Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darstamas“ bankroto administratoriui D. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darstamas“ ieškinį atsakovui K. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės B UAB „Darstamas“ ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo 1431,38 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2018 m. gruodžio 20 d. teisme gautas atsakovo K. N. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovės B UAB „Darstamas“ atstovas bankroto administratorius nurodė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą bei gavus buhalterius dokumentus, nustatyta, kad tarp įmonėje esančių debitorinių skolų taip pat yra ir K. N. debitorinė skola ir administratorius gindamas visų kreditorių interesus paruošė ir pateikė teismui ieškinį. Po bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad nėra atsiskaityta. Taip pat nėra duomenų, jog skola yra sumokėta. Šalis siejo draugiški santykiai, todėl taip ilgai nebuvo kreiptasi į teismą. Pretenziją siuntė 2018 m. vasario 6 d., išsiųsta vasario 7 d., o iki tol į teismą kreiptasi nebuvo.

Ieškinys atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnis 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad tarp ieškovės B UAB „Darstamas“ ir atsakovo K. N. 2004 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta statybų rangos sutartis Nr. 21, kuria rangovas – B UAB „Darstamas“ įsipareigojo atlikti vidaus ir išorės sienų mūrų darbus, perdangos įrengimą bei gegnių pastatymą užsakovo K. N. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Rangovas įsipareigojo atlikti darbus, o užsakovas tinkamai atsiskaityti pagal rangovo kiekvieną mėnesį pateiktą pažymą formą Nr. 3 (Statybos rangos Nr. 21, 3 punktas).

2005 m. sausio 3 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 (2004 m. lapkričio 5 d. sutarties Nr. 21 neatskiriamas priedas ir jos tąsa), kuriuo rangovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus ir išorės sienų mūro darbus, perdangos įrengimą virš I aukšto, gegnių pastatymą, stogo dangos įrengimą, vidaus ir išorės apdailos darbus, o užsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus per 15 dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo dienos (Papildomo susitarimo Nr. 1, 6.3. punktas). Rangovus darbus baigia 2006 m. gegužės 31 d. (Papildomas susitarimas 1, 4 punktas).

Byloje pateikta statybų rangos sutartis bei papildomas susitarimas patvirtina tarp šalių egzistavusius sutartinius santykius. Ieškovės atstovo teigimu tarp šalių buvo sudaryti žodiniai susitarimai, tačiau atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai tai paneigia. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu bei ieškinyje nurodė, kad 2018 m. vasario 7 d. atsakovui išsiuntė priminimą dėl skolos apmokėjimo. Kadangi šalis sieja draugiškai santykiai, ieškovė atsakovui vis primindavo apie susidariusios skolos apmokėjimą, tačiau atsakovui skolos neapmokėjus teko kreiptis į teismą. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis - materialiosios civilinės teisės institutas, tai - įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitu suinteresuotu asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimu teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK, 1.126 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus - šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos prioritetiškai nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis).

Ieškovės reikalavimui dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo šalims pasirašius Atliktų darbų aktus, Pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2006 m. balandžio mėnesį ir jų pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą, t. y. 2006-04-28, ir baigėsi 2016-04-28. B UAB „Darstamas“ bankroto administratorius pareiškė atsakovui raginimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo 2018-02-06, t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Įmonių bankroto įstatymas nenustato specialios ieškinio senaties termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos išieškant įmonės skolas. Ieškinys teismui pareikštas 2018-09-19, ieškovas nenurodė jokių pateisinamų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, nors ir prašė šį terminą atnaujinti, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2018 m. sausio 5 d., t. y. praėjus protingam ir įstatymo numatytam 10 metų senaties terminui. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu ieškinio senaties terminas netaikytinas, vien aplinkybė, kad ieškinį reiškia bankrutuojanti įmonė, tam nepakankama. Dėl šių aplinkybių, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmetamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas patyrė 440 Eur išlaidas už advokato pagalbą bei 38,00 Eur žyminio mokesčio, viso 478,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui K. N., gim. (duomenys neskelbtini), 478,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės B UAB „Darstamas“, j. a. k. 167368829, bankrotui administruoti skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.