Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-14 · Byla Nr. ATP-628-628/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-14
Bylos Nr.
ATP-628-628/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-628-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-01382-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 39.2.; 45.4.3.; 45.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. ir 124¹ str. 7 d., ir nubausta 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimu pripažinta kalta už tai, kad ji 2012 m. balandžio 26 d., 13.00 val., Metalo g. 8, Vilniuje, vairavo automobilį BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, vengė apsvaigimo patikrinimo, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., nutraukti nenustačius šio pažeidimo įvykio ir sudėties; arba pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimo dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei neišaiškino Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytų jos teisių, tarp jų ir teisės nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba.

Pažymima, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad automobilį vairavo būdama apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Visi byloje atlikto specialistų ir ekspertų tyrimai parodė, kad ji, tiek vairavimo metu, tiek ir po jo buvo blaivi ir neapsvaigusi.

Akcentuojama, kad teismo priklausomybės ligų psichiatrai ekspertai akte nurodė negalį vadovautis šlapimo tyrimo išvada, kadangi nesutapo 2012-04-26, 17.15 val. paimto šlapimo kiekis – 45 ml su 2012-04-30, tai yra po 4 parų, laboratorijoje gautu šlapimo kiekiu – 60 ml, be to jos apžiūra atlikta paviršutiniškai, aktas surašytas neinformatyviai, tačiau tokia ekspertų išsakyta abejonė dėl ankstesnės specialisto išvados pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pašalinta nebuvo. Jų nepašalinus, jos turėjo būti traktuojamos J. K. naudai.

Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie psichinį santykį su neva padarytu administraciniu teisės pažeidimu. Skundžiamame nutarime nėra jokių motyvų, kuriais remiantis teismas konstatuotų jos veiksmuose buvus tiesioginę tyčią. Sustabdžius ją policijos pareigūnams, ir paprašius pasitikrinti apsvaigimą, ji nurodė, kad skuba į darbą. Policijos pareigūnas jai paaiškino, kad apsvaigimą ji gali pasitikrinti nuvykusi į Vilniaus PLC. Tai ji padarė iškart po darbo. Tačiau, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tas pats policijos pareigūnas jau nurodė, kad ji atsisakė tikrintis apsvaigimą dėl to, jog skubėjo į darbą.

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, netaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų ir skyrė per griežtą administracinę nuobaudą. Šios nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į tai, kad byloje surinktais įrodymais konstatuota, jog ji nebuvo apsvaigusi vairuodama automobilį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimu J. K. buvo pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. ir 124¹ str. 7 d. Savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., apeliantė neginčija ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Tačiau, apeliaciniu skundu nesutinkama su J. K. veiksmų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., nurodant, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Šioje normoje įtvirtintos trys alternatyvios veikos, už kurių padarymą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d.: transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems, arba apsvaigimo patikrinimo vengimas, arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tam, kad galima būtų asmenį pratraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, pakanka nustatyti, kad asmuo, padarė bent vieną iš šių alternatyvių veikų.

Iš 2012 m. balandžio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1) matyti, kad J. K. vairavo automobilį apsvaigusi nuo narkotikų, vengė apsvaigimo patikrinimo, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo.

Remiantis 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio vyresniojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), matyti, kad sustabdžius automobilį, vairuotoja J. K. nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, paaiškinti, ką veikė čigonų tabore, ji negalėjo, vairuotojos vyzdžiai buvo susiaurėję, ji nervinosi ir painiojosi savo paaiškinimuose. Pastaroji buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, kur jai buvo paaiškinta, jog įtariama, kad ji yra pavartojusi narkotinių medžiagų ir vairavo automobilį apsvaigusi. J. K. atsisakė vykti į Vilniaus ligų priklausomybės centrą tikrintis apsvaigimu, motyvuodama tuo, kad j neturi laiko.

Analogiškas įvykio aplinkybes 2012 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 13) nurodė ir kitas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio patrulis T. V..

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 18) administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. parodė, kad su pareigūnais atsisakė važiuoti tikrintis apsvaigimą, nes skubėjo į darbą. Praėjus maždaug keturioms valandoms po sustabdymo, ji pati nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo nustatyta, jog sustabdymo metu ji nebuvo apsvaigusi. Iš šių apeliantės parodymų matyti, kad, nors ji ir nepripažino, kad vairavo automobilį būdama apsvaigusi, tačiau, neneigė aplinkybės, kad ji vengė apsvaigimo patikrinimo, motyvuodama tuo, jog neturėjo laiko – skubėjo į darbą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 9 punktu, policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs): įvertina bendrą asmens būklę; prieš pristatydami įtariamą esant apsvaigusį transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad J. K. buvo paaiškinta, jog įtariama, kad ji yra apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, todėl turi būti pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, tačiau tai padaryti apeliantė atsisakė. To neneigia ir pati J. K..

Šių Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, <...> įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš šios nuostatos matyti, kad medicininis asmens, įtariamo esant apsvaigus, patikrinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip praėjus vienai valandai nuo pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašymo. Tokios pačios taisyklės taikomos ir asmenims, kurie, nesutikdami tikrintis apsvaigimą, atsisakydami medicininės apžiūros ar nesutikdami su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, gali patys kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydami savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą apsvaigimo patikrinimui atvyko praėjus keturioms valandoms po jos sustabdymo. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, svarbus tik toks asmens girtumo (neblaivumo) ar apsvaigimo laipsnis, kuris buvo transporto priemonės vairavimo metu. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apsvaigimo patikrinimas J. K. buvo atliktas praėjus net keturioms valandoms po įvykio, konstatuotina, kad nustatyti, koks buvo J. K. apsvaigimo laipsnis vairuojant transporto priemonę neįmanoma. Tačiau akivaizdu, kad apeliantė vengė apsvaigimo patikrinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. aprašomosios dalies šalinamas požymis, kad J. K. vairavo automobilį BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, paliekant tik apsvaigimo patikrinimo vengimą.

Apeliaciniu skundu, be viso ko, prašoma J. K. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes sprendžia, kad taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas negalimas. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatytų sąlygų buvimą, tokių aplinkybių J. K. nepateikė ir apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos pažymos apie J. K. baustumą, matyti, kad ji jau buvo bausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinį teisės pažeidimą. Nors ši aplinkybė nagrinėjamu atveju negali būti laikoma jos atsakomybę sunkinančia, tačiau, parodo aplaidų asmens požiūrį į Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl, atsižvelgiant į tai, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, tinkamai individualizavo J. K. skirtiną nuobaudą, todėl naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimą: iš aprašomosios dalies pašalinant požymį, kad J. K. vairavo automobilį BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, paliekant tik apsvaigimo patikrinimo vengimą.

Kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Teisėja Sigita Bieliauskienė