- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1324-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. P. P.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank, AB ir UAB „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jūratė Trinkūnienė Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 17 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K.–P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. K.–P. ieškinį atsakovui R. P. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys Swedbank, AB ir UAB „Medicinos bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-07 nutartimi priimtas ieškovės A. K.–P. ieškinys atsakovui R. P. P., tretiesiems asmenims Swedbank, AB ir UAB „Medicinos bankas“, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad atsakovas ėmė paskolas reikalingas jo įmonės kreditoriniams įsipareigojimams padengti, už kurias laidavo ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kadangi atsakovas jokio turto ir piniginių lėšų neturi, savo įsipareigojimų bankams nevykdo, bankai reikalauja iš ieškovės, kaip laiduotojos, vykdyti atsakovo įsipareigojimus. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visų įsipareigojimų UAB „Medicinos bankas“ ir Swedbank, AB vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-05-07 nutartimi ieškovės A. K.–P. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas nurodė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Konstatavo, kad teismui nepateikti įrodymai kas vykdo išieškojimą, kokios sumos yra išieškomos. Esant šioms faktinėms aplinkybėms nėra aišku, kokius vykdymo veiksmus reikėtų stabdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovės A. K.-P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-07 nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių stabdymo. Nurodo, kad ieškovė yra padavusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Tai parodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra konfliktas, kurio negalima išspręsti taikiai. Tačiau, vis dar esamus sutuoktinius sieja nemažai turtinių įsipareigojimų, dėl kurių ieškovė patiria finansinių nuostolių. Ieškinyje yra nurodytos kreditavimo sutartys bei mokėjimo planai, iš kurių akivaizdžiai matosi sumos, kurias kas mėnesį turi mokėti A. K.-P. už kreditus, kuriais naudojosi išimtinai jos sutuoktinis. Tam kad patvirtinti minėtą aplinkybę, apeliantė prideda papildomus susitarimus, kuriuose nurodyta vien tik kiek reikia mokėti palūkanų ir delspinigių už kreditus: 1) pagal Papildomą susitarimą Nr. 3, per 12 mėnesių lygiomis dalimis reikia mokėti 3 720,67 EUR palūkanų, 3 004,49 EUR atidėtų palūkanų, 422,03 EUR delspinigių (1.3.p.), viso 7 147,19 EUR x 3,4528 = 24 677,81 Lt per metus, t.y. po 2 056,48 Lt per mėnesį; 2) pagal Papildomą susitarimą Nr. 2, pagal kredito grąžinimo grafiką kas mėnesį reikia mokėti po 500 Lt (1.3.p.), o per 12 mėnesių lygiomis dalimis reikia mokėti 13 376,11 Lt palūkanų, 8 648,61 Lt atidėtų palūkanų, 1 025,25 Lt delspinigių (2 p.), viso 23 049,97/12 + 500 = 2 420,83 Lt per mėnesį; 3) pagal Papildomą susitarimą Nr. 8, pagal kredito grąžinimo dalimis grafiką kas mėnesį reikia mokėti po 100 EUR (1.2.p.), o per 12 mėnesių lygiomis dalimis reikia mokėti 1 956,90 EUR palūkanų, 2 361,50 EUR atidėtų palūkanų, 774,32 EUR delspinigių, viso 5 092,72 EUR x 3 4528 = 17 584,12 Lt per metus, t.y. po 1 465,34 + 345,28 = 1 810,62 Lt per mėnesį. Taigi vien palūkanų ir delspinigių kas mėnesį reikia mokėti po 2 056,48 + 2 410,83 + 1 810,62 = 6 277,93 Lt. Tokia suma yra aiškiai didelė, tad mokėjimas kas mėnesį bankui po tokio dydžio sumą už sutuoktinio naudotus kreditus yra neįmanomas ieškovei. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas, nes yra paduotas ieškinys dėl skyrybų, o viską mokėti vien tik A. K.-P. yra neteisinga, nesąžininga bei neprotinga.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės A. K.-P. įsipareigojimų vykdymo UAB „Medicinos bankas“ sustabdymą. Nurodo, kad bankas ieškovės atžvilgiu pagal ieškovės prievoles ar pagal ieškovės laiduotas prievoles nevykdo jokių išieškojimo veiksmų, todėl taikyti CPK 145 str. 1 d. 10 p. nurodytą laikinąją apsaugos priemonę - išieškojimo veiksmų vykdymo procese sustabdymą - nėra jokio pagrindo. Remiantis CPK 145 str. 1 d. bei 147 str. nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik atsakovo, o ne trečiojo asmens atžvilgiu. Todėl šioje byloje jos negali būti taikomos banko atžvilgiu. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė teismui pateikė papildomus įrodymus. Šiais papildomais susitarimais ieškovė, siekdama įvykdyti tiek savo, tiek jai priklausančios ir jos vadovaujamos VŠĮ „Klasikos grupė“ įsipareigojimus, ne tik dar kartą patvirtino prievoles bankui, bet ir išreiškė savo valią, kad prievolės bus vykdomos šalių nustatytais terminais. Remiantis CK 6.189 str. 1 d., sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl privalo būti vykdoma sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Tad visiškai pagrįstai teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir tokiu būdu atleisti ieškovę nuo jos vos prieš mėnesį (papildomi susitarimai pasirašyti 2010-01-22 ir 2010-01-26, ieškinys teismui pareikštas 2010-03-03) teisėtai prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė, teigdama, kad įsipareigojimus kredito įstaigoms prisiėmė apgaulės įtakoje, neįrodė CK 1.91 str. numatytų šiam sandorio nuginčijimo pagrindui sąlygų. Ieškovė A. K.-P. ir atsakovas R. P. P. per jiems bendrąją jungtinės nuosavybės teise priklausančias įmones vykdė verslą, kuriam finansuoti iš banko ėmė kreditus, kuriuos užtikrino savo turtu. Tai, kad šiuo metu tarp sutuoktinių kilo nesutarimų ir jie ketina nutraukti santuoką, negali įtakoti jų solidarių prievolių kreditoriams, nes vėliau pasikeitę šalių santykiai nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Jie savo nesutarimų ir savo tarpusavio turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių - sąskaita, tuo pažeidžiant kreditorių teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius, bei sukeliant grėsmę, kad jų prisiimtos solidariosios prievolės bus neįvykdytos visiškai ar iš dalies. Be to, remiantis CK 1.79 str. 1 d. šalis, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti, o kaip jau minėta anksčiau, ieškovė veikdama tiek tiesiogiai, tiek per VšĮ „Klasikos grupė“, ne kartą patvirtino banko atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką ir laikosi nuostatos, jog nutraukiant santuoką, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007). Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo jos naikinti.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių, išvardintų CPK 145 str., paskirtis – preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas būtų tinkamai ir realiai įvykdytas, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip gali įtakoti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą ir priimti atitinkamą sprendimą taikyti arba ne laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįvykdomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu, jos turi būti proporcingos siekiamiems tikslams.
Kaip matyti iš ieškovės A. K.-P. pareikšto ieškinio turinio, ji siekia nutraukti 2003-06-19 sudarytą santuoką tarp R. P. P. ir A. K.–P. dėl R. P. P. kaltės. Taip pat pripažinti R. P. P. skolą A. K.-P. pagal paprastuosius vekselius 51 200 Lt sumai R. P. P. asmenine skola. Pripažinti įsiskolinimus kreditoriams UAB „Medicinos bankas“ ir Swedbank, AB asmeniniais R. P. P. įsipareigojimais. Pripažinti UAB „Erno“ ir UAB „Teleidilė“ akcijas bei VšĮ „Klasikos projektai“ ir VšĮ „Klasikos grupė“ asmenine R. P. P. nuosavybe (b.l. 1-4). Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – visų įsipareigojimų UAB „Medicinos bankas“ ir Swedbank, AB vykdymo sustabdymas, negali būti laikoma atitinkančia laikinosios apsaugos priemonės paskirtį - preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas būtų tinkamai ir realiai įvykdytas, nes tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas nustatys, ar yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus ir kokiu būdu padalinti sutuoktinių prievoles bankams.
Atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas R. P. P. nemoka įmokų pagal kreditavimo sutartis, negali būti pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes, kaip matyti iš pridedamų prie atskirojo skundo įrodymų (b.l. 27-31), kredito gavėjas pagal kreditavimo sutartis yra būtent ieškovė, todėl kol sutarties sąlygos nėra pakeistos, jų turi būti laikomasi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl pareiškėjo ieškovės A. K.-P. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K.-P. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.