- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2-1037-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00586-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- J. M., viešajai įstaigai „OSFL Projektai“
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Atvirtos Lietuvos fondas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės viešosios įstaigos „Atvirtos Lietuvos fondas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3124-910/2020 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos fondas“ ieškinį atsakovams J. M. ir viešajai įstaigai „OSFL Projektai“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. M. ir VšĮ „OSFL Projektai“ 282 794,25 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei J. M. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, o jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei J. M., esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 282 794,25 Eur sumai. Taip pat prašė uždrausti atsakovei J. M. vykdyti nekilnojamojo, kilnojamojo turto perleidimo sandorius ir (ar) perleisti pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 282 794,25 Eur sumai.
3. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovei J. M. yra didelė, be to, atsakovė yra nesąžininga, nes, žinodama apie prievolę atlyginti ieškovei padarytą žalą, dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto 2020 m. balandžio 16 d. turto pasidalijimo sutartimi perleido savo sutuoktiniui. Kitą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą taip pat ketina perleisti. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė bando išvengti atsakomybės, perleisdama savo turtą tretiesiems asmenims, kad patenkinus ieškovės ieškinį nebūtų turto, iš kurio būtų galima įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė prašė suteikti jai laiko grąžinti skolą, fiktyviai derėjosi dėl taikos sąlygų, tačiau iš tikrųjų vilkino laiką tam, kad galėtų perleisti savo turtą ir bandyti išsisukti nuo žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovei J. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai ar nesant – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei J. M. ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis neviršijant 282 794,25 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas.
6. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, nustatė, kad atsakovė J. M., būdama VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ vyriausioji finansininkė, 2017-2019 m. savo vadovaujamai VšĮ „OSFL Projektai“ pervedė 329 165 Eur sumą, kurią panaudojo savo asmeniniams interesams tenkinti ir VšĮ „OSFL Projektai“ reikmėms. Nors padarytą žalą pripažino ir žadėjo atlyginti, tačiau vėliau bendradarbiavimą nutraukė, perleido savo nekilnojamąjį turtą.
7. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad atsakovė 2020 m. balandžio 16 d. turto pasidalijimo sutartimi savo sutuoktiniui perleido dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto (keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)), taip pat užsakė duomenų patikslinimus, reikalingus kito atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini)) perleidimo sandoriams sudaryti.
8. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad egzistuoja tikimybė, jog sužinojusi apie pareikštą ieškinį, atsakovė gali imtis priemonių paslėpti ar perleisti jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims, turint siekį išvengti atsiskaitymo su ieškove. Teismas sutiko, kad ieškiniu prašoma priteisti suma (282 794, 25 Eur) atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele ir reikšminga. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei J. M. priklausantį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė J. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas privalo įsitikinti pareikšto ieškinio preliminariu teisiniu pagrįstumu. Ieškovė nesąžiningai ir netinkamai naudojasi teise į teisminę gynybą, itin subjektyviai ir šališkai nurodė ieškinyje esmines faktines aplinkybes ir nenurodė teismui itin reikšmingų faktų, kurie patvirtina, kad ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas yra preliminariai nepagrįstas. Nors ieškovė nurodė, kad su atsakove susisiekti nepavyksta, neatsako į el. laiškus, tačiau atsakovės ir ieškovės darbo santykiai nėra pasibaigę, ieškovei yra žinoma atsakovės J. M. nedarbingumo priežastis – 2020 m. vasario mėn. atsakovė sužinojo, kad jos 11 metų sūnus serga itin sunkia ir agresyvia smegenų vėžio forma, Santaros klinikose 2020 m. sausio mėn. jam buvo atliktos dvi galvos smegenų operacijos. Atsakovė ieškovei paaiškino, kad nebegalės toliau vykdyti nei darbinių funkcijų, nei tęsti prisiimtų projektų. Ieškovė, žinodamas itin sunkią atsakovės emocinę ir psichologinę būseną, tyčia pasinaudojo šia aplinkybe ir ėmėsi itin kruopščiai suplanuoto ir neteisėto atsakovės valdytos VšĮ „OSFL Projektai“, kaip didelės vertės turto ir turinių teisių, kontrolės ir perėmimo bei nepagrįstos turtinės naudos iš atsakovės reikalavimo. Atsakovei buvo grasinama, kad jei geruoju nesutiks su ieškovės nurodytu žalos faktu, žalos dydžiu ir prievole ją atlyginti, bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas, atsakovė bus suimta ir dėl to nematys savo sūnaus ir negalės jo prižiūrėti.
9.2. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškovės vienašališkai pateiktų dokumentų vertinti kaip atsakovės pripažinimą. Ieškovė sąmoningai nenurodo teismui informacijos, kad I. S., kaip VšĮ „OSFL Projektai“ finansų direktorė, buvo įgaliota atsakovės, kaip VšĮ „OSFL Projektai“ direktorės, 2017 m. sausio 3 d. Įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkyti ir būti atsakinga už visas ieškovės buhalterinės apskaitos pareigas, taip pat įpareigota rengti bankinius pavedimus, banko prisijungimo generatoriaus naudojimą ir saugojimą, pirminių apskaitos dokumentų vertinimą, inventorizacijų atlikimą ir įforminimą. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas ir pareikštas netinkamam atsakovui – J. M.. I. S., kuri būdama VšĮ „OSFL Projektai“ finansų direktore ir įgaliotu asmeniu, buvo atsakinga ir vykdė tiek ieškovės, tiek kartu ir VšĮ „OSFL Projektai“ buhalterinę apskaitą, todėl labai gerai žinojo abiejų įmonių finansinę situaciją ir pinigines operacijas.
9.3. Kartu su ieškiniu ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kuo remiantis yra skaičiuojama ieškovės deklaratyviai minima „atlyginta žala“ bei kokios konkrečiai finansinės operacijos patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tokių įrodymų nėra pateikta, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškinio prima facie pagrįstumo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir masto teismas pažeidė nurodytas teisingo teisės taikymo taisykles ir laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai.
9.4. Ieškinys pareikštas dviem atsakovam solidariosios deliktinės atsakomybės pagrindais, tačiau teismui suformuluotame prašyme be jokių motyvų prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones išimtinai tik atsakovei J. M.. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo kritiškai vertinti tokį ieškovės pasirinktą teisių įgyvendinimo būdą. Remiantis viešai skelbiama informacija VšĮ „OSFL Projektai“ yra pelningai veikiantis subjektas, kurio metinės pajamos sudaro nuo 200 000 Eur iki 500 000 Eur. VšĮ „OSFL projektai“ yra finansiškai pajėgi įvykdyti teismo sprendimą ieškinio tenkinimo atveju, tačiau ieškovė sąmoningai neprašo taikyti šiai įmonei laikinųjų apsaugos priemonių, nes ją kontroliuoja ir būtent jos pagalba įgyvendina didelio masto finansavimo projektus ir iš to uždirba esmines pajamas. Ieškovė prima facie nepagrindžia nei solidarios atsakomybės, nei aiškiai nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išimtinai vienai atsakovei J. M., kas patvirtina piktnaudžiavimą teise.
9.5. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė imsis priemonių paslėpti ar perleisti jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims, turint siekį išvengti atsiskaitymo su ieškove, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui ir civilinėje teisėje galiojančiai sąžiningumo prezumpcijai. Ieškovės siekis kontroliuoti atsakovės veiksmus, atliekamus su jos turtu, yra teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė turėjo ir turi objektyvias priežastis turimo turto pardavimui. Turtas parduodamas su tikslu rinkti lėšas vaiko gydymui užsienyje.
Atsiliepimas
10. Ieškovė VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius ieškinio reikalavimą: įrodymus apie atsakovės darbą vyriausiosios finansininkės pareigose ir darbą VšĮ „OSFL Projektai“, banko sąskaitų išrašus, kuriuose nurodyta, kurie pavedimai buvo atlikti be pagrindo. Be to, į bylą papildomai pateikia įrodymus iš banko, kad konkretūs ginčijami banko pavedimai buvo daryti būtent atsakovės iniciatyva, o ne kitų asmenų (pvz., minima I. S.) atsakomybėje. Byloje yra pateiktas atsakovės pasiaiškinimas ir elektroninis susirašinėjimas, įrodantys, kad atsakovė prisipažino dariusi neteisėtus pavedimus, prašo suteikti daugiau laiko. Papildomai ieškovė pateikia į bylą susirašinėjimą tarp ieškovės direktorės S. A. ir atsakovės J. M., iš kurių matyti, kad atsakovė prisipažįsta dėl savo skolų ieškovei, nurodo, kad ketina sumokėti.
10.2. Ieškovė įrodė, kad nesiėmus prevencinių priemonių jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kai ieškovė pradėjo reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo ir šalys ėmė tartis dėl galimo taikaus susitarimo, atsakovė ėmė elgtis nesąžiningai perleisdama savo turtą sutuoktiniui ir kitiems asmenims. Atsakovė ir jos sutuoktinis D. M. 2020 m. balandžio 16 d. santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pasidalino jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamuosius daiktus. Iš viso pasidalinti 22 daiktai. Didžioji dalis abiem sutuoktiniam priklausiusio turto buvo perleista atsakovės sutuoktiniui. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi, sudaryta 2020 m. balandžio 28 d. tarp atsakovės sutuoktinio D. M. ir jo tėvo J. M., D. M., sukurdamas neteisėtų sandorių grandinę, padovanojo savo tėvui 14 daiktų. J. M. 2020 m. balandžio 23 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su R. V., kuriai pardavė žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) už 6 500 Eur. Ieškovės duomenimis, R. V. yra atsakovės sūnaus T. M. draugė. Pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, kad R. V. atsiskaitė su J. M. grynaisiais pinigais ne notaro akivaizdoje, kas kelia pagrįstų abejonių, ar pinigai iš tikrųjų buvo sumokėti. Taip pat 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė pardavė V. T. garažą. Šiuo metu atsakovė nebeturi jai priklausančio nekilnojamojo turto. Tai matyti iš į bylą pateikiamų Nekilnojamojo turto registro duomenų apie atsakovės nekilnojamąjį turtą. Ieškovė dėl paminėtų sandorių nuginčijimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, reikšdama actio Pauliana ieškinį. Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra pradėta civilinė byla Nr. e2-3194-852/2020, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nekilnojamojo turto disponavimo apribojimo – aukščiau minėto nekilnojamojo turto atžvilgiu.
10.3. Ieškovei yra žinoma situacija dėl atsakovės sūnaus ligos, tačiau ši aplinkybė niekaip nėra susijusi su atsakovės pareiga atlyginti padarytą žalą. Ieškovės direktorė, sužinojusi, kad įstaigoje nebeužtenka pinigų įvairiems mokėjimams, darbuotojų atlyginimams, taip pat kitos įmonės, kuriai turėjo būti pervestos pasisavintos lėšos, darbuotojams, patikrino įmonės mokėjimų istoriją ir išsiaiškino, kad atsakovė nepagrįstai darė įvairius pavedimus VšĮ „OSFL Projektai“, informavo apie tai atsakovę, bandė geruoju tartis dėl žalos atlyginimo, o dalį žalos atsakovė netgi atlygino.
10.4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad I. S. 2017 m. sausio 3 d. Įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta VŠĮ „OSFL Projektai“ finansų direktore, kuri yra atsakinga už ieškovės buhalterinę apskaitą ir todėl ieškinys neva pareikštas ne tam atsakovui. Susisiekus su VšĮ „OSFL Projektai“ dabartine direktore I. S. paaiškėjo, kad tokio įgaliojimo realiai niekada nebuvo ir apie jį niekas nieko nežino. Galima pagrįstai teigti, kad šitas dokumentas yra padirbtas. I. S. neteisėtų pavedimų neatliko. Ieškovė I. S. nesuteikė jokių įgaliojimų prieiti prie ieškovės banko sąskaitų. Sutartį su banku pasirašė J. M..
10.5. VšĮ „OSFL Projektai“ turtinė padėtis yra pakankamai gera, įrodymų apie galimą VšĮ „OSFL Projektai“ nesąžiningumą (turto perleidimas, slėpimas ir kt.) ieškovė neturi, todėl ir neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių minėtai įstaigai.
10.6. Ieškovei suprantama atsakovės sūnaus situacija, tačiau iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad ne dėl šios priežasties atsakovė perleido turtą kitiems asmenims, o dėl to, kad norėjo išvengti atsiskaitymo su ieškove. Tai patvirtina faktai, kad staiga bendras atsakovės ir jos sutuoktinio turtas buvo perleistas sutuoktiniui neatlygintinai, o šis dalį turto padovanojo tėvui. Žemės sklypą atsakovė perleido sūnaus draugei. Neaišku kaip atsakovė rinko pinigines lėšas gydymui, jeigu didžioji dalis turto atiduota neatlygintai sutuoktiniui, vėliau šio tėvui, o kitas turtas neva parduotas sūnaus draugei, nors pardavimo aplinkybės (atsiskaitymas grynais pinigais ne notaro akivaizdoje) kelia pagrįstų abejonių.
11. Atsakovė VšĮ „OSFL Projektai“ pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovės J. M. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovės argumentai dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo teismo bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Duomenų apie akivaizdų ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumą dalyje dėl reikalavimų atsakovei J. M. nėra.
11.2. Kategoriškai nesutinka su atsakovės atskirajame skunde nurodomais nepagrįstais samprotavimais dėl tariamų dabartinės VšĮ „OSFL Projektai“ vadovės I. S. įgalinimų ir/ar atliktų veiksmų, vykdant sutartį su ieškove. Atsakovės pateiktas 2017 m. sausio 3 d. įgaliojimas I. S., akivaizdu, yra pačios atsakovės išrašytas atgaline tvarka jau po to, kai kilo ginčas tarp šalių, tuo siekiant išvengti asmeninės atsakomybės, ją perkeliant kitiems, su ginču nesusijusiems ir jokių neteisėtų veiksmų neatlikusiems asmenims. Įgaliojimas niekada nebuvo vykdomas, I. S. nėra atlikusi įgaliojime nurodytų veiksmų, be to, niekada ir nebuvo supažindinta su tokiu įgaliojimu.
11.3. Atskirajame skunde pateikiami samprotavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik J. M., t. y. jų netaikymo atsakovei VšĮ „OSFL Projektai“, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl nutarties teisėtumo. Ieškovė turi teisę laisvai pasirinkti kurio iš atsakovų atžvilgiu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.4. Ieškovė su ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių aiškiai matyti, kad atsakovė visą eilę jai anksčiau priklausiusio nekilnojamojo turto perleido. Atsakovė jokių pajamų iš turto perleidimo negavo, todėl šių pajamų negalės panaudoti jos deklaruojamu tikslu – apmokėti sūnaus gydymo išlaidas.
12. Atsakovė J. M. Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį, priimti papildomus rašytinius įrodymus. Nurodė, kad jos sūnui buvo atlikta trečia galvos srities operacija. Reikalingas gydymas Lietuvoje neįmanomos, jį gali suteikti tik gydymo įstaigos Rusijos Federacijoje ir Vokietijoje. Vykdant pirmosios instancijos teismo nutartį, buvo areštuotos atsakovės lėšos kredito įstaigų sąskaitose. Nurodė, kad šiuo metu ieško finansinės pagalbos, tačiau parama galėtų būti teikiama tik į atsakovės kredito įstaigose esančias sąskaitas. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negalėtų atlikti mokėjimų už gydymo paslaugas. Nurodė, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė galėjo netrukdomai naudotis jai priklausančiu turtu ir juo disponuoti. Rinkdama lėšas gydymui atsakovė ėmė pardavinėti visą turimą turtą. Atsakovės sutuoktinis D. M. turi teisę atsidalinti jam tenkančią santuokos metu įgyto turto dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo
15. Atsakovė J. M. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, atsikirsdama į ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus, taip pat prašė prijunti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės išrašą iš medicininių dokumentų, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų onkologijos ir hematologijos skyriaus rekomendacijas, atsakymus iš gydymo įstaigų Rusijos Federacijoje ir Vokietijoje bei antstolio informaciją apie areštuotas lėšas.
16. Pažymėtina, kad pagal CPK 335 straipsnio nuostatas šalys turi teisę pateikti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai, kaip atsiliepimas į kitos šalies pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą (nesvarbu, kad jis pavadintas rašytiniais paaiškinimais, tačiau savo turiniu šiuo procesiniu dokumentu iš esmės yra pasisakoma dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų ir prašymų) CPK nėra numatytas. Be to, apeliantės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir papildomuose įrodymuose nenurodyta iš esmės naujų, teismui iki tol nežinotų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir situaciją vertinti kitaip. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės J. M. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų nepriima ir plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
18. Byloje, visų pirma, keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus dokumentus, ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, nepateikti įrodymai, kuo remiantis paskaičiuota žala, kokios finansinės operacijos patvirtina padarytos žalos faktą, be to, ieškovė nepagrindė atsakovių solidariosios atsakomybės, todėl, atsakovės J. M. manymu, ieškinys nėra prima facie pagrįstas.
19. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
20. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Nagrinėjamu atveju VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti žalą, kurią, kaip nurodo ieškovė, patyrė dėl to, kad atsakovė J. M., būdama VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ vyriausioji finansininkė, savo vadovaujamai VšĮ „OSFL Projektai“ pervedė pinigines lėšas, kurias panaudojo savo asmeniniams interesams bei VšĮ „OSFL Projektai“ reikmėms. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, įrodančius ieškinyje dėstomas aplinkybes, t. y. bankinius pavedimus, šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu ir kt.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinys prima facie yra pagrįstas. Apeliantės dėstomi argumentai, kuriais grindžia ieškinio prima facie nepagrįstumą, t. y. kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus dokumentus, ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, nepateikti įrodymai, kuo remiantis paskaičiuota žala, kokios finansinės operacijos patvirtina padarytos žalos faktą, taip pat kad ieškovė nepagrindė atsakovių solidariosios atsakomybės ir kt., nėra vertinami šioje proceso stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimą, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą (ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus), nenustatė akivaizdžių duomenų dėl VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ ieškinio nepagrįstumo.
23. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-516/20120 ir kt.). Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų.
24. Šiuo atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė J. M. 2020 m. balandžio mėn. sudarė ne vieną sandorį, kuriais perleido savo sutuoktiniui ir kitiems asmenims jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ir jos sutuoktinis D. M. 2020 m. balandžio 16 d. santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartimi pasidalino jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, iš viso 22 nekilnojamojo turto objektus: gyvenamuosius namus, ūkio pastatus, žemės sklypus ir kt. Didžioji dalis turto (gyvenamasis namas, žemės sklypai, ūkio paskirties pastatai ir kt.), kurio vertė 80 000 Eur, atiteko sutuoktiniui D. M., o atsakovei J. M. liko garažas, kurio vertė – 5 270 Eur. Nustatyta, kad atsakovės sutuoktinis 2020 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartimi daugumą jam atitekusio nekilnojamojo turto perleido savo tėvui J. M.. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovė J. M. 2020 m. balandžio 23 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su R. V., kuriai už 6 500 Eur pardavė žemės sklypą, o 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė V. T. garažą už 6 000 Eur.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, kad atsakovė per 2020 m. balandžio mėnesį sudarė eilę sandorių, kuriais perleido savo sutuoktiniui bei kitiems asmenims visą savo turimą nekilnojamąjį turtą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė, prašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodė atsakovės J. M. nesąžiningumą. Nors, apeliantės teigimu, paminėtą turtą ji perleido norėdama gauti lėšų sūnaus gydymui, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, didžioji dalis atsakovei priklausiusio turto visgi buvo perleista neatlygintinai, o žemės sklypo ir garažo pirkimo – pardavimo sutartyse nurodyta, kad su atsakove J. M. buvo atsiskaityta grynais pinigais ne notaro akivaizdoje, šių sumų gavimo faktą patvirtinančių duomenų nėra. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog atsakovei J. M. priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas ne dėl jos skunde nurodomos priežasties (sūnaus gydymui apmokėti), o siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove.
26. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai įvertini ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, t. y. kad ji be jokių motyvų laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti tik vienai iš solidarių skolininkių (atsakovių) – J. M.. Pažymėtina, kad civiliame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis (CPK 13 straipsnis), o tai reiškia, kad ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių būdus, taip pat spręsti, kurios iš atsakovių – vienos ar visų – atžvilgiu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi šiuo atveju ieškovė VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“, įgyvendindama CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą bei turėdama duomenų apie atsakovės J. M. galimai nesąžiningus veiksmus – sudaromus sandorius, kuriais perleidžiamas nekilnojamasis turtas, turėjo teisę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik vienos iš solidarių atsakovių J. M. atžvilgiu, o teismas tokį prašymą spręsti, nepriklausomai nuo to, motyvavo ieškovė tokį savo pasirinkimą ar ne. Kita vertus, kaip nurodė pati ieškovė, kitos atsakovės VšĮ „OSFL Projektai“ turtinė padėtis yra pakankamai gera, o įrodymų apie galimą VšĮ „OSFL Projektai“ nesąžiningumą (turto perleidimą, slėpimą ir pan.) ji neturi, todėl ir neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių minėtai įstaigai.
27. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės reikalavimas prima facie pagrįstas ir nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės prašymą ir pritaikęs atsakovei J. M. laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.