Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog pagal Policijos veiklos įstatymo nuostatas policijos pareigūnas gali bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas siekiant išsiaiškinti pažeidimus. Pareigūnas atvykęs sekmadienį nepažeidė teisės aktų, kadangi jam tai buvo darbo diena ir jis vykdė jam priskirtas funkcijas. Pareiškėjui protokolas bei administracinis nurodymas buvo surašytas už tai, kad jis nevykdė pareigos, numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje. Be to, surašant protokolą bei administracinį nurodymą, pareiškėjas savo paaiškinime nenurodė, jog jo automobilis pavogtas ir kad jis 2013-04-24 skambino dėl vagystės. Pareiškimas dėl vagystės buvo pateiktas tik 2013-06-21, t.y. po protokolo surašymo. Protokole nurodytą dieną 2013-06-26 posėdis dėl nutarimo priėmimo neįvyko, kadangi nebuvo pasirūpinta dėl pareiškėjo atvykimo į policijos komisariatą, tačiau byla buvo išnagrinėta ir nutarimas priimtas 2013-08-16. Tuomet pareiškėjui buvo išaiškintos procesinės teisės ir įteiktas nutarimas. Pareiškėjo nurodytas argumentas dėl klaidingai jam nurodyto nutarimo apskundimo tvarkos taip pat atmestinas, kadangi Kauno apygardos administracinis teismas savo nutartyje jam tinkamai nurodė apskundimo tvarką, tačiau laiku pareiškėjas neapskundė nutarimo ir Kauno apygardos teismas 2014-05-20 nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti.

Skundas netenkinamas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad T. V. 2013-06-09 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 133¹ str. 1 d. už tai, kad jis 2013-06-09, 10 val. Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje- 2 valdybos tarnybinėse patalpose nesuteikė duomenų, kas 2013-03-30 18.31 val. naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių raj. sav. kelyje A11, Šiauliai- Palanga, 4,50 km. vairavo transporto priemonę ir viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas 99 km/h greičiu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog bylos nagrinėjimo data 2013-06-26, 9.00 val. Taip pat buvo surašytas 2013-06-09 administracinis nurodymas Nr. R425949, kuriuo buvo pasiūlyta T. V. iki 2013-06-21 sumokėti 150 Lt baudą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2013-08-16 priėmė nutarimą, kuriuo T. V. už numatytą pažeidimą paskyrė 500 Lt baudą (prijungta administracinio teisės pažeidimo medžiaga).

T. V. minėtą nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2013-08-30 nutartimi skundą atsisakė priimti, kadangi konstatavo, kad skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai bei nurodė pareiškėjui nutarimo apskundimo tvarką (b.l.10-12). Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2014-02-28 buvo gautas T. V. skundas dėl neteisėtų veiksmų pripažinimo ir prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl 2013-08-16 Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK nutarimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-03-10 nutartimi atsisakė atnaujinti T. V. skundo padavimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje bei atsisakė priimti jo 2014-02-24 skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautą 2014-02-28. Taip pat atsisakė priimti T. V. 2014-02-24 skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui persiųstą iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato. Minėta nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, kuris 2014-05-20 nutartimi T. V. atskirojo skundo netenkino ir paliko nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos teismo 2014-05-20 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-576-317/2014).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2013-08-16 nutarimo neteisėtumo ginčo nekelia, tačiau prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 3000 Lt neturtinę žalą, kurią kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai, jo nuomone, pasireiškė tuo, kad pareigūnas atvyko į Pravieniškių pataisos namus- atvirąją koloniją surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo bei administracinio nurodymo sekmadienį, tai kitiems kaliniams sukėlė įtarimą, jog pareiškėjas bendradarbiauja su policija. Taip pat pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo neteisingai nurodyta bylos nagrinėjimo data, dėl to nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti pareiškėjui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pažeistos Administracinių teisių pažeidimo kodekse įtvirtintos pareiškėjo teisės bei netinkamai buvo išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka.

Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su pareigūnų veiksmais vykdant teisės aktais jiems priskirtas funkcijas bei tiriant administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, todėl byla priskirtina nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-05-12 nutartis Nr. T-68-2014, priimta byloje V.B. v. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariato ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str.2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.). Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo, turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo skundžiamos valdžios institucijos (Kauno apskrities VPK) pareigūnai veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal pagrindinius policijos pareigūnų (patrulių) veiklą reglamentuojančius teisės aktus - Policijos veiklos įstatymą bei kitus teisės aktus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo (jei neteisėtumas būtų nustatytas) atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodo, jog policijos pareigūnas atvyko į Pravieniškių pataisos namus- atvirąją koloniją surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo bei administracinio nurodymo 2013-06-09 sekmadienį, tuo jam sukeldamas nepatogumus, nes tai buvo nedarbo diena ir kiti nuteistieji įtarė jį bendradarbiaujant su policijos pareigūnais. Policijos veiklos įstatymo (2012-10-02 įstatymo Nr. XI-2256 redakcija) 18 straipsnis, nustatantis policijos pareigūno bendrąsias teises, suteikia teisę policijos pareigūnui, vykdančiam tarnybines pareigas, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones (3 p.). Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė bei liudytojas pareigūnas V. J. patvirtino, jog minėtą dieną 2013-06-09 pareigūnas dirbo. Todėl konstatuotina, jog pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tarnybos metu, iš anksto suderinęs su Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos administracija, atvykdamas į pataisos namus išsiaiškinti, kas 2013-03-30 18.31 val. naudojosi T. V. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. V. 2013-06-09 paaiškinime nenurodžius, kas vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, pareigūnas jam 2013-06-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei administracinį nurodymą, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 32 punktą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog byla bus nagrinėjama 2013-06-26, 9.00 val. Kaišiadorių policijos komisariate, tačiau atsakovas nepasirūpino, jog pareiškėjas būtų konvojuotas į policijos komisariatą nurodytą dieną. Nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo buvo priimtas tik 2013-08-16, dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrintos teisės numatytos Administracinių teisės pažeidimo kodekso 272 str., nes pareiškėjas negalėjo teikti paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu. Taigi pareiškėjas iš esmės savo teisių pažeidimą sieja su procesinių teisių tinkamu neužtikrinimu pradiniame administracinio teisės pažeidimo bylos procese, pareigūnui, turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesupažindinant su administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga bei nesuteikiant pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus.

Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo nurodyta, jog bylos nagrinėjimo data- 2013-06-26, 9 val. Kaišiadorių rajono policijos komisariate. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog byla negalėjo būti išnagrinėta minėtu laiku, kadangi pareigūnas, kuris policijos komisariate priiminėja nutarimus dalyvavo konkurse, todėl ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta 2013-08-16. Minėtą dieną pareigūnas atvyko į Pravieniškių pataisos namus- atvirąją koloniją ir dalyvaujant pareiškėjui T. V. išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, priimdamas 2013-08-16 nutarimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytas pažeidimas dėl neužtikrintų ATPK 272 str. numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių buvo pašalintas 2013-08-16 vykstant bylos nagrinėjimui Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje. Tai patvirtina ir pareiškėjui asmeniškai įteiktas (tai patvirtina pareiškėjo parašas ant nutarimo) Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2013-08-16 nutarimo nuorašas. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, jis galėjo duoti paaiškinimus, tai patvirtino pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, todėl darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės numatytos ATPK 272 str. buvo užtikrintos, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą 2013-08-16. Be to, teismai, formuojantys teisės taikymo praktiką, tokio pobūdžio pažeidimų nelaiko esminiais pažeidimais, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti asmens teisių pažeidimą ( pvz., 2007-08-02 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N18 -1403/2007).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog priimtame 2013-08-16 nutarime nurodyta klaidinga jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas dėl minėto nutarimo apskundimo kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Teismas 2013-08-30 nutartimi skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas T. V. surašytas 2013-06-09, įsigaliojus įstatymo pataisoms, t.y. po 2011-01-01, todėl konstatavo, kad skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai. Teismas nurodė, jog pareiškėjas T. V. skundą dėl nutarimo (nutarimų) administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) (ATPK 292 str. 1 d., ABTĮ 37 str. 3 d.) (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1631-505/2013). Taigi, teismas pareiškėjui nutartyje išaiškino kokia tvarka turi būti apskųstas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2013-08-16 nutarimas ir šia nutartimi pašalino institucijos pažeidimą dėl netinkamai nurodytos nutarimo apskundimo tvarkos.

Tačiau pareiškėjas į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2014-02-28. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-03-10 nutartimi atsisakė atnaujinti T. V. skundo padavimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje bei atsisakė priimti jo 2014-02-24 skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautą 2014-02-28. Taip pat atsisakė priimti T. V. 2014-02-24 skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui persiųstą iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato. Pareiškėjas minėtą nutartį apskundė Kauno apygardos teismui, tačiau teismas 2014-05-20 nutartimi T. V. atskirojo skundo netenkino ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį paliko nepakeistą. Nutartyje taip pat teismas pripažino, jog klaidingai nurodyta nutarimo apskundimo tvarka negali būti priežastimi, pateisinančia tolimesnį pareiškėjo elgesį - sprendimą ilgą laiką nepateikti skundo dėl ginčijamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Taip pat nurodė, jog Kauno apygardos administracinis teismas dar 2013-08-30 nutartimi išaiškino pareiškėjui, jog jis skundą dėl 2013-08-16 nutarimo panaikinimo turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną), nutarties kopiją pareiškėjas yra gavęs laiku ir to neginčijo, tačiau pats, be jokios svarbios ir pateisinamos priežasties beveik šešis mėnesius nesiėmė jokių veiksmų skundui pateikti. Teismas nutartyje konstatavo, jog netinkamai nurodyta nutarimo apskundimo tvarka buvo Kauno apygardos administracinio teismo 2013-08-30 nutartyje tinkamai išaiškinta ir pareiškėjas turėjo visas galimybes laiku apskųsti minėtą nutarimą ir tik pareiškėjo elgesys lėmė, jog nutarimas nebuvo laiku apskųstas.

Kaip matyti iš pateiktos teismui administracinio teisės pažeidimo medžiagos, pareiškėjas T. V. surašant jam 2013-06-09 administracinio tesės pažeidimo protokolą bei administracinį nurodymą savo paaiškinime nenurodė, jog jo automobilis buvo pavogtas ir apie tai jis yra informavęs pareigūnus telefonu 2013-04-24. Taip pat nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant nutarimą 2013-08-16 pareiškėjas, turėdamas teisę teikti paaiškinimus, nenurodė jokių aplinkybių dėl automobilio vagystės bei vykdomo ikiteisminio tyrimo. Todėl teismas konstatuoja, jog pareigūnai vykdė savo pareigas tinkamai ir įvertinę byloje surinktus įrodymus surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinį nurodymą bei administracinio teisės pažeidimo nutarimą pagal toje byloje esančią medžiagą.

Administracinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog dėl pareigūno atvykimo į pataisos namus 2013-06-09 (sekmadienį) ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo būtų pažeistos pareiškėjo teisės, atsiradę nepatogumai, kitų nuteistųjų įtarimai, dėl to minėti argumentai atmestini kaip neįrodyti. Ta aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyko kitą dieną, negu buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo byla, teismo nuomone, pareiškėjui neigiamų pasekmių taip pat nesukėlė, nes atvykus pareigūnui į pataisos namus, pareiškėjo dalyvavimas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime bei jo teisės, numatytos ATPK 272 str., buvo užtikrintos.

Nagrinėjant administracinę bylą, nenustatyta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl nėra vieno iš būtinų elementų valdžios institucijų civilinei atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.