- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-2432-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03796-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- L. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei M. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8979-1136/2024 nutraukta ieškovo L. P. (toliau – ir ieškovas) ir atsakovės M. P. (toliau – ir atsakovė) santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys sutarė, jog ieškovo bendravimo tvarka su dukra bus be apribojimų.
Šalies argumentai
2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8979-1136/2024 nustatytą ieškovo ir nepilnamečio vaiko F. P. bendravimo tvarką. Ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną ieškovo L. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, vadovaujantis kuria L. P. kas antrą savaitgalį pasiima dukrą penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. iš jos lankomos ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos, nelankant ugdymo įstaigos, ir pirmadienį nuo 7.30 val. iki 8.00 val. nuveža dukrą į jos lankomą ugdymo įstaigą, o nelankant ugdymo įstaigos, - sekmadienį 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą; kiekvieną savaitę antradienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos, nelankant ugdymo įstaigos, ir nuveža sekančią dieną (trečiadienį) dukrą į jos lankomą ugdymo įstaigą nuo 7.30 val. iki 8.00 val., o jai nelankant ugdymo įstaigos parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.00 val. iki 20.30 val.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė visokeriopai stengiasi neleisti ir neleidžia bei riboja bendravimo su dukra laiką, nuteikinėja dukrą prieš ieškovą, dažnai prie vaiko sukelia konfliktines situacijas. Atsižvelgiant į tai, kad toks atsakovės elgesys sąlygoja ieškovo ir dukros tarpusavio ryšio silpnėjimą, riboja dukters ir ieškovo teises bendrauti bei pareigas dalyvauti dukters auklėjime, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinas apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kadangi bendravimo tvarka yra nustatyta Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8979-l 136/2024. Pažymėjo, kad L. P. neįgyvendina savo teisių pagal teismo sprendimą ir su dukra nebendrauja. Pažymėjo, kad nustatant konkrečią laikiną bendravimo tvarką pirmiausia turi būti vertinami nepilnamečio vaiko teisėti interesai, vaiko amžius, prisirišimas prie tėvų, sveikatos būklė ir pan. F. P. yra trejų metų mažiaus, jautrus vaikas, prisirišęs prie mamos. 2025 m. birželio 5 d. buvo atliktas F. P. psichologinis įvertinimas. Nustatyta, kad mergaitė ilgisi tėčio, bet jai būtų geriau ir ramiau, jeigu susitikimai vyktų jos gyvenamojoje vietoje ar artimoje aplinkoje, netoliese esant mamai, miegant mergaitei jos gyvenamojoje aplinkoje, kur ji jaučiasi saugi. Šiuo metu L. P. deda minimalias pastangas užmegzti ryšį su vaiku, negeba pasirūpinti vaiko higiena, nesilaiko vaiko poilsio režimo, neturi vaiko auginimo ir priežiūros įgūdžių. Nurodo, kad teismui nusprendus, kad yra pagrindas taikyti laikinas apsaugos priemones, atsakovė prašo teismo nustatyti tokią L. P. bendravimo tvarką su dukra F. P.: L. P. su dukra F. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą šeštadienį 9 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką tą patį šeštadienį 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą, pasiimant dukrą sekmadienį 9.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką tą patį sekmadienį 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą; L. P. su dukra F. P. bendrauja kiekvieną savaitę antradienį, ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val., pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos nelankant ugdymo įstaigos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje nustatė laikiną atsakovo L. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, vadovaujantis kuria:
1) Metų lyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais L. P. pasiima vaiką iš mokymo/ugdymo įstaigos, lavinimo įstaigos po pamokų ar užsiėmimų ar iš jos gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;
2) Metų nelyginių savaičių savaitgaliais: penktadienį 17.00 val. pasiima F. P. iš jos gyvenamosios vietos arba mokymo/ugdymo įstaigos, lavinimo įstaigos po pamokų ar užsiėmimų ir metų lyginių savaičių pirmadienį (kuris seka po savaitgalinio bendravimo) nuveža vaiką nuo 7.30 val. iki 8.00 val. į jos lankomą ugdymo įstaigą, o nelankant ugdymo įstaigos, - sekmadienį 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą; tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
3) Metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, tėtis gali bendrauti telefonu ar per vaizdo skambutį su dukra, ne ilgiau kaip 15 min., tarp 18.00 ir 19.00 val.
6. Teismas nustatė, kad šalys gyvena skyriumi, tarpusavio konfliktai kyla dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimo vykdymo bei nuolatinių nesutarimų tarp tėvų dėl nenustatytos aiškios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė draustų ieškovui bendrauti su vaiku, pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pan., poreikis pakeisti nustatytą bendravimo tvarką iškilo iš esmės siekiant nustatyti konservatyvesnę, vaiko raidą atitinkančią tvarką, leidžiančią palaikyti ryšį su abiem tėvais, bet nepažeidžiant vaiko emocinio stabilumo. Atsižvelgęs į tai, kad nuolatiniai konfliktai kenkia nepilnamečio vaiko interesams, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką yra pagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad, nustačius laikiną bendravimo tvarką su vaiku, būtų pažeistos vieno iš tėvų ar nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, jog nepilnametis vaikas yra mažas, todėl šiuo metu reikalinga užtikrinti vaiko ryšį su abiem tėvais, suteikti galimybę abiem tėvams vaiku rūpintis vienodai, taip užtikrinant vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, jo gerovę ir apsaugą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė M. P. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezoliucijos 2-ą punktą ir nustatyti sekančią L. P. bendravimo su dukra F. P. kas antrą savaitgalį tvarką: L. P. su dukra F. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą šeštadienį 9 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką tą patį šeštadienį 20 val. į jos gyvenamąją vietą, pasiimant dukrą sekmadienį 9 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą tą patį sekmadienį 20 val. į jos gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo nustatytos laikinos apsaugos priemonės (nutarties rezoliucinės dalies 2 punktas) iš esmės neatitinka vaiko raidos, pažeidžia vaiko emocinį stabilumą, neužtikrinta ramaus, stabilaus bendravimo su tėvu. Kadangi teismo nutartis vykdoma skubiai, tai 2025 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d., esant nelyginių savaičių savaitgaliui, vyko ieškovo bendravimas su dukra. Ieškovui atvykus pasiimti dukros iš jos gyvenamosios vietos ir dukrai aiškiai reiškiant nenorą išvykti bendrauti su tėčiu, garsiai verkiant, emociškai išgyvenant ir stresuojant, ieškovas nesiėmė priemonių situaciją įvertinti vaiko interesų atžvilgiu, tačiau bet kokia kaina, siekė išvežti verkiantį vaiką, pažeidžiant vaiko emocinį stabilumą, sutrikdant ir pažeidžiant vaiko psichinę ir psichologinę būklę. Teismui teikiami garso įrašai, atlikti 2025 m. rugpjūčio 15 d., kuomet vaikas buvo pasiimamas iš gyvenamosios vietos, iš kurių matyti vaiko emocinė būklė, stresas, išgyvenimai, verksmas išsiskiriant su mama. Vaikas akivaizdžiai nebuvo nei nusiteikęs, nei pasirengęs bendravimui su tėčiu, juolab, tokiam ilgam net kelių nakvynių bendravimui. Vaikas verkė, kūkčiojo, prieštaravo, tačiau vaiko interesų ieškovas nepaisė. Atsakovė su vaiku 2025 m. rugpjūčio 15 d. negalėjo susisiekti telefonu dienos metu, susisiekė su dukra telefonu trumpam prieš miegą. 2025 m. rugpjūčio 16 d. L. P. ignoravo M. P. sms žinutes ir skambučius, tuomet M. P. nuvyko į L. P. namus apie 15 val., nes iki tol iš jo nesulaukė jokių žinių apie vaiką. Vėliau, 2025 m. rugpjūčio 16 d. susisiekus su vaiku, vaikas nurodė, jog nori grįžti pas mamą, nenori būti su tėčiu.
7.2. Teismui buvo pateikta teisės psichologės R. K.-K. išvada apie F. P. psichologinę būklę, jog galimai F. P. ištinkantys naktinio tiko ir verksmo priepuoliai yra susiję su buvimu kitoje aplinkoje su tėčiu. Tyrimo metu paaiškėjo, kad mergaitė ilgisi tėčio, bet jai būtų geriau ir ramiau, jeigu susitikimai vyktų jos gyvenamojoje vietoje ar artimoje aplinkoje, netoliese esant mamai. Atsižvelgiant į tai, kad po susitikimų su tėčiu F. pasireiškia naktiniai tikai, verksmo priepuoliai, rekomenduota susitikimus vykdyti mergaitei artimoje aplinkoje, netoliese esant mamai, miegant mergaitei jos gyvenamojoje aplinkoje, kur ji jaučiasi saugi. Atsakovė pastebėjo, kad naktiniai tikai ir verksmo priepuoliai F. pasireiškė po bendravimo su tėčiu. 2025 m. gegužės mėnesį susitikimų su tėčiu nevyko jo iniciatyva, tuomet naktiniai tiko ir verksmo priepuoliai nepasikartojo.
8. Atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – nustatytos ieškovo ir dukros bendravimo tvarkos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu (2025 m. rugpjūčio 21 d. DOK-43169) pateikė 4 garso įrašus.
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės pateiktus garso įrašus (2025 m. rugpjūčio 21 d. priedas prie atskirojo skundo DOK-3709) prijungia prie nagrinėjamos bylos.
Dėl vaiko laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje ir nustatė laikiną ieškovo L. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, vadovaujantis kuria:
1) Metų lyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais L. P. pasiima vaiką iš mokymo/ugdymo įstaigos, lavinimo įstaigos po pamokų ar užsiėmimų ar iš jos gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;
2) Metų nelyginių savaičių savaitgaliais: penktadienį 17.00 val. pasiima F. P. iš jos gyvenamosios vietos arba mokymo/ugdymo įstaigos, lavinimo įstaigos po pamokų ar užsiėmimų ir metų lyginių savaičių pirmadienį (kuris seka po savaitgalinio bendravimo) nuveža vaiką nuo 7.30 val. iki 8.00 val. į jos lankomą ugdymo įstaigą, o nelankant ugdymo įstaigos, - sekmadienį 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą; tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
3) Metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, tėtis gali bendrauti telefonu ar per vaizdo skambutį su dukra, ne ilgiau kaip 15 min., tarp 18.00 ir 19.00 val.
15. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyta bendravimo tvarka, prašo jį (2 punktą) pakeisti, nustatant ieškovo su dukra bendravimą kas antrą savaitgalį be nakvynių. Apeliantė nurodo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kenkia vaiko psichinei būsenai, sukelia vaikui nerimą, stresą, taip pat gali sukelti sunkias sveikatos sutrikimo diagnozes. Laikinas bendravimas šiuo konkrečiu atveju turi būti grindžiamas pereinamojo laikotarpio principu, kuomet iki teismo sprendimo priėmimo vaikas bendrauja su tėčiu be nakvynės, kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį, taip sumažinant vaikui stresą, pratinant vaiką prie naujos aplinkos tėčio namuose, nesukeliant vaikui kelių dienų ilgesio ir laukimo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas yra labai mažas (3 metų amžiaus), o trijų metų vaikams itin svarbus yra miego režimo pastovumas, emocinis saugumas ir aplinkos stabilumas. Byloje pateiktos psichologo rekomendacijos, kuriose nurodoma, kad vaikui po susitikimų su tėvu pasireiškia nerimo simptomai, todėl susitikimai rekomenduojami vaiko įprastoje, saugioje aplinkoje – gyvenamojoje vietoje, šalia mamos, be nakvynės kitur. Teismui atsakovė pateikė garso įrašus, atliktus 2025 m. rugpjūčio 15 d. ieškovui pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos. Iš garso įrašuose girdimas vaiko verksmas išsiskiriant su mama. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. išvadoje Dėl nepilnametės F. P. interesų taikant laikinąsias apsaugos priemones nurodoma, jog pateiktos psichologo rekomendacijos vaikui negalima ignoruoti, o neatsižvelgimas į jas prieštarautų vaiko emociniam saugumu.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju tikslinga būtų vaiko ir tėvo bendravimą savaitgaliais nustatyti be nakvynių, siekiant nepažeisti vaiko emocinio stabilumo, užtikrinti ramų ir stabilų bendravimą su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina tik tvarkos 2 punkto dalyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pakeisti ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo L. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos 2 punktą išdėstyti taip:
„2) Metų nelyginių savaičių savaitgaliais L. P. su dukra F. P. bendrauja: pasiimant dukrą šeštadienį 9 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką tą patį šeštadienį 20 val. į jos gyvenamąją vietą, pasiimant dukrą sekmadienį 9 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą tą patį sekmadienį 20 val. į jos gyvenamąją vietą.“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.