Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-12240-1032/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
e2-12240-1032/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08035-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Atsakovas
N. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12240-1032/2019Teisminio Proceso Nr. 2-06-3-08035-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.21; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo bankroto administratoriaus Nerijaus Strikulio ieškinį atsakovui N. T., dėl administravimo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 660,93 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovas pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimą nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2533-638/2017 buvo iškelta bankroto byla N. T. įmonei, bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas Nerijus Strikulys. 2018 m. vasario 28 d. to paties teismo nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2018 m. vasario 12 d. teismo nutartimi bankroto administravimo išlaidoms apmokėti buvo nustatyta bendra nurodyta bankroto administravimo išlaidų sąmata – 4000 Eur. 2018 m. liepos 25 d. įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo sprendimu įmonės veikla buvo pripažinta pasibaigusi dėl bankroto. Ieškovas nurodo, kad įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, bei jam kreipiantis į įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės pabaigos nebuvo jokio turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su įmonės kreditoriais bei padengti ieškovo patirtas bankroto administravimo išlaidas - atlygį ieškovui (bankroto administratoriui) už įmonės bankroto administravimo vykdymą bei faktines ieškovo patirtas išlaidas vykdant įmonės bankroto administravimo procedūrą. Vykdant įmonės bankroto administravimo procedūrą ieškovas patyrė bendras 1 600,93 Eur bankroto administravimo išlaidas, kurias sudaro 1200 Eur atlygis bankroto administratoriui ir 460,93 Eur faktinės bankroto administravimo išlaidos, kurios nebuvo padengtos ieškovui.

Įstatymas įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2533-638/2017 konstatavo, kad įmonė, kuriai vadovavo atsakovas yra nemoki, kas sudarė pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą. Taigi, atsakovas turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdymas reiškia šio asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra šio asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Atsakovas minėtų įrodymų į bylą nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Nagrinėjamu atveju 2018 m. vasario 12 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas 4 000 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (1 200 Eur administravimo išlaidos + 2 800 Eur administratoriaus atlyginimas). Nutartyje nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nustatytą minimalų administratoriaus atlyginimo dydį. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų padavus įmonės turtą. Įmonei pasiekus nemokumo būseną, įmonės vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu neišsaugojus turto, sumažėja administratoriaus galimybė atgauti patirtas administravimo išlaidas, t. y. patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas iš atsakovo priteisiama 1 660, 93 Eur žalos atlyginimo (administravimo išlaidų).

Atsakovui, praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovo valstybei priteisiamas 22 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 - 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo N. T. 1 660, 93 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt 93 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą 1 660, 93 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt 93 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui bankroto administratoriui Nerijui Strikuliui.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. T. 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė