Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Byla Nr. ATP-1139-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
ATP-1139-290/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1139-290/2015Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00593-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-07-31 18.40 val. (duomenys neskelbtini), 13,00 km, vairuodamas V. J. priklausantį automobilį „BMW 525, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių (psichotropinių) medžiagų, nepasirinko tokio saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės „Porshe 911“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 14, 126 ir 219 p. reikalavimus.

G. J. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 127 str. 3 d., 126 str. 5 d. ir nubaustas, pagal ATPK 127 str. 3 d. – 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 4 mėnesiams; pagal ATPK 126 str. 5 d. – 560 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda - 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 4 mėnesiams Administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

G. J. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimą, prašo bylą dėl ATPK 126 str. 5 d. numatyto pažeidimo nutraukti, o pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuoti į ATPK 127 str. 2 d. Skunde nurodo, kad su priimtu teismo nutarimu sutinka iš dalies. Su sprendimu dėl ATPK 130 str. l d. numatyto pažeidimo sutinka pilnai. Nutarimas dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d. padarymo yra nepagrįstas, administracinė byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta ir atitinkamai veika, numatyta ATPK 127 str. turėjo būti kvalifikuota pagal pasekmes ATPK 127 str. 2 d. Teismas paviršutiniškai įvertino įrodymus byloje ir tendencingai rėmėsi kaltinančios pusės - policijos pareigūnų parodymais ir surinkta pirmine medžiaga, nesirėmė teismų praktika, netinkamai taikė teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos, nesivadovavo principu „visos abejonės kaltinamojo naudai“, nutarimas yra nepakankamai motyvuotas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ATPK 126 str. 5 d. įtvirtintos trys alternatyvios veikos, už kurių padarymą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 5 d.: transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems, arba apsvaigimo patikrinimo vengimas, arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tam, kad galima būtų asmenį pratraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį ATPK straipsnį, pakanka nustatyti, kad asmuo, padarė bent vieną iš šių alternatyvių veikų.

Skundo autoriaus teigimu, iš 2015 m. rugsėjo 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis 2015-07-31, apie 18.40 val. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių (psichotropinių) medžiagų ir padarė eismo įvykį. Jis pateikė dokumentus, patikros alkotesteriu nevengė. Iš karto paaiškinimų duoti negalėjo dėl patirto šoko, šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, policijos darbuotojai Ž. Š. ir Ž. P.. Pažymėtina, kad įvykio vietoje 2015-07-31, 19:02:11 val. jis buvo patikrintas alkotesteriu, rezultatas 0,00 promilių. Patikrinimą atliko į įvykio vietą atvykęs pareigūnas Ž. Š.. Kaip paaiškino liudytojai Ž. Š. ir Ž. P., įvykio vietoje buvo atlikta apžiūra, braižytos schemos, darytos fotonuotraukos. Atlikus nurodytus veiksmus, jis buvo pristatytas į skyrių (Kaišiadorių PK). 2015-07-31, 20.30 val. specialistas L. R. išrašė siuntimą atlikti medicininę apžiūrą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, į kurią policijos pareigūnų buvo pristatytas 20.35 val. VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Tą pačią minutę gauta pažyma. 2015-07-31, laikotarpiu nuo 22.25 val. iki 23.10 val. buvo užpildytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 430 bei 2015-07-31 22.25 val. buvo paimtas šlapimas tyrimui (b. l. 6-8). Šių visų medicininių dokumentų pagrindu 2015-08-04 buvo surašyta specialisto išvada Nr. T-N 2036/15 (01). Išvadoje nurodyta, kad šlapimas buvo paimtas 2015-07-31, 22.30 val., kad jokių patikrinimų nevengė. Pažymėtina, kad teisme jis paaiškino, kad iš įvykio vietos buvo pristatytas į PK, kur jį pasodino į vienutę, trečiadienį gėrė mamos raminamųjų vaistų, kadangi negalėjo užmigti, kad įvykio dieną jokių vaistų nevartojo. Jo nuomone prie vairo jis užmigo.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 9 p., policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs): įvertina bendrą asmens būklę; prieš pristatydami įtariamą esant apsvaigusį transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 10 p. nurodyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš šios nuostatos matyti, kad medicininis asmens, patikrinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip praėjus vienai valandai nuo pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašymo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog į (duomenys neskelbtini) ligoninę apsvaigimo patikrinimui buvo pristatytas praėjus dagiau nei pusantros valandos nuo jo patikrinimo alkotesteriu ir dar ilgesnis laiko tarpas praėjo nuo sulaikymo. Šis duomuo byloje nėra užfiksuotas, todėl tiksliai nurodyti nėra galimybės. Pažymėtina, kad jį pristačius į Kaišiadorių PK, jis valandą laiko praleido laikino sulaikymo kameroje. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, svarbus tik toks asmens girtumo (neblaivumo) ar apsvaigimo laipsnis, kuris buvo transporto priemonės vairavimo metu (c/b Nr. ATP-628-628/2013, 2013 06 14, Vilniaus apygardos teismas). Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apsvaigimo patikrinimas buvo atliktas praėjus ženkliai daugiau nei valandai po įvykio, konstatuotina, kad nustatyti, koks buvo jo apsvaigimo laipsnis vairuojant transporto priemonę neįmanoma. Būtina įvertinti taip pat medicininiuose dokumentus nurodytus veiksmų atlikimo laikus, kurie yra nelogiški ir vienas kitą dengiantys, todėl sukelia abejones dėl faktinio veiksmų atlikimo laiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta byla jo atžvilgiu pagal ATPK 126 str. 5 d. turėjo būti nutraukta nesurinkus pakankamai įrodymų, esant procedūriniams pažeidimams, kurių pašalinti neįmanoma. Jo atstovė, advokatė šiuos pažeidimus teismo posėdžio metu nurodė, tačiau teismas tik formaliai pažymėjo, kad į tai atsižvelgia, tačiau vertinant nutarimo turinį akivaizdu, kad jokių motyvų dėl ko yra atmetami atstovės argumentai nėra pateikta, konkrečios įrodymų analizės ir vertinimo taip pat nepateikta. Teismas apsiribojo tik byloje esančių dokumentų išvardijimu, nepateikdamas įrodymų vertinimo ir motyvų. Jis laikosi pozicijos, kad byla jo atžvilgiu pagal ATPK 126 str. 5 dalį turėjo būti nutraukta ir atitinkamai jo veika dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 str. turėjo būti perkvalifikuota į ATPK 127 str. 2 d.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į G. J. apeliacinį skundą, nurodė, kad jis nepagrįstas ir todėl neturėtų būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

G. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (302¹¹ str. 1 d.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 5 d. ir 127 str. 3 d., teigia, jog byla pagal ATPK 126 str. 5 d. turi būti nutraukta nesurinkus pakankamai įrodymų, o pažeidimas numatytas ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuotas į ATPK 127 str. 2 d., nurodo, jog nebuvo nustatyta koks apsvaigimo laipsnis buvo transporto priemonės vairavimo metu, kadangi apsvaigimo tyrimas buvo atliktas praėjus ženkliai daugiau nei valandai po įvykio, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad G. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs ir sukėlė eismo įvykį. Pats apeliantas neginčija vartojęs vaistus (raminamuosius), nurodo, jog tai buvo prieš kelias dienas (trečiadienį) iki įvykio. Tačiau įvykio dieną teigia jog jokių vaistų nevartojo. Apeliantas ginčija tai, kad jo apsvaigimo faktui patvirtinti buvo pažeistos medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo taisyklės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkte nurodoma, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykis įvyko 18.40 val., Siuntimas atlikti medicininę apžiūrą išrašytas 20.30 val. Medicininės apžiūros aktas Nr. 430 patvirtina, kad apžiūros pradžia 22.26 val., šlapimas paimtas 22.30 val. – jokių pažeidimų atliekant medicininę apžiūrą apygardos teismas nenustatė. Nepaisant to, kad G. J. apsvaigimui nustatyti į gydymo įstaigą pristatytas vėliau nei per vieną valandą, ši aplinkybė, jo apsvaigimo fakto nepaneigia ir atsakomybės nelengvina. Tokią išvadą apygardos teismas daro įvertinęs medicininės apžiūros tikslą – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014). Tokiu būdu, pažeidėjui atlikus apžiūrą praėjus daugiau nei valandai laiko nuo įvykio ir kaip nustatyta, jo organizme vis dar esant neleistinų medžiagų, dėl kurių nustatyta jog jis vairuoti negali, nelieka jokių abejonių jog ir įvykio metu jo organizme neleistinos medžiagos buvo ir asmuo dėl apsvaigimo vairuoti negalėjo. Šiuo atveju nėra svarbus tikslus neleistinų medžiagų koncentracijos kiekis organizme vairavimo metu (kaip, kad yra su alkoholio koncentracija kraujyje, nuo kurios priklauso asmens apsvaigimo laipsnis (lengvas, vidutinis, sunkus) ir jo veiksmų kvalifikacija), užtenka išvados, jog asmuo patikrinimo metu net ir praėjus didesniam nei valandos laiko tarpui buvo apsvaigęs ir vairuoti negalėjo, kadangi tai rodo jog atitinkamai asmuo dėl apsvaigimo negalėjo vairuoti ir eismo įvykio metu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir biologinius procesus, kuriems esant neleistinų medžiagų koncentracija organizme einant laikui mažėja. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, to nenurodo ir apeliantas, kad jis nuo įvykio iki jo medicininės apžiūros būtų vartojęs kokias nors neleistinas medžiagas ar vaistus. Be to, kad G. J. buvo apsvaigęs ir dėl to negalėjo vairuoti, patvirtina ne tik atliktas tyrimas iš biologinės terpės bandinio, tačiau ir Medicininės apžiūros akte esantys įrašai apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą), įvertinta ir eisena, stovėsena, judesių tikslumas, pirštų virpėjimas, vyzdžiai ir vien tik šių duomenų pagrindu buvo padaryta preliminari išvada – neaiškios kilmės apsvaigimas. O atlikus šlapimo tyrimą buvo nustatyta kokios konkrečios medžiagos lėmė G. J. apsvaigimą.

Įvertinęs aptartus duomenis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad G. J. būdamas apsvaigęs sukėlė eismo įvykį, t. y. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs svetimo turto sugadinimą, padarytas neblaivaus asmens) numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Tačiau pažymima. kad G. J. veika nagrinėjamu atveju (transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų) neturėjo būti papildomai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį. Aplinkybė – transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – yra ir vienas iš ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių.

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), jei tai padaro būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, apsvaigusio nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 straipsnio 3 dalis) apima ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju G. J. nubaudimas ir pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, ir pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį iš esmės reiškia dvigubą nubaudimą. Dėl to byla apeliantui pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį nutrauktina.

Įvertinus tai, kad nuobauda skundžiamu nutarimu G. J. skirta subendrinus pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 126 str. 5 d. paskirtas nuobaudas, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., t.y. skiriama nuobauda parinkta sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. G. J. skundžiamu nutarimu už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą skirta minimali bauda ir teisės vairuoti transporto atėmimo terminas nustatytas artimas minimaliam terminui, todėl galutinė nuobauda apeliantui nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutarė:

pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimą: panaikinti G. J. nubaudimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį ir dėl šio administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 33 str. 2 d. nuostatų taikymo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis