Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-21 · Administracinė byla Nr. I-3956-821/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
I-3956-821/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02501-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
R. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3956-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02501-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. (R. T.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. T. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1, 31–32) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d.

Skunde paaiškina, kad jam kalint Lukiškių TI-K minėtu laikotarpiu buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi bendroje dušo patalpoje nėra atskirų persirengimo kabinų, todėl nusirengti nuogai buvo priverstas šalia kitų asmenų. Pareiškėjas prašo remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5216-484/2017, kuriame buvo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu kiekvieną savaitės antradienį buvo etapuojamas iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K. Pirmą kartą, t. y. 2015 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjui atvykus iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K, priklausė nueiti į dušą išsimaudyti po karštu vandeniu, tačiau buvo paskirtas į kamerą Nr. 258, kur tame poste prausimasis karštu vandeniu vyksta šeštadieniais. Pareiškėjo skaičiavimais, Lukiškių TI-K apie 12 kartų neužtikrino „Europos standartų“ laikymosi. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. ir laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 7–13, 43) pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas laikytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam privatumo naudojantis dušu Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), taip pat dėl minimalaus, vienam asmeniui tenkančio, gyvenamojo ploto laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. ir laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. neužtikrinimo, atlyginimo.

Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose laikotarpiais nuo 2015-11-27 iki 2015-11-30 ir nuo 2015-12-04 iki 2015-12-07

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nėra išnagrinėtas ginčas, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1194-14).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1681-331/2018 pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 2018 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodytoje byloje pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurią kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų, įskaitant ir vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto pažeidimą, Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Nustačius nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-1681-331/2018 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3956-821/2018 apimtyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. bei nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. buvo laikomas kamerose, kuriose jam tekęs plotas neatitiko vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo, nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau nagrinės pareiškėjo reikalavimus dėl galimai neužtikrinto pareiškėjo privatumo Lukiškių TI-K persirengimo prieš einant į dušą patalpoje ir galimai pažeista pareiškėjo teise į nusiprausimą duše atvykus į Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d.

Dėl privatumo užtikrinimo dušo patalpoje laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-12-29

Skunde ir jo patikslinime pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi bendroje dušo patalpoje nėra atskirų persirengimo kabinų, todėl nusirengti nuogai buvo priverstas šalia kitų asmenų.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 8 punkte nustatyta, kad režiminėje teritorijoje įrengiami gyvenamieji pastatai su kameromis suimtiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis (kameros), sporto aikštelė, sportui skirtos patalpos, drausmės izoliatorius, apsaugos ir priežiūros, socialinės reabilitacijos, psichologinės, vidaus tyrimų ir kitų tarnybų patalpos, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su paciento stebėjimo palatomis, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, religinių apeigų atlikimo patalpos, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, patalynės, suimtųjų aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai bei patalpos.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 106 punkte buvo nustatyta, kad naujai atvykusiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, 107 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010) (neteko galios nuo 2015-11-01), 39 punkte buvo nustatyti reikalavimai prausimosi patalpoms: dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms (39.1 papunktis); daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas (39.3 papunktis); dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių (39.4 papunktis). HN:76:2010 41 punkte buvo nustatyta, kad sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa. HN 76:2010 pakeitė nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 (redakcija, galiojusi iki 2018-11-01) 28 punkte buvo nustatyti šie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 papunktis); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 papunktis). Laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas). Dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo/apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (30 punktas). Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (44 punktas).

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto reguliavimo, teisės aktai nenumato, kad tardymo izoliatoriaus patalpose, kuriose prieš einant maudytis po dušu yra nusirengiama ir apsirengiama, būtų atskirai įrengiamos papildomos pertvaros ar kabinos. Teismo vertinimu, reikalavimų privatumui užtikrinti persirengimo patalpose negalima prilyginti reikalavimams, keliamiems privatumui užtikrinti pačiuose dušuose. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 70 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas tik su vyrais, dušu naudojosi taip pat tos pačios lyties asmenys. Atsakovo atstovas nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros (b. l. 10), Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus inspektorės D. D. 2018-08- pranešime „Dėl R. T. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, HN 134:2015 reikalavimus, Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui (b. l. 23). Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl privatumo persirengiant yra per daug abstraktaus pobūdžio ir nedetalizuoti.

Pareiškėjas prašė teismo vadovautis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5216-484/2017, kurioje pasak pareiškėjo, konstatuoti neteisėti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, nes nebuvo įrengtos pertvaros.

Teismas pažymi, kad minėtas sprendimas neturi prejudicinės galios šioje byloje, kadangi jis nėra priimtas pareiškėjo atžvilgiu. Be to, minėtame sprendime teismas vertino kito nuteistojo skundo argumentus dėl jo teisių pažeidimo žymiai vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. liepos 25 d.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors su pareiškėjo privatumo jam persirengiant susijusius pareiškėjo teisių pažeidimus.

Dėl teisės praustis po dušu laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-12-29

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kiekvieną savaitės antradienį buvo etapuojamas iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K. Pirmą kartą, t. y. 2015 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjui atvykus iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K, priklausė nueiti į dušą išsimaudyti po karštu vandeniu, tačiau buvo paskirtas į kamerą Nr. 258, priklausančiai postui, kuriam prausimasis karštu vandeniu vyksta šeštadieniais. Pareiškėjo skaičiavimais, Lukiškių TI-K apie 12 kartų neužtikrino „Europos standartų“ laikymosi.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 7–8, 17) nustatyta, kad pareiškėjas, priešingai nei nurodo patikslintame skunde, ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K iš Alytaus pataisos namų buvo atvykęs iš viso tik tris kartus: 2015 m. rugpjūčio 25 d. (antradienį), 2015 m. rugsėjo 29 d. (antradienį) ir 2015 m. lapkričio 15 d. (antradienį).

Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1-40, iš dalies pakeisto 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1-23 (toliau – Aprašas) (b. l. 18-21), 4 punkte nustatyta, kad į įstaigą atvykstančių asmenų maudymąsi duše organizuoja budinčiųjų pamainų pareigūnai; dušu suimtieji, nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis iki 15 minučių. Į įstaigą atvykstančių asmenų maudymąsi duše organizuoja apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiųjų pamainų pareigūnai.

Aprašu patvirtintas išvedimo į dušą grafikas: pirmadieniais – 2, 9, 15, 18, priežiūros postuose laikomi suimtieji ir nuteistieji (9 punktas); antradieniais – 3, 9, 12, 16, 19 prie priežiūros postuose laikomi suimtieji ir nuteistieji (10 punktas); trečiadieniais – 4, 10, 12, 17, 23, 24 priežiūros postuose laikomi suimtieji ir nuteistieji (11 punktas); ketvirtadieniais – 5, 6, 7, 10, 21, 22 priežiūros postuose laikomi suimtieji ir nuteistieji (12 punktas); penktadieniais – 6, 11, 20, 25, 26 priežiūros postuose laikomi suimtieji ir nuteistieji bei nuteistieji, dirbantys gamybos sektoriuose (13 punktas); šeštadieniais – 11 priežiūros poste laikomi suimtieji, nuteistieji bei nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas poste, kuriam priskirtiems nuteistiesiems prausimasis duše pagal grafiką buvo numatytas šeštadieniais. Atsakovės atstovui Lukiškių TI-K nepateikus šį teiginį paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėju.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šių taisyklių 19.4 papunkčio, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Tačiau iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K turėjo būti organizuojamas iki 15 minučių trukmės maudymasis duše. Atsakovo atstovui duomenų apie tai, kaip yra vykdomas, ką tik atvykusių į Lukiškių TI-K asmenų švarinimas nepateikus, konstatuojama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos

Pareiškėjas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K, buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė atvykus į Lukiškių TI-K pasinaudoti dušu. Kita vertus, byloje nesant duomenų, o ir pareiškėjui nesiskundus tuo, kad atsakovės atstovas apskritai nesudarė jam galimybės bent kartą per savaitę praustis duše (HN 134:2015 44 punktas), vertinama, jog pareiškėjo galimybė palaikyti kūno švarą, t. y. naudotis dušu, nebuvo visiškai paneigta. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad dėl sveikatos būklės jam būtų buvęs būtinas prausimasis duše dažniau nei vieną kartą per savaitę, iš asmens sveikatos istorijos (b. l. 39-42) tokių duomenų taip pat nenustatyta. Todėl vien tai, kad pareiškėjui galbūt nesuteikta galimybė tik atvykus iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K nusiprausti duše ir tokių atvejų galėjo būti tik 3 (trys), negali būti vertinami kaip nepatogumai, sukeliantys pareiškėjo prašomą priteisti 2000 Eur neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis trukmę, pažeidimų pobūdį ir mastą, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. I-3956-281/2018 dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. bei nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. buvo laikomas kamerose, kuriose jam tekęs plotas neatitiko vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo, nutraukti.

Pareiškėjo R. T. (R. T.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. T. (R. T.) teisė pasinaudoti dušu atvykus į Lukiškių TI-K 2015 m rugpjūčio 25 d., 2018 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. lapkričio 17 d. buvo pažeista.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė