Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. S. ir R. Š. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo G. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

15. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Ieškovas skundžia teismo papildomą sprendimą, kuriuo iš ieškovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos VGTPT naudai. Ieškovo manymu, iš ieškovo VGTPT naudai bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo pabaigos VGTPT nepateikė prašymo dėl tokių išlaidų priteisimo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad VGTPT paskirta advokatė R. G. byloje atstovavo atsakovę A. S., kuriai pareikštas ieškinys buvo atmestas visiškai įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu. Iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos VGTPT prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų atstovaujant atsakovę, priteisimo nebuvo gautas.

19. VGTPT prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų atstovaujant A. S., priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 139,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, gautas teisme po civilinės bylos išnagrinėjimo – 2019 m. rugsėjo 3 d., t. y. po daugiau nei 6 mėn. nuo teismo sprendimo byloje priėmimo.

20. Vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju VGTPT praleido terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti daugiau nei 6 mėn.

21. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į VGTPT prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodytas aplinkybes, kad VGTPT byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą, nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką, todėl VGTPT objektyviai negalėjo per CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną terminą pateikti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, bei sprendė, kad terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujino.

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

24. Kaip minėta, VGTPT bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių valstybės garantuojamos antrinės pagalbos išlaidų patyrimą ir duomenų apie jų dydį. Dokumentą, patvirtinantį 139,75 Eur antrinės pagalbos išlaidų patyrimą (Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-4732) šioje civilinėje byloje VGTPT pateikė kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo. Taigi, dokumentai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį, pateikti jau po Vilniaus regiono apylinkės teismo priėmimo, t. y. po civilinės bylos išnagrinėjimo.

25. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, išlaidos advokato pagalbai negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

26. Nustatyta, kad VGTPT Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-4732) parengė 2019 m. rugpjūčio 27 d., 139,75 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančius įrodymus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 3 d. t. y. pakankamai operatyviai po pažymos parengimo. Be to, kartu su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, kad 139,75 Eur bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos bylos nagrinėjimo metu.

27. Remiantis Lietuvos teismų praktika, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir kitus bylos nagrinėjimo klausimus, svarbu įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, taigi, ir atsižvelgti į galimai šalies neveikimą ar veikimą ne įstatymo nustatytu laiku pateisinančias priežastis, svarbu atsižvelgti, ar formalus įstatymo taikymas neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-88-262/2012). Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad konstitucinė vertybė yra teismo teisingo sprendimo priėmimas, asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. liepos 3 d. nutarimai).

28. Lietuvos Aukščiausias Teismas šiame kontekste yra pasisakęs, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotam asmeniui neturint galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi. Kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai kad VGTPT pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-4732), patvirtinanti atsakovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, parengta po civilinės bylos Nr. e2-15-763/2019 išnagrinėjimo, į tai, kad valstybė bylos nagrinėjimo metu patyrė 139,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, ir į bylą yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas valstybės naudai neatitiktų Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

30. Pasak ieškovo, jis pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo VGTPT naudai negalėjo būti priteistos. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas reglamentuoja atleidimo ne nuo visų bylinėjimosi išlaidų, tačiau tik nuo žyminio mokesčio, pagrindus. Nagrinėjamu atveju skundžiamu papildomu sprendimu iš ieškovo buvo priteistas ne žyminis mokestis, tačiau bylinėjimosi išlaidos už atsakovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovo nurodyta teisės norma neatleidžia ieškovo nuo bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsakovei (kurios atžvilgiu ieškinys atmestas) suteiktą antrinę teisinę pagalbą, apmokėjimo. Taisyklė, nustatanti, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio atleista bylos šalis yra savaime atleidžiama ir nuo kitų byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, nėra įtvirtinta civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011).

32. Kadangi ieškovas nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas apmokėjimo, ieškinį atmetus visiškai, jis turėjo pareigą apmokėti VGTPT išlaidas, patirtas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai nusprendė, kad bylą pralaimėjusi šalis – ieškovas – turi atlyginti atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas VGTPT.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.