Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-02 · Civilinė byla Nr. e2S-606-260/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
e2S-606-260/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00183-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Malis“
Ieškovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-606-260/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00183-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3742-1026/2021 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Malis“ dėl automobilių remonto rangos sutarčių nutraukimo, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. 2021 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Malis“, kuriame prašė teismo: 1) nutraukti 2018 m. birželio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto rangos sutartį, įpareigojant atsakovę automobilį grąžinti per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) nutraukti 2018 m. liepos 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto rangos sutartį, įpareigojant atsakovę automobilį grąžinti per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovės UAB ,,Malis” patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), esančių automobilių (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) areštą, areštuoto turto saugotoju paskiriant ieškovą.

3. Ieškovas prašyme nurodė, kad ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovė gali perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į ginčo turtą ar iš esmės sumažinti jo vertę. Ieškovas atsakovės nesąžiningumą grindė jos vengimu vykdyti teisėtai sudarytas sutartis. Atsakovė ieškovo reikalavimu negrąžino ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, tikėtinai turėdama tikslą šį turtą realizuoti kitiems asmenims, nors šio turto nuosavybės teisės neabejotinai priklauso ieškovui. Be to nurodė, jog automobiliai laikui bėgant ženkliai nuvertėja, kas laikytina grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ginčo turtas šiuo metu yra atsakovės žinioje, atsakovė vieną automobilį priklausantį ieškovui jau perleido kitiems asmenims, todėl akivaizdu, kad tokie atsakovės veiksmai neabejotinai sukeltų grėsmę būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymo sėkmingumui. Laikė, jog ieškovas turėtų būti paskirtas turto saugotoju, kadangi automobiliai priklauso ieškovui, o atsakovei trukdant jam priklausantį turtą pasiimti, atsakovės žinioje esantys automobiliai gali būti netinkamai saugomi, jie gali būti pagrobti, paslėpti, perleisti kitiems asmenimis, be to, šis turtas greitai nuvertėja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovės UAB ,,Malis” patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), esančius automobilius (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), areštuoto turto saugotoju paskiriant ieškovą. Nurodė, kad nutartis vykdytina skubiai. Išaiškino atsakovei, kad ji atsako už teismo įpareigojimų nevykdymą nuo teismo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, išdėstė faktinės aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, todėl laikė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia nutraukti tarp jo ir atsakovės sudarytas transporto priemonių remonto rangos sutartis bei prašo įpareigoti atsakovę automobilius grąžinti ieškovui, kurių atsakovė pagal ieškovo pareikalavimą negrąžina, o vieną ieškovui priklausantį automobilį jau yra perleidusi kitiems asmenims, vertino, jog kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu byloje pareikštas ieškinys būtų patenkintas, t. y. nutrauktos tarp šalių sudarytos remonto rangos sutartys, atsirastų ieškovo teisė reikalauti grąžinti jam ginčo sutarčių dalyką. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad atsakovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos turint ieškovui priklausančias transporto priemones, nebūtų jokių kliūčių juos perleisti tretiesiems asmenims. Tokia situacija sąlygotų, kad būtų neįmanoma įvykdyti ieškovui palankaus teismo sprendimo, nes ieškovui nebūtų grąžinti automobiliai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčas tarp šalių kilo dėl kilnojamųjų daiktų remonto darbų nutraukimo ir automobilių grąžinimo, konstatavo, jog atsakovė gali imtis priemonių perleisti, paslėpti arba sunaikinti automobilį, todėl siekiant, kad šie daiktai būtų išsaugoti bei nebūtų pabloginta jų būklė, nekiltų kliūtys sklandžiam teismo sprendimo įvykdymui, sprendė, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iš esmės yra suinteresuotas rūpintis automobiliais, kadangi sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartis siekė juos įgyti nuosavybės teise, laikė, kad ginčo automobilių saugojimas ieškovo dispozicijoje, remiantis proporcingumo ir teisingumo principais, potencialiai atitinka šalių teises ir interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Malis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

7. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais :

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne tik nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo ieškinys yra prima facie (lot. preliminariai) pagrįstas, bet ir nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti 2018 m. birželio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini) remonto rangos sutartį, įpareigojant atsakovę automobilį grąžinti per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bei nutraukti 2018 m. liepos 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini) remonto rangos sutartį, įpareigojant atsakovę automobilį grąžinti per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl akivaizdu, jog taikyta laikinoji apsaugos priemonė iš esmės sutampa su vienu iš ieškinio reikalavimu, t. y. teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėjęs ginčo iš esmės, nežinodamas atsakovo atsikirtimų į ieškinio reikalavimus, nesant atsakovo pateiktų įrodymų, paneigiančių ieškinio pagrįstumą, skundžiama nutartimi patenkino vieną iš ieškinio reikalavimų – įpareigojo atsakovą ieškovui grąžinti automobilius. Tokia situacija paneigia teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (lot. faktiškai susiklosčiusios) padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas, dėl ko neegzistuoja viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovo ieškinyje dėstoma pozicija neatitinka tikrovės, ką patvirtina paties ieškovo veiksmai. Ieškovas nurodo neva automobilius iš atsakovės nusipirko 2018 m. vasarą ir susitarė dėl jų remonto, tačiau nenurodo, kurią dalį iš Automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytų pinigų sumų (18 000 Eur – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, 25 000 Eur – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina) sudarė mokestis už perkamą automobilį, o kurią – mokestis už remonto paslaugas. Jeigu šalys iš tiesų būtų susitarusios dėl remonto paslaugų atlikimo, tai ieškovas, teigdamas, kad už minėtą paslaugą yra sumokėjęs ir ji nėra atlikta – reikalautų kainos dalies grąžinimo. Tokio reikalavimo nereikšdamas ieškovas tik patvirtina faktą, kad iš tiesų jokios žodinės rangos sutarties, sudarytos su atsakove nebuvo. UAB „Malis“ nėra gavusi jokių piniginių lėšų iš ieškovo, ieškinyje nurodytos transporto priemonės yra atsakovės įsigytos ir įmonės balanse fiksuotos kaip atsakovės nuosavybė, įrašus apie automobilių remontą ir pinigų gavimą Automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse atliko M. Z., kuriam nebuvo suteikti įgaliojimai įsipareigoti automobilius remontuoti. Atsakovei nebuvo žinomas faktas apie tokių sutarčių egzistavimą. Byloje ketinama reikšti priešieškinį, reikalaujant 2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. liepos 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Pats ieškovas pateikia duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – 2020 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog M. Z. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, jog automobilių pirkimo-pardavimo sutartys yra formalios, kaip užstatas už ieškovo M. Z., bet ne UAB „Malis“ paskolintus pinigus (prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodoma: „įvertinus visus byloje surinktus duomenis, aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagrįstai manytina, jog M. Z. nurodytos aplinkybės yra teisingos. Byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad M. Z. atstovaujant UAB „Malis“ parduotas automobilis (duomenys neskelbtini), o taipogi ir kiti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti trys automobiliai, buvo ir yra svetimas, J. G. priklausantis turtas“). Faktą, jog sutartys buvo fiktyvios ir jomis iš tiesų nebuvo siekiama sukurti pirkimo-pardavimo teisinių santykių patvirtina paties ieškovo neveikimas net dvejus su puse metų nesiimant jokių veiksmų dėl automobilių remonto ar jų grąžinimo.

2.2. Ieškovas neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, dėl ko ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalėjo būti atmestas. Iš tiesų ne atsakovė yra nesąžininga, o pats ieškovas elgiasi visiškai nesąžiningai, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovas atsakovės nesąžiningumą tapatina su jos darbuotojo M. Z. nesąžiningumu, kurį neva patvirtina pradėtas ikiteisminis tyrimas minėto fizinio asmens atžvilgiu. Akivaizdu, jog tai yra du skirtingi asmenys, dėl ko ieškovo nurodyti motyvai apie M. Z. nesąžiningumą jokiais būdais negali patvirtinti jo teiginio neva nesąžininga yra ir atsakovė, kuri siekia paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo transporto priemones. Atsakovei net nebuvo žinomos aplinkybės apie ieškinyje nurodytas automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, į UAB „Malis“ ieškovas nė karto nesikreipė dėl automobilių remonto ar kažkokių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas atsakovės menamą nesąžiningumą įrodinėja deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie vieną iš bendrovės darbuotojų, net nenurodydamas jokių konkrečių faktų apie pačios atsakovės nesąžiningus veiksmus.

Atsiliepimas

8. Ieškovas J. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsiliepime ieškovas nurodė šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis suformuota teismine praktika dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, pagrįstai sprendė, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas. Byloje reiškiamas reikalavimas nutraukti remonto rangos sutartis ir grąžinti automobilius jų savininkui, t. y. ieškovui. Reikalavimas kildinamas iš rangos teisinių santykių. Kartu su ieškiniu pateikiamos galiojančios automobilių pirkimo pardavimo sutartys, kuriose yra prierašai apie įsipareigojimą atlikti automobilių remontą, automobilių fotonuotraukos, duomenys iš ikiteisminio tyrimo. Šie duomenys sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui, preliminariai įvertinus ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, spręsti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybėms dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti nagrinėjamos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas su tuometiniu atsakovės vadovu M. Z. 2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. liepos 4 d. sudarė Transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartis, kurių pagrindu įsigijo daužtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei daužtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarčių kitose pusėse atsakovės įgaliotas asmuo M. Z. padarė prierašus, kuriais patvirtino apie piniginių lėšų už remonto paslaugas gavimą, kartu nurodydamas terminus, kad automobilis (duomenys neskelbtini) turi būti suremontuotas iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., o (duomenys neskelbtini) - iki 2018 m. liepos 31 d. M. Z. buvo tuometinis atsakovės vadovas, ieškovo duomenimis jis visada buvo ir atsakovės akcininkas (šias aplinkybes teismas nesunkiai gali pasitikrinti VĮ Registro centro duomenyse), todėl neabejotinai turėjo teisę pasirašyti ginčo galiojančias sutartis. Atsakovei manant, kad sutartys sudarytos viršijant įgaliojimus ar dar kažkokiu būdu nėra teisėtos, jos turi būti nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Be to, vien ta aplinkybė, kad atsakovė teigia, jog ketina reikšti priešieškinį siekdama nuginčyti M. Z. sudarytas turto pirkimo pardavimo sutartis, kadangi esą M. Z. neturėjo įgaliojimų tokias sutartis sudaryti, vertintina ne kaip kitaip, kaip tik gynybinė atsakovės pozicija, kuri negali sąlygoti kitokio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimą šioje byloje. Ieškovas neigia buvus kažkokius kitokius santykius tarp šalių nei automobilių pirkimas pardavimas. Sutartys nebuvo fiktyvios, ieškovui nuosavybės teisės į automobilius buvo faktiškai perleistos, kadangi jam kartu su pirkimo – pardavimo sutartimis buvo perduoti ir automobilių nuosavybės dokumentai – vokiški registracijos liudijimai. Nors ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus apmokėti tiek už automobilius, tiek ir už remonto darbus (tą liudija atžymos kitoje sutarčių pusėje), automobiliai nustatytais terminais suremontuoti ir ieškovui grąžinti nebuvo. Ieškovo raginimu automobiliai nėra grąžinami iki šiol, net ir pareiškus ieškinį teisme, o ieškovas į autoservisą nėra įleidžiamas. Ieškovas ilgą laiką nuolat domėjosi, teiravosi dėl įsipareigojimų vykdymo tiek telefonu, tiek žodžiu atvykęs, o vėliau ir registruotu laišku kreipėsi į atsakovę. Ieškovui į jo pastangas atgauti savo turtą buvo pateikiami tik pasiteisinimai, esą negaunama reikiamų detalių arba gaunamos netinkamos, arba nėra laisvų meistrų šiuo metu, arba bendrovė neturi pinigų remontui.

4.2. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (turto areštas) buvo būtinas, siekiant išsaugoti patį ginčo objektą, t. y. užtikrinant ginčo šalių status quo (lot. faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą). Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoto turto saugotoju paskyręs ieškovą, išsprendė ieškinį iš esmės. Atsakovė netinkamai aiškina turto saugotojo paskyrimo institutą, kuriuo turtas patikimas laikinai saugoti vienai iš šalių iki bus išspręstas ginčas, painiodama šią sąvoką su turto perdavimu sprendimu, kuriuo galutinai išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas. Tam, kad pagrįsti aplinkybę, kad turto saugotoju šiuo atveju turi būti paskirtas būtent ieškovas, dar ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovas turi neabejotiną prašomų išreikalauti automobilių nuosavybės teisę pagal galiojančias ir nenuginčytas pirkimo pardavimo sutartis, pasirašytas su atsakovę atstovavusiu jos direktoriumi. Taip pat yra neginčijami įrodymai apie atsakovės trukdymą ieškovui priklausantį turtą pasiimti, todėl pritaikius turto areštą saugotoju paskirti ieškovą yra racionalu, nes atsakovės žinioje esantys automobiliai gali būti netinkamai saugomi, gali būti menkinama jų vertė, jie gali būti pagrobti, paslėpti, perleisti kitiems asmenimis. Nurodytas aplinkybes, kaip grėsmę, pagrindžia jau atlikti atsakovės veiksmai perleidžiant ir slepiant ginčo turtą. Todėl, siekiant išvengti dar didesnės žalos, kas gali sąlygoti nuostolius ar naujus teisinius ginčus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštuoto turto saugotoju paskyrė ieškovą. Tarp šalių kilęs ginčas nėra išspręstas iš esmės. Ieškovas neketina ginčo turtą naudoti ar perleisti, ir toks tikslas, priešingai nei teigia atsakovė, net negalėtų būti įgyvendintas pasinaudojant turto saugotojo statusu. Atitinkamai paskirtam turto saugotojui kyla atsakomybė dėl turto neišsaugojimo. Paskyrus turto saugotoją, turtas tiesiog perduodamas saugoti ieškovui, kurio nuosavybės teisė į šį turtą nėra nuginčyta, šis sprendimas yra laikinas, t. y. iki kol bus galutinai išspręstas ginčas dėl turto tarp šalių. Todėl negalima teigti, kad turtą perdavus saugoti ieškovui, ginčas skundžiama nutartimi yra išspręstas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

14. Taigi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl automobilių remonto rangos sutarčių nutraukimo. Ieškinio reikalavimus grindžia argumentais, kad atsakovė vengia vykdyti teisėtai sudarytas sutartis bei ieškovo reikalavimu negrąžina ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, tikėtinai turėdama tikslą šį turtą realizuoti kitiems asmenims, nors šio turto nuosavybės teisės neabejotinai priklauso ieškovui. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jo manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes.

16. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, neturi reikšmės vertinant nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio tikėtiną pagrįstumą, kadangi skunde nurodomi argumentai iš esmės susiję su pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti iš esmės nagrinėjama. Dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, kuriais atsakovė siekia paneigti pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako ir jų nevertina, kadangi į šį klausimą bus atsakyta išsprendus bylą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu.

17. Vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

18. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės patalpose esančius ginčo automobilius, areštuoto turto saugotoju paskiriant ieškovą.

19. Sprendžiant dėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – arešto ginčo automobiliams taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu svarbu yra tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra prašoma nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės 2018 m. birželio 28 d. sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto rangos sutartį, įpareigojant atsakovę automobilį grąžinti per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir 2018 m. liepos 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto rangos sutartį, įpareigojant atsakovę automobilį grąžinti per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriomis ieškovo teigimu ginčo turtas buvo perduotas atsakovei. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Vien aplinkybė, jog turtas, perduotas jį suremontuoti, atsakovas jo negrąžina, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus.

21. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštuoto turto saugotoju paskirdamas ieškovą patenkino vieną iš ieškinio reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad skundžiama nutartimi ieškovas paskirtas turto saugotoju, ir kad į bylą nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog turto saugotoju paskirtas ieškovas negali užtikrinti turto saugotojo funkcijos. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui vertinti, jog ieškovas, būdamas ginčo turto saugotoju, netinkamai vykdys turto saugotojo funkcijas.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs tik atsakovo atskirąjį skundą, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą palieka spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis