Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. birželio 6 d. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 3R-207 (AG-152/01-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Komisiją pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.Pareiškėja teigė, kad Komisijos sprendimas neatitinka gero viešojo administravimo principo nuostatų, yra be motyvų bei prieštaringas. Pareiškėjos skundas nebuvo nagrinėtas iš esmės. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) bei Komisija neatliko veiksmų, priskirtų jų kompetencijai, neužtikrino žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, jų priežiūros ir kokybės kontrolės. Pareiškėjos nuomone, atsakovas vietoj to, kad maksimaliai atkurtų nuosavybės teises savininkams, veikė aplaidžiai ir nevykdė savo funkcijų, o Komisijos sprendimas dangsto padarytus teisės pažeidimus.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. 3IN-M-252-226 Tarnybai persiuntė nagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 18 d. skundą, kuriuo ji prašė: 1) atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės M. N. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (0,18 ha), grąžinant natūra miškų ūkio paskirties žemės sklypą 0,18 ha miško, 2) grąžinti pareiškėjai pinigus, sumokėtus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilija-6“ už atliktus pareiškėjai kartu su kitais bendraturčiais nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; 3) „permatuoti V. Č. ir G. V. žemės sklypus“, dalyvaujant pareiškėjai; 4) reikalavimas, kad „V. Č. grąžintų pareiškėjai jos valdas“. Tarnyba į pareiškėjos skundą atsakė 2015 m. kovo 19 d. raštu Nr. 1SS-619-(9.5.), kurį pareiškėja apskundė Komisijai. Komisija 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2R-90 4R-155 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes pastaroji skundu siekė išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, o tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini teisme, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą administracinėje byloje Nr. I-3149-171/2016, panaikino Komisijos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2R-90 4R-155 ir įpareigojo pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo. Komisija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos skundą bei skundžiamu 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 3R-207 (AG-152/01-2016) skundą atmetė. Atsakovo nuomone, šis sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas. Akcentuota, jog Tarnybos 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 3S-37 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,18 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,53 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3149-171/2016 konstatuota, kad pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos į visą jai priklausančią dalį, todėl pastaroji neginčijo ir neginčys priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises. Vadinasi, pirmu numeriu skunde pažymėtas reikalavimas yra išspręstas, todėl nebeaktualus. Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai pagal savo pobūdį kildinami iš privačių santykių, todėl jų įgyvendinimas, atsižvelgiant į šiuos santykius reguliuojančius teisės aktus, nepriskirtinas Tarnybos kompetencijai. Visi pareiškėjos skundo reikalavimai kildinami išskirtinai iš privačių asmenų konfliktinių santykių, t. y. pareiškėja nesutaria su savo giminaičiais dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos bei ribų nustatymo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 38-9352 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią K. N. valdytą nekilnojamojo turto dalį 3,05 ha žemės ir 1,25 ha miško grąžinant natūra 7,73 ha žemės ir 26,70 ha miško bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. 2003 m. gegužės 28 d. susitarimu bendraturčiai sutarė atidalyti žemės sklypus, iš jų suformuoti atskirus žemės sklypus bei juos įregistruoti. Alytaus apskrities viršininkas 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 38-1796ž minėto susitarimo pagrindu (atlikus preliminarus matavimus) patvirtino padalijimo būdu naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis. Kadangi sklypai buvo atidalyti ir naujai suformuoti atlikus preliminarius matavimus, šiuo metu nėra aiškios sklypų ribos ir todėl kyla nesutarimai tarp bendraturčių, o tai savo ruožtu lemia pareiškėjos sistemingą skundų rašymą, nes pastaroji siekia, kad ribos būtų nustatytos išskirtinai pagal jos pageidavimus. Gretimų sklypų savininkai negali atlikti kadastrinių matavimų, kadangi pareiškėja nesutinka suderinti bei pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Pareiškėja reikalauja, kad Tarnyba „permatuotų“ V. Č. ir G. V. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, o toks reikalavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, nesuderinamas su Tarnybos kompetencija, todėl pastaroji negali tokio prašymo realizuoti. Be to, žemės sklypuose, kuriuos dalinės nuosavybės teise valdo pareiškėja kartu su A. N., nėra nustatyta žemės sklypų naudojimosi tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundo dalis dėl A. N. dalinės nuosavybės teise su pastarąja valdomų žemės sklypų naudojimosi tvarkos ar atidalijimo natūra yra priskirtini teismo kompetencijai.Atsakovas tvirtino, jog Tarnyba tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtą kadastrinių matavimų darbų kontrolę, patikrinusi UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ matininkės Ž. G. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, konstatavo trūkumus, kuriuos nurodė ištaisyti. Aplinkybė, kad Ž. G. buvo panaikintas matininko kvalifikacijos pažymėjimas, savaime neįpareigoja Tarnybos nei grąžinti sumokėtus pinigus, nei atlikti kadastrinius matavimus ir suformuoti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylas (atlikti matininko funkcijas). Tarnyba nėra UAB „Vilija-6“ bei pareiškėjos sudarytos paslaugų teikimo sutarties šalis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti jai pinigus.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėja I. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimu, nes, jos nuomone, teismas nepasisakė dėl visų jos skundo argumentų, į bylą šalimi neįtraukė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos. Taip pat pažymėta, jog Tarnyba 2015 m. kovo 19 d. rašte Nr. 1SS-619-(9.5), pasisakydama dėl pareiškėjos dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo ir matininkės veiksmų, pareiškėjai nurodė, kad dėl matininko netinkamų veiksmų ir dėl to atsiradusių nuostolių ji gali kreiptis į teismą. Tačiau atsakovas privalėjo kontroliuoti ir veikti pagal savo kompetenciją, užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir atlikti jų priežiūrą, atlikti valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę priežiūrą ir kokybės kontrolę. Iš teisės pažeidimo – UAB „Vilija-6“ matininkės Ž. G. veiksmų – negali atsirasti teisė. Tarnybos Varėnos skyrius tikrinimo akte Nr. 03KAM-84349 pripažino, kad yra pakeista servituto vieta. Tačiau Tarnyba neatliko priežiūros ir šie trūkumai liko nepakeisti, teismas į tai neatsižvelgė.Pareiškėja 2016 m. gruodžio 9 d. papildomuose paaiškinimuose prašė nagrinėti bylą visa apimtimi, kad jos nurodyti žemės sklypai būtų „visi sutvarkyti teisiškai“, nusavinta jos tėvo namų valda būtų grąžinta, be kita ko, grąžinant natūrą seną brandų mišką arba jam lygiavertį, nes vietoj pareiškėjai priklausančios miško dalies jai buvo skirta apleista pieva, kuri niekam netinkama. Pareiškėja apžvelgia nuosavybės teisių atkūrimo metu valstybės institucijų atliktus veiksmus ir pabrėžia, jog ji nepritarė G. V. ir V. Č. pasirinktiems žemės sklypams. Pareiškėja teigia, jog Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 3.2-(V-1)-(1.37.130) ją privertė atlikti geodezinius matavimus. Ž. G. ne kartą prižadėjo atlikti reikiamus darbus, bet to nepadarė. Pareiškėja jai sumokėjo 3 800 Lt (1 100,56 Eur), bet darbai buvo atlikti tik už 600 Lt (173,77 Eur). Pareiškėja taip pat teigia, kad Komisija jos skundą atmetė jo nenagrinėjusi. Komisija turėjo pakviesti pareiškėjos nurodytų įmonių atstovus ir viską išsamiai išsiaiškinti, bet to nepadarė.Pareiškėja 2018 m. birželio 29 d. papildomuose paaiškinimuose apžvelgia nuosavybės teisių jai atikūrimo procesą. Pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas yra be motyvų. Teismo sprendimas galėtų būti laikomas teisėtu, jeigu jame būtų buvusios įvertintos tikrosios faktinės bylos aplinkybės, užfiksuoti pareiškėjos pasisakymai apie teisę į 0,18 ha ploto mišką. Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, tarp jų – archyvinių dokumentų iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (2006 m. kovo 30 d. pažyma Nr. R4-1314). Pareiškėja apžvelgia savo giminaičių elgesį su jos tėvams priklausiusiu turtu ir su ja, pažymėdama, jog A. N. prieš ją smurtavo. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti jai tinkamą sprendimą; 2) įpareigoti atsakovą atlikti matavimus; 3) panaikinti 2003 m. gegužės 28 d. susitarimą tarp bendratučių pareiškėjos, A. N., V. Č. ir G. V.; 4) išreikalauti iš Tarnybos Varėnos skyriaus V. Č. ir G. V. planus, siekiant patikrinti juose nustatytas ribines linijas; 5) apskaičiuoti G. V. ir V. Č. iškirstą pareiškėjai turinčio tekti miško dalį (kubais) ir juos įpareigoti pareiškėjai grąžinti medieną; 6) panaikinti Tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 3S-100, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės, 4 punktą, nes pareiškėja nesutinka su jame nustatytomis kainomis (dėl to ji 2011 m. birželio 8 d. pateikė skundą ministrui K. S.); 7) priteisti pareiškėjai nusavintą 1,53 ha (įskaitant užgrobtus plotus) seno miško trikampį, pagal magistralinį griovį, (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) (nes (duomenys neskelbtini) girininkija panaikinta, dabar yra (duomenys neskelbtini) girininkija), priklausantį sklypams Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taip pat prašo vykdyti išvažiuojamąjį teismo posėdį, kad teismas galėtų realiai pamatyti faktinę situaciją.Pareiškėja 2018 m. liepos 4 d. papildomuose paaiškinimuose teigia, jog ji nutraukė sutartinius santykius su advokatu dėl finansinių priežasčių, pareiškėja yra garbaus amžiaus, todėl teismas turi priimti jos pateiktus papildomus dokumentus. Pareiškėja pakartotinai pažymi, jog Komisija, spręsdama ginčą, turėjo pakviesti jos nurodytus asmenis. Pareiškėja apžvelgia nuosavybės teisių jai atkūrimo procesą. Pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo panaikinti Tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 3S-100, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės, 4 punktą, nes ji nesutinka su jame nurodytomis kainomis – vertė turi būti apskaičiuojama kaip kaina miškui, nes 0,18 ha plotas yra miškas. Pareiškėja nurodo sutinkanti su 2002 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 38-14118, kuriuo jai skirta 0,75 ha pievos. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su Žemės sklypo plano ištraukoje (b. l. 90) jai suprojektuotu plotu, kuris jai siūlomas priverstinai, nes ji nepasirašė geodeziniuose dokumentuose, jokio sutikimo (raštiško ar žodinio) nedavė, o šio ploto negalima išarti ar apsodinti, nes jame vien smėlis, išlikę nusausinimo vamzdžiai. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2003 m. gegužės 28 d. notaro patvirtintą susitarimą, pasirašytą pareiškėjos, V. Č., G. V. ir A. N., atstovaujančio M. P.. Pareiškėja nemano, jog ji su šiais savo giminaičiais gali susitarti draugiškai. Pareiškėja prašo ir įpareigoti atsakovą jai grąžinti 0,18 ha miško, nuosavybės teise priklausiusio jos motinai. Šio turto paveldėtoja yra pareiškėja, o ne Gičevičienė. Teismas pareiškėjai turėtų priteisti nusavintą trikampį, pagal magistralinį griovį, priklausantį žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini), o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), jos teigimu, yra bevertė žemė, įvardyta kaip miškas. Pareiškėja prašo panaikinti Tarnybos 2015 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 3S-37, kuriuo jai atkurtos nuosavybė teisės, ir grąžinti jai motinos turėtą turtą. Pareiškėja tvirtina 2015 m. vasario 20 d. susirinkime, kurio metu Tarnyba priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nedalyvavusi, nes gydėsi ligoninėje. Pareiškėjos nuomone, advokatas jai atstovavo netinkamai, nes tik važinėjo į posėdžius, bet jos teisių negynė, jis teismo neprašė iškviesti pareiškėjos nurodytų liudytojų. Pareiškėja 2018 m. liepos 5 d. raštu pateikė prašomus prijungti prie bylos dokumentus ir išreiškė pageidavimą bylą Nr. I-3402-189/2018 (Nr. AS-577/2018) prijungti prie bylos Nr. I-7771-208/2016.Pareiškėja 2018 m. liepos 9 d. papildomuose paaiškinimuose nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2225-413/2017 jai iš UAB „Vilija-6“ priteisė už žemės sklypus patirtus (sumokėtus) nuostolius.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Atsakovas papildomai paaiškina, kad Tarnybos Varėnos skyriaus specialistai, tikrindami pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas, tinkamai, laikydamiesi Nuostatų ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), reikalavimų, vertino jų turinį. Nustatę pažeidimus, jie kadastrinių matavimų bylas grąžino UAB Nekilnojamojo turto agentūrai „Vilija-6“ trūkumams taisyti. Iki 2015 m. kovo 16 d. Tarnybos Varėnos skyriui nebuvo pateiktos pakartotinai tikrinti kadastro duomenų bylos, nustatyta tvarka ištaisius kadastro duomenų bylos 2013 m. birželio 17 d. tikrinimo akte Nr. 03KAM-37234 ir 2013 m. spalio 24 d. tikrinimo akte Nr. 03KAM-84349 nurodytus trūkumus. Tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1P-90-(1.3.) Ž. G. (dėl pažeidimų) buvo panaikintas matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-216 galiojimas. Taigi, atsakovas tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtą kadastrinių matavimų darbų kontrolę bei matininko veiklos priežiūrą.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.