Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1014-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-26
Bylos Nr.
2A-1014-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
UAB „HUAN YU“
Atsakovas
UADB „Seesam Lietuva“
Kategorijos
  • 73.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1014-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 73.2.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Neringos Švedienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Anatolijui Burinskui,atsakovo atstovui Vaidotui Kilkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „HUAN YU“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „HUAN YU“ ieškinį atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „HUAN YU“ 2008-06-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 6942,46 Lt draudimo išmokos, 408,22 Lt delspinigių ir 210 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2007-06-12 atsakovas apdraudė ieškovo automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) nuo visų draudiminių įvykių. Ieškovas sumokėjo 1826 Lt draudimo įmoką. Draudimo polisas galiojo iki 2008-06-12. Apdraustasis automobilis 2007-12-07 automobilių stovėjimo aikštelėje buvo rastas apgadintas, apie draudiminį įvykį pranešta policijai ir atsakovui. Transporto priemonė buvo pateikta apžiūrėti atsakovui ir sudaryta 6942,42 Lt remonto darbų sąmata. Klaipėdos miesto VPK Eismo priežiūros skyrius 2007-12-11 nutarimu atsisakė pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą, nes nenustatė asmens, apgadinusio stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį. Atsakovas išmokėti draudimo išmoką atsisakė, o 2008-02-08 raštu, remdamasis Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr.006 (toliau - Taisyklės) 8.1.21 punktu, įvykį pripažino nedraudiminiu. Atsakovas nenurodė jokių ieškovo tyčios ar duomenų klastojimo faktų. Pagal LR Draudimo įstatymo 19 straipsnį, įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovas per 30 dienų, t.y. ne vėliau kaip iki 2008-01-07 turėjo išmokėti draudimo išmoką ir nuo nurodytos dienos iki ieškinio padavimo turi mokėti 0,04 procentų dydžio delspinigius už 147 dienas, viso 408,22 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip neįrodytą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas pranešė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva rastą apgadintą automobilį, galėjo nuslėpti ieškovui nepalankias tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, dėl ko, remiantis Taisyklių 8.1.21 punktu, atsakovas įvykį pripažino nedraudiminiu ir nutarė neišmokėti draudimo išmokos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo pateiktą 2009-03-17 specialisto išvadą MV 2009-04, konstatavo, jog apdraustojo automobilio sugadinimai nebūdingi atvejui, jei į stovintį aikštelėje automobilį atsitrenktų kita transporto priemonė, taip kaip nurodo ieškovas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas nenurodė tikrųjų eismo įvykio aplinkybių ir tuo pažeidė Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.4 punktą, įpareigojantį draudėją, atsitikus draudiminiam įvykiui, atskleisti draudikui visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio aplinkybėms, pasekmėms, žalos dydžiui bei draudimo išmokai atlyginti. Atsižvelgęs į CK 6.158 straipsnio, 6.38 straipsnio 3 dalies reikalavimus, teismas laikė, kad ieškovo nurodytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka automobilio apgadinimų padarymo mechanizmo, kas vertintina duomenų apie įvykį klastojimu, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką. Vadovaudamasis Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.13 punkto, 7.3.1.4 punkto reikalavimais, LR Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju draudikas pilnai ištyrė ir motyvavo 2007-12-13 sprendimą, todėl Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr.006 8.1.21 punkto pagrindu pagrįstai įvykį pripažino nedraudiminiu ir nutarė neišmokėti draudimo išmokos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „HUAN YU“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, įrodymus aiškino nesivadovaudamas CPK reikalavimais, draudimo taisykles aiškino išplėstinai. Atsakovas apdraudė ieškovo automobilį Toyota Corolla draudimu nuo visų draudiminių įvykių ir draudimo poliso galiojimo metu automobilis buvo rastas aikštelėje apgadintas. Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius 2007-12-11 nutarimu atsisakė pradėti administracinės bylos teiseną dėl 2007-12-07 eismo įvykio, nes nepavyko nustatyti automobilio, pasišalinusio iš įvykio vietos ir įvykio kaltininko. Šis nutarimas yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris atsakovo nebuvo apskųstas ar nuginčytas, todėl yra galiojantis. Šiuo nutarimu ir kitais įrodymais nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas aikštelėje. Ieškovas pranešė atsakovui apie įvykį, todėl nepažeidė draudimo taisyklių Nr.006 8.1.21 punkto reikalavimų. Kadangi automobilis draustas nuo visų draudiminių įvykių, taip pat ir nuo trečiųjų asmenų veikos, todėl įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudiminę išmoką. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad ieškovas tyčia sugadino automobilį ar suklastojo duomenis. Teismas vadovavosi atsakovo pateikta specialisto išvada, kurioje tik spėjama apie automobilio apgadinimus ir kuri gauta ne CPK nustatyta tvarka. Prasidėjus teisminiam nagrinėjimui tik teismas turėjo teisę paskirti ekspertizę, suderinęs su šalimis pateikti klausimus ekspertams. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas negalėjo būti apklausiamas, kadangi įvykio aplinkybės jam nebuvo žinomos, jis nematė įvykio vietos ir sugadinto automobilio. Teismas, pritrūkęs įrodymų, nesiėmė iniciatyvos pačiam rinkti įrodymus, taip pat teismas nevertino ir nepasisakė dėl policijos nutarime pateiktų duomenų ir aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2007-12-07 įvykis pripažintinas nedraudiminiu, nes automobilio Toyota Corolla sugadinimai negalėjo būti padaryti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, teismų praktika, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, padarė teisingą išvadą, kadangi ieškovas nenurodė tikrųjų eismo įvykio aplinkybių, tuo pažeidė Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.4 punktą. Vadovaujantis Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.13 punkto ir 7.3.1.4 punkto reikalavimais, atsakovas turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas – prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu ir draudiko (atsakovo) prievolės draudėjui (ieškovui) išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjui dėl jam priklausančios transporto priemonės apgadinimo. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Vadinasi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.). Kai draudėjas teigia, jog įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog draudikas (atsakovas) įrodė, kad eismo įvykis, iš kurio ieškovas kildina reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas draudiminiu, dėl to draudikui neatsirado prievolės mokėti draudimo išmoką. Ieškovas apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas įrodymus vertino nesivadovaudamas CPK reikalavimais, draudimo taisykles aiškino išplėstinai. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi: byloje esančia 2009-03-17 specialisto išvada MV 2009-04 (b.l. 94-98), kurioje nurodyta, jog toks automobilio Toyota Corolla apgadinimas nebūdingas ieškovo nurodytoms aplinkybėms, arba kad automobilis galėjo būti apgadintas kitoje vietoje; liudytoju apklausto specialisto V. M. , kuris patvirtino aukščiau nurodytą išvadą, paaiškinimais (b.l. 120-121); liudytoju apklausto UADB „Seesam Lietuva“ žalų vyr. eksperto V. B. parodymais (b.l. 87-89), kad automobilio sugadinimai būdingi judančiam, o ne stovinčiam automobiliui; Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pateikta eismo įvykio medžiaga (b.l. 102-106), kitais byloje esančiais įrodymais, todėl apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas priėmė sprendimą, remdamasis tik viena specialisto išvada. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas negalėjo priimti tokios išvados, nes ji pateikta ne CPK nustatyta tvarka, kadangi į ekspertą kreipėsi atsakovas, o ne teismas, klausimai ekspertui nebuvo suderinti su šalimis.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis (CPK 177 str. 2 d.). Specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, nepaisant jo išvados mokslinio tiriamojo pobūdžio, nors ir nėra eksperto išvada CPK 177 straipsnio 2 dalies ir 212 straipsnio prasme, tačiau yra rašytinis įrodymas, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimas Nr.51, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Remdamasis minimu rašytiniu įrodymu (ekspertinio tyrimo metu gautais duomenimis), liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas teisiškai pagrįstai sprendė, kad neįrodytas ieškovo nurodytos žalos ir 2007 m. gruodžio 7 d. eismo įvykio priežastinis ryšys, dėl to ieškovo nurodytas eismo įvykis negali būti pripažintas draudiminiu. Nesant nustatyto draudiminio įvykio, neatsiranda draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką (CK 6.987 str.).

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino ir nesirėmė policijos nutarime pateiktų duomenų ir aplinkybių, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ištirti ir įvertinti kartu su kitais įrodymais ir šie duomenys bei ieškovo atstovo A. B. paaiškinimai policijai (b.l. 44), kurie prieštaravo objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Dėl to nurodytais duomenimis teismas pagrįstai nesirėmė.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas sprendime laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių (CPK 176-185 str.) bei ištyręs įrodymų visetą pagrįstai sprendė, kad bylos įrodymais nepatvirtintas draudiminio įvykio buvimas, todėl teisingai atmetė ieškinį kaip neįrodytą, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina 7,10 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB “HUAN YU” (kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 7 (septynis) litus 10 centų pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjos Rasa GudžiūnienėNeringa Švedienė