- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-30
- Bylos Nr.
- II-136-1178/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00018-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Š. ir jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-4499-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, ir Departamentas) 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4499-2022 V. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį paskirta 800 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2022 kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) medžiojo be medžioklės lapo. Neteisėtai medžiodamas asmuo pagavo gaudykle bebrą, kurį jo kolega A. S. užmušė pagaliu. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.2. punkto 58.2.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, <..> medžioti teritorijoje, kuriose jis neturi teisės medžioti. Sugaudamas graibštu bebrą, V. Š. pažeidė Taisyklių 58.2. punkto 58.2.2 papunktį, kuriame nurodyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės <..>.
II. Skundo ir atsiliepimo į skundą, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų esmė
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) pateikė skundą, juo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4499-2022 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. 2022 m. kovo 19 d. Šilalės rajono „Akmenos“ medžiotojų būrelyje vykusioje bebrų medžioklėje, pareiškėjas kaip medžiotojas nedalyvavo – jis buvo medžiotojų pagalbininkas, padėjęs medžiotojams ardyti bebrų užtvankas, pervedinėjęs ir už pavadžio laikęs svetimus medžioklinius šunis, medžiotojams pernešinėjęs ir palaikydavęs graibštus bebrams gaudyti bei atlikęs kitus pagalbinius darbus. Šios medžioklės metu pareiškėjas neturėjo šautuvo, o kadangi atliko tik pagalbininko funkcijas, medžioklės vadovas kaip medžiotojo į medžioklės lapą pareiškėjo neįrašė. Iš esmės pareiškėjo vaidmuo toje medžioklėje buvo panašus į varovo vaidmenį, kurie nėra įrašomi į medžioklės lapą.
2.2. Pareiškėjo funkcijos šioje medžioklėje negali būti traktuojami kaip medžioklė, nes medžioklės sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. 2022 m. kovo 19 d. „Akmenos“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete vyko bendrų medžioklė, kuri pagal Taisyklių 11.5. punktą yra priskirtina medžioklės su šunimis būdui. Taisyklių 21 punktas numato kad „prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančiu medžiotojų vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžiokles lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Taisyklių 23 punkte numatyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą atsako medžioklės vadovas. Šiuo konkrečiu atveju medžioklės vadovas D. K. visus informavo, kad į medžioklės lapą bus įrašomi tik tie medžiotojai, kurie turi medžiotojų bilietus, leidimus ginklui ir medžioklinius šautuvus, o kiti bus pagalbininkai. D. K. į medžiokles lapą įrašė tik tuos medžiotojus, kurie tą dieną su savimi turėjo medžioklinį šautuvą, o likę asmenys, nors teoriškai ir turėjo teisę medžioti, bet šioje medžioklėje faktiškai kaip medžiotojai nedalyvavo. Kadangi medžioklei vadovauja medžioklės vadovas, todėl būtent jis atsakingas už medžioklės eigą. Pareiškėjas neturėjo galimybės savarankiškai įsirašyti į medžioklės lapą.
2.3. Nutarime nėra atskleistas pareiškėjo kaltės turinys.
Atsiliepimas
3. Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Institucijos teigimu, pareiškėjas, graibštu sugavęs bebrą, dalyvavo medžioklėje kaip medžiotojas. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punkte apibrėžiama medžiojimo sąvoka: „medžiojimas – tai laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius juos <...> gaudant“. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 10.1 punkto l0.1.2 papunktyje graibštas įvardijamas kaip vienas iš leidžiamų naudoti medžioklės įrankių, „užtikrinančių gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą“. Pareiškėjas, naudodamas leidžiamą medžioklėje naudoti medžioklės įrankį – graibštą, sugavo bebrą, kuris vėliau buvo užmuštas draudžiamu būdu – kietu buku daiktu. Tokiu būdu pareiškėjas dalyvavo kaip medžiotojas medžioklėje ir, būdamas specialiuoju subjektu – medžiotoju, privalėjo žinoti, kad tokie jo atlikti medžiojimo veiksmai, būnant neįrašytu į medžioklės lapą, yra draudžiami.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė jo skundą tenkinti. Paaiškino, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku jis dalyvavo kolektyvinėje bebrų medžioklėje, tačiau, nors ir turėjo pasiėmęs medžiotojo bilietą, nemedžiojo. Pasak V. Š., jis prašė, kad medžioklės vadovas D. K. jį įrašytų į medžioklės lapą, tačiau medžioklės vadovas atsisakė tai padaryti motyvuodamas, jog į medžioklės lapą įrašomi tik asmenys, turintys ginklą, o visi likusieji bus pagalbininkai. Paaiškino, kad medžioja maždaug apie dešimt metų ir bebrų medžioklėse, kuriose dalyvavo anksčiau, visuomet būdavo įrašomas į medžioklės lapą. Kai D. K. atsisakė jį įrašyti į medžioklės lapą, pamanė, kad galbūt šiame regione yra kitokia tvarka. Nurodė, kad šios medžioklės metu atliko pagalbinius darbus – padėjo medžiotojams ardyti bebrų užtvankas, pervedinėjo šunis, pernešinėjo ir palaikydavo graibštus bebrams gaudyti. Pareiškėjo teigimu, jam negali kilti administracinė atsakomybė už neteisėtus veiksmus, kuriuos atliko medžioklės vadovas D. K. – būtent vadovas atsakingas už tai, kad V. Š. nebuvo įrašytas į medžioklės lapą.
5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Vytautas Kucevičius taip pat prašė skundą tenkinti – skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tokį prašymą advokatas motyvavo pritardamas skunde nurodytiems argumentams ir papildomai akcentuodamas, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai, kadangi už visą medžioklės eigą ir pažeidimus atsako medžioklės vadovas, kuris, be kita ko, turėjo ir pareigą teisingai užpildyti medžioklės lapą, tame tarpe ir įrašyti visus medžiotojus. Advokato teigimu, 2022 m. kovo 19 d. vykusios medžioklės metu V. Š. neatliko neteistų veiksmų – jis nemedžiojo, o tik atliko pagalbinius darbus. Atstovas taip pat akcentavo, kad skundžiamas nutarimas naikintinas ir dėl procesinių pažeidimų – nėra atskleistas V. Š. tyčios turinys, o taip pat protokole ir nutarime nurodyta formuluotė „medžiojo be medžioklės lapo“ ne tik neatitinka tikrovės, nes medžioklės lapas buvo, tačiau ir sudarė kliūtis pareiškėjui tinkamai apsiginti. Be kita ko, advokatas Vytautas Kucevičius pažymėjo, jog įstatymų leidėjo valia nustatyti administracinę atsakomybę už pažeidimą, kuris nustatytas ANK 290 straipsnio 8 dalyje, yra susijusi su siekiu nubausti asmenis už brakonieriavimą, o ne už teisėtos medžioklės metu padarytus pažeidimus.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu nutarimą priėmusios institucijos atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Įgalioto asmens U. Rauckio teigimu, byloje surinkti įrodymai yra pakankami pareiškėjo kaltei dėl skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo pagrįsti. Institucijos atstovas sutiko, kad protokole ir nutarime nurodyta formuluotė „medžiojo be medžioklės lapo“ nėra visiškai tiksli, tačiau ši aplinkybė savaime neužkirto ir neapsunkino pareiškėjo galimybių tinkamai apsiginti. U. Rauckio teigimu, priešingai, nei teigia pareiškėjas – jo atlikti veiksmai (bebro sugavimas gaudykle, kuris vėliau buvo užmuštas pagaliu) yra laikomi medžiojimu, o medžioti, nesant įrašytam į medžioklės lapą, teisės aktai draudžia. Institucijos įgaliotas asmuo taip pat nesutiko su pareiškėjo atstovo vertinimu, jog įstatymų leidėjo valia nustatyti administracinę atsakomybę už pažeidimą, kuris nustatytas ANK 290 straipsnio 8 dalyje, yra susijusi su siekiu nubausti asmenis už brakonieriavimą, o ne už teisėtos medžioklės metu padarytus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
7. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. ANK 290 straipsnio 8 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi šioje normoje nurodyti trys alternatyvūs veiksmai – neteisėtas gyvūno sumedžiojimas, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas. Administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. V. Š. nubaustas už vieno ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyto veiksmo atlikimą – gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą.
9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2022 kovo 19 d. vykusios medžioklės metu, kuri vyko „Akmena“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, Šilalės r. medžiojo bebrus be medžioklės lapo; neteisėtai medžiodamas pagavo gaudykle bebrą, kurį jo kolega A. S. užmušė pagaliu. Tokios medžioklės metu buvo padaryta žala laukinių gyvūnų rūšims. Skundžiamu nutarimu V. Š. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirta 800 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams.
10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. teigia, kad jis nepadarė skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo, todėl prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. V. Š. įrodinėja, kad 2022 kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) jis nemedžiojo, o buvo medžiotojų pagalbininkas – padėjo medžiotojams ardyti bebrų užtvankas, pervedinėjo ir už pavadžio laikė svetimus medžioklinius šunis, medžiotojams pernešinėjo ir palaikydavo graibštus bebrams gaudyti bei atliko kitus pagalbinius darbus. Jo teigimu, skundžiamas nutarimas nepagrįstas ir tuo aspektu, kad jame visiškai neatskleistas jo kaltės turinys. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas taip pat nurodė ir papildomą argumentą, sudarantį pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą, t. y. teigė, jog protokole ir nutarime nurodyta formuluotė „medžiojo be medžioklės lapo“ ne tik neatitinka tikrovės, nes medžioklės lapas buvo, tačiau ir sudarė kliūtis pareiškėjui tinkamai apsiginti.
11. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
12. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
13. Nagrinėjamu atveju Institucija V. Š. kaltę dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, grindė medžioklės lapu ir vaizdo įraše užfiksuota informacija. Teismas pažymi, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip V. Š. gaudykle sugauna bebrą, kurį vėliau pagaliu užmuša A. S., į bylą nėra pateiktas, tačiau šią faktinę aplinkybę patvirtina ir Institucijos atstovas, ir pareiškėjo advokatas, ir pats pareiškėjas, išsamiai paaiškindamas kaip jis sugavo vieną bebrą gaudykle, todėl teismas šią aplinkybę laiko įrodyta. Teismo vertinimu, šie anksčiau minėti duomenys vertintini kaip pakankami pripažinti V. Š. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.
14. Visų pirma, įvertintinas pareiškėjo atstovo argumentų, susijusių su Departamento padarytais procesiniais pažeidimais, pagrįstumas. Kaip jau minėta, advokatas Vytautas Kucevičius nurodė, kad protokole ir nutarime nurodyta formuluotė „medžiojo be medžioklės lapo“ ne tik neatitinka tikrovės, nes medžioklės lapas buvo, tačiau ir sudarė kliūtis pareiškėjui tinkamai apsiginti, todėl ši aplinkybė, anot V. Kucevičiaus, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).
16. Teismas sutinka su pareiškėjo atstovo teiginiais, jog protokole ir nutarime nurodyta formuluotė „medžiojo be medžioklės lapo“ nevisiškai atitinka faktinę situaciją, kadangi 2022 kovo 19 d. vykusios medžioklės metu buvo pildomas medžioklės lapas ir jis yra pateiktas į bylą. Tačiau pažymėtina, kad bylą nagrinėjant Institucijoje pareiškėjui nekilo abejonių dėl jam inkriminuojamo pažeidimo faktinių aplinkybių, t. y. iš V. Š. paaiškinimo Institucijai ir iš skundo dėl priimto nutarimo akivaizdu, kad V. Š. suprato, jog yra kaltinamas tuo, kad medžiojo nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą. Taigi kaltinimo faktinės aplinkybės V. Š., kaip traukiamam atsakomybėn asmeniui, iš esmės buvo aiškios ir jam nebuvo sudarytos kliūtys tinkamai gintis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog netiksli kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą ir teisingo proceso principą.
17. Be kita ko, teismo pareiga yra patikrinti, ar institucija nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, taip pat ištaisyti institucijos padarytas procesines klaidas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad V. Š. skundas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn teisme nagrinėtas iš esmės, betarpiškai ir tiesiogiai tiriant visas bylos aplinkybes, Departamento padaryti procesiniai pažeidimai dėl kaltinime nurodytos netikslios faktinės aplinkybės ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu, sudarant V. Š. galimybę pasisakyti (apsiginti) ir dėl veikos aplinkybių, už kurias jam pritaikyta administracinė nuobauda.
18. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo atstovo nurodyta aplinkybė, susijusi su protokole ir nutarime nurodyta netikslia faktine aplinkybe, savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą.
19. Antra, šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas V. Š. įrodinėjo, kad 2022 kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) jis nemedžiojo, o buvo medžiotojų pagalbininkas, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo jo įrašyti į medžioklės lapą. Kita vertus, pasak pareiškėjo, jeigu ir egzistavo pagrindas ir pagalbininkus įrašyti į medžioklės lapą, tai už šios pareigos nevykdymą atsakomybė tenka ne jam, o medžioklės vadovui D. K..
20. Teismas sutinka su pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, jog už teisingą medžioklės lapo pildymą yra atsakingas medžioklės vadovas (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IV skyriaus 23 punktas (suvestinė redakcija nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. balandžio 12 d.)). Tačiau kaip teisingai pastebėjo Institucijos atstovas, šiuo atveju pareiškėjas nėra baudžiamas už tai, kad jis nebuvo įrašytas į medžioklės lapą – V. Š. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis medžiojo nebūdamas įrašytu į medžioklės lapą.
21. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis medžioja jau apie dešimt metų ir ankstesnėse bebrų medžioklėse jis visuomet būdavo įrašomas į medžioklės lapą. V. Š. taip pat akcentavo, kad prašė D. K. jį įrašyti į medžioklės lapą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas motyvuojant, jog V. Š. šios bebrų medžioklės metu atliks tik pagalbinius darbus, todėl nėra pagrindo jo įrašyti į medžioklės lapą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo įrašytas į medžioklės, vykusios 2022 kovo 19 d., lapą. Taigi šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti šias išvadas: 1) V. Š. nebuvo įrašytas į medžioklės lapą medžioklės vadovo D. K. sprendimu; 2) V. Š. 2022 kovo 19 d. vykusios medžioklės metu galėjo / privalėjo atlikti tik pagalbinius darbus.
22. Kaip matyti iš skundo argumentų ir pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, V. Š. įrodinėja, kad 2022 kovo 19 d. vykusios medžioklės metu jis ir atliko tik pagalbinius darbus, todėl Departamentas neturėjo pagrindo jo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Teismas su tokiu pareiškėjo jo medžioklės metu atliktų veiksmų vertinimu nesutinka.
23. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 17¹ punkte nustatyta, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas – medžiotojas, įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių I skyriaus 2.5 punkte nustatyta, kad medžioklės lapas – dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu arba vykdyti medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IV skyriaus 16 punkte nurodyta, kad medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus. medžiotojo bilietą, galiojantį medžioklės lapą, galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punkte apibrėžiama medžiojimo sąvoka: „Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant“.
24. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių III skyriaus l0.1.2 papunktyje nustatyta, kad medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių III skyriaus 11.9 papunktyje nurodyta, kad medžioti leidžiama šiais būdais: gaudant spąstais, gaudyklėmis – kai gyvūnai gaudyklėmis gaudomi gyvi ir nesužeisti arba plėšrieji žvėrys (išskyrus vilką), bebrai ir ondatros gaudomi spąstais, kurie garantuoja staigią pagauto gyvūno žūtį ir pagal jų naudojimo sąlygas garantuoja, kad nebus sugauti kiti gyvūnai, kuriems gaudyti spąstai neskirti.
25. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad bebro sugavimas gaudykle / graibštu yra laikomas medžiojimu. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių III skyriaus 11.9 papunktyje nurodyta, kad medžiojimas gaudyklėmis yra leistinas ir įstatyme įtvirtintas medžiojimo būdas, tačiau medžioti šiais būdais asmuo turi teisę tik tuomet, jeigu jis yra įrašytas į medžioklės lapą ir šį faktą patvirtinęs savo parašu (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IV skyriaus 21 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju V. Š. nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, todėl neturėjo teisės medžioti, tame tarpe ir gaudyti bebro gaudykle. Aplinkybė, jog medžioklės vadovas D. K. atsisakė / nesutiko V. Š. įrašyti į medžioklės lapą, nešalina pareiškėjo atsakomybės už jo atliktus neteisėtus veiksmus – medžiojimą nesant įrašytam į medžioklės lapą. Kaip jau minėta, šios bebrų medžioklės metu V. Š. galėjo / privalėjo atlikti tik pagalbinius darbus, kurie teisės aktuose nepriskiriami medžiojimo būdams. Tačiau, kaip jau minėta, V. Š. 2022 kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.), nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą, medžiojo, t. y. pagavo gaudykle bebrą, kurį jo kolega A. S. užmušė pagaliu.
27. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo nurodytus argumentus, jog įstatymų leidėjo valia nustatyti administracinę atsakomybę už pažeidimą, kuris nustatytas ANK 290 straipsnio 8 dalyje, yra susijusi su siekiu nubausti asmenis už brakonieriavimą, o ne už teisėtos medžioklės metu padarytus pažeidimus, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Viena vertus, tokių savo teiginių pareiškėjo atstovas nepagrindė jokiais konkrečiais argumentais, todėl jie laikytini deklaratyviais. Kita vertus, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo veiksmų neteisėtumo, už kuriuos numatyta atsakomybė ANK 290 straipsnio 8 dalyje, susiaurinti iki brakonieriavimo.
28. Kaip jau minėta, V. Š. buvo nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą. Anksčiau nurodytos aplinkybės ir aptartas aktualus teisinis reguliavimas patvirtina, kad: 1) 2022 kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) V. Š. neturėjo teisės medžioti, kadangi nebuvo įrašytas į medžioklės lapą; 2) V. Š. atliktas veiksmas – bebro sugavimas gaudykle yra priskiriamas medžiojimo būdui / medžioklei; 3). V. Š. gaudykle sugautą bebrą A. S. užmušė pagaliu, t. y. bebras buvo sumedžiotas. Taigi pareiškėjo atlikti veiksmai atitinka ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo požymius.
29. Teismas sutinka su pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, jog skundžiamame nutarime nėra išsamiai atskleistas pareiškėjo kaltės turinys. ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis). Visi ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai reglamentuojami ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, todėl darytina išvada, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
30. V. Š., būdamas medžiotojas ir susipažinęs su medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais, žinojo ir suprato, kad medžioti nesant įrašytam į medžioklės lapą, – draudžiama, todėl jis neabejotinai suprato, kad bebro sugavimas gaudykle, kurį po to A. S. užmušė pagaliu, yra vienas iš medžiojimo būdų ir toks veiksmas, nesant įrašytam į medžioklės lapą, yra draudžiamas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. Š., nebūdamas įrašytu į medžioklės lapą ir sugaudamas gaudykle bebrą, kuris po to buvo užmuštas pagaliu, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
31. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad V. Š. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo.
32. Nors skunde nėra nurodyta argumentų, susijusių su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusižengimo pobūdį, sprendžia, kad Institucijos V. Š. už padarytą veiką, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, paskirta 800 Eur bauda, kuri yra minimali sankcijoje numatytos baudos riba, yra teisinga ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nuobaudai keliamus tikslus. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi V. Š. tinkamai pritaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas trejų metų laikotarpiui.
33. Nurodytų aplinkybių viseto pagrindu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4499-2022 nepakeistą ir pareiškėjo V. Š. skundo netenkinti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.