- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2YT-15836-1088/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08997-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
dalyvaujant pareiškėjai (duomenys neskelbtini), pareiškėjos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti (el. dok. Nr. CBP-11822). Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvas mirė praėjus dviem savaitėms po motinos mirties, nespėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo pas notarą. Palikimą po abiejų tėvų mirties priėmė pareiškėja pradėjusi turtą faktiškai valdyti – rūpintis, prižiūrėti, tvarkyti.
2. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad po tėvų mirties liko du žemės sklypai, viename jų buvo pastatytas vasarnamis, po tėvų mirties pareiškėja turtu rūpinosi, augino daržoves.
3. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pareiškimą palaikė pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad šalys į notarą nesikreipė, kadangi gedėjo, galbūt nesuprato, nežinojo. Pareiškėja neprieštarauja, kad suinteresuotas asmuo1 priimtų palikimą, pareiškėjai kreipusis į notarą, dėl termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui1 neprieštarautų.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir suinteresuotas asmuo1) atsiliepime nurodė, kad ji yra teisėta turto paveldėtoja, į turtą pretenduoja. Turtą (automobilį) pradėjo vadyti dar 2021 m. lapkričio 8 d. (DOK-110717, DOK-113536). Teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja žemės sklypais rūpinasi, pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Paaiškino, kad tėvai turėjo automobilį, naudojosi motina, po tėvų mirties jis užregistruotas suinteresuoto asmens1 vardu, automobilį naudoja suinteresuoto asmens1 sūnus, už automobilį sumokėjo 1 500,00 Eur pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo1 pretenduoja į automobilį, teiks pareiškimą, kad priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo2) atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui (DOK-84807). Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) tėvai. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašai patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirčių palikimo priėmimo/atsisakymo faktų neregistruota. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (CBP-11822).
8. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) mirė nesuėjus įstatymo nustatytam terminui palikimą priimti. Jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (CK 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams (CK 5.58 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo transmisija (teisės priimti palikimą perėjimas) (CK 5.58 straipsnis) galima paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą ir taikoma tada, kai galimas įpėdinis yra miręs po palikėjo mirties, tačiau per nustatytą terminą nespėjęs priimti palikimo. Tokiu atveju paveldi mirusiojo įpėdinio įpėdiniai. Pažymėtina, kad mirusio įpėdinio įpėdinių teisė priimti palikimą, t. y. teisė paveldėti transmisijos būdu, yra savarankiška jų teisė, t. y. mirusio įpėdinio įpėdiniai gali tiek priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą, tiek tokio palikimo nepriimti, o priimti tik palikėjo paliktą turtą. Taigi, tai, ar priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą ar ne, lemia jau mirusio įpėdinio įpėdinių valia, t. y. paveldėjimo transmisijos institutas suteikia mirusio įpėdinio įpėdiniams teisę išreikšti savo, o ne mirusio įpėdinio, valią dėl palikimo priėmimo (2015 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-878-777/2015, 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-740-513/2022). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja po motinos, tėvo mirčių per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybės, jog mirus tėvams, rūpinosi nekilnojamuoju turtu – žemės sklypais. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir suinteresuotas asmuo1. Teismo vertinimu, pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad (duomenys neskelbtini) po jos tėvų (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
10. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties ir (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.