamas pravažiavimas. Jis sėkmingai pravažiavo, iš trasos neišslydo. Tvirtina anksčiau duotus parodymus ir prašo jais remtis. Mano, kad toje vietoje, kur stovėjo ir buvo sužalotas, tą dieną stovėti buvo saugiausia. Nepamena, kiek metrų nuo važiuojamosios dalies stovėjo iki įvykio. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį dėl 40000 Lt neturtinės žalos ir 5011,15 Lt turtinės žalos priteisimo. Prašo priteisti 2051,02 Lt negautų pajamų laikino nedarbingumo laikotarpio. Kelionių į gydymo įstaigas išlaidos 335,21 Lt. Kuro užsipylimo kvitai yra. Gydėsi Vilniuje, važiuodavo apžiūrai pas gydytojus į Vilnių, nes kol gydėsi gyveno pas tėvus. 05.24 čekis už kurą gal jį lydėjusių asmenų, nes po įvykio buvo paguldytas į Kėdainių ligoninę, o po to pervežtas į Vilnių. Patikslins. Negali pasakyti ar prašo priteisti už kurą, kurį galimai pylė jį lydėję asmenys. Lydėję asmenys gyvena (duomenys neskelbtini). Kai buvo galima 2009-05-24 kurą užsipilti Nemenčinės seniūnijoje, Kalnuotės kaime, Vilniaus rajone, negali atsakyti. 2009-06-01 kuro kvitas Molėtų rajone, Gojos kaime galėjo būti išduotas jiems pilantis kurą važiuojant į Vilnių iš Rokiškio Molėtų plentu. Kokiam tikslui piltas kuras 2010-01-08, negali tiksliai atsakyti, gal važiavo pas gydytojus. Galėtų pateisinti kuro pylimo datas čekiuose apsilankymų pas gydytojus datomis. 2624, 92 Lt prašo priteisti kaip gydymo išlaidas. 1400 Lt už perkėlimą iš Kėdainių į Universitetinę ligoninę. Vienas alkūninis ramentas kainavo 112 Lt. Yra originalai kvitų, kurių neįmanoma įskaityti

Dėl sužalojimo į jo koją buvo susukti dvylika varžtų. Nei bintai, nei medikamentai priežiūrai nėra kompensuojami, o per dieną 2-3 kartus turėdavo perbintuoti koją. Visi čekiai ir yra tų dalykų, kurių nekompensuoja. Įvykio metu jam buvo sumušta galva, buvo kirstinė žaizda galvoje, buvo patempti kaklo raiščiai, nulaužta blauzda su kaulų fragmentais, atviras lūžis. Kėdainiuose prabuvo parą reanimacijoje, po to, išvežė į Vilnių. Vilniuje buvo operuotas, sudėti 6 varžtai į apatinę kaulo dalį ir 6 varžtai į viršutinę kaulo dalį, sutvirtinta strypais. Vilniuje ligoninėje pragulėjo apie pusantros savaitės. Antra operacija buvo padaryta praėjus metams laiko. Viso jam buvo atliktos dvi operacijos. Beveik 12 mėnesių vaikščiojo tik su ramentų pagalba. Jam skaudėjo, gėrė vaistus, turėjo judėjimo negalią, niekur negalėjo išvažiuoti, buvo įsibaiminęs. Šiuo metu jaučiasi kitaip nei iki įvykio. Teko pakeisti darbą. Tam kažkiek turėjo įtakos ir tai, kad metus buvo nedarbingas. Dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Dirba dvejose įmonėse. Dėl įvykio nukentėjo mokslai, nes dėl sužalojimo turėjo atidėti egzaminų sesijas, po to visai susistabdė mokslus, nes nebegalėjo tęsti. Liekamieji reiškiniai po įvykio - apribotas jo judėjimas, judesiai, apribota galimybė dirbti fizinius darbus, negali sportuoti, nes skauda koją. Teko pamiršti „driftus“, nebėra noro, jaučia baimę.

Nukentėjusysis B. Ž. parodė, kad tvirtina savo parodymus, kuriuo jau yra davęs ir prašo jais remtis. Neatsimena kiek metrų nuo trasos stovėjo įvykio metu, viskas užfiksuota jo ankstesniuose parodymuose. Paties įvykio neprisimena. Jis pats tą dieną kaip dalyvis nedalyvavo, buvo žiūrovas, atvyko su draugais. Iki įvykio buvo bandęs Driftingu važiuoti, jam patiko. Kadangi įvykio metu buvo sužalotas, prašo priteisti 40000 Lt neturtinės žalos ir 2628,72 Lt turtinės žalos. 1699 Lt prašo priteisti už sugadintą fotoaparatą ir objektyvą. Buvo atlikta jo apžiūra, žala įvertinta pagal rinkos kainą, yra patikros aktas. Gali pateikti. 65 Lt - už sugadinto fotoaparato apžiūrą, yra čekis. Dėl patikros tik 2010 metų vasario mėnesį kreipėsi, nes tris savaites iš viso savo gyvenimo neatsimena, be to, tuo metu pradėjo rengti civilinį ieškinį. Prašo priteisti 300 Lt už sugadintus rūbus: džemperį, kelnes, liemenę, nes rūbai buvo suplėšyti. Liemenę buvo užsidėjęs ant džemperio. Yra pateikti čekiai. Dėl žiemos ralio atributikos – tokią atributiką jis turėjo, buvo gavęs dovanų. 50 Lt vertės žieminę kepurę turėjo pasiėmęs su savimi, jos nebuvo užsidėjęs, bet ji buvo sugadinta įvykio metu, įvykio dieną nebuvo labai šilta. 300 Lt prašo priteisti už VW originalų laikrodį, kurio dokumentų neturi, bet pabandys gauti, laikrodis buvo dovanotas. 264,72 Lt kelionių į gydymo įstaigas išlaidos. Tos išlaidos yra jo tėčio ir mamos, nes jis absoliučiai neprisimena savo trijų savaičių gyvenimo po įvykio. iš Kėdainių jį išvežė į Kauno Klinikas. Ji pats ir jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Kuro pylėsi Nemenčinės seniūnijoje Kalnuotės kaime, nes ten yra jo darbovietė, jo tėvai gyvena ne Nemenčinės rajone, bet pro ten važiuoja, negali daugiau pakomentuoti. Negali pakomentuoti 74,30 Lt kvito, išduoto 05.23 13.05 val., kai įvykis įvykio 13 val., o kuras piltas Nemenčinės seniūnijoje. Kurą galimai pylėsi jo artimieji, nes po to jie važiavo pas jį į Kėdainius, galėjo įsipilti ir iki įvykio. Visą tai bus galima pasiklausti liudytojų, kuriuos patys galės atsivesti. Kelionės išlaidos yra tik jo artimųjų. Negali pasakyti, kodėl jo artimieji važiavo pro Nemenčinės seniūniją, Kalnuotės kaimą ir ten pylėsi kurą, gal jo artimieji buvo pas draugus ar dar kažkur. Dėl neturtinės žalos – po įvykio ilgą laiką nieko neprisiminė, atsimena tik nuo to momento, kai jį pasiėmė iš Kauno ligoninės. Jam buvo darytas ir psichologinis tyrimas. Grįžęs į Vilnių negalėjo suprasti kas su juo atsitiko, iš jo atminties yra ištrintas kažkoks gyvenimo laikas. Tai jį labai išgąsdino, prasidėjo psichologinės negalios. Po ligoninės mėnesiui vyko į sanatoriją. Negalėjo susigaudyti kas jam nutiko, ar tai jis padarė avariją. Artimieji matė, kad su juo bendrauti sudėtinga, nes jis nesiorientavo, mintys buvo pakrikę, nusišnekėdavo, buvo pasimetęs, ko iki įvykio nebuvo. Iki įvykio jis buvo labai užsidegęs auto sporto gerbėjas. Dėl sužalojimo nedirbo. Šiuo metu vairuoja, pats vairuoti nebijo, bet bijo stebėti važiuojančius automobilius, bijo, kai jį lenkia, bijo, kad nekliudytų, bijo automobilių padangų cypimo, jaučia stresą. Žlugo jo planai mokytis magistratūroje, nors dar iki įvykio ir nebuvo įstojęs. Pasidarė irzlus, uždaras, labai greitai susinervina, bijo, kad jam vėl kažkas atsitiks. Dirba toje pačioje darbovietėje, kaip ir iki įvykio, yra inžinierius. Kadangi turėjo galvos traumą, tai juto labai stiprų galvos skausmą, skauda ir dabar, tada tenka gerti vaistus, galva svaigsta jei susijaudina. Iki įvykio buvo sveikas, neturėjo jokių sveikatos problemų. Žlugo planai užsiimti veikla, susijusia su auto sporto organizavimu, nors iki įvykio tuo šiek tiek užsiiminėjo. Po įvykio yra buvęs ralyje. Dėl įvykio nedarbingas buvo 3-4 mėnesius. Driftingo nepriskiria automobilių sporto šakai, nors jį dabar ir globoja sporto federacija, nemano, kad tai yra sporto šaka.

Liudytojas G. B. parodė, kad į teismo posėdį atvyko su kaltinamuoju G., su kuriuo susipažino per Driftingo renginius. 90 proc. renginių yra dalyvavęs arba kaip žiūrovas, arba kaip dalyvis, jis priklausė drifto mylėtojų draugijai. Į renginį Kėdainiuose atvyko su nukentėjusiaisiais E. Š. ir kitais, keliais automobiliais. Tą kartą patį renginį stebėjo kaip žiūrovas, nors šiaip dalyvaudavo. Kaip buvo aptverta trasa nekreipė dėmesio, nes buvo įprastoje aplinkoje, kur viskas pažįstama. Renginio metu nestovėjo vienoje vietoje. Trasos zonas skiria. Įvykio metu stovėjo lėtėjimo zonoje. Jis asmeniškai nuo asfaltuotos kelio dangos stovėjo gana arti, pusė metro, gal metras. Toje vietoje apsaugos juostos nebuvo. Neprimena, ar kokie nors prižiūrėtojai juos vaikė, lyg niekas nieko nesakė. Driftingo metu būna, kad automobiliai išlekia iš trasos. Tą dieną irgi buvo, trasa tokia, bet dažniausiai išlėkdavo prognozuojamai. Būdavo ir vairuotojų klaidų, kai važiuodamas apsisuka. Ir pačiam varžybų metu yra tekę patirti techninių gedimų, gali variklis užgesti, variklio galia dingt, gali staigiai padangos susidėvėti, gali ir sprogti. Įvykio metu stovėjo ir žiūrėjo kaip važiuoja K., matė, kaip jis kirto finišą ir pravažiavo pilonus, kur jau reikia lėtėti, tačiau pastebėjo, kad jis lyg praranda automobilio kontrolę, jam pasirodė, kad kažkas gali įvykti, todėl buvo pasiruošęs trauktis. Kai pamatė, kad automobilis sukasi, per sekundės dalį sureagavo ir spėjo pasitraukti į šoną. Automobilis praslydo pro pat jį, tačiau kliudė jo draugus. Kiek metrų buvo nuo tos vietos, kai K. kirto finišą ir vietos, kurioje jis stovėjo, negali pasakyti. Negali pasakyti ar tą dieną jis girdėjo, kaip buvo instruktuojami vairuotojai, nes pats nedalyvavo, todėl tam dėmesio neskyrė. Žino, kad jei kirtus finišo liniją automobilis apsisuks, tai bus įvertinta nuliu, todėl dažniausiai jau ties pabaiga, ties pilonais, slydimo kampas yra lyg ir mažinamas, nors tai nėra griežtas reikalavimas. Slydimo kampas mažinamas dėl savęs, kad neįvyktų klaida, kad kirtus finišo liniją užtikrintai būtų galima važiuoti tiesiai, kad nebebūtų klaidos tikimybės, nes bus anuliuotas visas važiavimas, jeigu kalbant apie taškus. Kirtus finišą turima važiuoti tiesiai. Taip būna, kad kirtus finišą kartais automobilis apsisuka, po posūkio automobilis kartais tampa nekontroliuojamas. Dėl to organizatorių būna pasakyta, kad jau kirtus finišą, būtina važiuoti tiesiai, tačiau išteisinti per 20 cm tikrai nepavyks, todėl reikia pradėti tiesinti prieš pilonus. Jis pradeda automobilį tiesinti likus keliems metrams iki finišo pilonų. Jis pats dalyvauja Driftinge, yra tekę išslysti ant žolės. Mano, kad K. prarado automobilio valdymo kontrolę, nes nebuvo atleidęs akseleratoriaus pedalo, automobilis vis dar vingiavo, nebuvo išsitiesinęs automobilio galas ir matėsi, kad automobilio vingiavimas didėja, įsisiūbuoja, matėsi, kad automobilis suksis. Tas vingiavimas didėjo gal dėl to, kad nebuvo atleistas akseleratoriaus pedalas arba netinkamai, netinkamu metu buvo pasuktas vairas, gal tai atsitiko dėl vairuotojo patirties stokos. Driftingo trasos būna skirtingos, skirtingi būna ir posūkiai, skirtingi reikalavimai renginio metu važiuojant. Instruktažo metu paprastai pasakoma, kurie pilonai yra įskaitiniai, parodomi vadinamieji vartai, kur trasa prasideda ir kur baigiasi. Tik tas ir yra reikalinga. Užtenka tokio minimalaus instruktažo, kad būtų aišku. Kai dalyvaudavo kaip dalyvis, mokėdavo mokestį, apie 150 Lt. Įvykio dieną renginyje pagrinde buvo dalyviai ir tie, kuriuos jie atsivežė kartu. Dalyvių ir techninio personalo buvo gal net daugiau nei žiūrovų, pašalinių žiūrovų buvo gal iki 100. Renginio metu paskutinis posūkis iki finišo buvo lėtas, jis buvo skirtas automobilio ištiesinimui. Nemano, kad K., įstrižai kirtęs paskutinį posūkį, važiavo teisingai. Pats jis būtų atleidęs akseleratoriaus pedalą, kad automobilis išsitiesintų. Paprastai, jei finišas kertamas įstrižai, sulaukiama pastabų iš teisėjų ar davusių startą, ar buvo mažinami taškai tą dieną už tokį kirtimą, negali pasakyti, nes pats nedalyvavo, be to, tą dieną nebuvo varžybos. Jis nenukentėjo tik todėl, kad

Tuo metu stebėjo, nebuvo nusisukęs, todėl sugebėjo laiku sureaguoti ir pasitraukti, nes visai šalia stovėję kiti asmenys nukentėjo.

Prokuroras 2013-02-14 pakeitė kaltinimą ir abiejų kaltinamųjų veiką kvalifikavo pagal BK 139 str. 2 d. (VI tomas, b.l.2-3).

iš BK Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės, įvyko oro uosto, esančio Daukšių kaime, Kėdainių rajone, teritorijoje. Oro sąlygos: diena, +14, lyja. Kelio danga: asfaltuota, drėgna, šlapia, vietovė lygi. Automobilis ,,NISSAN 200SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas stovintis ant žalios vejos, nuo automobilio priekinės ašies iki asfaltuotos kelio dangos 2,80 m, nuo galinės ašies 0,60 m, stabdymo žymių nėra, nes lyja, nurodyta, kad apgadinta: priekinis ir užpakalinis bamperiai, konstatuoti kiti automobilio kairės pusės apgadinimai, kt., nubraižyta schema, fotografuota (I tomas, b.l. 3-12).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad automobiliui ,,NISSAN 200SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinti priekinis ir galinis bamperiai, kairės pusės durys ir žibintai, stogas. Nurodyta padangų būklė – bloga, tačiau kitų agregatų mechanizmų gedimų nėra. Automobilyje rasta įjungta 3 pavara, rankinis stabdis nuleistas (I tomas, b.l. 13-14).

M. K. vairuotojo pažymėjimą įvykio metu turėjo, buvo į įvykį pakliuvusio automobilio savininkas, automobilis techniškai tvarkingas, civilinės atsakomybės draudimas galiojo nuo 2009-05-02 iki 2009-08-01 (I tomas, b.l. 15,16,17,18).

M. K. įvykio metu buvo blaivus (I tomas, b.l. 19,23).

Iš 2009-05-20 Kėdainių savivaldybės leidimo Nr. L-11 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo leista organizuoti nekomercinį automobilių sporto Driftingo renginį „Licence Day“ Daukšių oro uosto teritorijoje. Leidime nurodyta, kad organizatoriai atsako už žiūrovų saugumą (I tomas, b.l. 39).

Iš T. G. pateikto renginio nuostatų (I tomas, b.l. 41-46) matyti, kad I. renginio programa įvardinta kaip varžybų; III. trasą sudaro trys zonos: greitėjimo, įskaitinė ir lėtėjimo, nurodyta, kad visos zonos saugiai atskirtos ir pažymėtos; IV. sportinės padangos draudžiamos; V. renginio metu atrenkami geriausieji; teritorijos plane numatytos vietos žiūrovų automobiliams.

Iš dalyvio registracijos matyti, kad M. K. užsiregistravo kaip dalyvis, pažymėjo, jog jis suvokia, kad automobilių sportas yra pavojingas turtui ir gyvybei, kad renginyje jis dalyvauja savo nuožiūra (I tomas, b.l.47)

Parodymų patikrinimo vietoje protokoluose asmenys nurodė atstumą nuo finišo ir įvykio vietos bei atstumą nuo vietos, kurioje jie stovėjo ant žolės, iki trasos kelio: T. G. – 145 metrai nuo finišo iki įvykio vietos (I tomas, b.l. 36-37), V. D. - 50-60 metrų nuo finišo iki įvykio vietos, 10-11 metrų iki trasos kelio (I tomas, b.l. 49-50), M. K. – 80-90 metrų nuo finišo iki įvykio vietos, 9 metrai iki trasos kelio (I tomas, b.l. 56-57), T. T. - 60-70 metrų nuo finišo iki įvykio vietos, 8-9 metrai iki trasos kelio (I tomas, b.l. 69-70), B. Ž. – 70-75 metrų nuo finišo iki įvykio vietos, 8 metrai iki trasos kelio (I tomas, b.l. 112-113).

80-90 metrų nuo finišo iki įvykio vietos, 9 metrai iki trasos kelio

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G4240/09(01) matyti, kad M. K. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu dėl kairės pėdos ir kelio sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 65-66).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2717/09(01) matyti, kad T. T. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu dėl dešinio blauzdikaulio artimojo galo lūžio, kairio skruosto, kairės blauzdos ir abiejų plaštakų nubrozdinimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 76-77).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G281/09(12) matyti, kad M. D. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu dėl sprando sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 88-89).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G839/09(05) ir 2010-11-19 ekspertizės akto Nr. EKG 63/10(02) matyti, kad E. Š. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu dėl galvos sumušimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, dešinės blauzdos kaulų lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 95, II tomas, b.l.157-158).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G198/09(12) matyti, kad J. D. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu dėl dešinio kelio sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 100-101).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G821/09(05) matyti, kad A. P. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu dėl dešinės blauzdos sumušimo, blauzdikaulio ir vidinės kulkšnies lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 110).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2704/09(01) matyti, kad B. Ž. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu dėl viršugalvio muštinės žaizdos su nubrozdinimu viršugalvio dešinėje pusėje, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimo buvo nustatytas padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 123-124), tačiau teismui paskyrus pakartotiną komisinę teismo medicinos ekspertizę ekspertai pateikė išvadą Nr. EKG 145/12 (01), kad B. Ž. buvo padarytas ne sunkus, bet nesunkus sveikatos sutrikdymas (V tomas, b.l. 138-144).

Iš teismo pasitarimų kambaryje peržiūrėtų CD su vaizdo įrašais (prie II tomo ir V tomas, b.l.33) matyti, kad įvykis įvyko automobiliui kirtus galimai įmatomą piloną, trasos dalis, kurioje stovėjo nublokšti žiūrovai, neatitverta, vizualiai nesimato, kad kirtus piloną automobilis būtų stabdomas, nublokšti žiūrovai stovėjo pakankamai arti trasos, kad dega automobilio galiniai stabdžių žibintai galima įžiūrėti tik tuomet, kai automobilis, praradęs stabilumą, pasisuko ir šonu ėmė slysti į žiūrovus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 2008-11-17 (III tomas, b.l.95).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. G. prašymo Kėdainių miesto savivaldybei matyti, jog buvo pateiktas prašymas leisti organizuoti nekomercinį automobilių sporto Driftingo renginį Daukšių oro uosto teritorijoje. Motyvuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kolektyvas per paskutinius 3 metus organizavo virš 20 Driftingo šou renginių Lietuvoje, tame tarpe ir Daukšių oro uoste. Renginyje budės greitosios pagalbos ekipažas, priešgaisrinės saugos brigada, renginį koordinuos ir prižiūrės patyrusių asmenų komanda, planuojama apie 20 dalyvių, žiūrovams renginys nemokamas (III tomas, b.l. 96). Iš esmės analogiški prašymai su tais pačiais motyvais pateikti ir VšĮ Kėdainių PSPC direktorei bei Kėdainių PGT viršininkui (III tomas, b.l.97, 98).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, kurie nurodyti ir jų turinys plačiai aprašytas aprašomojoje dalyje, taip pat ir pačių kaltinamųjų parodymais, nustatyta, kad T. G., 2009 m. gegužės 23 d. nuo 6 val. iki 13 val., Daukšių kaime, Kėdainių rajone, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvusiame oro uoste organizuodamas renginį „Licence Day“, neužtikrino automobilių sporto varžybų ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2009-05-20 išduoto renginių viešose vietose leidimo Nr. L-11 saugumo sąlygų, tai yra pagal renginio nuostatus save paskyręs atsakingu už dalyvių ir žiūrovų saugumą, nenumatė asmenų ar institucijos, kuri organizuotų inžinerines ir fizines visos trasos ir renginio saugumo priemones, pats asmeniškai nesiimdamas organizacinių saugumą užtikrinančių priemonių, paliko lėtėjimo trasos zoną be inžinerinės ir fizinės apsaugos priemonių, iki renginio pradžios trasos lėtėjimo zonos neaptvėrė, nesiėmė kitų priemonių, kad žiūrovai renginį stebėtų saugiu atstumu nuo trasos, taip neužtikrino trasos saugumo, dėl ko renginio dalyviui M. K. 2009 m. gegužės 23 d. apie 13 val. vairuojant savo automobilį ,,Nissan 200SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirodymo pabaigoje, trasos lėtėjimo zonoje, neatsižvelgus į tai, kad lėtėjimo zona neatskirta ir neaptverta inžineriniais įrenginiais nuo žiūrovų, bei nesaugoma fizinėmis priemonėmis, kad važiuojamosios dalies danga yra šlapia, kad rungties metu automobilio padangos nusidėvėjo, nesumažinus automobilio važiavimo greičio, netinkamai pasirinkus bei atlikus automobilio valdymo veiksmų visumą, dėl ko automobilis neįgavo tiesiaeigio stabilaus judėjimo, automobilio nesuvaldė ir automobilis slysdamas išvažiavo už trasos lėtėjimo zonos ribos į dešinę ir partrenkė šalia trasos stovėjusius žiūrovus, tuo dėl neatsargumo M. K. ir J. D. nežymiai sutrikdė sveikatą, T. T., M. D., E. Š., A. P. ir B. Ž. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o M. K., 2009 m. gegužės 23 d. apie 13 val., Kėdainių rajono Daukšių kaime, buvusiame oro uoste, nekomercinio automobilių sporto renginio „Licence Day“ metu, būdamas renginio dalyviu ir pasirodymo pabaigoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,Nissan 200SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trasos lėtėjimo zonoje, neįvertino tai, kad lėtėjimo zona neatskirta ir neaptverta inžineriniais įrenginiais nuo žiūrovų, bei nesaugoma fizinėmis priemonėmis, neatsižvelgęs į tai, kad važiuojamosios dalies danga yra šlapia, kad rungties metu automobilio padangos nusidėvėjo, nesumažino automobilio važiavimo greičio, netinkamai pasirinko bei atliko automobilio valdymo veiksmų visumą dėl ko automobilis neįgavo tiesiaeigį stabilų judėjimą, automobilio nesuvaldė ir automobilis slysdamas išvažiavo už trasos lėtėjimo zonos ribų į dešinę ir partrenkė šalia trasos stovėjusius žiūrovus, tuo dėl neatsargumo M. K. ir J. D. nežymiai sutrikdė sveikatą, T. T., M. D., E. Š., A. P. ir B. Ž. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdo kitam žmogui sveikatą. BK 139 str. 2 d. numatyta atsakomybė už veiką, kai dėl neatsargumo nesunkiai sužalojama du ar daugiau žmonių.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. G., kuris yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir įmonės direktorius, ką patvirtino pats kaltinamasis, įmonės vardu organizavo renginį, kurio metu dalyviai, tame tarpe ir kaltinamasis M. K., laisva valia dalyvavo važiuodami padidinto pavojaus šaltiniais – automobiliais, kuriais, kaip „Driftingo“ (šoninio slydimo) mėgėjai, tarpusavyje varžėsi dėl galimybės pasirodyti kitame renginyje ir tokio rezultato buvo siekiama pasirodymo automobiliu efektingumu. Kadangi tik 2012 metais Driftingas buvo įtrauktas į Lietuvos automobilių sporto federacijos kuruojamų sporto šakų sąrašą, 2009 m. gegužės 23 d. Kėdainių aerodrome įvykęs renginys turėtų būti vertinamas kaip šou renginys, o ne sporto šakos varžybos, kurioms privalomai taikomos sporto federacijos taisyklės ir kiti sporto šakos galiojantys norminiai aktai. Aplinkybė, leidžianti spręsti dėl atsakomybės dėl renginio metu kilusių neigiamų pasekmių šioje baudžiamojoje byloje, yra ta, kad renginyje buvo dalyvaujama automobiliais – padidinto pavojaus šaltiniais, tai yra potencialiai pavojingais mechanizmais, kurie gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, kas suponuoja pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai.

Rašytiniai bylos įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos oro sąlygos (lyja) ir kelio dangos būklė (danga drėgna, šlapia), nurodyta, kad M. K. vairuotas automobilis stovi ant žalios vejos, ne ant asfaltuotos kelio dangos, stabdymo žymių nėra; transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole fiksuota, jog M. K. vairuoto automobilio padangų būklė – bloga, tačiau kitų agregatų mechanizmų gedimų nėra, automobilyje rasta įjungta 3 greičio pavara; prašymas Kėdainių miesto savivaldybei patvirtina, kad būtent T. G., pasirašydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas, ką patvirtina VĮ registrų centro pažyma - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vienasmenis juridinio asmens vadovas, pateikė prašymą leisti organizuoti nekomercinį automobilių sporto Driftingo renginį Daukšių oro uosto teritorijoje, kuriame motyvuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kolektyvas (?) per paskutinius 3 metus organizavo virš 20 Driftingo šou renginių Lietuvoje, kad renginį koordinuos ir prižiūrės patyrusių asmenų komanda, o žiūrovams, kas reiškia viešą renginio pobūdį, renginys bus nemokamas; leidimas organizuoti renginį išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir leidime nurodyta, jog organizatoriai atsako už žiūrovų saugumą; iš T. G. pateikto renginio nuostatų matyti, jog organizacinio komiteto primininku ir saugumo viršininku nurodytas tik T. G., kad trasą sudaro trys zonos: greitėjimo, įskaitinė ir lėtėjimo, kas reiškia, jog lėtėjimo zona taip pat yra trasos dalis, nurodyta, kad visos zonos yra saugiai atskirtos ir aiškiai pažymėtos; iš dalyvio registracijos lapo matyti, kad M. K. užsiregistravo kaip Driftingo dalyvis, registracijos lape pažymėjo, jog jis suvokia, kad automobilių sportas yra pavojingas turtui ir gyvybei, kad renginyje jis dalyvauja savo nuožiūra; teismo medicinos specialisto išvadose ir ekspertizės akte (dėl B. Ž.) patvirtinama, kad M. K., T. T., M. D., E. Š., A. P. ir B. Ž. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu padaryti sužalojimai turi būti vertinami kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o J. D. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; iš T. T. prašymo matyti, jog jis renginyje buvo akredituotas kaip fotografas ir yra susipažinęs su saugumo taisyklėmis, kurių 6 p. perspėjama, kad dirbant šalia trasos jis gali būti sužeistas nuo automobilio atitrūkusia detale, tai yra aiškiai preziumuojama galimo nelaimingo atsitiko renginio metu galimybė, ko neneigė suvokę ir abu kaltinamieji; Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte, kurio proceso dalyviai neginčijo, ekspertų iškviesti neprašė, vienareikšmiškai nurodyta, kad M. K. nesuvaldė vairuojamo automobilio dėl netinkamai pasirinktų automobilio valdymo veiksmų visumos; M. K., esant šlapiai kelio dangai, nusidėvėjusioms automobilio padangoms, vairuodamas automobilį, varomą galiniai ratais, finišą kirtęs slysdamas šonu, važiuodamas 60-70 km/h greičiu, netinkamai pasirinko automobilio stabdymo ir valdymo veiksmus, nors tokią galimybę turėjo, kas būtų leidę jam suvaldyti automobilį ir sumažinti jo važiavimo greitį neišlystant į pievą. Aprašomojoje ekspertizės akto dalyje pažymėta, kad tiesioginę įtaką automobilio suvaldymui turi vairuotojo veiksmai, o šių veiksmų pasirinkimas taip pat priklauso ir nuo subjektyvių veiksnių, tokių, kaip vairuotojo patirtis, sugebėjimai, pažymėta, kad objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, jog būtent ne nuo vairuotojo valios ir atliekamų transporto priemonės valdymo veiksmų transporto priemonė nebuvo suvaldyta - nėra; iš teismo pasitarimų kambaryje peržiūrėtų CD su vaizdo įrašais matyti, kad įvykis įvyko M. K. vairuotam automobiliui kirtus galimai matomą finišą žymintį piloną, trasos dalis, kurioje stovėjo nublokšti žiūrovai, neatitverta, vizualiai nesimato, kad kirtus piloną M. K. automobilį būtų stabdęs, lėtintų jo greitį, matyti, jog nublokšti žiūrovai stovėjo pakankamai arti trasos, tai, kad dega automobilio galiniai stabdžių žibintai, galima įžiūrėti tik tuomet, kai automobilis, praradęs stabilumą, pasisuko ir šonu ėmė slysti į žiūrovus.

Driftingo mėgėjai nukentėjusieji T. T. ir E. Š. patvirtino, kad lėtėjimo trasos zona, kur jie stovėjo, atitverta nebuvo, nesitikėjo, kad vairuotojas, pernelyg savimi pasitikėdamas, lėtėjimo zonoje nesumažins greičio, važiuos taip greitai ir agresyviai. Nukentėjusysis B. Ž. parodė, kad jis tą dieną Driftinge nedalyvavo, buvo žiūrovas, anksčiau yra pats išbandęs važiuoti driftingo būdu. Liudytojas G. B. patvirtino, kad jis priklausė Driftingo mylėtojų draugijai, tačiau tą dieną renginį tik stebėjo, kad renginio metu trasos lėtėjimo zona atitverta nebuvo, jis pats toje zonoje stovėjo pakankamai arti asfaltuotos kelio dangos, tačiau jokie prižiūrėtojai jo iš tos vietos nenuvarė, patvirtino, kad renginio metu būdavo, jog automobiliai išlekia iš trasos, sugenda, sprogsta padanga, būdavo, kad automobilio vairuotojas nesuvaldydavo automobilio dėl savo paties kaltės, mano, kad ties finišu slydimo kampas turėtų būti mažinamas dėl savęs, kad neįvyktų klaida, kad kirtus finišo liniją užtikrintai būtų galima važiuoti tiesiai, nurodė, jog būdavo, kad kirtus finišą kartais automobilis apsisukdavo, tapdavo nekontroliuojamas, mano, jog M. K. prarado automobilio valdymo kontrolę, nes nebuvo atleidęs akseleratoriaus pedalo arba netinkamai pasuko vairą, galimai taip atsitiko dėl vairuotojo patirties stokos. Nemano, kad M. K., įstrižai kirtęs paskutinį posūkį, važiavo teisingai, nes pats jis būtų atleidęs akseleratoriaus pedalą, kad automobilis išsitiesintų.

Kaltinamasis T. G. pripažino, kad buvo Driftingo renginio Kėdainiuose organizatoriumi, kur būtent jis buvo atsakingas už saugumą, tai yra jis nusprendė, kad lėtėjimo trasos zonos nereikia aptverti stop juostomis, jis žodžiu paskyrė trasos prižiūrėtojus, kurių pavardžių nurodyti negalėjo. Nurodė, kad renginys buvo susibėgusių drifto mėgėjų bendraminčių bendruomenės, kuri turėjo savo susikurtas taisykles ir kurioje viskas buvo daroma savitarpio pasitikėjimo būdu, renginys, tai yra renginio organizavimas nebuvo teisiškai reglamentuojamas ir jis neprivalėjo vadovautis automobilių sporto federacijos taisyklėmis, duoti kokius nors raštiškus nurodymus, instrukcijas. Jo įsteigtu juridiniu asmeniu (UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo pasinaudota tik tam, kad gauti leidimą renginiui. Nurodė, jog renginio metu iš dalyvių surinktus pinigus panaudodavo renginio vietos nuomai, kitiems renginio poreikiams, nes tai buvo hobis, o ne pelną nešanti veikla. Pripažino, kad renginys buvo padidinto pavojaus, nes automobilis yra to šaltinis. Pripažino, kad trasos lėtėjimo zona, kurioje buvo parblokšti žiūrovai, taip pat yra trasos dalis, nors tai neigė pirmosios apklausos metu 2009-05-23 (I tomas, b.l. 32-33), kurios jis nusprendė, nors tokias galimybes turėjo, neatitverti nuo renginio stebėtojų, nes neįžvelgė pavojingumo, nors tam prieštaraudamas pripažino, kad matė, jog renginio metu žiūrovai priartėjo prie lėtėjimo trasos dalies ir jis suprato, kad žiūrovai yra nesaugioje zonoje, tik nespėjo jų patraukti, tai yra patvirtino, jog jis iki įvykio matė ir suvokė, kad žiūrovai nėra saugioje vietoje. Pripažino, jog žiūrovai nebuvo instruktuoti kaip jie turi saugiai elgtis, tačiau jo įsitikinimu, žiūrovai, matydami važiuojančius automobilis, nesielgė saugiai, protingai, dėl savęs atsakingai, tai yra kalti ir patys nukentėjusieji, nes jie turėjo pasirinkti saugų atstumą, iš kurio galima stebėti renginį. Nurodė, kad iš bendraminčių išsirinkti teisėjai vertino dalyvio važiavimą visoje įskaitinėje zonoje iki pat lėtėjimo zonos kirtimo, tai yra vertino iki finišo, kur turėjo prasidėti automobilio lėtėjimas, tačiau, tam prieštaraudamas toliau nurodė, kad M. K. tą dieną nesilaikė žodiniame instruktaže (ko nesakė apklaustas 2009-05-28 I tomas, b.l.34) nustatytų tos dienos trasos reikalavimų, toliau nurodė, kad rekomendacijų, kur dalyviams buvo nurodyta baigiant įskaitinę zoną jau įskaitinės zonos pabaigoje pradėti automobilį tiesinti, kad finišą kirstų automobiliui judant tiesiai, po ko, palaipsniui atleisti akseleratorių ir stabdyti, tai yra M. K. pervertino savo galimybes, per plačiai išslydo pro finišą, o išslydo todėl, kad per greitai važiavo, netinkamai valdė automobilį. Po įvykio matė, kad yra bloga M. K. automobilio padangų būklė, bet ne jis tikrino padangų būklę prieš renginį, kažkam buvo pavedęs, kam – nenurodė. Paaiškino, kad renginio dalyviai prieš renginį apžiūri trasą. Bendruomenės narių, kurie atsisakytų važiuoti, kad yra nesaugu, nebuvo. Pripažino, kad renginių metu pasitaiko, jog automobiliai išlekia iš trasos, įvyksta visokie automobilių gedimai. Dabar mano, kas visą trasą reikėjo dengti stop juosta. Nurodė, kad jis norėjo apdrausti renginį, bet draudimo bendrovė atsisakė tai padaryti, dokumentų, patvirtinančių tas aplinkybes, neturi, kokia draudimo įmoka buvo paprašyta, negali pasakyti, toliau, priešingai nurodė, kad dėl šio renginio draudimo jis į draudimo įmonę nesikreipė, nes iš anksto žinojo neigiamą atsakymą. Kaltas M. K., kuris nepaisė instrukcijų ir pervertino savo galimybes suvaldyti automobilį.

Tai yra vien T. G., save laikančio Driftingo pradininku Lietuvoje, parodymais, kurių dalis prieštarauja vieni kitiems, nustatyta, kad jis, puikiai žinodamas ir suvokdamas Driftingo specifiką, nes Driftingo renginius organizuodavo nuolat, ką nurodė ir prašyme savivaldybei leisti organizuoti nekomercinį automobilių Driftingo renginį aerodrome, suvokdamas, kad renginys – yra drifto mėgėjų bendruomenės susirinkimas pasirodyti, suvokdamas jo apsiimto organizuoti Driftingo renginio, kurio metu važiuojama padidinto pavojaus šaltiniais – automobiliais, pavojingumą, ką jis pats patvirtino, įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudodamas tik tam, kad gautų leidimą renginiui, kas įrodo, jog įmonė, kaip įvardinamas renginio organizatorius, tebuvo tik priedanga, formalumas įgyvendinti Driftingo bendruomenės narių norą susirinkti ir išvengti policijos įsikišimo (T. G. parodymai III tomas, b.l.8: leidimo kreipėsi siekiant nepažeisti susirinkimų įstatymo nuostatų, nes anksčiau policija renginius nutraukdavo), nesivadovaudamas, kaip pats patvirtino, galiojančiais norminiais aktais renginiams, kuriuose važiuoja padidinto pavojaus šaltiniai, vadovaudamasis akivaizdžiai neoficialiomis - Driftingo bendruomenės viduje mėgėjų susikurtomis taisyklėmis, viešai internete skelbto renginio, nors puikiai žinojo, kad jame dalyvaus pašaliniai asmenys, žiūrovai, dėl teismui nežinomų priežasčių neapdrausdamas, net nesikreipdamas į draudimo bendroves, turėdamas pakankamai patirties ir žinodamas apie renginio metu galimus incidentus pakankamai dideliu greičiu (šonu 60-70 km/h greičiu važiuojančio slystančio automobilio varomieji ratai sukasi apie 150-160 km/h greičiu) važiuojantiems padidinto pavojaus šaltiniams - automobiliams išlekiant iš trasos, žinomai patiriant nenuspėjamus gedimus, pripažindamas, kad lėtėjimo zona, kurioje stovėjo nublokšti žiūrovai, taip pat yra trasos dalis, kurioje automobiliai ne stovi, bet važiuoja, kaip matyti iš renginio nuostatų - prisiimdamas atsakomybę už organizuojamo renginio saugumą ir pats spręsdamas, kokios ir kokia apimtimi apsaugos priemonės yra būtinos renginyje, nesant jokių duomenų apie kokius nors asmenis, renginio metu turėjusius, kaip tvirtino T. G., jo žodiniu nurodymu prižiūrėti tvarką, nepatikrinęs M. K. transporto priemonės padangų būklės, nesant duomenų apie T. G. paskirtą atsakingą asmenį šiam patikrinimui atlikti, esant lietingam orui, šlapiai trasos kelio dangai, žinant, kad pasirodymų metu dėl pasirodymų specifikos automobilių padangos nudyla, dėl ko, padidėja incidentų važiavimo metu tikimybė, žinant, kad renginio metu greitis nėra ribojamas, nesant jokių objektyvių duomenų, kad šio renginio metu Driftingo bendruomenės tarpusavyje buvo susitarta finišą kirsti jau įskaitinėje, o ne lėtėjimo trasos zonoje ištiesinus automobilį, matydamas žiūrovus arti lėtėjimo trasos ribų ir suvokdamas, kad jie nesaugioje zonoje, tačiau žiūrovams, kaip matyti iš nukentėjusiųjų apklausų, pakankamai ilgai stovint toje vietoje, kur jie buvo nublokšti, nesiėmė absoliučiai jokių priemonių asmenų saugumui užtikrinti, tai yra nesustabdė renginio, nepašalino nesaugioje vietoje, ką, kaip teismas minėjo – pripažino pats T. G., stovinčių žiūrovų, dėl ko, renginio metu nuo trasos išslydęs automobilis nesunkiai sužalojo daugiau nei du asmenis. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad T. G. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, pagal savo patirtį ir prisiimtą atsakomybę galėjo ir privalėjo įvertinti automobilinio šou renginio pavojingumą, imtis didelių finansinių kaštų nekainuojančių elementariausių apsaugos priemonių, ko padaryta nebuvo, todėl yra kaltas dėl jo organizuoto renginio metu įvykusio įvykio ir privalo prisiimti didesnę dalį atsakomybės. Esant tokiam nepateisinamam nerūpestingumui (BK 16 str. 3 d.) įvykusio įvykio negalima laikyti atsitiktiniu, atsižvelgiant ir į kaltinamajam anksčiau žinotus tokiuose renginiuose įvykstančius automobilinius įvykius. Teismo išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas neatsitiktinis priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko, organizavusio renginį, kuriame pavojingai manevruoja padidinto pavojaus šaltiniai – automobiliai, veikos (neveikimo) rezultatas.

Kaltinamasis M. K. pripažino, kad buvo Driftingo renginio Kėdainiuose dalyviu, kad apie 20 kartų yra dalyvavęs Driftingo renginiuose, kokius 4-5 renginius padėjo ir organizuoti. Kaip ir T. G., M. K. pripažino, kad renginys buvo skirtas pasirodyti drifto mėgėjams bendraminčiams, kurie turėjo susikūrę tam tikras savo važiavimo taisykles. Driftingas buvo jo pomėgis. Renginyje mokėjo dalyvio mokestį. Nepasidomėjo ar renginys yra apdraustas. Įvykio dieną pats apžiūrėjo visą trasą, prieš pasirodymą buvo instruktažas, tačiau nebuvo kalbėta, kad automobilis turi būti pradėtas tiesinti jau įskaitinėje trasos zonoje. Pripažįsta, kad renginių metu įvykdavo įvykiai, automobiliai išlėkdavo iš trasos, lūždavo automobilių detalės, sprogdavo ratai, kt., pripažino, kad renginio metu važiuojama galimybių ribose. Tą dieną, iki įvykio, kitas automobilis buvo išlėkęs įskaitinėje trasos zonoje, kuri buvo atitverta stop juosta, tačiau toje vietoje nebuvo žmonių. Pripažino, kad renginių metu dažnai būna taip, kad nesuvaldomas automobilis. Nuslydimai nuo trasos Driftingo varžybose yra normalu. Pripažino, kad nelaimė Kėdainiuose įvyko, nes jis lėtėjimo zonoje nesuvaldė automobilio, prieš tai važiavo ant galimybių ribos, norėjo save pademonstruoti kuo geriau. Sutinka, kad Driftingas tai pavojingas užsiėmimas o automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis. Neginčijo, kad nuslydimui galėjo įtakos turėti ir nudilusios padangos, kurias po varžybų dažniausiai tekdavo išmesti. Pripažino, kad įvykio metu trasos danga buvo drėgna, o tai įtakoja slydimą, į tai reikia atsižvelgti važiuojant. Automobilio nesuvaldymą galėjo įtakoti ir išvystytas pakankamai didelis greitis įskaitinėje zonoje, nes greitis yra vienas iš trijų vertinimo kriterijų, tai yra kuo didesnis greitis, tuo gražesnis išgaunamas slydimo efektas. Pripažįsta, kad paskutiniame posūkyje jis įjungė aukštesnę pavarą – trečią, tai padarė dėl geresnio rezultato. Prasisukdamos padangos skleidžia dūmų debesį, kuris irgi vienas iš vertinimo kriterijų, šou efektas, tą efektą mėgsta ir žiūrovai. Kada kirtęs finišą pradėjo stabdyti negali pasakyti. Stabdis dažniausiai būna naudojamas jau ištiesinus mašiną. Stabdė vėliau, ne iš karto po finišo kirtimo, bet stabdė, ką neigė ankstesnėse apklausose (I tomas, b.l. 131-132, III tomas, b.l.9). Pripažįsta, kad ištiesinti mašiną šiuo atveju reikia specialių įgūdžių ir sugebėjimų. Jei tai būtų atsitikę bendro naudojimo keliuose jis prisiimtų kaltę, kad nesiėmė visų saugumo priemonių. Nurodė, jog nepavyko ištiesinti automobilio lėtėjimo zonoje, nes jis stengėsi parodyti rezultatą, jo tikslas buvo rezultatas, norėjo renginyje pasirodytai kaip galima geriau. Dažniausiai jam pasisekdavo iš karto išsitiesti automobilį, bet ne visada renginio metu tai pavyksta padaryti, tuomet tenka gailėtis tik dėl prastesnio įvertinimo. Tvirtina, kad ir kiti važiuodami nesulėtindavo greičio kirtę įskaitinę zoną, tai yra pripažino, kad kirtęs įskaitinę zoną jis greičio nesulėtino. Nurodė, kad yra normalu, kai lėtėjimo zonoje automobilis važiuoja greitai, nes jis turi pagreitį dar iš įskaitinės zonos. Tokia yra šio pomėgio specifika – neįmanoma staiga automobilio sustabdyti kirtus finišą. Matė, jog renginį stebi žiūrovai. Jo įsitikinimu, saugumo reikalavimais turėjo pasirūpinti organizatorius, nes jis buvo renginio dalyvis ir apžiūrėdamas trasą tik vertino kaip gali geriau pravažiuoti. Į renginį pateko, nes Driftingo bendruomenė bendrauja internetinėje erdvėje, kur buvo paskelbta apie renginį. Matė, kad yra stop juosta įskaitinėje zonoje, lėtėjimo zonos apsaugos jo nedomino. Jeigu lėtėjimo zona būtų buvusi aptverta, jis nebūtų kliudęs žiūrovų, nes iš trasos išlėkė nedidelį atstumą. Žmonės stovėjo ant trasos krašto. Pripažįsta, kad prieš įvykį yra skaitęs Driftingo taisykles, kurios yra internetiniame puslapyje, žinojo, kad visos trasos zonos turi būti saugiai aptvertos. Su ekspertizės išvadomis sutinka iš dalies, tačiau išvadose nėra konkretumo. Žiūrovai, stovėję šalia kelio, vykstant tokiam sporto renginiui, taip pat turėjo pagalvoti apie savo saugumą, stovėdami per arti elgėsi neatsargiai. Renginys Kėdainiuose buvo bendraminčių, Driftingo mylėtojų renginys, jame nebuvo nė vieno asmens, kuris į renginį užklydo eidamas pro šalį, tuo metu jie jokiai sporto federacijai nepriklausė. Visi dalyvavę renginyje buvo priklausantys tai pačiai bendruomenei, su tos pačios Driftingo bendruomenės taisyklėmis. Pirmą kartą girdi, kad jau įskaitinėje zonoje reikia išsitiesint automobilį arba nustot atlikt pasirodymą. Driftingo bendruomenėje nėra sutarta, kad įskaitinėje trasos zonoje reikia tiesinti automobilį. Tokios užduoties, kad jau įskaitinėje zonoje reikia tiesinti automobilį – neatsimena, visada buvo įsitikinęs, kad įskaitinėje zonoje važiuojantis parodo ką sugeba. Nukentėję neteisingai aiškina, kad nuo trasos jie stovėjo apie 10 metrų atstumu, nes iš medžiagos matosi, kad jo automobilis po įvykio stovi net išsikišęs ant asfaltuotos trasos dalies. Kaltas T. G., kuris, kaip renginio organizatorius, neužtikrino žiūrovų saugumo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai yra į tai, kad M. K., pripažindamas, jog renginys Kėdainių oro uoste buvo drifto mėgėjų susibūrimas, tai yra ne oficialiai pripažintos sporto šakos sportininkų varžybos, kuriose sportininkai varžydamiesi gali susitelkti į rezultato siekimą, ko, teismo įsitikinimu, M. K. neturėjo teisės sau leisti tokiame bendraminčių mėgėjų, manevruojančių padidinto pavojaus šaltiniais, susibūrime, pripažindamas, kad jis jau pakankamai ilgą laiką buvo drifto mėgėjas ir dalyvaudavo renginiuose, todėl akivaizdžiai žinojo, kad šis jo pomėgis tuo metu Lietuvoje nebuvo oficialiai pripažinta sporto šaka, kuriai taikomi sporte galiojantys norminiai aktai, nors bet kuris asmuo ir bet kurioje vietoje su padidinto pavojaus šaltiniu turi elgtis, taip, kad tai būtų saugu, atsižvelgiant į tai, kad M. K. bendraminčių renginyje dalyvavo savo laisva valia, puikiai suvokdamas savo pomėgio, kuris nėra nei jo pragyvenimo šaltinis, nei darbas, pavojingumą dėl to, kad šis jo laisvalaikio pomėgis įgyvendinamas būtent padidinto pavojaus šaltiniu - automobiliu atliekant rizikingus manevravimo veiksmus, kurių metu dėl važiavimo specifikos ir išvystyto greičio automobiliai gali tapti nevaldomi, ką pripažino suvokęs ir M. K., atsižvelgiant į tai, kad M. K., pats dalyvavęs ir organizuojant Driftingo renginius, skaitęs savo bendruomenėje susikurtas taisykles, todėl žinodamas ir tai, kaip turi būti pasirūpinta trasos saugumu, tai yra, kad turi būti atitvertos visos trasos zonos, prieš įvykį pats apžiūrėjęs visą trasą, įskaitant ir lėtėjimo trasos zoną, neatsisakė dalyvauti renginyje, neišsakė savo bendraminčiams nuomonės dėl trasos nesaugumo, nors matė, kad į renginį susirinko ne tik renginio dalyviai, bet ir žiūrovai, renginio metu valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, važiuodamas, kaip pats pripažino - arti galimybių ribos, nors matė, kad trasos danga yra šlapia ir žinojo, kad dėl važiavimo specifikos nudyla automobilio padangos, kas gali lemti automobilio nesuvaldymą, tačiau pats pasirinkdamas, kaip nurodė M. K. – dėl didesnio efekto siekiant įvertinimo ir efektingesnio šou žiūrovams, teismo įsitikinimu, ypač rizikingą važiavimo būdą ir greitį, kurie akivaizdžiai esančiomis aplinkybėmis buvo neadekvatūs, dėl ko, kirtęs finišą nesugebėjo suvaldyti savo vairuotos transporto priemonės, nors tą padaryti galėjo, kaip tai nurodyta ekspertizės akte, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, ir nuslydęs nuo trasos kelio nesunkiai sužalojo daugiau nei du žmones, M. K. neturi jokio pagrindo visą atsakomybę dėl bendraminčių susibūrime kilusių neigiamų pasekmių perkelti tik renginį formaliai organizavusiam, iš esmės tokiam pačiam tuo metu dar buvusios neoficialios Driftingo bendruomenės bendraminčiui - T. G., nors teismas pripažįsta, kad pastarojo, save įvardinusio renginio organizatoriumi, atsakomybė šiuo atveju yra didesnė. Šių aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad M. K., savo rizika dalyvaudamas bendraminčių renginyje, kuriame pavojingai važiuojama padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu ir nesugebėjęs suvaldyti automobilio sužalojęs žmones, pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, nes, kaip ir Driftingo mėgėjas T. G., M. K., pagal savo patirtį ir prisiimtą atsakomybę vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, galėjo ir privalėjo įvertinti tokio automobilinio šou renginio pavojingumą, įvertinti važiavimo sąlygas ir savo gebėjimus suvaldyti rizikingai vairuojamo padidinto pavojaus šaltinį, ką M. K. akivaizdžiai pervertino, todėl yra kaltas dėl renginio metu sukelto įvykio ir taip pat privalo prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes. Esant tokiam nerūpestingumui (BK 16 str. 3 d.), ką apklausoje pripažino ir pats M. K. (III tomas, b.l.9), įvykusio įvykio negalima laikyti atsitiktiniu. Aukščiau teismo išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas neatsitiktinis priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko, vairavusio padidinto pavojaus šaltinį, veikos rezultatas. Vertinant kokia buvo M. K. neatsargios kaltės rūšis, galima įžvelgti ir požymius, kurias remiantis galima daryti išvadą, kad M. K. elgėsi ir nusikalstamai pasitikinčiai, nes jis, sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio vairo, suvokdamas vairavimo Driftingo renginyje pavojingumą, tai yra suprasdamas savo daromos veikos rizikingą pobūdį, dėl savo patirties turėjo numatyti pavojingų pasekmių kilimą, tačiau tų pavojingų pasekmių nenorėjo (tikėjosi jų išvengti), bet tas tikėjimas nepasitvirtino.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal BPK 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas B. Ž. prašo priteisti 2628,72 Lt turtinę žalą, kurią sudaro nepataisomai sugadinto fotoaparato ir objektyvo vertė - 1699 Lt, 65 Lt už fotoaparato apžiūrą, 300 Lt už sugadintus rūbus, sugadintą 300 Lt vertės laikrodį, taip pat 264,72 Lt už keliones pas gydytojus. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas, tenkintinas visiškai, kadangi fotoaparato, objektyvo sugadinimo faktas ir vertė, šių daiktų apžiūros išlaidos yra įrodomos pateiktas rašytiniais įrodymais (II t., b. l. 115-117), be to, tai, jog įvykio metu B. Ž. turėjo fotoaparatą patvirtina ir nukentėjusiojo T. T. parodymai 2010-07-30 vykusio teisiamojo posėdžio metu apie tai, kad jis prieš pat įvykį stovėjo kartu su B. Ž. ir kalbėjo apie fotografiją, nes jie abu fotografavo renginį. Nurodyta sugadintų rūbų – liemenės, striukės ir kelnių, bei laikrodžio vertė laikytina realia ir pagrįsta. Aplinkybių dėl kurių teismas turėtų pagrindą abejoti nukentėjusiojo, davusio priesaiką ir įspėto dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų, parodymais apie tai, kad šie daiktai buvo sugadinti 2009-05-23 įvykio metu, nenustatyta. 264,72 Lt išlaidas kurui patvirtina pateikti kvitai (II t., b. l. 126). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis gyvena Vilniuje, o po įvykio buvo gydomas Kauno klinikose, vėliau tęsiamas sanatorinis gydymas, nurodyta kelionių į gydymo įstaigas išlaidų suma vertintina kaip atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. Ž. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, priteisiant 2628,72 Lt turtinei žalai atlyginti.