Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1043-1123/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-03-15
Bylos Nr.
e1-1043-1123/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05146-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
P. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1043-1123/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05146-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 51 MGL baudą ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams ir turto konfiskavimą – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1397 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. D., 2023 m. vasario 10 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais P. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir dėl to labai gailisi. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugui D. M.. D. M. jam automobilį paskolino, automobilį jis iš D. M. pasiėmė 2023 m. vasario 9 d. ryte, tikslaus laiko dabar neatsimena. Jis su D. M. kažkada kalbėjo dėl automobilio pirkimo, bet jis (P. D.) automobilio taip ir nenusipirko. 2023 m. vasario 9 d., apie 21.00 val. arba 22.00 val. jis važiavo pas pažįstamą, kuris gyvena netoli jo, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini). Su pažįstamu jis vartojo alkoholį, kurį jie vartojo automobilyje „Audi“. Jie išgėrė 0,5 litro talpos degtinės. Alkoholį jis vartojo maždaug nuo 21.00 val. ar 22.00 val. iki maždaug 01.00 val., po ko nusprendė grįžti namo. Pažįstamas išlipo iš automobilio ir nuėjo. Jis nežino, ar pažįstamas matė, kaip jis išvažiavo, jis mano, kad pažįstamas nematė, kad jis neblaivus išvažiavo. Nors jis jautėsi kažkiek apsvaigęs nuo alkoholio, bet pagalvojo, kad ramiai kiemais atvažiuos iki namų. Aplinkoje jis orientavosi, vairuoti galėjo, todėl ir nusprendė važiuoti. Jis supranta, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio yra administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Jį policijos pareigūnai sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Kai pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholį, jis iškart pasakė, kad vartojo. Jo blaivumą patikrino alkoholio matuokliu, su matuoklio parodymais jis sutinka. Vairuotojo teises jis gavo (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kur šiuo metu yra jo vairuotojo pažymėjimas. Jis vairuotojo pažymėjimą paskutinį kartą matė prieš savaitę, tuo metu, kai važiavo į užsienį. Vairuotojo pažymėjimo jis nesurado, dėl to jis parašė paaiškinimą. Jis dar kartą nori pažymėti, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Liudytojas P. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2023 m. vasario 10 d. jis dirbo kartu su vyresniuoju specialistu Ž. A. ir policijos rėmėju K. K.. Apie 01.00 val., važiuodami tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie pastebėjo, kaip automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir, pastebėjęs jų tarnybinį automobilį, staiga pasuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemus. Automobilio vairuotojas jiems sukėlė įtarimus, todėl jie įvažiavo į tą patį kiemą paskui vairuotoją. Jie pastebėjo, kaip automobilis sustojo. Vairuotojo buvo paprašyta parodyti asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, tačiau šis dokumentų nepateikė, vairuotojo duomenys buvo nustatyti pagal asmens kodą policijos duomenų bazėse. Bendraujant su vairuotoju, nuo šio sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas iškart prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš pusę valandos. Vairuotojui P. D. buvo nustatytas neblaivumas alkoholio matuokliu – pirmą kartą vairuotojas įpūtė 1,92 promilės, antrą kartą – 2,18 promilės. Su alkoholio matuoklio parodymais vairuotojas sutiko. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad automobilis nebuvo draustas civiline tvarka. Automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, vairuotojas sulaikytas. Vairavimo faktą matė jo kolegos ir jis (P. B.).

2023 m. vasario 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. D. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš pusvalandį. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 01.01 val. jam buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 01.23 val. jam buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas. Byloje esančiuose alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKA0022 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2022 m. lapkričio 21 d. patikros sertifikato Nr. 1752706 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, Nr. ARKA0022 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra D. M..

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant“ vidutinė kaina su PVM yra 1090 Eur.

Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis savo teises ir pareigas suprato. Jis pažįsta asmenį, vardu P. D., tai yra jo draugas ir kaimynas. Automobilis „Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam (D. M.). Automobiliu jis važinėja pats, tačiau 2023 m. vasario 9 d. ryte, tikslaus laiko nurodyti jis negali, jo draugas P. D. paprašė paskolinti minėtą automobilį, nesakė, dėl kokių priežasčių šiam automobilio reikia, o jis neklausė. Jis P. D. davė automobilio raktelius. Kai jis davė P. D. raktelius, šis buvo blaivus, ar bent jau jis nepastebėjo, kad P. D. būtų vartojęs alkoholio, jokio kvapo nuo pastarojo jis nejautė, P. D. elgėsi adekvačiai, jokių įtarimų jam nesukėlė. Kažkada su P. D. jis kalbėjosi dėl šito automobilio pardavimo, bet taip ir nesusitarė. Jis nežino, ką P. D. darė 2023 metų vasario 9 ir 10 dienomis, nežino ar P. D. nurodytomis dienomis vartojo alkoholinius gėrimus. Jie nebuvo susitarę, kada P. D. turi grąžinti šį automobilį, bet, aišku, tai turėjo įvykti per kažkokį neilgą laiko tarpą, nes, kaip jis minėjo, jis pats automobiliu važinėja. Jam 2023 m. vasario 10 d. paskambino P. D. ir pasakė, kad jo automobilis yra saugojimo aikštelėje, sakė, kad automobilį vairavo neblaivus ir sustabdė policija. Jis (D. M.) negalėjo žinoti, kad P. D. automobilį vairuos neblaivus. Automobilį iš saugojimo aikštelės jis atsiims pats.

Iš 2022 m. lapkričio 28 d. vairuotojų registro išrašo matyti, kad P. D. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas (duomenys neskelbtini) ir galioja iki (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad P. D., 2023 m. vasario 10 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija..

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino P. D. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, P. D. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2023 m. vasario 9 d., apie 21.00 ar 22.00 val. jis iš draugo D. M. pasiskolintu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pas pažįstamą, su kuriuo automobilyje vartojo alkoholį. Jie išgėrė 0,5 litro talpos degtinės. Alkoholį vartojo iki maždaug 01.00 val., po ko nusprendė grįžti namo. Pažįstamam išlipus ir nuėjus namo, jis (P. D.) nusprendė automobiliu važiuoti namo. Jį policijos pareigūnai sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Kai pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholį, jis iškart pasakė, kad vartojo. Jo blaivumą patikrino alkoholio matuokliu, su matuoklio parodymais jis sutinka. Tai, kad P. D. vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,92 promilės girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų P. B., D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis P. D. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, skirdamas bausmę P. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – šiuo metu nedirbantis, tačiau įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas vieną kartą, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, iki įvykio paskirtos baudos sumokėtos.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti kaltinamajam skiriant baudą, artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, P. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaičiuotinas P. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2023 m. vasario 10 d., nuo 01.25 val. iki 13.04 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad P. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, automobilį vairavo, be kita ko, ir gyvenamojo namo kieme, kur net ir nakties metu galėjo būti kitų asmenų, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo elgesio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga P. D. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad P. D. 2023 m. vasario 10 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu P. D. nuo 2022 m. vasario 10 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, P. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 10 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis P. D. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – D. M.. Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra minėto automobilio savininkas, automobilį P. D. paskolino 2023 m. vasario 9 d. ryte. 2023 m. vasario 10 d. jam paskambino P. D. ir pasakė, kad jo automobilis yra saugojimo aikštelėje, sakė, kad automobilį vairavo neblaivus ir sustabdė policija. Jis (D. M.) negalėjo žinoti, kad P. D. automobilį vairuos neblaivus, perduodamas automobilį nepastebėjo jokių požymių, kad P. D. būtų neblaivus. Taigi, iš liudytojo paaiškinimų, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 1090 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo P. D. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis P. D. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo P. D. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš P. D. išieškotina automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM, t.y. 1090 eurų.

Kaltinamajam P. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. D. paskirti 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į P. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 10 d., nuo 01.25 val. iki 13.04 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad jis nubaustas 48 MGL, tai yra 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų bauda.

Paskirti P. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. D. išieškoti automobilio „„Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1090 (vieną tūkstantį devyniasdešimt) eurų.

Kaltinamajam P. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti P. D., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė