- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-93-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00949-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dainavos mediena“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trimas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dainavos mediena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo dalies dėl netesybų priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos mediena“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Trimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dainavos mediena“ 45 000 Eur skolą, 17 000 Eur netesybas, iš viso - 62 000 Eur, taip pat 6 procentų metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Trimas“ ir atsakovė UAB „Dainavos mediena“ 2015 m. spalio 28 d. sudarė ir pasirašė susitarimą (preliminariąją sutartį), kuria šalys įsipareigojo sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 11,88 ha, pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad sklypas bus parduodamas už 45 000 Eur kainą. Ieškovė 2015 m. spalio 28 d. sumokėjo atsakovei 13 000 Eur avansą, o 2015 m. lapkričio 10 d. atsakovės žodiniu prašymu sumokėjo atsakovei likusią kainos už žemės sklypo dalį – 32 000 Eur. Susitarimo 2.4.2 p. šalys susitarė, kad jeigu per 30 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos jos nesudarys sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, pardavėjas (atsakovė) per 5 dienas nuo raštiško pirkėjo (ieškovės) reikalavimo gavimo dienos grąžina avansą pirkėjui ir papildomai sumoka 13 000 Eur kompensaciją tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl pardavėjo kaltės. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta per 30 dienų nuo susitarimo sudarymo dienos dėl atsakovės kaltės, kadangi preliminarios sutarties galiojimo metu žemės sklypas buvo parduotas trečiajam asmeniui. 2015 m. gruodžio 4 d. ieškovė pateikė atsakovei raštišką reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą ir likusią kainos dalį už žemės sklypą, bei sumokėti 13 000 Eur kompensaciją (netesybas) už sutarties neįvykdymą, viso 58 000 Eur, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė. 2015 m. liepos 29 d. UAB „Dainavos mediena“ ir UAB „Miškų ūkis“ sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, pagal kurios 1.2 p., teisių perleidėjas, t. y. atsakovė UAB „Dainavos mediena“, įsipareigojo paruošti ir suderinti miškotvarkos projektą miškų ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. lapkričio 1 d. Sutarties 2.3 p. šalys susitarė, kad teisių perleidėjui (atsakovei) neparuošus ir nesuderinus miškotvarkos projekto miškų ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. lapkričio 1 d., t. y. neįvykdžius sutarties 1.2 p., teisių perėmėjui pareikalavus per 5 darbo dienas sumoka 4 000 Eur baudą. Atsakovė UAB „Dainavos mediena“ Teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 p. numatytos prievolės iki 2015 m. lapkričio 1 d. paruošti ir suderinti miškotvarkos projektą miškų ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdė. 2015 m. gruodžio 3 d. UAB „Miškų ūkis“ ir UAB „Trimas“ (ieškovė) sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią kreditorius UAB „Miškų ūkis“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Trimas“, o naujasis kreditorius priėmė iš kreditoriaus reikalavimo teises į skolininką (atsakovę) UAB „Dainavos mediena“, kylančias iš 2015 m. liepos 29 d. tarp kreditorės (UAB „Miškų ūkis“) ir skolininkės (UAB „Dainavos mediena“) sudarytos teisių ir pareigų reikalavimo sutarties 2.3 p. numatytos skolininko pareigos sumokėti 4 000 Eur baudą. 2015 m. gruodžio 4 d. ieškovė pateikė raštą atsakovei UAB „Dainavos mediena“, informuodama apie UAB „Miškų ūkis“ perleistas reikalavimo teises pagal teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 p. dėl 4 000 Eur baudos į skolininką UAB „Dainavos mediena“ naujajam kreditoriui UAB „Trimas“. Ieškovė pareikalavo atsakovės per 5 dienas nuo laiško gavimo dienos sumokėti skolą – 4 000 Eur. Atsakovė prievolės sumokėti skolą nėra įvykdžiusi. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 4 dalimi, 6.38, 6.200, 6.256 straipsniais ir kt., taip pat 2015 m. spalio 28 d. susitarimu, 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi, 2015 m. gruodžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, atsakovė privalo sumokėti ieškovei viso 62 000 Eur, t. y. 58 000 Eur pagal 2015 m. spalio 28 d. susitarimą (45 000 Eur už žemės sklypą ir 13 000 Eur baudą), ir 4 000 Eur baudą pagal 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 p. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis CK 6.37 str. bei 6.210 str. 2 d., priteistinos ir 6 procentų metinės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovei UAB „Trimas“ iš atsakovės UAB „Dainavos mediena“ 45 000 Eur skolą, 17 000 Eur netesybų, 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 703 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje nustatytos aplinkybės
Teismas nustatė, kad UAB „Trimas“ ir UAB „Dainavos mediena“ 2015 m. spalio 28 d. sudarė susitarimą (preliminariąją sutartį), pagal kurio 1.1 punktą šalys įsipareigojo sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 11,88 ha, pirkimo–pardavimo sutartį. Susitarimo 1.2 punkte nustatyta, kad sklypas bus parduodamas už 45 000 Eur kainą. Pagal susitarimo 2.1 punktą UAB „Trimas“ 2015 m. spalio 28 d. sumokėjo atsakovei 13 000 Eur avansą. 2015 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimu UAB „Trimas“ sumokėjo UAB „Dainavos mediena“ 32 000 Eur (likusią žemės sklypo kainos dalį). Susitarimo 2.4.2 punkte šalys susitarė, kad jeigu per 30 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos jos nesudarys sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, pardavėjas (atsakovė) per 5 dienas nuo raštiško pirkėjo (ieškovės) reikalavimo gavimo dienos grąžina avansą pirkėjui ir papildomai 13 000 Eur kompensaciją tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl pardavėjo kaltės. UAB „Dainavos mediena“ 2015-11-27 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypą (unikalus Nr. 8525-0003-0117) pardavė GreenGold Value Forest Lithuania, UAB. 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „Trimas“ pateikė UAB „Dainavos mediena“ raštišką reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą, likusią kainos dalį už žemės sklypą bei sumokėti 13 000 Eur kompensaciją (netesybas) už sutarties neįvykdymą, viso 58 000 Eur. UAB „Dainavos mediena“ ir UAB „Miškų ūkis“ 2015 m. liepos 29 d. sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį. Pagal šios sutarties 1.2 punktą UAB „Dainavos mediena“ įsipareigojo paruošti ir suderinti miškotvarkos projektą miškų ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. lapkričio 1 d.. Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, kad teisių perleidėjui (UAB „Dainavos mediena“) neparuošus ir nesuderinus miškotvarkos projekto miškų ūkio paskirties žemės sklypui Varėnos r., Merkinės sen., Kaibučiu k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. lapkričio 1 d., pastarosios teisių perėmėjui pareikalavus per 5 darbo dienas sumoka 4 000 Eur baudą už pažeistą šios sutarties 1.2 punktą. Atsakovė UAB „Dainavos mediena“ Teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 p. numatytos prievolės iki 2015 m. lapkričio 1 d. paruošti ir suderinti miškotvarkos projektą miškų ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdė. 2015 m. gruodžio 3 d. tarp UAB „Miškų ūkis“ ir UAB „Trimas“ (ieškovės) sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, pagal kurios 1.1 punktą UAB „Miškų ūkis“ perleido UAB „Trimas“ reikalavimo teises į skolininkę UAB „Dainavos mediena“, kylančias iš 2015 m. liepos 29 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 punkte numatytos UAB „Dainavos mediena“ pareigos sumokėti 4 000 Eur baudą. UAB „Trimas“ 2015 m. gruodžio 4 d. pateikė raštą UAB „Dainavos mediena“, informuodama apie UAB „Miškų ūkis“ perleistas reikalavimo teises pagal teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 punktą dėl 4 000 Eur baudos į skolininkę UAB „Dainavos mediena“ naujajai kreditorei UAB „Trimas“. Ieškovė pareikalavo atsakovės per 5 dienas nuo laiško gavimo dienos sumokėti skolą – 4 000 Eur.
Dėl ieškovės reikalavimų, kildinamų iš 2015 m. spalio 28 d. susitarimo
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinė žemės sklypo (unikalus Nr. 8525-0003-0117) pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, laikė, kad įmokas už žemės sklypą atsakovė yra gavusi be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl sprendė, kad šias sumas grąžinti ieškovė turi teisę reikalauti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė už žemės sklypą sumokėtą 45 000 Eur sumą (CK 6.237 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovės kaltės, nes pastaroji žemės sklypą 2015 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė ne ieškovei, o GreenGold Value Forest Lithuania, UAB bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) bei šalių susitarimą (2.4.2 punktas) iš atsakovės ieškovei priteisė 13 000 Eur dydžio kompensaciją.
Dėl ieškovės reikalavimų, kildinamų iš 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perkleidimo sutarties
Teismas iš 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 1.2 punkto nustatė, kad teisių perleidėjas (UAB „Dainavos mediena“) įsipareigoja paruošti ir suderinti miškotvarkos projektą miškų ūkio paskirties žemės sklypui iki 2015 m. lapkričio 1 d. Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, kad teisių perleidėjui (UAB „Dainavos mediena“) neparuošus ir nesuderinus miškotvarkos projekto miškų ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2015 m. lapkričio 1 d., teisių perėmėjui pareikalavus per 5 darbo dienas sumoka 4 000 Eur baudą už pažeistą šios sutarties 1.2 punktą. Reikalavimų perleidimo sutartis tarp UAB „Miškų ūkis“ ir UAB „Trimas“ sudaryta 2015 m. gruodžio 3 d. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Dainavos mediena“ prievolę, kylančią iš 2015 m. liepos 27 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 1.2 punkto, turėjo įvykdyti iki 2015 m. lapkričio 1 d., o ieškovė UAB „Trimas“ reikalavimo teisę į UAB „Dainavos mediena“ įgijo 2015 m. gruodžio 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu. Teismas sprendė, kad atsakovei prievolė atsirado anksčiau nei ieškovė įgijo reikalavimo teisę, todėl laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad atsakovė negalėjo parengti projekto savo vardu, nes ieškovė nebuvo surašiusi atsakovei įgaliojimo tokius veiksmus atlikti bei kad atsakovei atsakomybė tektų tik tuo atveju, jei ieškovė būtų surašiusi atsakovei įgaliojimą tokius veiksmus atlikti. Teismas nustatė, kad UAB „Dainavos mediena“ miškotvarkos projektą turėjo parengti iki 2015 m. sausio 11 d. (sutarties 1.2 punktas). Iš Privačių miško valdų miškotvarkos projektų registro duomenų teismas nustatė, kad projektas buvo patvirtintas tik 2015 m. gruodžio 9 d. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės atsakovė neneigia. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. pranešimu ieškovė atsakovę informavo apie tarp ieškovės ir UAB „Miškų ūkis“ 2015 m. gruodžio 3 d. sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį bei pareikalavo per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti ieškovei 4 000 Eur sumą numatytą 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 punkte. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės reikalavimą sumokėti 4 000 Eur baudą įvykdė.Teismas, nustatęs, kad sutartinių prievolių atsakovė sutartyje nustatytu terminu neįvykdė (sutarties 1.2 punktas), sprendė, kad atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei 4 000 Eur dydžio baudą, kurios dydžio atsakovė neginčijo ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys bei sutarties 2.3 punktas).
Dėl 6 proc. procesinių palūkanų.
Teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, tenkinęs ieškinio reikalavimus, priteisė ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dainavos mediena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl 4 000 Eur baudos priteisimo ir šią civilinės bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovė pripažįsta, kad atsiliepime į ieškinį netinkamai nurodė, kad atsakovė ieškovei padėjo parengti projektą ir ieškovė nesurašė atsakovei įgaliojimo. Realiai šių veiksmų neatliko UAB „Miškų ūkis“, vėliau perleidusi savo reikalavimo teisę ieškovei. Atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta aplinkybė, kad projektas dėl netikslumų buvo tikslinamas, todėl nebuvo suderintas sutartu laiku. Taip įvyko todėl, kad pagal UAB „Miškų ūkis“ pageidavimą projektas buvo derinamas dėl plynųjų kirtimų vykdymo. Tačiau inspektavimo metu buvo nustatyta, kad miško medžiams trūko 5 metų amžiaus, todėl projektas buvo suderintas vėliau. Kadangi visas pakartotinis projekto derinimas trunka apie 5 – 6 savaites, tai tiek laiko atsakovė ir užtruko, vėluodama vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir jie nebuvo laiku įvykdyti ne dėl atsakovės kaltės.Visas nurodytas aplinkybes buvo galima ištirti tik įtraukus į bylą UAB „Miškų ūkis“, nes pati ieškovė tokių aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl neatskleidė bylos dalies esmės. Dėl to minėta teismo sprendimo dalis naikintina ir bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Trimas“ prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka negali būti remiamasi skunde nurodomomis kitokiomis aplinkybėmis nei jos buvo nurodytos atsakovo atsiliepime į ieškinį ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovė buvo atstovaujama advokato, todėl turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai bei atsiliepime į ieškinį nurodyti teisingas aplinkybes, kuriomis ji vadovaujasi, o šias aplinkybes keisti aukštesnės instancijos teisme draudžia CPK nuostatos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal atsakovės nurodytas aplinkybes, konstatuodamas, kad atsakovei prievolė atsirado anksčiau nei ieškovė įgijo reikalavimo teisę (2015 m. gruodžio 3 d.), todėl laikytini nepagrįstais atsakovės teiginiai, kad atsakovė negalėjo parengti projekto savo vardu, nes ieškovė nebuvo surašiusi atsakovei įgaliojimo tokius veiksmus atlikti bei kad atsakovei atsakomybė tektų tik tuo atveju, jei ieškovė būtų surašiusi atsakovei įgaliojimą tokius veiksmus atlikti.Apeliantas pirmosios instancijos teisme neprašė į bylą įtraukti UAB „Miškų ūkis“, todėl toks prašymas apeliacinės instancijos teismui perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismu ir įtraukti į bylą UAB „Miškų ūkis“ yra pavėluotas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, pradinės kreditorės UAB „Miškų ūkis“ nebuvo būtinybės įtraukti į bylą, nes jos reikalavimo teises į atsakovę perėmė ieškovė, kurios atžvilgiu atsakovė turi teisę reikšti tokius pačius atsikirtimus, kuriuos ji galėjo reikšti ir pradinei kreditorei (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimas neturi įtakos UAB „Miškų ūkis“ teisėms ir pareigoms, o, be to, UAB „Miškų ūkis“ neprivalėtų paneigti ar patvirtinti apeliantės nurodomas aplinkybes, nes pačios šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).Apeliantė nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia nesant atsakovės kaltės dėl 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 punkto neįvykdymo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių pagrįstų ir patvirtinančių įrodymų, kurios atleistų nuo civilinės atsakomybės dėl 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 punkte numatytos prievolės neįvykdymo. Atsakovė neįrodė, kad jos pateikiamos aplinkybės egzistavo, kaip ir tai, kad jos lėmė, jog dėl nurodomų aplinkybių atsakovė negalėjo įvykdyti prievolės laiku, kad atsakovei atsakomybė tektų tik tuo atveju, jei ieškovė būtų surašiusi atsakovei įgaliojimą tokius veiksmus atlikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė miškotvarkos projektą turėjo parengti iki 2015 m. lapkričio 1 d. (sutarties 1.2 punktas), o projektas patvirtintas tik 2015 m. gruodžio 9 d. Šių aplinkybių atsakovė neneigia. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutartinių prievolių atsakovė sutartyje nustatytu terminu neįvykdė (sutarties 1.2 punktas), todėl vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 ir dalimis bei sutarties sąlygomis (2.3 punktas), jai kyla pareiga sumokėti ieškovei 4 000 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Dėl netesybų priteisimo
Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus rangovas privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu. Atitinkamai pagal CK 6.704 straipsnio 1, 3 punktus užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu. Šalių bendradarbiavimas ir kooperavimasis vykdant sutartį nustatytas ne tik įstatyme – savo praktikoje jį nuosekliai pabrėžia ir kasacinis teismas. Tai yra sutarčių teisės nuostata ir šalys privalo jos laikytis. Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2012).Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 2.56 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016).Kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje. Dėl to šalies, tinkamai vykdančios sutartį, interesas yra turėti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad kliūtys atlikti darbus laiku kilo ne dėl jos kaltės, taip pat kad ji, bendradarbiaudama su kita šalimi, ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama šias kliūtis pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Miškų ūkis“ ir apeliantės UAB „Dainavos mediena“ 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog teisių perleidėjas (apeliantė) įsipareigoja paruošti ir suderinti miškotvarkos projektą miškų ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. lapkričio 1 d. Pagal šios sutarties 2.3 punktą teisių perleidėjui neparuošus ir nesuderinus miškotvarkos projekto miškų ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. lapkričio 1 d., pastarosios teisių perėmėjui (UAB „Miškų ūkis“) pareikalavus per 5 darbo dienas sumoka 4 000 Eur baudą už pažeistą šios sutarties 1.2 punktą. UAB „Miškų ūkis“ ir ieškovė UAB „Trimas“ 2015 m. gruodžio 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad kreditorius (UAB „Miškų ūkis“) perleidžia naujajam kreditoriui (ieškovė), o naujasis kreditorius (ieškovė) priima iš kreditoriaus (UAB „Miškų ūkis“) reikalavimo teises į skolininką UAB „Dainavos mediena“ (apeliantė), kylančias iš 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 punkte skolininko numatytos pareigos sumokėti 4 000 Eur baudą. Projektas, nurodytas UAB „Miškų ūkis“ ir apeliantės UAB „Dainavos mediena“ 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 1.2, 2.3 punktuose, buvo patvirtintas 2015 m. gruodžio 9 d., t. y. praleidus nustatytą terminą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šios baudos taikymą atsakovei pripažino pagrįstu, pažymėdamas, kad: 1) atsakovei prievolė parengti nustatytu terminu projektą atsirado anksčiau nei ieškovė įgijo reikalavimo teisę, todėl laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad atsakovė negalėjo parengti projekto savo vardu, nes ieškovė nebuvo surašiusi atsakovei įgaliojimo tokius veiksmus atlikti bei kad atsakovei atsakomybė tektų tik tuo atveju, jei ieškovė būtų surašiusi atsakovei įgaliojimą tokius veiksmus atlikti; 2) 2015 m. gruodžio 4 d. pranešimu ieškovė atsakovę informavo apie ieškovės ir UAB „Miškų ūkis“ 2015 m. gruodžio 3 d. sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį bei pareikalavo per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti ieškovei 4 000 Eur sumą numatytą 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties 2.3 punkte; 3) sutartinių prievolių atsakovė sutartyje nustatytu terminu neįvykdė. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, pažymėdama, kad nors sutartyje nustatytas terminas praleistas, tačiau ne dėl jos, o dėl UAB „Miškų ūkis“ kaltės. Atsakovė nurodė, kad pastaroji bendrovė pateikė neteisingus duomenis apie žemės sklypą. Anot apeliantės, esant kitiems nei UAB „Miškų ūkis“ nurodė duomenims apie žemės sklypą, UAB „Miškų ūkis“ privalėjo surašyti įgaliojimą, suteikiantį apeliantei teisę atlikti reikiamus projektavimo darbams veiksmus. UAB „Miškų ūkis“ nesurašius įgaliojimo apeliantei, projektavimo darbai buvo atliekami ne atsakovės, o UAB „Miškų ūkis“ vardu. Dėl šių aplinkybių projektavimo darbai užtruko ir buvo praleistas sutartyje nustatytas terminas. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį netinkamai nurodė, jog atsakovė ieškovei padėjo parengti projektą ir ieškovė nesurašė atsakovei įgaliojimo, iš tikrųjų šių veiksmų neatliko UAB „Miškų ūkis“, vėliau perleidusi savo reikalavimo teisę ieškovei. Minėta, kad kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovė nežinojo visų duomenų apie žemės sklypą, kurie trukdė atsakovei atlikti projektavimo darbus, pati savaime neatleidžia atsakovės, kaip rangovės, nuo atsakomybės už sutarties termino praleidimą, jei ji, tinkamai bendradarbiaudama su UAB „Miškų ūkis“, galėjo to išvengti. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą ir kartu gynusi savo interesą įvykdyti sutartį, kad darbus pabaigtų nustatytu terminu. Nėra duomenų, kad apeliantė būtų kreipusis į UAB „Miškų ūkis“, informuodama ją, jog jos pateikti neteisingi duomenys apie žemės sklypą ir nesurašytas įgaliojimas trukdo jai darbus atlikti laiku, kad taip pažeidžiama užsakovės pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Toks sutarties šalies kreipimasis yra reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, sutarties šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai. Esant tokiam rangovės kreipimuisi, užsakovei kyla pareiga imtis priemonių kliūtims pašalinti. Šalių interesus geriausiai atitinka bendradarbiavimo užfiksavimas raštu, kuris palengvina įrodinėjimą kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė, jog pateikė pirmiau nurodytą kreipimąsi į ieškovę. Rangovei nesikreipus į užsakovę ir (ar) nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad, susidūrusi su kliūtimis vykdyti sutartį, ji tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, jai tenka atsakomybė už kilusius padarinius – sutarties termino praleidimą.Pažymėtina, kad sutarties termino pratęsimą apeliantės ir UAB „Miškų ūkis“ sutarimu patvirtinančių įrodymų byloje nėra, taip pat 2015 m. liepos 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad reikalingas UAB „Miškų ūkis“ įgaliojimas apeliantei, suteikiantis pastarajai teisę atlikti projektavimo darbus. Aplinkybė, kad UAB „Miškų ūkis“ nesuteikė įgaliojimo apeliantei, savaime nesuponuoja išvados, kad ji terminą pratęsė ar atsisakė teisės reikalauti sutartyje nustatytų netesybų už termino praleidimą. Tai, kad UAB „Miškų ūkis“ šios teisės neatsisakė, pagrindžia UAB „Miškų ūkis“ bei ieškovės 2015 m. gruodžio 3 d. reikalavimų perleidimo sutartis, kuria UAB „Miškų ūkis“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Dainavos mediena“. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki apeliacinio skundo pateikimo, būtų pareiškusi pretenzijas UAB „Miškų ūkis“ dėl jos, kaip užsakovės, netinkamų pareigų atlikimo, dėl kurių ji negalėjo sutartyje nustatytu terminu atlikti projektavimo darbų. Nesant pagrindo atleisti rangovę nuo sutartinės atsakomybės už praleistą darbų atlikimo terminą, darytina išvada, kad užsakovė (arba jos teises perėmusi ieškovė) turėjo teisę pareikšti reikalavimą sumokėti sutartyje nustatytą 4 000 Eur baudą už termino praleidimą. Pažymėtina, kad atsakovė neneigė, jog jai buvo pranešta apie minėtos teisės perleidimą ieškovei, be to, šią aplinkybę pagrindžia ir ieškovės 2015 m. gruodžio 4 d. raštas, adresuotas apeliantei (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nuo šio rašto įteikimo apeliantei momento ieškovė įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo (sumokėti 4 000 Eur netesybas), o apeliantė įgijo teisę reikšti visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę pareikšti UAB „Miškų ūkis“ (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šie atsikirtimai, kaip minėta, pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, atsakovės apeliaciniame skunde pateikti atsikirtimai, nepaneigia apeliantės pareigos sumokėti sutartas netesybas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šio procesinio sprendimo taikymo ribos apibrėžtos įstatyme: byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tik esant CPK 327 straipsnyje ir 329 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams.CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė turi būti suprantama kaip reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė byloje dalyvaujančiu asmeniu UAB „Miškų ūkis“, taip neatskleidė bylos dalies dėl netesybų esmės, todėl prašo šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Minėta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nustatęs, kad sutartyje nustatyta prievolė atsakovei sumokėti sutartyje nustatytas netesybas už prievolės įvykdymo termino praleidimą per 5 dienas nuo pranešimo įteikimo, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą įvykdyti prievolę, kad atsakovė neįrodė, jog terminas praleistas ne dėl jos kaltės, kad ieškovė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė iš užsakovės teisę reikalauti prievolės – sumokėti netesybas – įvykdymo. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl bylos dalyje pareikšto reikalavimo pagal sudarytas sutartis materialiosios teisės taikymo aspektu, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, faktiškai pasisakė dėl atsakovės teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė turi pareigą ieškovei sumokėti 4 000 Eur netesybas, bylą išsprendė iš esmės, t. y. nustatė pareikštam reikalavimui svarbias aplinkybes ir tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Miškų ūkis“ įtraukimas į bylą dalyvaujančiu asmeniu neturėtų įtakos apeliantės pareigai sumokėti 4 000 Eur netesybas, nes, kaip jau minėta, atsakovė nepateikė įrodymų, kad prievolės įvykdymo terminą ji praleido ne dėl savo kaltės.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantei buvo apribota teisė teikti teismui prašymus ar atsikirtimus į ieškinio argumentus pagrindžiančius įrodymus, be to, apeliantė yra juridinis asmuo, verslininkė, pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama advokato. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ji turėjo galimybes tinkamai įgyvendinti savo procesines teises (CPK 42 straipsnis). Kaip matyti iš atsiliepimo į ieškinį turinio ir pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės eigos (teisės dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, atsakovė neįgyvendino; atsakovės atstovas advokatas 2016 m. balandžio 26 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, be to, nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus), atsakovė nurodė, kad ieškovė, o ne UAB „Miškų ūkis“, pateikė neteisingus duomenis apie žemės sklypą, kad ieškovė, o ne UAB „Miškų ūkis“, nesuteikė atsakovei reikiamo įgaliojimo, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netyrė bei nevertino aplinkybių, susijusių su UAB „Miškų ūkis“ pareigomis vykdant projektavimo darbus bei nepasisakė šiuo klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei nurodžius, kad ieškovė, o ne UAB „Miškų ūkis“, turėjo pareigų atsakovei bei nepateikus pirmosios instancijos teismui prašymo įtraukti UAB „Miškų ūkis“ byloje dalyvaujančiu asmeniu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įtraukti UAB „Miškų ūkis“ byloje dalyvaujančiu asmeniu. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad prievolės įvykdymo terminą ji praleido ne dėl savo kaltės, ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą priteisti 4 000 Eur netesybas, nėra pagrindo grąžinti bylos dalį dėl netesybų priteisimo nagrinėti iš naujo.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas bei atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos (CPK 98, 178 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.