- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- 2SP-4971-1070/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“, R. J.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir R. J. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. sausio 23 d. teisme gautas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolų valdymo sprendimai“ ir R. J. prašymas patvirtinti jų 2019 m. lapkričio 6 d. sudarytą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas patvirtina taikos sutartį tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.
Skolininkui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kyla jo pareiga sumokėti kreditoriui netesybas (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau taikos sutartimi šalys negali nustatyti tokių netesybų, kurios vienai iš šalių gali sudaryti sąlygas praturtėti kitos šalies sąskaita dėl neprotingo netesybų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei jos reikštų lupikavimo įteisinimą, o teismas turi savo iniciatyva (ex officio) tikrinti tai, ar šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).
Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis). Taikos sutartyje turi būti aiškiai aptarta taikos sutarties sąlygų vykdymo ir sankcijų už jų pažeidimą taikymo tvarka.
Teismas sprendžia dėl šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimo, įvertinęs jas siejančius teisinius santykius, bei šiuos santykius patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2019 m. lapkričio 6 d. taikos sutartimi susitarė dėl tarp jų kilusio ginčo (dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pagal 2016 m. rugpjūčio 25 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą) išsprendimo. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad bendru sutarimu nuolaidų būdu pareiškėjas R. J. turi sumokėti UAB „Skolų valdymo sprendimai“ 2000 Eur sumą, tačiau nenurodoma, kaip atsirado ši R. J. skola (neaiškus skolos apskaičiavimas). Į bylą nepateikti įrodymai apie tai, kad transporto priemonė, nuvežta pagal 2016 m. rugpjūčio 25 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, priklauso R. J..
Teismui paduotos pareiškėjų Taikos sutarties 5 punkte numatyta, kad skolininkui laiku ir tinkamai neįvykdžius Taikos sutarties 3 punkte numatytų įsipareigojimų, kreditorė turi teisę reikalauti sumokėti visą skolą. Be to R. J. tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, jis privalės mokėti kreditorei 0,1 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Ši taikos sutarties sąlyga yra neaiški ir gali būti suprasta dviprasmiškai: 1) kaip skolininko pareiga pažeidus taikos sutarties sąlygas sumokėti visą skolą iš karto ir skolininko pareigą mokėti 0,1 proc. delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos (tai sudarytų – 2 Eur kiekvieną dieną, į metus – 730 Eur), arba 2) kaip skolininko pareiga pažeidus taikos sutarties sąlygas sumokėti 0,1 proc. netesybas nuo pradelstos sumokėti įmokos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidų būdu siekia užkirsti kelią ateityje kilti teisminiam ginčui, prašomoje patvirtinti taikos sutartyje yra neaiškių sąlygų, o teismas savo iniciatyva nekeičia šalių pasirašytos taikos sutarties nuostatų, bei sudaro sąlygas šalims pačioms susitarti dėl sankcijų už taikos sutarties sąlygų pažeidimą, atsisako patvirtinti pareiškėjų pasirašytą taikos sutartį.
Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 11 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir R. J. prašymą patvirtinti 2019 m. lapkričio 6 d. pasirašytą taikos sutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.