- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 1-287-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16200-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- E. B., A. P.
- Civilinis ieškovas
- D. R., V. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams D. R. ir V. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „P“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.
ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. ir A. P. 2018 m. balandžio 7 d. apie 20.40 val., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio (E. B. nustatytas 1,82 promilių girtumas, A. P. – 2,25 promilių girtumas), viešoje vietoje – ketvirtame namo (duomenys neskelbtini), aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sukėlė muštynes, kurių metu sumušė V. S. ir D. R., t. y. kartu bendrais veiksmais nukentėjusiajai V. S. sudavė mažiausiais šešis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydami jai poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, keliuose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdydamas V. S. sveikatą, o D. R. sudavė ne mažiau kaip trylika smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami jam nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, akių vokuose, poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, kairiame žande, kakle, nugaros kairėje pusėje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, sumušimą kairio momens srityje, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, tuo padarydami D. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. P. parodė, kad 2018 m. balandžio 7 d. su E. B. atvažiavo pas V. S. su D. R. į svečius. Ten išgėrinėjo ir įvyko konfliktas. Prasidėjo muštynės, bet dėl ko neprisimena. Mušėsi E. B. su D. R.. Jis (A. P.) taip pat mušėsi. Kaip prasidėjo muštynės, neprisimena. Muštynės prasidėjo bute. Kur konkrečiai sudavė, neprisimena, galėjo gindamasis suduoti ir V. S., sudavimo jai aplinkybių neprisimena, nes buvo išgėręs. Jis iš pradžių snaudė, po to pamatė, kad E. B. su D. R. mušasi, bet dėl ko įvyko konfliktas ir kas sukėlė muštynes - nežino. Neprisimena, ar jis bandė išskirti besimušančius, ar pats įsivėlė į muštynes. Sudavė kažkam smūgius, bet kiek – nežino. Į kurias vietas mušė D. R., neprisimena, tyčia į konkrečias kūno vietas netaikė. Namo laiptinėje muštynės vyko toliau. Mano, kad abu su E. B. mušė nukentėjusiuosius. Jiems sužalojimus padarė jis ir E. B.. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad taip nedarė, nes neprisiminė. Neprisimena, ar buvo paėmęs nukentėjusiosios telefoną, bet galėjo taip būti, kur jį vėliau padėjo - nepamena. Butelį iš nukentėjusiųjų namų išsinešė. Dėl savo veiksmų gailisi, nes nukentėjusiuosius pažįsta ne pirmus metus V. S. yra jo sūnaus krikšto mama. Su jais susitaikė, atsiprašė, žalą ketina atlyginti. Ligonių kasos civilinį ieškinį taip pat atlygins. Mano, kad jo veiksmus galėjo įtakoti suvartotas alkoholis. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. savo kaltę visiškai neigė. Parodė, kad 2018 m. balandžio 7d. vakare, jis su E. B. nuėjo į svečius pas jo sūnaus krikšto mamą V. S.. Būdami svečiuose jie su E. B., taip pat V. S. ir jos sugyventiniu D. R. gėrė degtinę. Išgėrus alkoholio tarp E. B. ir D. R. įvyko žodinis konfliktas, jie susimušė. Kas pirmas pradėjo muštynes, nepamena. Tada jie du su V. S. išskyrė besimušančius E. B. ir D. R.. Po to, jis (A. P.) su E. B. išėjo iš V. S. namų. Jis (A. P.) muštynėse nedalyvavo, niekam nesudavė, tik skyrė besimušančius E. B. ir D. R. (b. l. 107). Papildomos apklausos metu A. P. savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad būdamas neblaivus demonstravo nepagarbą aplinkai triukšmaudamas. Kad sukėlė muštynes nepripažino, kad mušė nukentėjusiuosius taip pat nepripažino. Nurodė, kad tik bandė išskirti E. B. su D. R. (b. l. 109).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis E. B. parodė, kad atvažiavę pas V. S. su D. R., jie su D. R. išgėrė kelis butelius alkoholio. Tarp jų prasidėjo konfliktas, susistumdė. Muštynės iš pradžių vyko buto koridoriuje, o paskui jau laiptinėje. Muštynės vyko tarp jo ir D. R.. A. P. tuo metu snaudė, o kai atsikėlęs ėjo pro šalį, užkliuvo už D. R., kuris gulėjo ant grindų prie atidarytų buto durų. Dėl buvusio apsvaigimo nuo alkoholio gerai visko nepamena, todėl nežino, ar A. P. sudavė smūgius, tačiau jis (E. B.) tikrai sudavė apie 13 smūgių. Nepamena, kokius konkrečiai smūgius sudavė D. R., prisimena, kad koridoriuje davė jam į šoną su abiem rankomis, greičiausiai sudavė ir į nosį, ar sudavė V. S. – neprisimena. Gali būti, kad ji užgriuvo ant D. R. ir prašė baigti. Nematė, kad A. P. būtų sugriebęs V. S. už kaklo. Kai mušėsi su D. R., buvo triukšmas. V. S. atsigulusi šaukė ,,baikit, raminkitės, pagalbos, pagalbos“. Ar ilgai ji šaukė – neprisimena. Kai ji pradėjo rėkti, jie nusileido į apačią. Teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų, žadėjo atlyginti ligonių kasos žalą iki šio mėnesio pabaigos. Su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo dar nėra sutarę. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. davė panašius parodymus, tačiau pirmos apklausos metu kaltę pripažino visiškai, o antrosios – iš dalies, nurodydamas, kad V. S. nemušė ir apskritai tą vakarą beveik nematė. Pirmosios apklausos metu E. B. parodė, kad jis buvo išėjęs pirkti degtinės, o grįžęs pamatė kad vyksta žodinis konfliktas tarp A. P. ir buto šeimininkų. Jie garsiai rėkė vienas ant kito, todėl jis paprašė, kad jie nusiramintų. Tada buto šeimininkas liepė jam nešdintis iš buto, paėmęs peilį pagrasino papjauti. Jam ketinant išeiti, vyriškis rankoje laikydamas peilį, pradėjo artintis link jo. Tada jis atėmė peilį ir vyrą pargriovė, sudavė jam į veidą du smūgius kairės rankos kumščiu. Po to pakvietė A. P. išeiti iš to buto. A. sutiko ir išeidamas spyrė gulinčiam vyriškiui vieną kartą į galvą (b. l. 94). Antrosios apklausos metu E. B. taip pat parodė, kad D. R. liepė jam asmeniškai išeiti iš buto, o A. P. nevarė. Eidamas prie durų pamatė, kad D. R. į jį eina su peiliu. Jis atėmė iš D. R. peilį, paguldė jį ant žemės, tiesiog gindamasis nuo peilio, sudavė jam du smūgius ir atsidarė duris išeidinėti. D. R. tada pradėjo jį pulti iš nugaros, laiptinėje pradėjo nuo jo gintis, pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas, nepamena į kur, kiek kartų smogė, bet smūgių tikrai negalėjo būti daugiau kaip 15. Bemušant D. R. išbėgo V. S., užgulė D. R. savo kūnų sakydama nemušti jo. Tada jie išėjo (b. l. 96).
Nukentėjusioji V. S. parodė, kad tą dieną prastai jautėsi, jai skaudėjo dantį, ir gulėjo miegamajame. D. R. buvo svetainėje, o ji buvo užsidariusi duris. Išgirdo, kad kažkas atėjo, nes beldė į duris. Tai buvo A. P.. D. R. jį pažįsta, todėl įsileido. Jie sėdėjo ir šnekėjosi. Išgirdusi, kad balsai jau apgirtę, paprašė jų išeiti. Ji tą dieną nevartojo alkoholio. E. B. jau stojosi eiti, tačiau A. P. sėdėjo ir niekur neketino eiti, tada E. B. pasakė, kad „aš niekur be jo neisiu“. Ji keletą kartų prašė, kad jie išeitų, bet nesigavo. Paskui ji nuėjo į kambarį. Suprato, kad E. B. išėjo į parduotuvę kito butelio. Tada ji supyko ir pasakė, kad jie eitų namo. D. R. pasakė, kad „atsisveikinam“. Taip žodis po žodžio gavosi konfliktas, kurio esmė buvo, kad ji bloga krikšto mama, nes neaplanko savo krikštasūnio. Paskui E. B. žiūrėdamas į D. R. pasakė, kad „aš noriu jį sumušti“. Tada prasidėjo apsistumdymas. A. P. pasakė, kad „gali jį mušti“. Tada E. B. lyg sužvėrėjęs puolė D. R.. Ji atitraukė D. R. ir jie nubėgo į miegamąjį, norėdami iškviesti policiją. Tuomet A. P. suėmė jai už gerklės. Tuo metu jai trūko oro, bet ją greitai atitraukė D. R.. A. P. išplėšęs iš jos rankų telefoną, numetė jį ant žemės. E. B. puolė D. R.. Viskas persikėlė į buto koridorių. Ji užstojo D. R., stovėjo tarp D. R. ir E. B., buvo nugara į E. B.. A. P. stovėjo šalia, bandė suduoti. Ar sudavė D. R., gerai nematė, bet A. P. atpažino iš jo striukės. Buto koridoriuje ją mušė alkūne į galvą, bet neprisimena kas taip darė. Ji su D. R. išbėgo į laiptinę kviestis pagalbos. Ji pradėjo šaukti. E. B. pargriovė D. R. ant žemės, o A. P. jam spyrė su koja į galvą vieną kartą. Ji šaukė, kad kas nors iškviestų policiją. Kaimynai durų neatidarė, bet kažkas iškvietė policiją. Laiptinėje buvo užgulusi D. R., buvo smūgių kruša iš E. B.. Iš A. P. irgi buvo, bet jis sudavė mažiau kartų. Nemano, kad A. P. turėjo tikslą kam nors konkrečiai pataikyti. Ji tik saugojo rankomis D. R. galvą, todėl jai spyrė į ranką. Ji jautė ir jai suduodamus smūgius, bet nemano, kad buvo taikyta konkrečiai į ją, nes pyktis buvo nukreiptas į D. R.. Tai nebuvo muštynės, tai buvo mušimas, nes D. R. negalėjo suduoti, ji visą laiką buvau tarp jo. Jie abu bandė ją įtįsti į butą už pakarpos. Laiptinėje stovėjo butelis, tada A. P. pasakė, kad „gana juos mušti, užteks jiems“. Tada jie įšliaužė į butą, ir buvo koridoriuje, kol atvažiavo policija. Sunkiausius sužalojimus padarė E. B. buto koridoriuje, ten buvo didžiausia smūgių kruša. Ji tiesiog akyse matė, kaip D. R. tinsta. Kai E. B. jiems spyrė, jie atsitraukėme link sienos, o ji D. R. buvo uždengusi. Per visą laiką A. P. užmigęs nebuvo, jis visada daugiausia kalbėjo, girdėjo net per uždarytas kambario duris. Ji A. P. pažįsta jau seniai, žino, kad jį blogai veikia alkoholis, gerdavo retai. Dabar nebendrauja, tiesiog norisi tą įvykį pamiršti ir gyventi toliau. Civilinį ieškinį sumažino iki 2 500 EUR. Patirtą žalą sudaro tai, kad viskas įvyko namuose, dar ir dabar buto sienos krauju nutaškytos. Ji dirba darbą, kur reikia didelio susitelkimo – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl buvo sunku susikaupti ir tinkamai dirbti, tėvai pergyvena ir išgyvena. Sužalojimai matėsi kelias savaites, todėl eidama į darbą jautėsi prastai. Su kaltinamaisiais apie susitarimą dėl žalos kalbėjo tik šiandien, sakė, kad žalą atlygins. Pinigų jie iki šiol jokių nemokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai buvo pažymėjusi, kad A. P. visą vakarą buvo labai agresyviai nusiteikęs, garsiai jai priekaištavo, kad ji nesirūpina savo krikštasūniu (b. l. 40-41, 45-48, 50-51).
Nukentėjusysis D. R. parodė, kad kai atėjo A. P. ir E. B., jis buvo šiek tiek išgėręs. Juos įsileido, nes A. P. pažinojo per V. S.. Jo draugą matė pirmą kartą. Jie buvo girti, tai suprato iš kvapo ir elgsenos. Jie atėjo su atidarytu degtinės buteliu, o paskui E. B. nuėjo į parduotuvę ir atnešė dar. Kartu visi trys išgėrinėjo. A. P. keletui minučių buvo prisnūdęs. Konfliktas prasidėjo, nes jie su V. S. pradėjo išvarinėti svečius. Jie buvo girti, o jis jautėsi normaliai. Į ligoninę buvo pristatytas be girtumo požymių. A. P. jau nebuvo prisnūdęs. Kai E. B. pasakė, kad nori juos sumušti, A. P. pasakė, kad „gali mušti“. Tada prasidėjo konfliktas, agresija, šaukimai. V. S. norėjo iškviesti policiją, bet A. P. jos telefoną trenkė į žemę. Nepamena, ar jis buvo sugriebęs V. S. už gerklės. Koridoriuje prasidėjo muštynės su E. B.. Jis mušė buto koridoriuje, sulaužė nosį. Kadangi pradėjo tinti akis, jis beveik nieko nematė. Jis (D. R.) nesimušė, o gynėsi, dengėsi. A. P. tuo metu buvo šalia. Kai gulėjo koridoriuje, jautė, kad jį mušė du žmonės, bet nematė kas, nes gulėjo užsidengęs. Bute A. P. nemušė, jis mušė tik laiptinėje. Laiptinėje jie atsidūrė, nes bėgo kviestis pagalbos. Pagalbą kvietė V. S., ji šaukė. Koridoriuje muštynės tęsėsi. Laiptinėje E. B. juos nuvertė ant žemės ir prasidėjo spardymas kojomis. Mano, kad spardė abu kaltinamieji, nes smūgius jautė ir kojų srityje, ir galvos srityje. Mano, kad A. P. koja spyrė į galvą kai jis jau gulėjo, o E. B. tuo metu buvo ties mano kojomis. Kai jį spardė, V. S. jį užgulė, bet smūgiai tęsėsi. V. S. prašė nustoti. Pats nematė, kas sudavė smūgius, nes jau buvo blogai su regėjimu ir dar gulėjo užsidengęs. Policiją iškvietė kaimynė. Neturtinę sumažino per pusę. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro durų remontas, nes jos buvo išspirtos, reikėjo remontuoti (meistras taisė durų vyrį), sumokėjo 25 EUR. Dėl nedarbingumo negavo 100 EUR ir dar negaus, nes sausio mėnesį bus atliekama nosies operacija ir paskui vėl bus biuletenis. 120 EUR dar nėra realiai patirtos išlaidos. Realiai patirta turtinė žala 125 EUR. Neturtinę žalą sudaro skausmai (buvo sulaužyta nosis) ir kiti išgyvenimai. Jis dirba (duomenys neskelbtini), nėjo į darbą, biuletenis buvo keletą savaičių, kol praėjo mėlynės. Dar laukia operacija. Be to, kiekvieną dieną mato kraują ant sienų, tai nėra malonu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodęs, kad kai A. P. išgėrinėjimo metu pradėjo užmiginėti, jis su V. S. paprašė jo palikti butą. Tai A. P. nepatiko, todėl iš jo pusės prasidėjo nepasitenkinimas žodžiais, tada E. B. pasakė A. P., kad nori jį sumušti, tačiau A. P. pasakė: palauk, dar nemušk. Jis su V. S. pradėjo juos išprašinėti ir stumti iš buto, tada jiems kilo agresija, bute prie išėjimo prasidėjo muštynės. Jam E. B. trenkė vieną kartą į galvą. Tada juos abu jie su V. išstūmė iš buto ir laiptinėje prie buto jį ant žemės pargriovė E. B. ir A. P., pradėjo abudu jį spardyti kojomis ir mušti rankomis, tuo metu ir V. S., nežino kokiu būdu, atsidūrė gulinti prie jo ant grindų, jie mušė ir ją ir jį gulinčius. Jis gavo 3 smūgius koja į nugaros sritį, dar spardė kojomis į abiejų rankų sritis, į galvos sritį, į kairės šlaunies sritį. Veidą daužė rankomis. E. B. ir A. P. abudu mušė ir rankomis, ir kojomis, smūgių tiksliai pasakyti kiek gavo jis negali, tačiau į veidą gavo ne mažiau 10 ties smūgių, į kūno sritis gavo apie 10 smūgių, tikslaus skaičiaus neįsidėmėjo. Negali pasakyti kuris kiek smūgių atliko, nes jų buvo daug, o jo būsena buvo šoko. Į veidą smūgiavo pagrinde E.. Jie su V. S. E. B. ir A. P. nemušė, tačiau gynėsi prisidengdami rankomis. Bemušant A. P. pasakė E. B., kad gana mušti, tada jie trumpam apsiramino ir pradėjo žodžiais juos įžeidinėti, išvadino „šūdais“. Jie su V. S. klausė už ką juos muša, bet pastarieji vėl pradėjo jiems smūgiuoti, paskui nurimo, grįžo į butą, pasiėmė degtinės butelį ir išėjo (b. l. 55). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis paaiškino dėl civilinio ieškinio, nurodė, kad po įvykio jis dėl sveikatos sužalojimų turėjo nedarbingumą, teko pirkti medikamentus (kremas nuo mėlynių, akių lašai), jiems išleido 20 EUR, kvitų neturi. Taip pat dėl šio įvykio jam bus atliekama nosies pertvaros operacija, po ko vėl mėnesį laiko bus nedarbingas, negaus pilno darbo užmokesčio. Dėl nedarbingumo jis netenka apie 200 EUR, nes „Sodros“ išmokos nepadengia 100 procentų darbo užmokesčio. Taip pat įvykio metu buvo sugadintas buto durų vyris, kurio remontas kainavo 25 EUR, kvitas pridėtas prie bylos. Viso patyrė 245 EUR turtinę žalą bei 5000 EUR neturtinę (b. l. 56). Savo parodymus D. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 42-43, 45-48).
2018 m. rugsėjo 26 d. akistatos tarp D. R. ir A. P. metu nukentėjusysis patvirtino, kad A. P. jį mušė 2018 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) namo 4-tame aukšte, spardė kojomis, ar rankomis mušė nepamena, E. B. mušė tiek rankomis, tiek kojomis. Nukentėjusysis nesimušė su E. B., nesudavė jam nei vieno smūgio, tik gynėsi. A. nebandė jų skirti. A. P. akistatos metu nurodė, kad D. R. nemušė, jį mušė E. B., bet neatsimena kaip mušė ir nepamena į kurias kūno vietas. Nurodė, kad jis bandė išskirti D. R. ir E. B. kad nesimuštų (b. l. 112).
2018 m. rugsėjo 26 d. akistatos tarp V. S. ir A. P. metu nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu A. P., norėdamas pataikyti D. R., trenkė jai į ranką vieną kartą. Taip pat, kai ji pradėjo šaukti pagalbos, A. P. rankomis griebė jai už gerklės. Paprašius išeiti iš buto, A. P. pasakė E. B. „dabar gali jį mušti“. Bandant iškviesti pagalbą, A. P. čiupo iš jos rankų mobiliojo ryšio telefoną ir metė jį ant grindų. Taip pat nurodė, kad A. P. spyrė į galvą gulinčiam D. R.. A. P. nurodė, kad norėdamas išskirti E. B. ir D. R., trenkė V. S. netyčia, neatsimena į kurią kūno vietą. Neatsimena, ar griebė V. S. už gerklės, neatsimena, ar paėmė jos telefoną ir numetė ant grindų. Nurodė, kad E. B. neliepė mušti D. R.. Taip pat nurodė, kad gulinčiam D. R. nespyrė, tiesiog praeidamas užkabino koja jo galvą (b. l. 113-114).
Šalies argumentai
V. S. 2018 m. balandžio 7 d. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo ketvirtame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje A. P. ir jo draugas, kurio duomenų nežino, būdami neblaivūs, sukėlė muštynes, kurių metu sumušė ją ir jos draugą D. R.. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7).
Liudytoja Ž. G. parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta kaimynę V. ir jos draugą. Kaltinamųjų nepažįsta. Tai buvo šeštadienio vakaras, buvo viena, kai išgirdo kažkokį triukšmą, pagalvojo, kad gal grįžta kaimynai su vaikais. Paskui išgirdo, kad moterį intensyviai šaukiančią „kaimynai, iškvieskite policiją“, tai buvo kartota keletą kartų. Ji per durų akutę pamatė kad kažkas vyksta. Moteriškas balsas sklido nuo žemės, durys atidarytos, buvo keli vyrai. Ji iškvietė policiją. Per durų akutę vaizdas yra prastas, matomumas nedidelis, bet ji matė, kad kaimynų durys buvo atidarytos, du žmonės gulėjo ant žemės, du žmonės stovėjo. Tuo metu, kai ji kvietė policiją, intensyvaus veiksmo nebuvo. Veiksmas buvo iki tol, kol atvažiavo policija. Ji girdėjo, kaip daužėsi į sieną, į jos buto duris, į skydinę. Po to 10 minučių bėgyje viskas nutilo, visi dingo, atvažiavo policija. Ji tuo metu bijojo išeiti, policijai skambino du kartus. Pirmas skambutis buvo, kai veiksmo nebuvo, tuo metu tikriausiai kažkas vyko bute, ir jie perėjo į laiptinę. O kai antrą kartą skambino į policiją, jai jau buvo baisu, nes garsas buvo intensyvus, buvo didelis trankymasis. Laiptinė buvo kruvina. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. G. parodė, kad įvykio dieną, tačiau datos tiksliai nepamena, buvo namuose, (duomenys neskelbtini), buvo viena, žiūrėjo televizorių iš pradžių girdėjo tarsi kažkokį sambrūzdį, tačiau jis buvo gan įprastas. Po kurio laiko išgirdo garsų moters šauksmą, ji apie 10 kartų šaukė sakydama ,,kaimynai, iškvieskit policiją“, po pirmų šauksmų ji nuėjo prie durų akutės pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, jog du žmonės guli ant grindinio ir aplink juos dar kiti du vaikšto, stovi. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Ji karts nuo karto 10 min. bėgyje pasižiūrėdavo pro akutę, matė kai prasidėjo grumtynės, matė siluetais, tačiau girdėjosi trankymasis po laiptinę, į skydinę ir į duris. Iš to, kad priešais esančių kaimynų durys buvo atdaros, suprato, kad įvykyje ko gero dalyvauja jie (b. l. 63).
Liudytojas R. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Dirbo su L. ir M.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) esančio namo 4 aukšto laiptinėje yra kraujo dėmės ir veda į butą, buto numerio neatsimena. Atvykę prasilenkė su kaltinamaisiais, jie išeidinėjo, vienas iš šių vyrų rankoje nešėsi butelį degtinės. Pakilo į 4 aukštą, koridoriuje matėsi kraujo dėmės, kurios vedė į vieną iš butų. Buto duris atidarė V. S.. Ji pasakė, kad ką tik sumušė jos draugą, jis gulėjo lovoje stipriai sumuštu veidu. Nukentėjusioji buvo sužalota, bet neatsimena kur. Mano, kad jai buvo sužalota kažkuri ranka, kuri neatsimena, gal plaštaka, dilbis. Išsiaiškino, kad buvo išgertuvės bute, kilo konfliktas, buvo sumuštas vaikinas, jį ištempė į laiptinės koridorių, muštynės vyko dar ir ten. Mergina nurodė asmenų požymius, nurodė, kad tie asmenys ką tik pasišalino iš buto, vienas buvo šviesiai apsirengęs stambesnio kūno sudėjimo, kitas jaunesnis. Jie suprato, kad prasilenkė būtent su tais asmenimis. Kaltinamieji buvo pastebėti Dilaukio g. sankryžoje, stotelėje, jie buvo sulaikyti. Sulaikant kaltinamuosius buvo panaudota fizinė jėga, kadangi pasakius, jog yra įtariami sumušę žmogų bute, jie tai neigė, bandė stumdytis. Abu sulaikytieji buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jis bendravo su pranešėja, ji nurodė butą, buto durų rankena buvo kruvina. Durys buvo neuždarytos, nes buvo sulaužyta kažkuri durų dalis, blogai darinėjosi. Turbūt, abiejų sulaikytųjų krumpliai buvo patinę. Pranešėja apie įvykį buvo susijaudinusi, išsigandusi, nežinojo, kas įvyko, kadangi laiptinė buvo pilna kraujo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad nukentėjusysis vieną iš jį mušusių asmenų įvardijo kaip A. P.. Sulaikomi asmenys neneigė, kad bute pas pažįstamus V. ir D. turėjo konfliktą, kurio metu įvyko muštynės. Sulaikant minėtus vyrus, buvo panaudota fizinė jėga, nes jie atsisakė vykti į policijos komisariatą įvykio aplinkybėms išsiaiškinti. Vyrai standino rankas, taip siekdami išvengti sulaikymo. Pas abu sulaikytus vyrus matėsi ant krumplių patinimai, o pas A. P. – kraujuojanti žaizda. V. S. taip pat skundėsi, kad buvo mušama į įvairias kūno vietas (b. l. 61).
Vyriausiojo patrulio R. A. 2018 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės nurodytos iš esmės analogiškai (b. l. 9).
Liudytojas M. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad apie įvykį atsimena mažai. Jo metu buvo stipriai sumuštas žmogus, ir buvo sulaikyti du žmonės, kurie jį sumušė. Pagal iškvietimą atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sutiko praeinančius du vyrus, vienas iš jų nešėsi nugertą degtinės butelį. Prie buto juos pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad sumušė jos vaikiną/vyrą. Koridoriuje buvo pilna kraujo. Nukentėjusysis buvo stipriai sumuštas. Pagal nupasakotus požymius suprato, kad tai tie patys asmenys, su kuriais prasilenkė. Juos sulaikė stotelėje. Sumušto vaikino mergina pasakojo, kad tie vyrai koridoriuje pradėjo mušti jos draugą, nukentėjo ir ji. Nukentėjęs vaikinas gulėjo ant lovos ir laukė medikų. Jį mušė namo koridoriuje ir tik užėjus į butą. Kraujo dėmes matė išėjus iš lifto, prie pat buto, kuriame viskas vyko. Ten buvo bendro naudojimo koridorius. Sulaikytieji buvo akivaizdžiai neblaivūs, bet girtumo nenustatinėjo, nes tai daroma komisariate. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. davė analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodęs, kad nukentėjusysis nurodė, kad jį mušė du asmenys, vienas jų – A. P... Dėl ko kilo konfliktas negalėjo paaiškinti, bet A. P. vis ragino draugą mušti nukentėjusiuosius.. Sulaikomi kaltinamieji neigė, kad turėjo su nukentėjusiaisiais konfliktą, kurio metu įvyko muštynės., Sulaikymo metu kaltinamieji standino rankas ir siekė išvengti sulaikymo. Pas abu vyrus matėsi ant krumplių patinimai, o pas A. P. – kraujuojanti žaizda. V. S. pagalbos atsisakė, bet nurodė, kad buvo mušama į įvairias kūno vietas (b. l. 59).
Specialisto išvadoje Nr. G 1141/2018 (01) nurodoma, kad V. S. padarytos poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, keliuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2017-04-07). Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos keliuose galėjo būti padarytos griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Paprastai, patiriant tokio pobūdžio sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 31-32).
Specialisto išvadoje Nr. G 1195/2018 (01) D. R. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, akių vokuose, poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje, kairiame žande, kakle, nugaros kairėje pusėje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, sumušimas kairio momens srityje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2018 m. balandžio 7 d.). Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulo lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiais trylika trauminių poveikių į nurodytas kūno sritis. Odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Kiti nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto, buko, lygaus paviršiaus (b. l. 38-39).
2018 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra butas daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantis bendras koridorius. Ketvirtame aukšte ant grindų aptikti pėdsakai, panašūs į kraują. Apžiūrint butą prieškambaryje, ant grindų aptikti pėdsakai, panašūs į kraują. Toliau yra kambarys, kuriame kairėje pusėje yra virtuvėlė, dešinėje komoda, du foteliai, staliukas. Kambario gale yra kompiuterio stalas, ant jo padėtos džinsinės kelnės su pėdsakais, panašiais į kraują (b. l. 10-11, 12-16).
2018 m. liepos 18 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi objektai yra avalynė ir drabužiai paimti iš E. B. 2018 m. balandžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Sportinio tipo vyriški batai - viena pora - 44.5 dydis. Tamsiai mėlynos spalvos su baltos spalvos batraiščiais, baltos spalvos batų padais, ant batų šonų ,,Nike“ firmos ženklas, batų padų apačia mėlynos spalvos su užrašu „Nike“. Ant kairiojo bato pado ir batraiščių matomos rausvai rusvos spalvos dėmės, ant dešiniojo bato, išorinėje dešinėje pusėje matoma rausvai rusvos spalvos dėmė. Džinsinės medžiagos, šviesiai žydros spalvos, vyriškos, kelnės - SEVEN LEMON firmos kurių ilgis 103 cm, dydis L, ant kelnių matomos nusidėvėjimo žymės, įplyšimai, priekyje yra dvi kišenės, užpakalinėje kelnių dalyje yra dar dvi kišenės. Ant kelnių užpakalinės dalies, ties viduriu, ant abiejų kelnių klešnių matomos rausvai rusvos spalvos dėmės. Priekinėje kelnių dalyje, ties kelnių viduriu, ant abiejų kelnių klešnių ir ant kairės kojos kelnių klešnės apačios taip pat matomos rausvai rusvos spalvos dėmės. Striukė, rudos spalvos, sportinio tipo, su gobtuvu, priekinėje jos dalyje, apačioje yra dvi, neužsegamos kišenės, kairėje, viršutinėje striukės dalyje yra viena kišenė, užsegama užtrauktuku, vidinėje striukės dalyje, kairėje pusėje yra neužsegama kišenė, striukės dydis L, vidinėje striukės dalyje, viršuje, per vidurį, prie striukės gobtuvo yra užrašas „cedarwoodstate“ ir „19L69 made in china“, vidinė striukės dalis yra tamsiai mėlynos spalvos, ant dešinės striukės rankovės yra rausvai rusvos spalvos dėmės (b. l. 17-23, 86).
2018 m. liepos 18 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi objektai yra sportinės kelnės ir kedai, paimti iš A. P. 2018 m. balandžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Kelnės yra šviesiai pilkos spalvos, vyriškos, L dydžio, ant dešinės klešnės užrašas „ADIDAS“. Kelnių priekyje yra trys rausvos spalvos dėmės. Apžiūrėjus sportinius batus (kedus) matyti, kad jie yra baltos spalvos, tamsiai mėlynais padais, kedų priekyje ir gale yra užrašas „ADIDAS“ Ant dešinės kojos kedo priekyje yra rausvos spalvos dėmė (b. l. 24-27, 99).
2018 m. balandžio 7 d. 21.32 val. alkoholio matuokliu E. B. nustatytas 1.82 promilių girtumas (b. l. 89).
2018 m. balandžio 7 d. 21:43 alkoholio matuokliu A. P. nustatytas 2.25 promilių girtumas (b. l. 101).
Dėl kvalifikacijos.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo turi teisę bet kuriuo gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltinimo veiksmų patirs nepatogumų. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne (kasacinė nutartis 2K-6702/2002). Daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė yra bendrojo naudojimo patalpa, joje bet kada gali atsirasti kitų asmenų, todėl tokia patalpa laikytina viešąja vieta. Iš byloje esančių įrodymų – nukentėjusiųjų, liudytojų ir pačių kaltinamųjų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolų ir parodymo patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad konfliktas ir muštynės prasidėjo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau persikėlė į namo laiptinę, t. y. smurtiniai veiksmai buvo tęsiami viešoje vietoje. Iš liudytojų Ž. G. ir R. A. parodymų matyti, kad Ž. G. labai išsigando išgirdusi laiptinėje triukšmą ir nukentėjusiosios V. S. pagalbos šauksmus. Ji net du kartus kvietė policiją, bijojo išeiti iš namų. Susijaudinimas ir išgąstis buvo išlikęs, net atvykus pareigūnams. Tai rodo, kad dėl muštynių nukentėjusiųjų bute ir namo laiptinėje tiesiogiai nukentėjo ne tik patys nukentėjusieji, bet ir buvo sutrikdytas Ž. G. poilsis ir ramybė, t. y. kilo padariniai.
Nors kaltinamieji duodami parodymus teisme daugelio įvykio aplinkybių teigė neprisimenantys dėl įvykio metu buvusio girtumo, ką teismas vis gi laiko siekiu sumenkinti savo kaltę, kadangi teisme tam tikras aplinkybes, nors ir praėjus ilgesniam laikui nuo įvykio, kaltinamieji jau prisiminė. Kita vertus, tiek A. P., tiek E. B. teisme pripažino, kad mušė nukentėjusiuosius. A. P. parodė, kad sudavė kažkam smūgius, bet kiek ir kur neprisiminė, į konkrečias vietas netaikė. Sutiko, kad kartu su E. B. padarė nukentėjusiesiems sužalojimus. E. B. pripažino sudavęs apie 13 smūgių D. R. – koridoriuje davė jam į šoną su abiem rankomis, greičiausiai sudavė ir į nosį, sudavė smūgius laiptinėje, tačiau neprisiminė, kiek ir į kurias vietas. E. B. taip pat prisiminė, kad V. S. laiptinėje buvo užgriuvusi D. R., tačiau ar sudavė jai – neprisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. buvo iškėlęs versiją, kad D. R. grasino jam peiliu, todėl jis gynėsi. Teisme E. B. jau nebegalėjo prisiminti konflikto priežasties. Pastebėtina, kad kitas kaltinamasis (A. P.) apie tai, kad D. R. būtų grasinęs peiliu neužsiminė, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tokių parodymų E. B. nepatvirtino ir teismo posėdyje, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Atmestina kaip neįrodyta ir A. P. versija, kad jis tik siekė išskirti besimušančius E. B. ir D. R.. Tokią išvadą teismas daro pirmiausia įvertinęs liudytojų R. A. ir M. L. parodymus bei pastarojo pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, kad sulaikant kaltinamuosius pas abu pastebėti patinę krumpliai, pas A. P. net kraujuojantis, tuo tarpu kitose kūno vietose smurto požymių nebuvo nustatyta, t. y. nebuvo nustatyta jokių jų atžvilgiu pavartoto smurto požymių. Įvykio metu alkoholio visiškai nevartojusi V. S. detaliai ir nuosekliai nupasakojo aplinkybes, kuriomis ji ir jos draugas buvo sumušti, jos parodymai atitinka taip pat nuoseklius D. R. parodymus. Abu nukentėjusieji parodė, kad konfliktas su kaltinamaisiais kilo tuomet, kai juos bandė išprašyti iš buto, jie abu taip pat parodė, kad nuo kaltinamųjų tik gynėsi, o patys jų nemušė. Taigi, byloje surinkti įrodymai rodo, kad kaltinamųjų smurto panaudojimui priežasties nebuvo, vartodami fizinę jėgą jie vadovavosi agresyviais interesais, o ne noru gintis.
Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų kiekį ir lokalizaciją patvirtina specialistų išvados, iš kurių matyti, kad V. S. sužalojimai buvo padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, o D. R. – mažiausiai 13 trauminių poveikių. Tokio kiekio smūgių sudavimas ir nukentėjusiųjų mušimas viešoje vietoje yra neabejotinai įžūlus ir nepadorus elgesys, kuriuo demonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Tokiais veiksmais buvo sutrikdytas Ž. G. poilsis ir ramybė, t. y. tokie veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį.
Byloje taip pat nustatyta, kad vienas iš D. R. padarytų sužalojimų – nosies kaulo lūžis, yra priskiriamas nesunkiems. Atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą yra numatyta BK 138 straipsnyje. Šios nusikalstamos veikos (net ir nesant BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytų jos pavojingumą didinančių aplinkybių), sankcija yra griežtesnė, nei nustatyta už BK 284 straipsnyje numatytą viešosios tvarkos pažeidimą, todėl šis nusikaltimas inkriminuojamas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu taikant nusikalstamų veikų sutapties taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-91/2010 ir kt.). Nors kaltinamieji patys nelabai prisiminė nukentėjusiesiems suduotų smūgių kiekius ir vietas, tačiau E. B. sutiko, kad galėjo suduoti D. R. į nosį. Nukentėjusysis D. R. teisme konkrečiai nurodė, kad nosį jam sulaužė E. B. buto koridoriuje, A. P. bute jo nemušė visiškai. V. S. visų kaltinamųjų veiksmų teigė nemačiusi, bet patvirtino, kad E. B. sudavė D. R. daug smūgių, o A. P. spyrė laiptinėje į galvą, bei bandė suduoti ir bute. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nesunkus sužalojimas D. R. padarytas tuo pačiu metu, kaip ir kiti sužalojimai – galimai 2018 m. balandžio 7 d., todėl teismui nekyla abejonių, kad D. R. nesunkus kūno sužalojimas padarytas to paties įvykio metu ir kaltininkų veiksmai papildomai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad abu kaltinamieji pas juos bute elgėsi agresyviai, suprato vienas kito veiksmus ir juos skatino. V. S. patvirtino, kad A. P. bute bandė suduoti D. R., laiptinėje spyrė jam į galvą, buvo sugriebęs jai už kaklo. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad E. B. laiptinėje pargriovė D. R., užgulusi draugą jautė daug spyrių, įskaitant ir ranką, kuria saugojo D. R. galvą. Analogiškai įvykio aplinkybes nupasakojęs D. R. parodė, kad laiptinėje gulėdamas jautė, jog yra spardomas dviejų žmonių, nes tuo pačiu metu jautė spyrius ties galva ir ties kojomis. Nukentėjusysis E. B. įvardijo kaip labiausiai jį mušusį kaltinamąjį, jis taip pat nurodė, kad būtent E. B. dar būnant bute sulaužė jam nosį, o A. P. tuo metu stovėjo šalia. Abu nukentėjusieji parodė, kad A. P. pritarė visiems E. B. veiksmams ir net davė leidimą juos mušti. Taigi nurodyti agresyvūs abiejų kaltinamųjų veiksmai, rodo jų tyčios elgtis nusikalstamu būdu bendrumą. Šiuo atveju susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, kai kaltinamieji matydami vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, numatė, kad bendrais veiksmais nukentėjusiuosius gali sužaloti ir nors nebuvo iš anksto sutarę, kokio masto sužalojimus ketina padaryti, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, sužaloti juos norėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. P. ir E. B. laikytini nusikalstamų veikų bendravykdytojais ir atsako už visus bendrai padarytus veiksmus, pagal kilusias pasekmes. Dėl šių priežasčių abu kaltinamieji baudžiamojon atsakomybėn už du nusikaltimus patraukti pagrįstai, jų veiksmai pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl skirtinų bausmių.
Skirdamas bausmę E. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Veikos padarytos bendrininkų grupėje, jam atliekant aktyvesnį vaidmenį. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų sveikata. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką E. B. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi tiek teisme, tiek tyrimo metu E. B. daugelio aplinkybių neprisiminė, kas laikytina siekiu vengti atsakomybės, dalyje parodymų apskritai bandė klaidinti tyrimą, nurodydamas, kad D. R. grasino jam peiliu ir tai išprovokavo jo smurtinius veiksmus. Tokie kaltinamojo parodymai nelaikytini visiškai nuoširdžiu kaltės pripažinimu, todėl nėra galimybės pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės egzistavimą. Be to, kaltinamasi atlygino tik Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, tuo tarpu nukentėjusiesiems padaryta žala neatlygintina, todėl neegzistuoja ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinama ir E. B. asmenybė – teistas 2014 m. sausio 14 d. už vagystę (b. l. 120-121), eilę kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 122-125), dirbantis (b. l. 119). E. B. kartu su A. P. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (b. l. 185-185a). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. už abi nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis parinktinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kartu su E. B. paskirta bausme per visą jos laikotarpį skirtini šie įpareigojimai: 1) atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti vėlų vakarą, kaltinamasis įpareigotinas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; 2) atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) siekiant užtikrinti operatyvų padarytos žalos atlyginimą, bausmės laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) kadangi nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, teismo vertinimu, kaltinamajam teigiamą įtaką padarys įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3, 5 punktai). Teismo vertinimu šie įpareigojimai padės pasiekti bausmės tikslus ir koreguoti kaltinamojo elgesį taip, kad ateityje nebenusikaltų bei paskatins greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Veikos padarytos bendrininkų grupėje, atliekant pasyvesnį vaidmenį, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų sveikata. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką A. P. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi tiek teisme, tiek tyrimo metu A. P. daugelio aplinkybių neprisiminė, tyrimo metu savo kaltę neigė, teisme taip pat nebuvo visiškai nuoširdus. Be to, kaltinamasi atlygino tik Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, tuo tarpu nukentėjusiesiems padaryta žala neatlygintina, todėl neegzistuoja ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinama ir A. P. asmenybė – teisiamas pirmą kartą (b. l. 132), baustas administracine tvarka, įskaitant ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą taip pat esant neblaiviam, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 133-136), dirba (b. l. 131), santuokoje augina ir išlaiko du mažamečius vaikus (b. l. 186-188). A. P. kartu su E. B. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (b. l. 185-185a). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už abi nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis parinktinas mažesnis už šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kartu su A. P. paskirta bausme per visą jos laikotarpį skirtini šie įpareigojimai: 1) atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti vėlų vakarą, kaltinamasis įpareigotinas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; 2) atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) siekiant užtikrinti operatyvų padarytos žalos atlyginimą, bausmės laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) kadangi nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, teismo vertinimu, kaltinamajam teigiamą įtaką taip pat padarys įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3, 5 punktai). Teismo vertinimu šie įpareigojimai padės pasiekti bausmės tikslus ir koreguoti kaltinamojo elgesį taip, kad ateityje nebenusikaltų bei paskatins greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu E. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. balandžio 7 d., 21.10 val. iki 2018 m. balandžio 9 d., 15.15 val., t. y. dvi dienas (b. l. 90, 98), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. balandžio 7 d., 21.10 val. iki 2018 m. balandžio 9 d., 15.56 val., t. y. dvi dienas (b. l. 102, 111), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamiesiems E. B. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 97, 110) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Dėl civilinių ieškinių.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 115,14 EUR turtinės žalos, susijusiosios su D. R. gydymu, atlyginimo ir pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus (b. l. 68-70). Kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kad savanoriškai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (b. l. 185, 185a). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu ir procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusieji baudžiamoje byloje taip pat pareiškė civilinius ieškinius (b. l. 72,74), kurių dydžius patikslino teismo posėdžio metu. D. R. prašo priteisti 245 EUR turtinę žalą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro skirtumas nuo jo dėl nedarbingumo negautų pajamų ir durų remonto išlaidos, tačiau teismui pateikė tik durų remonto išlaidas pagrindžiantį kasos pajamų orderį 25 EUR sumai. Kitų turtinę žalą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala yra asmens dėl nusikalstamos veikos patirti nuostoliai, būtent nukentėjusiajam kyla pareiga įrodyti patirtų išlaidų dydį. Šiuo atveju D. R. įrodė tik 25 EUR išlaidas, kurios pripažintinos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamųjų veiksmais, kadangi konfliktas vyko ties buto durimis, atvykę pareigūnai patvirtino, jog durys blogai užsidarinėjo, buvo praviros, kažkas buvo sulūžę. D. R. nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, jog dėl kaltinamųjų veiksmų jis neteko 220 EUR pajamų, ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Abu nukentėjusieji prašo priteisti po 2 500 EUR neturtinės žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo vertinimu, nukentėjusieji dėl nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kadangi buvo užpulti savo namuose, kas objektyviai sukelia nesaugumo jausmą, taip pat buvo mušami namo laiptinėje, ten šaukėsi pagalbos, dėl ko galėjo jausti ir gėdos, nepatogumo prieš kaimynus jausmą. Iki šiol matydami krauju nutaškytas sienas, prisimena nemalonius įvykius, kas sustiprina jų neigiamus išgyvenimus. Be to, nukentėjusieji neabejotinai dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, D. R. buvo sulaužyta nosis. Padaryti sužalojimai matėsi vizualiai pakankamai ilgą laiką, D. R. reikalinga nosies atstatymo operacija, taigi, kilusios pasekmės yra ilgalaikės ir reikalaujančios papildomo nukentėjusiųjų laiko gydymui, D. R. teks kęsti papildomus skausmus operacijos ir reabilitacijos laikotarpiu. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusieji dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Įvertinus kaltinamųjų padarytų nusikaltimų sunkumą ir dėl jų kiekvienam iš nukentėjusiųjų kilusias pasekmes, teismas laiko, kad V.S. padarytą neturtinę žalą teisingai atlygins 2 000 EUR priteisimas, o D. R. 2 500 EUR priteisimas. Kadangi žala nukentėjusiesiems padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, ji atlygintina priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Tyrimo metu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. kvitą 1PK002505 perduoti saugoti daiktai (b. l. 28, 29):
1) įvykio vietos apžiūros metu paimti moteriški džinsai su raudonos spalvos dėmėmis (b. l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. S.;
2) kaltinamųjų asmeniniai daiktai: E. B. striukė (paketas Nr. 281642), džinsinės kelnės (paketas Nr. 419714), sportiniai bateliai „Nike (dėžė Nr. 2), A. P. sportinės kelnės (paketas Nr. 281641), sportiniai bateliai „Adidas“ (dėžė Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkams;
3) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje saugomi vokas Nr. 1 ir vokas Nr. 2 su tyrimo objektais, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti E. B. 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3, 5 punktais, kartu su E. B. paskirta bausme per visą jos laikotarpį skirti šiuos įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; 2) atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. B. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 7 d., 21.10 val. iki 2018 m. balandžio 9 d., 15.15 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti A. P. 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3, 5 punktais, kartu su A. P. paskirta bausme per visą jos laikotarpį skirti šiuos įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; 2) atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. P. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 7 d., 21.10 val. iki 2018 m. balandžio 9 d., 15.56 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamiesiems E. B. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kaltinamiesiems E. B. ir A. P. bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.
Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies, solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir A. P. priteisti D. R. 25 EUR turtinę žalą ir 2 500 EUR neturtinę žalą, nukentėjusiajai V. S. priteisti 2 000 EUR neturtinę žalą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą perduotus: moteriškus džinsus su raudonos spalvos dėmėmis, grąžinti V. S.; E. B. striukę (paketas Nr. 281642), džinsines kelnes (paketas Nr. 419714), sportinius batelius „Nike“ (dėžė Nr. 2) grąžinti E. B.; A. P. sportines kelnes (paketas Nr. 281641), sportinius batelius „Adidas“ (dėžė Nr. 1) grąžinti A. P.; voką Nr. 1 ir voką Nr. 2 su tyrimo objektais – sunaikintini.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.