Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui R. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad 2007-05-17 Basanavičiaus g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, buvo apgadinti du automobiliai, vieną jų vairavo pareiškėjas. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Dar iki bylos nagrinėjimo Eismo priežiūros tarnyboje pareiškėjas kreipėsi į dr. V. M. įmonę „Impulsana“ dėl pareiškėjo apgadinto automobilio tyrimo. Specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) gavo 2007-05-28, joje nurodyta, kad ne pareiškėjas įvažiavo į kitą automobilį, o kito automobilio vairuotojas kliudė pareiškėjo vairuojamą automobilį. Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas, 2007-06-01 nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, ignoravo šią specialisto išvadą ir priėmė nutarimą Nr. E 6605333-12888 „Dėl administracinio teisės pažeidimo“, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu dėl eismo įvykio.

Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba 2008-12-19 įvykio aplinkybėms išaiškinti skyrė autotechninę ekspertizę. Ekspertizė buvo atlikta. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2009-07-20 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Kadangi sprendimas priimtas vadovaujantis tais pačiais įrodymais, kurie buvo byloje ir priimant apkaltinamąjį nutarimą, pareiškėjas aiškina, kad pareigūnų veiksmai 2006-06-01 buvo neteisėti. Pareigūnų veiksmai neatitiko ATPK 257 str. reikalavimų.

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia Civilinio kodekso 6.249 ir 6.271 straipsniais, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu.

Materialinę žalą sudaro pareiškėjo išlaidos, mokant specialistui už ekspertizės išvadas, už skelbimą laikraštyje, ieškant įvykio liudytojų.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2009-07-20 jautė didelį stresą, visais atvejais, bendraudamas su Eismo priežiūros tarnybos pareigūnais, turėjo nurodyti, kad yra baustas administracine tvarka, nors žinojo, kad pažeidimo nėra padaręs, vairuodamas transporto priemonę nuolat būdavo įsitempęs dėl jam neteisingai išaiškintų Kelių eismo taisyklių nuostatų taikymo praktikoje, dėl to greitai pavargdavo psichologiškai.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą. Paaiškino, kad žala atsirado dėl to, kad pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, nes nesiėmė priemonių bylai objektyviai ištirti, visiems įrodymams surinkti: neskyrė ekspertizės, nevertino, ar tinkamai surinkta pažeidimo medžiaga, nepašalino esančių prieštaravimų. Pareiškėjas rėmėsi 2007-06-15 teikimu Nr. 39-IL-495, kuriame ir konstatuoti pareigūnų darbo trūkumai. Aiškino, kad remiantis tais pačiais įrodymais buvo padarytos dvi skirtingos išvados – 2007-06-01 priimtas nutarimas, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, o 2009-07-20 nutarime konstatuojama, kad jo kaltės nėra. Tik pareiškėjo pastangų dėka byla buvo teisingai išnagrinėta. Įrodymus rinko savo lėšomis, dėl to patyrė turtinę žalą. Patirtą stresą įvertino neturtine žala.

Dėl žalos atlyginimo remiasi ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., CK 6.246-6.250 ir 6.271 straipsnių nuostatomis. Daro išvadą, kad valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti yra svarbu nustatyti, kad valdžios institucija ar jos tarnautojas nesilaikė įstatymų, t. y., neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios tos institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, taip pat nustatyti, kad būtent dėl šio pažeidimo atsirado neigiamos pasekmės. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-10-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-944/2007.

Mano, kad pareiškėjas klaidingai aiškina pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Remiasi ATPK 257 str. nuostatomis. Aiškina, kad įrodymų nepakankamumas negali būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai. Remiasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689/2003.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas jo patirtą žalą kildina iš Vilniaus apskr. VPK KPV KPR pareigūnų, nagrinėjusių administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis 2007-06-01 nutarimu Nr. E660533 neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažintas padaręs LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, veiksmų. Prašydamas priteisti žalą (turtinę ir neturtinę) pareiškėjas vadovaujasi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu deliktinės atsakomybės klausimus, kai žala turi būti priteisiama iš valstybės.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ginčo nėra, t. y. atsakovo atstovas pripažįsta, kad pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus m. VPK VP EPT įgaliotas pareigūnas 2007-06-01 priėmė nutarimą Nr. E660533, kuriuo nubaudė R. K. 150 Lt bauda už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. N525-443/2008 bylą grąžino iš naujo tirti Vilniaus m. VPK. Vilniaus apskr. VPK KPV, iš naujo išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinkusi papildomų įrodymų, 2009-07-20 priėmė nutarimą Nr. E 660533, kuriuo bylą R. K. atžvilgiu nutraukė, nes eismo įvykis įvyko dėl kito vairuotojo kaltės.

Byloje ginčas kilęs dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai, viešojo administravimo aktai nepriimami, o administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (žr. LVAT 2003-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 270-277, 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330-08 ).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis. Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr. pvz., LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A14–751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330/08, 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-155/2010).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje yra įtvirtina griežta (objektyvi) atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). LR ATPK nenumatyta galimybė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau byloje pareiškėjas ir neprašo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas prašo turtinės žalos, patirtos dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepatenka į viešojo administravimo sritį. Tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Todėl atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, teismas daro išvadą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (žr. LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330/08). Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz. Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007). Taigi turtinė ir neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).

Nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus m. VPK VP EPT 2007-06-01 nutarimu Nr. E660533 buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, kurio jis nepadarė (b. l. 15). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008-10-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. N525-443/2008 grąžinus bylą iš naujo tirti Vilniaus m. VPK, byloje buvo renkami papildomi įrodymai išsamiam bylos faktinių aplinkybių nustatymui. LVAT 2008-10-31 nutartyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atliktas faktinių aplinkybių tyrimas nėra pakankamas vienareikšmiškai išvadai dėl eismo įvykio eigos padaryti, byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, konkrečiai patvirtinančių, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodytos aplinkybės atitinka faktines eismo įvykio aplinkybes (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-2076-4/2007 l. 68-71). Surinkus papildomus įrodymus, t. y. paskyrus autotechninę ekspertizę (b. l. 47-50), padarytos išvados, kad eismo įvykis kilo dėl kito vairuotojo kaltės, o R. K. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (Vilniaus apskr. VPK KPV 2009-07-20 nutarimas Nr. E660533, b. l. 44). Visapusiškas, objektyvus ir pilnutinis bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas yra būtina prielaida pažeidimo sudėčiai nustatyti ir užtikrinantis, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo, kuris yra kaltas pažeidimo padarymu. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūno 2007-06-01 nutarimas nebuvo objektyvus, nes pažeidimo medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi ir nevienareikšmiški. Nutarime nėra jokių motyvų dėl to, kokius įrodymus pareigūnas laiko objektyviais ir patikimais, patvirtinančiais, kad tai R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nors pareigūnui buvo pateikta specialisto 2007-05-28 išvada (duomenys neskelbtini), tačiau nutarime nemotyvuota, kodėl pareigūnas tas išvadas laiko neteisingomis ir jomis nesiremia. Tuo tarpu LR ATPK 280 str. įpareigoja pareigūną, besiruošiantį nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinti ir išspręsti tokius klausimus, kaip, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo prašymai ir kt., o pagal LR ATPK 284 str. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Nagrinėjamu atveju Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūnas to nepadarė (turėdamas specialisto 2007-05-28 išvadą (duomenys neskelbtini), pats neturėdamas specialių žinių, neskyrė autotechninės ekspertizės pateiktai specialisto išvadai paneigti ar patvirtinti, kaip jau minėta, nutarime apskritai nepasisakė dėl minėtos specialisto išvados įrodomosios reikšmės, dėl ko visapusiškai nebuvo išsiaiškintos visos bylos aplinkybės), dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Atitinkamai dėl to valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai pripažįstami nustatytais. Išvadas, kad Vilniaus m. VPK VP EPT Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą 2007-06-01, nesivadovavo LR ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, t. y. neįvertino, ar tinkamai surinkta administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga, nesiėmė priemonių byloje esančių įrodymų prieštaravimų ir trūkumų pašalinimui, visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių išaiškinimui, buvo padaręs ir R. K. prašymą įpareigotas tirti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos vyr. specialistas, savo išvadas pateikęs 2007-06-15 teikime Nr. 39-IL-495 (b. l. 87-91). Pareigūno 2007-06-01 priimtas sprendimas už sukeltą eismo įvykį administracinėn atsakomybėn patraukti R. K. tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams.

Atsakovo atstovas aiškina, kad vien faktas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino nutarimą dėl administracinio teisės akto pažeidimo, nesuponuoja pareigūnų veiksmuose neteisėtumo buvimo, nes pagal LT ATPK 257 straipsnį įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Tačiau nagrinėjama situacija nėra analogiška byloms, kuriomis remiasi atsakovas. Šioje byloje kilęs ne tik įrodymų vertinimo klausimas, bet ir pareigos byloje visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai surinkti įrodymus, motyvuotai įvertinti įrodymų prieštaravimus ir pagrįsti priimamą sprendimą klausimas. Be to teismas, darydamas išvadas, kad pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausia praktika, pvz., 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-155/2010, kurioje policijos pareigūno priimtas nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą teismo buvo panaikintas ir byla nutraukta, nesant įrodymų, kad tas asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą (Kauno apygardos administracinio teismo 2008-11-06 nutarimas administracinėje byloje Nr. 11-998-423/08). Po to tas asmuo kreipėsi į teismą dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žala asmeniui buvo priteista. Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarime Nr. 26/07 nustatyta, kad „Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) <...> atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką <...> „

Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas turėjo išlaidų – savo iniciatyva, siekdamas įrodyti, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės, pareiškėjas kreipėsi į technikos mokslų daktaro V. M., turinčio eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją, įmonę „Impulsana“ dėl tyrimo atlikimo, už kurį specialistui sumokėjo 177 Lt (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-2073-4/2007 l. 7-13). Už skelbimus laikraštyje mokėjo 27 Lt. (ten pat, l. 14-15).

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė, akivaizdu, kad neteisėtai ir nepagrįstai patraukus pareiškėją administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio nepadarė, jis patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, emocinę įtampą. Tai tęsėsi gana ilgą laiko tarpą nuo 2007-05-17, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iki 2009-07-20, kai byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas priteisti prašomą 170 Lt turtinę žalą ir neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės. Tačiau prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Nustatant pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į teisių pažeidimo laiką, į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad pareiškėjas nenurodė, jog dėl patirtų išgyvenimų turėjęs kokių nors sveikatos sutrikimų, pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms, todėl remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 170 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt litų) turtinės žalos ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.