Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovei Rasai Dragūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2004 m. gegužės 26 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 45 paromis arešto bausme, taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.,

2) 2004 m. liepos 7 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 25 paromis arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmę subendrinus su 2004 m. gegužės 26 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė paskirta – 45 parų arešto bausmė;

3) 2004 m. rugsėjo 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 35 paromis arešto bausme; taikant BK 63 straipsnį, bausmę subendrinus su 2004 m. liepos 7 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 45 parų arešto bausmė;

4) 2004 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 45 parų arešto bausme; taikant BK 63 straipsnį, skirta galutinė, 45 parų arešto bausmė;

5) 2005 m. rugpjūčio 25 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

6) 2005 m. rugsėjo 7 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

7) 2005 m. rugsėjo 27 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su 2005 m. rugpjūčio 25 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) 2005 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su 2005 m. rugsėjo 7 d. ir 2005 m. rugsėjo 27 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

9) 2005 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su 2005 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė;

10) 2006 m. sausio 10 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 302 straipsnio 1 dalį, 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme; taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su 2005 m. rugpjūčio 25 d., 2005 m. rugsėjo 7 d. ir 2005 m. rugsėjo 27 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, 2005 m. lapkričio 9 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

11) 2006 m. sausio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su 2005 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2006 m. gegužės 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, taikant BK 63 straipsnį, bausmės subendrintos ir skirta galutinė 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

12) 2007 m. gruodžio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme; taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su 2006 m. sausio 10 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2006 m. sausio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2006 m. gegužės 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, skirta galutinė 1 m. 6 mėn. 1 d. laisvės atėmimo bausmė;

13) 2010 m. sausio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 m. laisvės atėmimo bausme;

14) 2014 m. gegužės 29 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 45 parų arešto bausme;

15) 2015 m. balandžio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

16) 2016 m. spalio 3 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 4 mėn. laisvės apribojimu; turintis teistumą;

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2015 m. balandžio 23 d. Širvintų rajono apylinkes teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 9 mėn. laisvės apribojimu;

2) 2015 m. balandžio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėn. laisvės apribojimu;

3) 2015 m. rugsėjo 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkes teismo 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams; turintis teistumą;

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V., E. R. ir D. K. pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, o būtent: jie, nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrininkaudami vienas su kitu, nulaužę pakabinamą durų spyną, įsibrovė pro duris į A. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų, ir iš jo pagrobė arbatinuką „Eletroliux“, kurio vertė 30 eurų, sulčiaspaudę, kurios vertė 120 eurų , kirvį „Fiskar“, kurio vertė 20 eurų, kaljaną, kurio vertė 25 eurai, pakrovėją „Iphone“, kurio vertė 15 eurų, stiprintuvą, kurio vertė 35 eurai, prailgintuvą, kurio vertė 25 eurai, sireną, kurios vertė 40 eurų, prožektorių su judesio davikliu, kurio vertė 30 eurų, lagaminą su ratukais, kurio vertė 30 eurų, rankinį pjūkliuką, kurio vertė 10 eurų, ausines, kurių vertė 10 eurų, ir kompiuterio kamerą, kurios vertė 10 eurų. Viso A. B. padaryta 400 eurų turtinė žala. Šiais veiksmais P. V., E. R. ir D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2016 m. balandžio mėn., penktadienį, svečiavosi pas E. R., (duomenys neskelbtini). E. R. buvo išgėręs, o jis buvo blaivus. Jam su E. R. einant ties kažkokia sodyba, E. R. pasakė, kad joje niekas negyvena, o atvažiuoja tik savaitgaliais ir pasiūlė nueiti į namą pažiūrėti, kas yra gero. Jis sutiko. E. R. rado lauke kažkokią geležtę ir abu ja nulaužė pakabinamą durų spyną ir įėjo į namą. Name buvo daug įvairiausių daiktų, bet jie nieko neieškojo. Rado kažkokį lagaminą su ratukais ir sukrovė į jį prailgintuvą, prožektorių su judesio davikliu, rankinį pjūklą, ausines ir kompiuterio kamerą. Daugiau jokių daiktų neėmė. Kai susirinko tuos daiktus, E. R. paskambino D. K. ir paprašė, kad atvažiuotų prie tos sodybos, prie kurios jie buvo. D. K. atvažiavo su savo automobiliu, jie sukrovė daiktus į D. K. automobilio bagažinę ir išvažiavo. Visus daiktus atidavė D. K., nes jis juos vežiojo. Gailisi, kad taip įvyko. Nesutinka, kad pavogė Iphone pakrovėją, kaljaną, stiprintuvą, sirenas.

Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį, jis susitiko su P. V., ėjo pasivaikščioti ir nusprendė įeiti į nukentėjusiojo namą, esantį (duomenys neskelbtini). P. V. namo kieme rado armatūrą, kuria nulaužė pakabinamą durų spyną. Abu įėjo į vidų ir rado bei paėmė lagaminą ant ratukų, į kurį dėjo arbatinuką, prailgintuvą, prožektorių su judesio davikliu, rankinį pjūklą, ausines ir kompiuterio kamerą. Daugiau jokių daiktų neėmė. Jie telefonu paskambino D. K., kad juos pavežtų. Jiems su P. V. išeinant iš namo, prie jų privažiavo D. K. su savo automobiliu. Jie lagaminą su daiktais įdėjo į jo automobilio bagažinę ir visi išvažiavo. D. K. neaiškino, iš kur ir kieno yra daiktai. D. K. juos pavežė iki pagrindinio kelio. Visus daiktus atidavė D. K. už tai, kad jis atvažiavo jų pasiimti, P. V. pasiliko tik lagaminą su ratukais, jis nieko nepaėmė. Po to jie išsiskirstė, jis nuėjo namo, o D. K. išvažiavo su daiktais. Gailisi, kad apvogė tą sodybą.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jam būnant (duomenys neskelbtini), pas tėtį, ir statant šiltnamį, į mobilaus ryšio telefoną paskambino E. R. ar tai P. V., ir paprašė, kad skubiai pavežtų, jam nurodė nuvažiuoti link E. R. namo. Jis nuvažiavo, po kelių minučių. E. R. ir P. V. buvo prie kaltinime nurodyto namo, stovėjo prie keliuko. Jie turėjo du lagaminus. Jis prie jų sustojo, jie daiktus sudėjo jam į bagažinę, o patys atsisėdo į automobilį. Jis suprato, kad jie apvogė tą namą. Jis apie tą sodybą žinojo tik tiek, kad ten nuolatos negyvena, o atvažiuoja nevietiniai žmonės. Su vogtais daiktais nuvažiavo į B., E. R. ir P. V. kažkiek daiktų pasiėmė sau, o kas nereikalinga atidavė jam. Jis pasiėmė tuos daiktus, tai buvo prailgintuvas, rankinis pjūklas, gulščiukas, ausinės, dvi dėžutės su medvarščiais, lemputė su laidu. Kokius daiktus jie pasiliko sau, jis nežino. Jis juos dažnai visur vežioja, jie D. K. už tai moka pinigus. Jis tik paėmė vogtus daiktus, jiems vogti nesakė, tos sodybos nenurodė. Gailisi, kad taip padarė.

Nukentėjusysis A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad turi sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 10 d.,apie 11 val. 15 min., atvažiavo į sodybą ir pamatė, kad numušta namo spyna ir įsibrauta į vidų. Įėjęs į namą pamatė, kad išmėtyti daiktai. Pasigedo kirvio „Fiskar“, kurio vertė 20 eurų, kaljano, kurio vertė 25 eurai, prailgintuvo, kurio vertė 25 eurai, stiprintuvo, kurio vertė 35 eurai, Iphone pakrovėjo, kurio vertė 15 eurų, aliarminio signalo, kurio vertė 40 eurų, kompiuterio kameros, kurios vertė 10 eurų, lagamino su ratukais, kurio vertė 35 eurų, arbatinuko „Elektroliux“, kurio vertė 30 eurų, sulčių spaudimo aparato, kurio vertė 120 eurų, rankinio pjūkliuko, kurio vertė 10 eurų, prožektoriaus su judesio davikliu, kurio vertė 30 eurų, taip pat nulaužtos 2 spynos. Jis vagyste įtarė E. R., gyvenantį tame pačiame kaime. Vėliau pastebėjo, kad trūksta ir daugiau daiktų, tačiau žalą įvertino 400 eurų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 98 straipsnio tvarka kaltinamasis D. K. pateikė daiktus, pavogtus iš A. B. namo. Šie daiktai buvo apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam A. B. (1 t., b. l. 16-24).

Nepilnamečio įtariamojo atstovė pagal įstatymą L. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ir E. R. yra jos sūnus. Jo elgesys problematiškas, neklauso tėvų, nelanko pamokų. Kad sūnus apvogė (duomenys neskelbtini) kaime esančią A. B. sodybą, sužinojo tik iš aplinkinių žmonių. Sūnus pavogtų daiktų ar gautų pinigų į namus neneša. Ką jis vagia, ji pasakyti negali. Jos sūnui blogą pavyzdį rodo P. V..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal BK178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad P. V., E. R. ir D. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamieji pripažino, kad nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 10 d., P. V. ir E. R., bendrininkaudami vienas su kitu, su armatūra nulaužę pakabinamą durų spyną, įsibrovė į A. B. priklausantį namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų, ir iš jo pagrobė įvairius daiktus, o D. K. automobiliu P. V. ir E. R. išvežė iš nusikaltimo vietos bei paėmė dalį pavogtų daiktų. Taigi, kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino, tai yra jie pripažino, kad įvykdė vagystę, įsibraudami į patalpą, davė parodymus, tačiau neprisipažino pavogę dalį kaltinamajame akte nurodytų daiktų. Aplinkybė, kad kaltinamieji neigia pavogę dalį daiktų, ir kad šie daiktai nebuvo surasti, nėra svarbi, kadangi kaltinamieji iš esmės prisipažino pagrobę nukentėjusiojo turtą, įsibrovę į jo sodybą. Be to, kaltinamieji sutiko atlyginti visą civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą, o tai taip pat įrodo, kad jie pagrobė visus kaltinamajame akte nurodytus daiktus. Kaltinamųjų kaltę įvykdžius nusikaltimą taip pat įrodo 2016 m. balandžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis D. K. savanoriškai pateikė iš nukentėjusiojo A. B. sodybos pavogtus daiktus.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamieji kaltinami tyčinio, apysunkio nusikaltimo padarymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamasis P. V. teistas šešiolika kartų, iš šešiolikos kartų, keturiolika kartų, pagal BK 178 straipsnį, nusikalstamą veiką padarė turėdamas teistumą, tinkamų išvadų nedaro. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, ir kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Administracine tvarka P. V. baustas 22 kartus, kas taip pat rodo, kad asmuo tinkamų išvadų apie savo elgesį nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje jis nėra įrašytas. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teismas skiria jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

P. V. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-984/2016, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 4 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą 136,99 eurų turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, P. V. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė skiriama – 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. R. teistas 3 kartus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką padarė turėdamas teistumą. Administracine tvarka baustas 1 kartą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 183 straipsnio 1 dalį. Priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas. Jis yra nepilnametis, tačiau niekur nesimoko ir nedirba. 2015 m. kovo 23 d. jam skirta vidutinės priežiūros priemonė – apgyvendinimas ir paslaugos (duomenys neskelbtini), vieneriems metams. Iš Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos rašto matyti, kad jis yra išbrauktas iš gimnazijos mokinių sąrašo už nelankymą. E. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas šiuo atveju mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. R. paskyrus laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.

E. R. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-80-522/2015, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkes teismo 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant jį per bausmės laiką mokytis ir uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, E. R. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-80-522/2015, paskirta ir neatlikta bausmės dalis subendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė skiriama – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistiesiems, padariusiems nusikaltimus neturint (nesulaukus) aštuoniolikos metų, bausmės vykdymo atidėjimas galimas nepriklausomai nuo padaryto tyčinio nusikaltimo (nusikaltimų) sunkumo, jei už tai paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo (BK 92 straipsnis). Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsniu, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.).

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindai, kuriems esant E. R. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmiausia, atsižvelgtina į tai, kad E. R. yra nepilnametis. Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam dalį turtinės žalos. E. R. iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas 3 kartus ir jam dar buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Įvertinus tai, kad E. R. kaltu prisipažino, galima tikėtis, kad jis padarys atitinkamas išvadas, pasitaisys ir daugiau nedarys teisės pažeidimų, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikytinos BK 92 straipsnio nuostatos ir E. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – elgesio ribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., uždrausti bendrauti su P. V., dalyvauti socialinio ugdymo priemonėse.

D. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas, nedirbantis. D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad D. K. teisiamas pirmą kartą, jam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bausmės tikslai bus pasiekti, D. K. paskyrus laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros įstaigose, globos rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. B. dėl pavogtų iš sodybos daiktų byloje pareiškė 400 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 25). Kaltinamieji šio ieškinio neginčija. Kadangi dalis daiktų nukentėjusiajam yra grąžinta, todėl šių daiktų verte, tai yra 45 eurais, civilinis ieškinys mažintinas, iki 355 eurų. Kaltinamieji nukentėjusiajam atlygino 130 ir 140 eurų turtinę žalą (2 t., b. l. 46, 58), o nukentėjusysis atsisakė reikalavimo šioje dalyje, todėl solidariai iš trijų kaltinamųjų priteisiama likusi neatlygintina civilinio ieškinio dalis, 85 eurai, o kitoje dalyje priima ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis.

Turtinę žalą E. R. padarė būdamas nepilnametis. Atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.276 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Taigi, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje, yra įtvirtinta žalą padariusio nepilnamečio vaiko tėvų subsidiarioji civilinė atsakomybė, reiškianti, kad tėvams prievolė atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei vaikas neturi turto, iš kurio būtų galima atlyginti žalą (1), ir tėvai yra kalti dėl to, kad nepilnametis vaikas ją padarė (2). Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Be to, tėvų prievolė yra ribojama laike: ji išnyksta vaikui sulaukus pilnametystės arba vaikui iki pilnametystės įgijus turto, kurio pakanka žalai atlyginti (3). Šiuo atveju nepilnamečių E. R. atstovės pagal įstatymą – jo motinos – kaltė pasireiškė netinkama vaiko priežiūra, kadangi nepilnametis E. R. padarė nusikaltimą. Kaltinamasis E. R. turto, iš kurio būtų galima atlyginti žalą neturi, todėl turtinė žala priteistina iš jo motinos, o jos pareiga civiliam ieškovui A. B. atlyginti žalą tęsiasi iki E. R. pilnametystės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvė atėmimo bausmę 9 mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-984/2016, P. V. paskirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę P. V. skirti 10 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. R. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-80-522/2015, paskirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymą E. R. atidėti vieneriems metams, taikant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio ribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., uždrausti bendrauti su P. V. (gim. 1987-01-26), dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse.

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per laisvės apribojimo terminą neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros įstaigose, globos rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti civiliniam ieškovui A. B. (gim. 1958-02-09) iš civilinių atsakovų P. V., E. R., D. K. solidariai 85 eurų turtinę žalą.

Kaltinamajam E. R. neturint pakankamai turto (lėšų) šią žalą subsidiariai su E. R. priteisti iš jo įstatyminės atstovės L. K. (gim. 1978-04-22).

P. V., E. R., D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.