Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. liepos 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate įregistruotas pareiškimas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl galimo mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimo, kuriuo pareiškėjas M. Š. pranešė, jog 2021 m. liepos 24 d., apie 14.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ bei priėmus jo eilei atsiskaityti už įsigyjamas prekes, pardavė atsisakė priimti pinigus, patraukė prekę (makaronus) ir pareiškė, jog jo neaptarnaus, kadangi asmuo nedėvi kaukės. Pareiškėjas policijos įstaigos prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju ir pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyti teisei priešingą veiką padariusius asmenis ir juos patraukti administracinėn atsakomybėn.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių.

2021 m. rugsėjo 7 d. teisme gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato persiųstas pareiškėjo M. Š. 2021 m. rugsėjo 1 d. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo M. T. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kaip neatitinkantį teisinės valstybės principų; įpareigoti Klaipėdos miesto policijos komisariatą atnaujinti / tęsti / pradėti administracinio nusižengimo bylos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) tyrimą / teiseną. Skunde nurodė, jog pareigūnus išsikvietė fiksuoti faktui ir surašyti protokolui dėl Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimo (pareiškėjui neparduota prekė, kadangi jis nedėvėjo kaukės). Tvirtino, jog skundžiamą nutarimą priėmęs tyrėjas neatkreipė dėmesio, jog Mažmeninių prekybos taisyklių, patvirtintų 2001 m. birželio 1 d. Vyriausybės nutarimu (TAR, 2014-07-28, Nr. 2014-10565) (toliau skunde – Mažmeninės prekybos taisyklės) 26.11. papunktyje nurodytos pardavėjo pareigos „laikytis įstatymuose nustatytų prekių pardavimo draudimų ir ribojimų“. Taigi, minėtos taisyklės įpareigoja pardavėją laikytis tik tų draudimų ir ribojimų, kurie, kaip nurodyta šių taisyklių 26.11, papunktyje, tai yra – nustatyti įstatymuose. Tai reiškia, kad pardavėjas privalo ir gali vadovautis tik tais prekių pardavimo draudimais ir apribojimais, kurie yra nustatyti ne žemesnės galios teisės akte, nei įstatymas, o ne tais draudimais ir/ar ribojimais, kurie yra nustatyti kurio nors įstatymo kuriame nors poįstatyminiame teisės akte. Draudimas ir/ar ribojimas parduoti prekę pirkėjui, kuris ant veido nėra užsidėjęs bet kokios priemonės, kuri dengia jo nosį ir burną nėra nurodytas jokiame įstatyme. Nurodė, jog tyrėjas, taikydamas sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo A. D. sprendimo „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (TAR, 2021-06-30, Nr. 2021-14830) 1.15. punktą: „<...> Paslaugų teikėjai gali atsisakyti teikti paslaugas tais atvejais, kai paslaugų gavėjai nedėvi kaukių.“ Nurodo, kad makaronai, tai ne paslauga, o prekė. Parduotuvė ,,(duomenys neskelbtini)” yra ne paslaugų teikėjas, o mažmeninės prekybos tinklo parduotuvė, kuriai galioja Mažmeninės prekybos taisyklės, kuriose nurodoma (26.11. punktas), kad pardavėjas privalo „laikytis įstatymuose nustatytų prekių pardavimo draudimų ir ribojimų“. Šiuo atveju, kai pareiškėjui nebuvo parduota maisto prekė, buvo pažeistos Mažmeninės prekybos taisyklės. Nesutiko, kad į prekybos patalpas pateko neteisėtai. Nurodė, jog jam nėra žinoma, kad prekybos centras adresu (duomenys neskelbtini), 2021-07-24 apie 14.00 val. būtų buvęs gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimu paskelbtas ekstremaliosios situacijos židiniu. Patvirtino, jog prekybos patalpose kaukės nedėvėjo, tarp daugelio priežasčių ir dėl sveikatos būklės, kurią sukelia kaukės dėvėjimas (sunku kvėpuoti, kaukė jam sukelia blogumą (pykinimą), galvos svaigimą, bendrą silpnumą ir net migreninius galvos skausmus). Nurodė, jog A. D. sprendimas ta apimtimi, kuria jis įpareigoja sveikus žmones (neturinčius sirgimo užkrečiama liga požymių) kažką dėvėti pažeidžia jo kaip Lietuvos Respublikos piliečio Konstitucines teises. Nurodė esantis įsitikinęs, kad kaukės ne tik nepadeda valdyti pandemijos, bet kad jos dar ir žalingos sveikatai, remiantis tiek savo, tiek aplinkinių patyrimu jas nešiojant.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su M. Š. skundu nesutiko, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo, 3.1.1. p. numatytos ūkinių veiklų apribojimų priemonės, t. y. paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ papildo, sukonkretina minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuris turi vienodą juridinę galią kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 697 ,,Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo". Be to, reiktų atsižvelgti į tai, kad šalyje yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija siekiant suvaldyti pandemiją dėl užkrečiamos ligos COVID-19, dėl to yra įvesti apribojimai kovojant su mirtina liga.

M. Š. ir institucijos atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo. Jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pareiškėjas M. Š. skunde pateikė prašymą jo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Institucija prieštaravimų dėl prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nepateikė. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Skundžiamu nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas M. T. nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl galimo mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimo.

ANK 152 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas juridinių asmenų darbuotojams, taip pat asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 ,,Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ (nauja teisės akto redakcija nuo 2014 m. liepos 29 d. (TAR, 2014, Nr. 2014-10565) patvirtintos Mažmeninės prekybos taisyklės nustato bendruosius mažmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje reikalavimus (taisyklių 1 punktas). Šių taisyklių privalo laikytis verslininkai – pardavėjai, parduodantys prekes pirkėjams – vartotojams. Taisyklių nuostatos taikomos ir pardavėjams, parduodantiems prekes pagal vartojimo pirkimo-pardavimo nuotolines sutartis ir ne prekybos patalpose sudaromas sutartis, jeigu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenustatyta kitaip (taisyklių 2 punktas). Minėtų taisyklių 26 punktas įtvirtina pardavėjo pareigas, tarp kurių: parduoti prekes ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti vartotojui, atsiskaičiusiam už jas, prekių pirkimo-pardavimo dokumentą (26.1 punktas), laikytis įstatymuose nustatytų prekių pardavimo draudimų ir ribojimų (26.11 punktas), vykdyti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas (26.15 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate 2021 m. liepos 24 d. užregistruotas pareiškėjo M. Š. pranešimas dėl galimo mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimo, kuriuo pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. liepos 24 d. apie 14.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ priėjus pareiškėjo eilei atsiskaityti už prekes, pardavėja atsisakė paimti pinigus, patraukė pareiškėjo prekes ir pareiškė, kad jo neaptarnaus, nes nedėsi kaukės; papildomai nurodė, kad prie pareiškimo prideda pranešimą, kuriame nurodyta visa argumentacija, pagal kurią prašo policijos įstaigos pripažinti jį nukentėjusiuoju ir pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyti teisei priešingą veiką padariusius asmenis ir patraukti šiuos asmenis administracinėn atsakomybėn (b. l. 13, 14-18).

Iš kartu prie protokolo – pareiškimo pridėto M. Š. pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, matyti, jog pranešimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir pareiškimas, o savo poziciją, kad prekių M. Š. nepardavę (atsisakę ją parduoti) parduotuvės darbuotojai pažeidė mažmeninės prekybos taisyklių nuostatas M. Š. grindė tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo (b. l. 19).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiosios patrulės K. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. liepos 24 d. patruliuojant kartu su NVRS tyrėju A. T. 14.20 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ nedėvi kaukės, todėl pardavėja jam neparduoda prekių; pranešėjas turi pretenzijų, rašys pareiškimą, laukia parduotuvėje; atvykus nurodytu adresu prie parduotuvės įėjimo pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris nurodė parduotuvėje prie langų, ties apsipirkimo kasomis stovintį vyriškį, kuris atsisako užsidėti kaukę; priėjus prie nurodyto asmens, kuris tuo metu buvo be veido kaukės, paprašyta asmens kartu su pareigūnais išeiti iš parduotuvės; išėjus iš parduotuvės ir paprašius pateikti asmens dokumentą pateikė ir prisistatė kaip M. Š. (b. l. 20).

Iš vaizdo įrašo, kurio pavadinimas ,,prie kasos“ (vaizdo įrašo pradžia 2021 m. liepos 24 d., 14 val. 10 min. 38 sek., vaizdo įrašo pabaiga 2021 m. liepos 24 d. 14 val. 12 min. 34 sek.), matyti, jog prie kasos užfiksuotas asmuo, nedėvintis apsauginės veido kaukės jam esant uždarose parduotuvės prekybos patalpose, nebuvo aptarnautas – pardavėja kasininkė šio asmens pinigų už prekes neėmė, jo pasirinktą prekę patraukė nuo prekystalio. Iš vaizdo įrašo, kurio pavadinimas ,,2021_0724_142955_025” (vaizdo įrašo pradžia 2021 m. liepos 24 d. 14 val. 29 min. 53 sek., vaizdo įrašo pabaiga 2021 m. liepos 24 d. 14 val. 34 min. 54 sek.) matyti, jog prie įėjimo į parduotuvę policijos pareigūnė asmeniui, nedėvėjusiam apsauginės veido kaukės, išaiškino asmens pareigą parduotuvėje dėvėti apsauginę veido kaukę, ko asmuo nepadarė, asmuo šios pareigos nepripažįsta, pateikia pareigūnei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pareikalauja tarnybinio pažymėjimo, šis jam parodomas, tačiau asmuo reikalauja parodyti šio dokumento numerį, taip pat prašo kito policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo, paėjus į šoną prie policijos automobilio įteikia pareigūnei iš anksto rašytą pranešimą, pareigūnė su pranešimu susipažįsta, išaiškina asmeniui teisę parašyti pareiškimą (asmuo sutinka), nurodo, jog dokumentą pridės prie pareiškimo (b. l. 4).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo M. T. 2021 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog tyrėjas, įvertinęs surinktą medžiagą sprendė esant pakankamą pagrindą manyti, kad 2021 m. liepos 24 d. apie 14.10 val. parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), M. Š., būdamas parduotuvės viduje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones veido kaukes, (respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje, pagrįstai nebuvo aptarnautas parduotuvėje, jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, ir esant nurodytoms aplinkybėms sprendė esant tikslinga nepradėti administracinės teisenos pagal ANK 152 straipsnį (b. l. 11-12).

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo pateikto skundo argumentus, įvertinęs byloje esančią rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismas pažymi, kad ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Priimant sprendimą pradėti ar nepradėti teisenos, svarbu nustatyti ir įvertinti tai, ar iš tiesų buvo įvykis, turintis administracinio nusižengimo požymių. Jei toks įvykis buvo, ar yra administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, jog pareiškėją atsisakyta aptarnauti (parduoti prekę) prekybos centre, kadangi asmuo uždaroje prekybos patalpoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (kaukės, respiratoriaus ar kt.). Pareiškėjas mano, jog šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 19 straipsnį, ypatingų epideminių situacijų nustatymo tvarką reglamentuoja šis įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, kiti įstatymai bei tarptautinės teisės aktai. Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (nauja teisės akto redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d.; TAR, 2021, Nr. 2021-14469)) paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Nutarimo 3 punkte yra nustatytos valstybės lygio ekstremalios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonės, tarp kurių numatytos ūkinės veiklos apribojimo priemonės, o būtent paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus (nutarimo 3.1.1 punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. V-1563 ,,Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (TAR, 2021-06-30, Nr. 2021-14830) (neteko galios nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d.) nuspręsta paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų (toliau – paslaugos) veiklos vykdymą organizuojančius subjektus ar administracijas įpareigoti užtikrinti, kad paslaugų veiklos vykdymo vietose uždarose erdvėse paslaugų teikėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukė). Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke (sprendimo 1.1 papunktis). Be to, paslaugų teikėjai įpareigoti prie įėjimo į paslaugų teikimo vietą pateikti informaciją paslaugų gavėjui apie būtinybę uždarose erdvėse dėvėti kaukes. Paslaugų teikėjai gali atsisakyti teikti paslaugas tais atvejais, kai paslaugų gavėjai nedėvi kaukių (sprendimo 1.15 papunktis). Minėto sprendimo 2 punkte taip pat buvo įtvirtinta pareiga vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, ekstremalioji situacija yra dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Minėto įstatymo 8 straipsnis numato, kad vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. Vyriausybė, įgyvendindama civilinės saugos uždavinius nustato ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarką; nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria valstybės operacijų vadovą; nustato gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo organizavimo tvarką; paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti ir kita (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 11, 12, 19 punktai). Be to, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo (1 punktas); vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais (4 punktas).

Sistemiškai aiškinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 ,,Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ (nauja teisės akto redakcija nuo 2014 m. liepos 29 d. (TAR, 2014, Nr. 2014-10565) įtvirtintą reglamentavimą, matyti, jog paslaugų teikėjui teisės aktais buvo suteikta teisė neteikti paslaugų asmeniui, kuris nedėvi apsauginės veido kaukės (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 1.15 punktas), savo ruožtu remiantis bendrosiomis mažmeninės prekybos tvarką reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, pardavėjas privalo vykdyti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų mažmeninės prekybos taisyklių 26.15 punktas). Pareiškėjas uždarose prekybos patalpose apsauginės veido kaukės nedėvėjo, todėl nebuvo aptarnautas (jam neparduotos prekės). Duomenų, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės negalėjo dėvėti apsauginės kaukės, byloje nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pernelyg siauriai interpretuoja 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 nuostatas, minėto teisės akto nuostatos taikomos ne tik teikiant paslaugas, bet ir parduodant prekes, t. y. ir parduotuvių veikloje, kas įtvirtinta 1.1 punkte.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytą teisinį reguliavimą, matyti, jog šiuo atveju pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nenustatyta ANK 152 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjo 2021 m. liepos 24 d. pareiškime nurodytų aplinkybių. Tyrėjas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl galimų teisės aktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisako ir plačiau jų neanalizuoja. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 ar atskiri jo punktai nebuvo pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas minėtu teisės aktu nustatyto teisinio reglamentavimo nekvestionuoja ir plačiau dėl skundo argumentų, susijusių su minėto teisės akto teisėtumu, pagrįstumu, nepasisako. Teismas taip pat nepasisako ir dėl kaukių dėvėjimo tikslingumo, saugumo, jų paskirties, nes tai taip pat nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1-2 dalis, pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pareigūnas privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Nagrinėjamu atveju, teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, pareigūnas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti institucijos priimtą nutarimą, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, o institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo M. Š. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.