- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2-7662-783/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00474-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- Ž. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Silvija Streikutė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo – kredito unija „Kupiškėnų taupa“, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. J. patikslintu ieškiniu prašo: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp N. J. ir Ž. J. Kupiškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl Ž. J. kaltės; 2) nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su motina N. J.; 3) nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas Ž. J. dalyvaus vaiko A. J. auklėjime ir bendraus su juo ne rečiau kaip du kartus per savaitę, susitikimų laiką, trukmę ir vietą kaskart suderinant žodiniu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus; 4) priteisti iš Ž. J. nepilnamečiam vaikui A. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Eur nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., šių lėšų tvarkytoja skirti N. J.; 5) iš Ž. J. priteisti N. J. naudai 5000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; 6) padalinti santuokoje įgytą 26649 Eur vertės turtą; 7) pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai Kredito unijai „Kupiškėnų taupa” pagal 2016 m. spalio 21 d. Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką lieka solidaria Ž. J. ir N. J. prievole; 8) iš Ž. J. priteisti N. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki N. J. taps visiškai darbinga, bet ne trumpiau nei iki A. J. pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 9) iš Ž. J. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškinyje nurodė, kad šalių santykiai po santuokos sudarymo buvo geri, augino iki santuokos gimusį sūnų, tačiau vėliau atsakovas ėmė vartoti fizinį ir psichologinį smurtą, vengti būti namuose, o 2017 m. rudenį pareiškė, kad nori laisvės ir tų pačių metų gruodžio mėnesį paliko šeimą. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymo - jis neremia šeimos moraliai, nesirūpina ieškove ir sūnumi, yra ieškovei neištikimas, smurtavo ieškovės atžvilgiu. Dėl šių priežasčių bendras jų gyvenimas tapo negalimas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Ieškinyje nurodoma, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė didžiulę neturtinę žalą - sutuoktinis buvo agresyvus, ji nuolat jautė įtampą, gyveno baimėje, dėl ko ji patyrė didelį emocinį skausmą, pakriko sveikata. Atsakovas susirado kitą moterį, ieškovę apgaudinėjo, o galiausiai paliko. Ieškovė labai stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau tai nebuvo įvertinta, jaučiasi labai įžeista, pažeminta. Patirtas pažeminimas, emociniai išgyvenimai sunkiai įvertinami pinigais, kadangi niekas nekompensuos tų praradimų, kuriuos patyrė dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo ir prašo 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, kadangi ji iš dalies darbinga, jos darbingumo lygis tesiekia 45 proc., ji augina bendrą sūnų A. J., dėl tokios sveikatos būklės, negali rasti darbo, kurį būtų galima suderinti su sūnaus priežiūra bei kuris atitiktų jos sveikatos būklę, todėl jai reikalingas išlaikymas. Ieškovės netekto darbingumo pensija yra 99,69 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo jai 300 Eur dydžio išlaikymą iki taps visiškai darbinga, bet ne trumpiau nei iki sūnaus A. J. pilnametystės. Kadangi atsakovas Ž. J. nesirūpina vaiko A. J. ugdymu, sveikata ir vystymusi, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, motina. Ieškovė nurodo, kad sugebu sūnų gerai auklėti bei prižiūrėti ir tik tokiu būdu bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiui vaikui. Vaiko prisirišimas prie ieškovės yra daug stipresnis nei prie atsakovo, kuris mažai bendrauja su vaiku. Mano, kad atsakovo gyvenimo būdas nėra tinkamas vaikui auginti ir nustačius A. J. gyvenamąją vietą su tėvu būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Su atsakovu nekyla ginčų dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos, tad konkretaus bendravimo grafiko neprašo nustatyti, dėl susitikimų laiko ir vietos sutars žodiniu susitarimu. Mano, kad bendravimas turėtų būti ne retesnis kaip du kartus per savaitę. Dėl vaiko išlaikymo priteisimo ieškovė nurodė, kad tinkamiausia šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo forma būtų kas mėnesį mokamos periodinės išmokos iš kurių būtų tenkinami kasdieniai vaiko poreikiai. Vaikui yra 8 metai, jo poreikiai kasdien auga. Vien vaiko maitinimui reikia skirti apie 8 Eur per dieną, drabužiams kas mėnesį reikia vidutiniškai po 50 Eur, avalynei – po 30 Eur, po 60 Eur per mėnesį reikia skirti vaiko ugdymo reikmėms, apie 50 Eur per mėnesį tenka skirti sūnaus sveikatos priežiūros reikmėms. Ieškovė su vaiku gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), tad reikia mokėti už vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą, šildymą ir kita, tai kainuoja apie 70 Eur vienam asmeniui. Smulkiems buities reikmenims ir higienos prekėms per mėnesį turėtų būti skiriama nemažiau 30 Eur vienam šeimos nariui. Telefonui, internetui, laisvalaikiui, kitoms smulkioms reikmėms skirtina dar apie 20 Eur kas mėnesį. Ieškovė teigia, jog vaiko poreikių patenkinimui iš viso reikėtų 550 Eur kas mėnesį ir tėvo materialinė parama sūnui yra būtina, kadangi ieškovė išlaikyti sūnaus nepajėgia. Jokio vertingo turto neturi, ieškovės pajamos - 99,69 Eur netekto darbingumo pensija ir 30 Eur išmoka vaikui. Materialiai prie vaiko išlaikymo prisidėti jos galimybės labai ribotos, nuolat tenka prašyti artimųjų pagalbos, tačiau jai tenka visa sūnaus priežiūra ir auklėjimas, prie kurio atsakovas visiškai neprisideda. Atsakovas yra jaunas ir darbingas asmuo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo vienintelio nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymui galėtų mokėti bent po 500 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas, palikęs šeimą, visiškai nevykdė sūnaus išlaikymo prievolės 2018 m. sausio - balandžio mėn., todėl prašo priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėnesius po 500 Eur, viso 2000 Eur. Ieškovė nurodė, jog santuokoje su atsakovu įsigijo žemės sklypą su namu bei kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų. Kadangi atsakovas naudojasi jų transporto priemone ir dirba jų įsteigtoje įmonėje, šis turtas turėtų būti jam. Atsakovas negyvena namuose, ieškovė viena jį išlaiko, su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, todėl prašo priteisti jai didesnę nekilnojamojo turto dalį. Visą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą 26649 Eur vertės turtą nutraukus santuoką prašo padalyti tokiu būdu: 1) Ž. J. prašo priteisti 13338 Eur vertės turtą: 8439 Eur vertės 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų; 100 Eur vertės transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 522,50 Eur vertės 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3575 Eur vertės 1/4 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 148,50 Eur vertės 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 21,75 Eur vertės 1/4 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17,75 Eur vertės 1/4 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 119 Eur vertės 1/4 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 319,50 Eur vertės 1/2 dalį pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 75 Eur vertės 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančių Atgimimo g. 8, Kupiškis; 2) sau prašo priteisti 13311 Eur vertės turtą: 1567,50 Eur vertės 3/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10725 Eur vertės 3/4 dalys pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 148,50 Eur vertės 1/2 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 65,25 Eur vertės 3/4 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 53,25 Eur vertės 3/4 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 357 Eur vertės 3/4 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 319,50 Eur vertės 1/2 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 75 Eur vertės 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančių Atgimimo g. 8, Kupiškis. Ieškovė nurodo, kad taip turi įsipareigojimų Kredito unijai „Kupiškėnų taupa“ pagal 2016 m. spalio 21 d. Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, nutraukus santuoką, lieka solidaria Ž. J. ir N. J. prievole (101-107 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. J. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodė, jog santuoka iširo ne vien tik dėl jo kaltės. Ieškovė ieškinyje konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškia jo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymas. Jis, atsakovas, vaiką materialiai remia kiekvieną savaitę pervesdamas į ieškovės sąskaitą po 50 Eur, ją pačią irgi materialiai remia: apmokėjo už vairuotojo kursų mokymus sumokėdamas 500 Eur, namą remontavo savo lėšomis, ieškovė neprisidėjo. Neneigia, jog nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pabaigos jis su ieškove negyvena, nes nebegalėjo pakęsti jos liguistų priekaištų dėl bet kokio jo elgesio namuose. Ieškovė serga pasikartojančiu depresiniu sindromu, liga kartojasi, pasireiškia agresyvumo priepuoliai. Dėl susirgimo ji ne kartą gydyta Panevėžio ligoninės ir Rokiškio psichiatrinės ligoninės psichikos sutrikimų skyriuose. Tarp atsakovo ir ieškovės yra kilę tarpusavio nesutarimų, kuriuos išprovokuodavo neadekvatus ieškovės elgesys. Ieškovė būna agresyvi, puola atsakovą mušti, tai mato jų mažametis vaikas A. J.. Ieškovė ieškinyje nenurodė, jog mėgsta pavartoti alkoholį, tada jai „būna sunku“, jos elgesys tampa neprognozuojamas. Pasak atsakovo, jo psichologinis smurtas pasireiškia tik reikalavimu liautis triukšmauti, draskyti atsakovą nagais, šaukti necenzūriniais žodžiais. Dėl paminėtų priežasčių bendras jų gyvenimas tapo neįmanomas, santuoka nutrauktina, tačiau, atsakovo nuomone, dėl abiejų kaltės, o ne dėl jo vieno. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes toks reikalavimas niekuo nepagrįstas, yra išgalvotas siekiant be pagrindo pasipelnyti. Ieškovė klaidina teismą teikdama, kad jis santuokiniame gyvenime jos nepalaiko, nesirūpina, žemina ją. Buvo priešingai: laikotarpiai kai ieškovė nevartojo alkoholio, šeimoje buvo ramybė ir santarvė, tačiau, jai pavartojus nors ir nedidelį kiekį alkoholio, jos liga-depresinis sindromas - paūmėdavo, ji tapdavo agresyvi, neprognozuojamo elgesio. Prieš maždaug keturis metus ieškovė medikų buvo išvežta gydymui į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, nes daugiau kaip vienerius metus be pertraukos girtavo. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jis, atsakovas, susirado kitą moterį, ją apgaudinėjo ir galiausiai ją paliko. Nepakeldamas nuolatinių ieškovės barnių, jis išėjo iš namų ir apsigyveno savo tėviškėje, kaime prie Subačiaus. Gyvena vienas, jokios moters neturi. Mano, jog ieškovė jokių įrodymų apie tai, kad ji dėl atsakovo kaltės patyrė didžiulę neturtinę žalą, nepateikė. Nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, vien iš liguisto ieškovės siekio neturtinei žalai atlyginti, nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį ieškovės reikalavimą. Prašo teismo ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymą sutuoktinei, nes ieškovė darbinga 45 proc. ir galimybė įsidarbinti tikrai yra, įrodymų, jog ji deda pastangas įsidarbinti, patvirtina aplinkybė, jog teismui neapteikė duomenų apie įrašymą į sąrašus asmenų ieškančių darbo. Neįgalių asmenų įdarbinimo galimybių yra pagal įvairiausias Darbo biržos programas, tačiau ieškovei nedirbti yra patogiau. Nurodo, kad daugiau kaip 30 Eur ieškovei mokėti negalės, įvertinant jo gaunamas pajamas - vidutiniškai 187,30 Eur. Iš tos sumos jis vienas be ieškovės pagalbos pagal 2016-10-21 būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unijai „Kupiškėnų taupa“ kiekvieną mėnesį moka po 96,00 Eur kreditą su palūkanomis. Atsiliepime atsakovas neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina N. J., nes motina gyvena jų bendrame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ten jo kambarys, žaislai, daiktai, baldai. Atsakovas pareigos išlaikyti savo vaiką neatsisako. Tačiau nesutinka su ieškovės nurodytomis nepilnamečiam sūnui reikalingomis išlaikymui sumomis. Nesutinka su ieškovės reikalavimu, kad iš jo nepilnamečio sūnaus A. J. išlaikymui būtų priteista po 500 Eur kas mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Pagal savo finansines galimybes galėtų mokėti po 150 Eur. Pagal galimybes ir dabar teikia vaikui išlaikymą, lėšas vaiko išlaikymui pervesdamas maždaug kas savaitę. Kadangi vaiko išlaikymui pinigus pervedinėja pastoviai, nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 2000 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą. Sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytu faktu apie jų santuokoje įgytą turtą ir kreditorių. Sutinka, kad automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. 2500 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų, nutraukus santuoką, liktų jo asmeninė nuosavybė. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo. Prašo teismo, kad atsakovui būtų priteistas visas nekilnojamasis turtas. Už atsakovui atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį jis įsipareigoja sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Kreditoriui „Kupiškėnų taupa“ pagal 2016-10-21 Būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įmokas nutraukus santuoką įsipareigoja mokėti atsakovas vienas. Ieškovė prie kredito grąžinimo neprisideda, nes neturi finansinių galimybių. Padalinus turtą pagal atsakovo siūlymą, jis įsipareigoja leisti ieškovei gyventi name adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyventų ir jų nepilnametis vaikas A. J. Esant tokioms sąlygoms, nei nepilnamečio sūnaus, nei neįgalios ieškovės interesai nebus pažeisti. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę (52-55 b. l.).
Institucija pateikė išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, išlaikymo priteisimas, bendravimo tvarkos nustatymas atitinka šalių vaiko A. J. interesus. Nurodė, jog vaikas su mama gyvena nuosavame dviejų aukštų name su visais patogumais, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi vaiko poilsiui, ugdymuisi ir saviraiškai reikalingi baldai, asmeniniai daiktai. Atsakovas su šeima negyvena nuo 2017 m. gruodžio mėnesio. Berniukas aprūpintas jo amžiaus tarpsniui reikalingais drabužiais, avalyne, ugdymo ir higienos priemonėmis. Ieškovė N. J. rūpinasi vaiko poreikių tenkinimu, sveikatos priežiūra, Institucijos atstovei nurodė, jog vaikas yra sveikas. A. J. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, mokslai sekasi gerai, ugdymo įstaigoje jis lanko šokių, šaškių, judriųjų žaidimų būrelius. Institucijos atstovei bendraujant su vaiko tėvu Ž. J. šis nurodė, jog su sūnumi bendrauja, pagal galimybes teikia išlaikymą. Vaiko motina teigė, jog tėvui ir jo giminėms netrukdys bendrauti su vaiko tėvu. Pats vaikas nurodė, jog bendrauja su abiem tėvais, sutinka, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Vaikas nurodė, jog tėčio pasiilgsta ir norėtų, kad tėvai gyventų kartu (45-46, 47-49 b. l.).
Trečiasis asmuo kredito unija „Kupiškėnų taupa“ atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė N. J. teismo posėdyje ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai. Parodė, jog su atsakovu Ž. J. susituokė (duomenys neskelbtini) jų santykiai santuokos pradžioje buvo geri. Tačiau santuokos metu atsakovas prieš ją pradėjo naudoti psichologinį smurtą, fizinį smurtą, 2012 metais dėl fizinio smurto buvo kviečiama ir policija. Atsakovas tiek ant jos, tiek ant vaiko keldavo balsą, po tokių atsakovo veiksmų jai sutriko psichikos sveikata, išsivystė depresija. Ieškovė patvirtino, jog atsakovas su ja ir vaiku nebegyvena nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, kada atsakovas išsikraustė iš jų bendrų namų. Jai atsakovas 2017 m. lapkričio mėnesį buvo prisipažinęs, jog susirado kitą moterį. Pripažįsta, jog dėl santuokos nutraukimo galbūt šiek tiek yra ir jos kaltės, kad vienas kito santuokos metu nesuprato, tačiau mano, jog atsakovo neištikimybė ir buvo pagrindinė santykių nutrūkimo priežastis. Neturtinės žalos reikalauja, nes dėl atsakovo elgesio jai išsivystė depresija, labai nuvargdavo viena su vaiku namuose, jai dėl sveikatos sutrikimų 2014 metais buvo nustatytas neįgalumas. Neneigia, jog su atsakovu 2016 m. įsigijo namą, dėl jo ėmė kreditą, bet tuo metu santykiai su atsakovu buvo normalūs, kaip ir visose šeimose. Dėl 2012 metais buvusio fizinio smurto ji atsakovui yra atleidusi, tyrimas buvo nutrauktas. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, ieškove, priteisti ieškinyje nurodytą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Parodė, jog šiuo metu vaikui per mėnesį faktiškai reikia virš 400 Eur, tiek kainuoja vaikui skiriamas maistas, drabužiai, avalynė, pramogos. Vaikui kas dieną ji duoda po 3 Eur į mokyklą, skiria drabužiams po 40 Eur per mėnesį, nes vaikas dažnai juos suplėšo. Ieškovė neneigia, jog vaikas specialių poreikių neturi, jam, kaip ir vaikui, įprastai perkami įvairūs vitaminai, papildai, tai kainuoja apie 8 Eur per mėnesį. Vaikas lanko futbolo būrelį, seniau lankė šaškių būrelį, be to, pramogauti vežamas į Vilnių, Šiaulius. Pripažįsta, jog atsakovas nuo 2018 m. gegužės pervedė tam tikras sumas vaikui, paskutinį mėnesį davė į rankas 270 Eur, skirtus vaikus. Be šių pajamų, jos pačios gaunamos pensijos, jai padeda jos tėvai, teta. Atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos neprašo nustatyti, atsakovas po pirmo posėdžio išvyko uždarbiauti į užsienį (Norvegiją), planuoja iš ten grįžti prieš Šv. Kalėdas, tačiau ji norėtų, kad ir pats atsakovas rodytų iniciatyvą, skambintų vaikui, rašytų trumpąsias žinutes, nes vaikas nori su tėvu bendrauti. Po pirmo posėdžio iki dabar atsakovas yra kelis kartus skambinęs vaikui, tačiau šis paskutiniu metu pats neatsiliepia. Ieškovė N. J. nurodė, jog santuokos metu įsigijo namą, jam įsigyti ėmė paskolą, šią paskolą grąžina atsakovas, taip pat įsigijo automobilį, akcijas. Prašo priteisti jai didesnę nekilnojamojo turto dalį, nes ji lieka gyventi su vaiku, kompensacijos už jai tenkantį didesnės vertės turtą išmokėti negali, paskolos grąžinti taip pat pati savarankiškai neturi galimybės, nes, skirtingai nei atsakovas, kuris yra darbingas ir sveikas, ji yra neįgali. Atsakovas jai yra sakęs, kad jis vienas mokės ¾ paskolos, jai pačiai to namo nereikėjo. Ieškovė pripažino, jog automobilio VW GOLF, kuris buvo registruotas atsakovo vardu, ji nėra mačiusi, nėra girdėjusi, kad atsakovas juo būtų važinėjęs. Santuokoje įgytas bendrovės akcijas prašo priteisti atsakovui, akcijų vertę jai nurodė jos atstovė. Išlaikymą jai pačiai prašo priteisti po 300 Eur, tokia suma jai būtų pakankama.
Ieškovės atstovė advokatė S. Streikutė palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visiškai. Mano, jog santuokos nutrūkimo priežastis buvo atsakovo naudojamas psichologinis, fizinis smurtas, šeimos palikimas ir nesirūpinimas ja. Tą patvirtino ieškovės parodymai, pateikti rašytiniai įrodymai, paties atsakovo teiginiai apie jo kaltę dėl iširusios santuokos, lojalumo stoką, kuomet paliko šeimą, nors žinojo, jog ieškovė turi sveikatos problemų. Dėl atsakovo elgesio ieškovė pergyveno, patyrė emocinį skausmą, jai pakriko sveikata, jautėsi įžeista, prašoma 5000 Eur piniginė kompensacija atitinka protingumo kriterijų. Kadangi vaikas lieka gyventi su ieškove, ieškovė yra iš dalies darbinga, jai atsakovas turėtų mokėti ir išlaikymą, prašomas priteisti 300 Eur dydžio išlaikymas taip pat atitinka protingumo kriterijų. Ieškovė gauna tik 96 Eur dydžio netekto darbingumo pašalpą, akivaizdu, kad iš jos pragyventi niekas negali, tuo labiau, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. yra keliama mėnesinė alga. Ieškovės atstovė taip pat mano, jog ir prašomas priteisti išlaikymas sutuoktinei nepažeis atsakovo interesų, kadangi jis ir santuokoje gyvendamas vienas išlaikė šeimą, taip ir toliau turi elgtis, net ir nutraukęs santykius, tuo labiau, jog šiuo metu jis yra išvykęs į užsienį uždarbiauti ir jo pajamos išlaikymui teikti yra pakankamos. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, bendravimo tvarkos dėl atsakovo darbo pobūdžio taip pat prašo nenustatyti, tačiau mano, jog atsakovas turėtų 2 kartus per savaitę suderintu laiku bendrauti su vaiku, nes vaikas pasiilgsta tėvo. Dėl išlaikymo dydžio ieškovės atstovė palaiko ieškinyje nurodytą vaiko išlaikymui reikalingą 550 Eur sumą, mano, jog atsižvelgus į abiejų šalių sveikatos būklę, gaunamas pajamas, atsakovas turėtų prisiimti didesnę išlaikymo pareigą ir vaikui skirti po 500 Eur per mėnesį. Be to, mano, jog atsakovo potencialas, atsižvelgus į jo teikiamų paslaugų rūšį (statybos darbai), teismo posėdyje nurodytus atsakovo teiginius, kad per savaitgalį uždirba ir po 200 Eur, leis atsakovui teikti tokį išlaikymą, koks prašomas ieškinyje. Ieškovės atstovė mano, jog ieškovei turėtų būti priteista didesnė santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalis, nes šalys yra santuokoje įgijusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, turimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 8439 Eur, kadangi balanse nuosavo kapitalo dydis yra 5939 Eur, akcijų nominali vertė – 2500 Eur, pačias akcijas priteisus ieškovui, ieškovei tenkančia akcijų verte turėtų būti priteisiama ne kompensacija, bet didesnė dalis nekilnojamojo turto. Ieškovės atstovė taip pat mano, jog nors prievolė yra solidari, atsakovas turėtų prisiimti įsipareigojimą mokėti paskolą už paimtą turtą, ieškovė nėra pajėgi mokėti paskolą.
Atsakovas Ž. J. 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje sutiko su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką, tačiau mano, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalti jie abu su ieškove, ne tik jis vienas. Parodė, jog jų santykiai jau seniai pašliję, jeigu ne bendras vaikas, seniai būtų negyvenę kartu. Parodė, jog dar ir iki santuokos ieškovė skundėsi nugaros skausmais, bet jis jos nepaliko, 10 m. rūpinosi, tačiau ieškovė nematė, kad ir jo sveikata yra pašlijusi dėl verslo, nuolatinio rūpinimosi pinigais. Ieškovė nuolat jam priekaištavo dėl pinigų, reikalaudavo ir tuomet, kai jis jų neturėjo, nesuprato, kad ir jis turi problemų dėl finansų. Be to, ieškovė turėjo problemų ir dėl alkoholio vartojimo. Atsakovas parodė, jog iš namų nuo 2017 m. gruodžio mėnesio išėjo ne dėl to, jog buvo neištikimas, bet neapsikentęs tokių santykių su ieškove. Neigia smurtavęs prieš ieškovę, neigia buvęs neištikimas. Dėl turto padalinimo neprieštarauja, jog santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas būtų padalintas tarp jų abiejų, lygiomis dalimis, kaip jis ir siūlė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurias įgijo santuokos metu, yra bevertės, nes bendrovė yra likviduojama, automobilio VW GOLF, kuris buvo registruotas jo vardu, seniai nebeturi, nebepamena, kad tokį turėjo. Paskolą, kurią paėmė būstui iš kredito unijos „Kupiškėnų taupa“, sutinka mokėti jis pats, nes ieškovė neturi tiek pajamų, kad galėtų ją mokėti. Tačiau išlaikymo ieškovei nesiruošia teikti, nurodė, jog tegul ieškovė užsidirba pati. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog jų bendro vaiko išlaikymo bendra vertė gali būti apie 400 Eur per mėnesį, jis sutinka vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 220 Eur. Be pinigų ieškovei, pinigų duoda ir pačiam vaikui, taip pat pasirūpino, kad jų namuose būtų pakeistas dujų balionas, privežta malkų žiemai. Su išlaikymo vaikui įsiskolinimu nesutinka, nes išlaikymą mokėjo visą laiką, tačiau pinigus duodavo grynais, kadangi neturėjo ieškovės sąskaitos. Į ieškovės sąskaitą pinigus vaikui pradėjo pervedinėti 2018 m. gegužės mėnesį, per savaitę ieškovei perveda po 50 Eur, nes pervedus iškart visą mėnesio sumą, ieškovė ją visą ir išleistų. Jis šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, vykdo individualią veiklą, jo faktinės pajamos per mėnesį yra apie 500 – 600 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė V. Kopūstienė 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, mano, jog santuoka tarp šalių nutrūko ne vien tik dėl atsakovo, bet ir ieškovės kaltės, taip pat prašo ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atmesti. Atsakovo atstovė taip pat mano, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iš atsakovo, taip pat nepagrįstas, nes atsakovė dar iki santuokos sudarymo buvo nedarbinga, be to, atsakovo pajamos nėra tokios, kad tą galėtų užtikrinti. Advokatė V. Kopūstienė nurodė, jog ginčo dėl gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nėra, tačiau mano, jog reikalavimas iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 500 Eur, teisinga būtų priteisti po 220 Eur, atitinkamai paskaičiuoti ir įsiskolinimo dydį. Atstovė nurodė, jog nesutinka su ieškovės atstovės įvertinta akcijų verte, taip pat mano, jog nekilnojamasis turtas, kurį šalys įgijo santuokos metu, būtų padalintas po 1/2 , o ne tuo būdu, kokį prašo taikyti ieškovės atstovė.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Nijolė Urbonavičienė palaiko pateiktą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. J. (40 b. l.). Santuoka tarp ieškovės N. J. ir atsakovo Ž. J. sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (2-3 b. l.). Šalys 2016 m. spalio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu šalys įsigijo 20000 Eur bendros vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu bei priklausiniais. 2016 m. spalio 21 d. ieškovė N. J. ir Ž. J. su kredito unija „Kupiškėnų taupa“ sudarė būsto paskolos sutartį, pagal kurią šalims buvo suteiktas 16000 Eur kreditas; 2018 m. lapkričio 25 d. įsipareigojimų suma bankui yra 14871,42 Eur, grąžinimo terminas yra 2036-08-25, fiksuota mėnesio įmoka, įskaitant grąžinamą kredito sumą ir palūkanas, yra 96 Eur (16-29, 34-37 b. l.). 2017 m. vasario 2 d. ieškovas Ž. J. įsigijo bendros 2500 Eur vertės 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, jis nuo 2016 m. gruodžio 22 d. yra šios bendrovės vadovas, bendrovė nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. įgijo likviduojamosios bendrovės statusą (12-13, 145-146 b. l.). Transporto priemonių šalys santuokos nutraukimo metu neturi (14-15, 144 b. l.). Ieškovei N. J. yra nustatytas 45 % darbingumo lygis, jos pajamas sudaro 99,69 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, ji yra registruota Lietuvos užimtumo tarnyboje (31, 38, 131 b. l.), atsakovo Ž. J. pajamos iki 2018 m. birželio 1 d. buvo vidutiniškai per mėnesį gaunamas 187,30 Eur dydžio darbo užmokestis (atskaičius valstybei privalomus mokesčius), nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovas Ž. J. registruotas kaip gyventojas, vykdantis individualią veiklą, pagrindinė veiklos rūšis – pastatų statyba, jis taip pat nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. yra registruotas Lietuvos užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (56, 143, 147 b. l.). Ieškovė N. J. su Ž. J. kartu nebegyvena nuo 2017 m. gruodžio mėnesio (šalių paaiškinimai).
Nustatydamas žemės sklypo ir namo vertę teismas laiko, jog šio nekilnojamojo turto įsigijimo vertė yra 20 000 Eur, tai yra šio turto įsigijimo kaina pagal ieškovės pateiktus įrodymus (kredito sutartį), o ne VĮ Registrų centre nurodoma turto vertė pagal masinį vertinimą 2016 m. sausio 7 d. Teismas, nustatydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra vertos 2500 Eur, remiasi jų nurodoma nominalia verte. Ieškovės atstovė advokatė S. Streikutė patikslintame ieškinyje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė yra 8439 Eur, tam pagrįsti pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą bei Pelno (nuostolių) ataskaitą už 2017 metus (135-136 b. l.), nurodė, jog akcijų vertę sudaro bendrovės pelno ir akcijų vertės suma, šie teiginiai niekuo nepagrįsti (akcijų vertė nėra jų nominalios vertės ir pelno suma), kitų įrodymų apie tokią akcijų vertę, apie kurią nurodo patikslintame ieškinyje, ieškovės atstovė nepateikė. Tačiau teismas nesiremia ir atsakovo Ž. J. teiginiais, jog tos akcijos bevertės, kadangi bendrovė yra įgijusi likviduojamosios bendrovės statusą, atsakovas taip pat nepateikė įrodymo apie kitokią akcijų vertę, nei nominali akcijų vertė (2500 Eur), be to, ir bendrovė 2018 m. sausio 1 d., sprendžiant pagal byloje pateiktą bendrovės balansą, buvo moki ir pelninga. Teismas taip pat pripažįsta, jog ieškovė neįrodė, jog tarp dalintino turto santuokos nutraukimo metu turėtų būti įtrauktas ir automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo Ž. J. vardu (14 b. l.), nes nustatyta, jog šio automobilio šalys (nei ieškovė, nei atsakovė) nebeturi, ieškovė N. J. pripažino, jog apie tokį ir nežinojo, iš jos pačios pateikto įrodymo (VĮ „Regitra“ pažymos) matyti, jog automobilis nuo 2015 m. gegužės 13 d. automatiškai yra išregistruotas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 92.12 punkte nurodytu pagrindu (nėra techninės apžiūros ar draudimo), atsakovas Ž. J. pateikė įrodymą, jog automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (144 b. l.).
Dėl santuokos nutraukimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, bet, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Minėtų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu, o sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą (CK 3.60 straipsnis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktų šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, abu pripažino, jog santuokos išsaugoti nėra galimybės ir šalys nebegyvens santuokinio gyvenimo, todėl ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra pagrįstas. Ieškovė N. J., grįsdama ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovą Ž. J. kaltu dėl santuokos nutraukimo, nurodė, jog atsakovas buvo neištikimas, smurtavo prieš ją. Tačiau ieškovė N. J., be savo pačios paaiškinimų, nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Atsakovas Ž. J. neigia buvęs neištikimas, neigia prieš ieškovę naudojęs fizinį smurtą, nurodė, jog iš namų išėjo dėl jo ir ieškovės tarpusavio nesutarimų. Ieškovė pateikė Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pažymą, jog 2012 m. rugsėjo 5 d. policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą dėl įtarimo Ž. J. smurtavus prieš sutuoktinę ir mažametį vaiką (110 b. l.), tačiau teismo posėdyje parodė, jog tyrimas buvo nutrauktas, ji atsakovui atleido. Pats atsakovas Ž. J. neigė smurtavęs prieš ieškovę, nurodė, jog tą dieną, kada 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo kviečiama policija, netyčia užgavo mažametį sūnų. Nuo to įvykio, kada buvo kviesta policija, praėjo daugiau nei 6 metai, per tą laiką šalys ir toliau gyveno, kartu ėmė paskolą namui įsigyti, todėl teigti, jog dėl to įvykio 2012 metais nutrūko santuoka, nėra pagrindo. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius dėl atsakovo neištikimybės, smurto, atsakovo teiginius – dėl ieškovės agresyvaus elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu, nei viena iš šalių nepateikė. Labiausiai tikėtina, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu, jiems abiem trūko pagarbos ir savitarpio supratimo, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nutrūko bendras gyvenimas kartu, laikoma, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė N. J., reikalaudama nutraukti santuoką dėl atsakovo Ž. J. kaltės, prašo iš jo priteisti ir 5000 Eur neturtinės žalos. Remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, kitas sutuoktinis, turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės N. J. ir Ž. J. santuoką nutraukus dėl abiejų kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos. CK 3.169 straipsnyje 1 dalyje numatyta, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kadangi abiejų šalių sūnus A. J. gyvena su ieškove, atsakovas neprieštarauja, kad vaikas gyventų su motina, vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su ieškove.
Dėl atsakovo dalyvavimo auklėjime ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tiek ieškovė N. J., tiek atsakovas Ž. J. nurodė, jog ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, atsakovas su sūnumi bendrauja kada panorėjęs, ieškovė tik prašo teismo sprendimu nustatyti, jog atsakovas su vaiku bendraus ne rečiau kaip du kartus per savaitę, susitikimų laiką, trukmę ir vietą kaskart suderinant žodiniu sutarimu, atsižvelgiant į vaiko norus. Kadangi atsakovas Ž. J. neprieštarauja tokios bendravimo tvarkos nustatymui, patvirtino, jog ginčų dėl bendravimo su vaiku tarp jo ir ieškovės nekyla, teismas konkrečios bendravimo tvarkos (vietos, laiko ir pan.) nepatvirtina, nustato ieškovės siūlomą įpareigojimą atsakovui ne rečiau kaip du kartus su vaiku bendrauti.
Dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Remiantis CK 3.192 straipsniu, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš teismo posėdyje pateiktų ieškovės N. J. parodymų, rašytinių įrodymų, atsakovo Ž. J. paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog šalių sūnaus A. J. išlaikymas per mėnesį yra ne mažesnis nei 400 Eur. Teismas, nustatydamas šį dydį, atsižvelgia į ieškovės teismo posėdyje nurodytą faktinį poreikį (400 Eur), atsakovo Ž. J. pripažinimą 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, jog vaiko išlaikymas per mėnesį gali kainuoti apie 400 Eur. Nors ieškovė N. J. ieškinyje nurodė, jog vaiko išlaikymui reikia apie 550 Eur, išskyrus deklaratyvius teiginius ieškinyje, šio nurodomo dydžio neįrodinėjo. Kaip orientacinį vaiko išlaikymo dydį ieškovė nurodo CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), tačiau ir ieškovės N. J. nurodomas išlaikymo poreikis ženkliai viršija ir šiuo metu patvirtintos minimalios algos dydį (400 Eur). Jokių įrodymų, kad šalių vaikui būtų reikalingos papildomos išlaidos, ieškovė nepateikė. Kita vertus, remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomiems vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), tad šis išlaikymo priteisimas neužkerta kelio ieškovei, atsiradus pagrindui, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo nustatyta, jog ieškovei yra nustatytas neįgalumas, ieškovės faktinės pajamos yra 99,69 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, atsakovo Ž. J. pajamos iki 2018 m. birželio 1 d. buvo vidutiniškai per mėnesį gaunamas 187,30 Eur dydžio darbo užmokestis (atskaičius valstybei privalomus mokesčius), nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovas Ž. J. registruotas kaip gyventojas, vykdantis individualią veiklą, pagrindinė veiklos rūšis – pastatų statyba, teismo posėdyje pats nurodė, jog faktinės pajamos 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo apie 500-600 Eur. Ieškovė N. J. paskutiniame teismo posėdyje teigė, jog atsakovas Ž. J. po 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdžio išvyko uždarbiauti į Norvegiją. Šalys kito nekilnojamojo turto, išskyrus žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, neturi. Kadangi atsakovas Ž. J. yra darbingo amžiaus, jo individuali veiklos rūšis yra susijusi su statybomis, šiuo metu, pasak ieškovės N. J., dirba Norvegijoje, be to, turi ir kitų, viešai nedeklaruojamų, lėšų (iš atsakovo pateikto kredito unijos sąskaitos išrašo matyti, jog oficialiai gaudamas 187,30 Eur darbo užmokestį, atsakovas Ž. J. 2018 m. birželio mėnesį vaiko išlaikymui pervedė 350 Eur, grynaisiais į einamąją sąskaitą įnešė 681 Eur (57-58 b. l.)), teismas nustato ir didesnį išlaikymo dydį iš atsakovo, priteisdamas iš jo po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, mokamomis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo pradžią, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus įrodymus apie 2018 m. birželio mėnesį sumokėtas sumas, priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, kaip to prašo, bet nuo 2018 m. liepos 1 d., į išlaikymą įskaitomi nuo 2018 m. liepos 1 d. sumokėtos lėšos (šalys nurodė, jog atsakovas pervedinėjo pinigus į ieškovės sąskaitą, 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesiais sumokėjo 270 Eur grynaisiais). Ieškovė N. J. taip pat prašo priteisti ir 2000 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Nustačius, jog šalys nebegyvena nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, atsakovas nepateikė įrodymų, jog prašomu laikotarpiu būtų mokėjęs išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas iš esmės tenkinamas, tačiau nustatant išlaikymo įsiskolinimą atsižvelgiama į teismo sprendimu nustatytą atsakovui teikti išlaikymo dydį (priteisiamas 1000 Eur įsiskolinimą, 4 mėn. x 250 Eur).
Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo. Remiantis CK 3.72 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. To paties CK 3.72 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ir sveikatos. Ieškovė Ž. J. pateikė įrodymus, jog dėl sveikatos būklės yra iš dalies darbinga, jai dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo (diagnozės kodas pagal TLK-10-AM F33.2), stuburo stenozės (kodas M48.06), juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (kodas M51.1) nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 24 d. pakartotinai nustatytas 45 % darbingumo lygis, ji negali dirbti keliant krovinius, sveriančius daugiau nei 10 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniais priverstinius liemens palenkimais (30-31 b. l.), be to, augina bendrą savo ir atsakovo nepilnametį vaiką, ieškovės faktines pajamas sudaro 99,69 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, turto, išskyrus nekilnojamojo turto, kuriame gyvena, dalį, neturi. Todėl pripažįstama, jog ieškovė įrodė, kad jai išlaikymas yra reikalingas, atsakovas Ž. J. šių įrodymų nepaneigė. Ieškovė N. J. nepateikė įrodymų dėl išlaikymo dydžio. Remiantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria remiasi ieškovė, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 400 Eur (Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Tačiau pripažįstama, kad CK 6.461 straipsnio 2 dalis taikoma išlaikymo iki gyvos galvos teisiniams santykiams, tai yra santykiams, paprastai atsirandantiems tarp paramą teikiančių asmenų, turintiems tam tikrą materialinį suinteresuotumą, ir asmenų, kuriems yra reikalinga pagalba dėl amžiaus, ligos ar kitų objektyvių aplinkybių, kurių paramos reikalaujantis asmuo negali objektyviai įgyvendinti ir ta padėtis nesikeis ateityje, tokiems asmenims paprastai paramos dydis yra didesnis (slaugos, priežiūros, kitos išlaidos patenkinti specialius poreikius), ir nustatinėjant išlaikymo dydį buvusiam sutuoktiniui remtis juo besąlygiškai nėra pagrindo. Tuo labiau, jog ieškovė yra iš dalies darbinga, ji, nors ir ribotai, turi galimybes dalyvauti ir darbo rinkoje (yra registruota Lietuvos užimtumo tarnyboje) bei prisidėti prie savęs išlaikymo, gauna ir netekto darbingumo pašalpą, teismas nustato 100 Eur išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kurias atsakovas Ž. J. privalo teikti nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki ieškovės gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalims išaiškinama, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, į kurias atsižvelgta priteisiant išlaikymą ieškovei, bet kuris iš sutuoktinių turi gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą (CK 3.72 straipsnio 11 dalis).
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį, jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų suma). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo: bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – 20 000 Eur vertės gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), jam įsigyti su kredito unija „Kupiškėnų taupa“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią 2018 m. lapkričio 25 d. įsipareigojimų suma yra 14871,42 Eur, bei 2500 Eur vertės UAB „Karimita“ akcijų. Šalys civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad kilnojamąjį turtą pasidalino gera valia, jis nedalinamas. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje reglamentuoja, jog teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Formaliai galima konstatuoti, jog, įvertinus ieškovės sveikatos būklę, į tai, jog su ja po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikas, dalinant turtą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau taip pat nustatyta, jog šalių santuokoje įgytam nekilnojamam turtui yra nustatyta hipoteka, kuria užtikrinami įsipareigojimai trečiajam asmeniui kredito unijai „Kupiškėnų taupa“, įsiskolinimo dydis 2018 m. lapkričio 25 d. buvo 14871,42 Eur, arba 74 % viso nekilnojamojo turto vertės, ieškovė realių galimybių atsakovui išmokėti 1282,15 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią realią didesnę turto dalį, jeigu būtų priteisiama ¾ nekilnojamojo turto (20000 – 14871,42 = 5128,58 Eur; (5128,58 x ¾) – (5128,58 x ½) = 1282,15 Eur) ir viena mokėti didesnes įmokas kredito įstaigai už jai po santuokos nutraukimo tenkančią turto dalį (po 72 Eur, jeigu būtų priteista ¾ nekilnojamojo turto dalis), neturi, todėl šalims nekilnojamasis turtas dalinamas lygiomis dalimis, po ½, o ne tuo būdu, kurį yra nurodžiusi ieškovė N. J. patikslintame ieškinyje, tuo labiau, jog ieškovė UA „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, kuria remiasi siūlydama padalinti nekilnojamąjį turtą proporcingai jai priklausančios kompensacijos už atsakovui atitenkančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, neįrodė. Kadangi šalys šį nekilnojamąjį turtą įsigijo santuokoje, jam įgyti 2016 m. spalio 21 d. ieškovė N. J. ir Ž. J. su kredito unija „Kupiškėnų taupa“ sudarė būsto paskolos sutartį, šia sutartimi tiek ieškovė, tiek atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, ši prievolė po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis). Įvertinęs, kad nekilnojamasis turtas, kuriam įgyti buvo sudaryta minėta kredito sutartis, po santuokos nutraukimo atitenka šalims po ½ dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką bei padalindamas turtą šalims išaiškina, kad paskolą (kredito ir palūkanų grąžinimą) pagal šalių ir trečiojo asmens sudarytą grafiką vykdo ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, šalis, įvykdžiusi viena įsipareigojimus už kitą šalį, turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti tai, ką jis įvykdė už kitą bendraskolį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Šalių santuokoje įgytos 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, atsižvelgus į tą aplinkybę, jog atsakovas Ž. J. yra vienintelis šios bendrovės akcininkas ir vadovas, ieškovė šios bendrovės veikloje nedalyvavo, priteisiamos atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiama 1250 Eur dydžio kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 82 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 99 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (tenkinta 55 % reikalavimų (50 % - dėl santuokos nutraukimo, 0 % - neturtinės žalos atlyginimo, 100 % - vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 100 % - bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 50 % - išlaikymo vaikui priteisimo, 33 % - išlaikymo ieškovei priteisimo, 65 % - turto padalinimo) valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 233,85 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-01-09 sprendimą bei pagal pateiktą 2018-11-14 pažymą (177 b. l.), 217,50 Eur žyminio mokesčio (37,50 Eur (už reikalavimą nutraukti santuoką) + 67,50 Eur (už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui) + 27 Eur (už išlaikymą ieškovei) + 85,5 Eur (už priteistą turtą, atmetus nuo priteistos nekilnojamojo turto dalies įsipareigojimų kredito unijai dydį)) ir 1,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2018-11-29 pažyma).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei 259, 260, 263 – 265, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – J. ir J.
Nepilnamečio vaiko A. J., g. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnaus A. J., g. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat iš atsakovo Ž. J. nepilnamečiam vaikui A. J. priteisti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio įsiskolinimą už 2018 m. sausio – balandžio mėnesius. Nustatyti, jog lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarko vaiko motina N. J.
Nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas Ž. J. dalyvaus vaiko A. J. auklėjime ir bendraus su juo ne rečiau kaip du kartus per savaitę, susitikimų laiką, trukmę ir vietą kaskart suderindamas žodžiu su vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus.
Priteisti iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 18 d. iki ieškovės N. J. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:
- ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:
- ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančių (duomenys neskelbtini);
- 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų.
Priteisti ieškovei N. J. iš atsakovo Ž. J. 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją už atsakovui Ž. J. po santuokos nutraukimo atitenkantį didesnę turto dalį.
Pripažinti, kad visos paskolos gavėjų prievolės pagal ieškovės N. J. bei atsakovo Ž. J. ir kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ 2016 m. spalio 21 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui A. J. ir dėl išlaikymo priteisimo ieškovei N. J. nukreipti skubiam vykdymui, į vaikui priteistą išlaikymą nuo 2018 m. liepos 1 d. įskaityti atsakovo Ž. J. po 2018 m. liepos 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos sumokėtas lėšas sūnui A. J. išlaikyti.
Priteisti iš atsakovo Ž. J. valstybės naudai 233,85 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 85 ct) dydžio ieškovės atstovavimo išlaidas, 217,50 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 50 ct) dydžio žyminį mokestį ir 1,85 Eur (vieną eurą 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660 (žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusiosioms su procesinių dokumentų įteikimu), įmokos kodas 5630 (atstovavimo išlaidoms)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.