Kauno apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu P. Ž., V. Ž. ir R. Ž. ieškini atsakovei M. G. del žalos atlyginimo, paskyrimo nagrineti teismo posedyje klausima,

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovai i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedi jiems pranešta, ieškovams byloje atstovauja advokate, kuri praše ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai – priteisti iš atsakoves M. G. 256 523 Lt ieškovams neturtinei ir turtinei žalai atlyginti.

Atsakove M. G. i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedžio vieta ir laika pranešta, atsakove atsiunte rašytini paaiškinima, kuriame nurode, jog teismo posedyje nedalyvaus del sveikatos bukles ir kad ieškinio nepripažista.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Ieškovai P. Ž., V. Ž. ir R. Ž. ieškiniu praše priteisti iš atsakoves M. G.: 1) ieškovui P. Ž. 2 023 Lt turtines žalos ir 100 000 Lt neturtines žalos atlyginima; 2) ieškovei V. Ž. 100 000 Lt neturtines žalos atlyginima; 3) ieškovui R. Ž. 4 500 Lt turtines žalos ir 50 000 Lt neturtines žalos atlyginima; 4) bylinejimosi išlaidas (b. l. 7-11).

Ieškinyje nurode, kad 1999-12-21 Jurbarko rajono apylinkes teismo sprendimu A. G. pripažintas neveiksniu, o 2000-01-28 Jurbarko rajono valdybos sprendimu Nr. 34 A. G. paskirta globa ir jo globeja paskirta atsakove M. G.. Kauno apygardos teismas 2011-01-31 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-45-238/2011 pripažino, kad A. G., budamas nepakaltinamas, padare uždraustas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 6 p., BK 149 str. 1 d., BK 150 str. 1 d., BK 253 str. 1 d., ir skyre A. G. priverciamaja medicinos priemone – stacionarini stebejima griežto stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje Rokiškio psichiatrijos ligonineje. Nukentejusiuju R. Ž., P. Ž. ir V. Ž. civilinius ieškinius paliko nenagrinetus. Teismas nustate, kad A. G., gim. 1976-08-04, neigalus – darbingumo lygis 15 proc., 2008 m. spalio 11 d. apie 5 val. 30 min. Jurbarko mieste, Kestucio gatveje, namo Nr. 2 kieme, tycia, del ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu priežasciu itin žiauriai nužude V. Ž., peiliu V. Ž. sudave mažiausiai 39 smugius i ivairias kuno vietas, del ko nukentejusysis V. Ž. po dideliu kanciu ivykio vietoje mire. A. G. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo letiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, negalejo suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Už pripažinto neveiksniu fizinio asmens padaryta žala atsako globeja M. G.. Ieškovai nurode, kad jie yra nužudyto V. Ž. tevai ir brolis, jiems nusikalstama veika padaryta turtine žala, kuria sudaro 2 023 Lt laidojimo išlaidos: laidojimo reikmenys (karstas, apranga, apavas, žvakes) 1 371 Lt, pagal pateikta 2008-10-14 kvita Nr. 8787115, geles, vainikai – 430 Lt pagal 2008-10-14 kvita Nr. 2323918, katafalkas – 222 Lt, pagal 2008-10-14 pajamu orderi Nr. 0000389. R. Ž. patyre 4 500 Lt turtine žala už paminklo pastatyma pagal pateikta 2008-11-15 pajamu orderi Nr. 10000102. Ieškovai del staigios ir itin žiaurios V. Ž. mirties patyre dideliu dvasiniu išgyvenimu. Ieškovai džiaugesi darnia sunaus šeima, sunaus jiems skiriamu demesiu ir jo nuolatiniu rupesciu del tevu sveikatos bei materialine parama tevams atsiradus sunkumams. Po sunaus mirties 2008-12-02 gime antras anukas, kurio sunus labai lauke, jo staigi mirtis paliko anukus našlaiciais. Del sunaus netekties ieškovai prarado tolesnio gyvenimo džiaugsma, patyre stipru emocini disbalansa. Ieškova R. Ž. su broliu siejo artimi jausmai nuo vaikystes, broliai bendravo šeimomis, nepaisydami, kad R. Ž. dirbo užsienyje. Ieškovu nuomone, vienas iš reikšmingu kriteriju neturtines žalos dydžiui nustatyti yra ir žala padariusio asmens kaltes laipsnis bei forma. Iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo imtasi jokiu veiksmu A. G. kaip pavojinga asmeni izoliuoti nuo visuomenes. Atliekant krata namuose, kuriuose gyveno A. G., pagal 2008-10-15 kratos protokola lengvai prieinamose vietose buvo rasta deklas ginklui su peiliu, du maišeliai su šratukais, šaunamojo ginklo nupjauto vamzdžio dalis, peiliai, maišelis su garsiniais 6 mm kalibro šoviniais, dežute su garsiniais 6 mm kalibro šoviniais, deklas ginklui, peilio geležte. Globeja M. G., gyvenanti kartu su sunumi A. G., negalejo nematyti visu šiu daiktu ir nežinoti apie ju buvima.

Atsiliepime i ieškini atsakove M. G. praše ieškini atmesti (b. l. 16-18). Atsiliepime nurode, kad ji neturejo galimybes igyvendinti globejos funkciju. Dar prieš A. G. padarant nusikaltima ji pati buvo neigali, del rimtu sveikatos problemu jai paciai reikalinga slauga ir rupyba. Su sunumi A. G. nusikaltimo padarymo metu ji negyveno. Atsakove pažymi, kad ieškinyje nurodytas nužudyto V. Ž. kaip doro ir sažiningo šeimos vyro savybes paneigia bylos aplinkybes. Nusikaltimo padarymo metu Š. B. laukesi antro vaiko. Baudžiamosios bylos nagrinejimo metu paaiškejo, kad 2008 m. spalio 11 d. apie 5.30 val. Jurbarko m. Kestucio gatveje, namo Nr. 2 kieme V. Ž. oraliniu budu tenkino I. L., automobilio bagažineje atvežta iš Jurbarko r., Kalnenu k. prie alaus baro. Atsakove nurodo, kad jos sunus A. G. i ivykio vieta atskubejo išgirdes merginos pagalbos šauksma, tai iš dalies patvirtino liudytoju J. Š. ir J. S. parodymai. Jos manymu, butu išvengta V. Ž. žuties, jeigu jis butu elgesis tinkamai, kaip kad priklauso šeimos vyrui. Atsakove nesutiko su reikalaujamos žalos dydžiu, kuris neatitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriteriju. Nurode, kad jos turtine padetis itin bloga, jokio nekilnojamojo turto ji neturi, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra 650 Lt senatves pensija, kuria išleidžia vaistams. Dalis jos nurodytas aplinkybes irodanciu dokumentu yra pateikta baudžiamojoje byloje Nr. M1-45-238/2011. Atsakove nurode, kad jai neturtinei žalai atlyginti 40 000 Lt ieškini yra pareiškusi V. Ž. nepilnameciu vaiku motina Š. B..

Dublike ieškovai, atsikirsdami i atsiliepimo argumentus, nurode šiuos motyvus (b. l. 26-28):

1) skiriant atsakove A. G. globeja buvo ivertintos visos aplinkybes ir nuspresta, kad ji gali atlikti globejos funkcijas. Atsakoves pridetas medicininiu dokumentu išrašas nepatvirtina jos sunkios sveikatos bukles nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2008-10-11;

2) atsakove galejo buti atleista nuo globejos pareigu remiantis CK 3.246 str. 2 d., taciau nepasinaudojo šia jei suteikta teise ir nesikreipe i teisma, kad pripažintam neveiksniu ir pavojingam visuomenei asmeniui butu paskirtas kitas globejas;

3) atsakoves atsakomybe pasireiškia nepakankama neveiksnaus asmens priežiura. Vadovaudamasi CK 3.243 str. 5 d., atsakove privalejo informuoti globos institucija apie savo gyvenamosios vietos pasikeitima, taciau visuomenei pavojingu pripažinta asmeni paliko be jokios priežiuros. Tai, kad globeja netinkamai vykde globejos pareigas, irodo atliekant krata namuose, kuriuose gyveno A. G., lengvai prieinamose vietose rasti peiliai, šratai, šoviniai, metalinis irankis;

4) atsakove, nurodydama, kad ji su sunumi A. G. nusikaltimo padarymo metu negyveno, patvirtino savo kalte;

5) atsakoves nurodyta aplinkybe, kad jos sunus A. G. i ivykio vieta atskubejo išgirdes merginos pagalbos šauksma, prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Liudytoja I. L. ikiteisminiame tyrime ir teismo proceso metu paliudyto, kad V. Ž. oraliniu budu ji tenkino savo noru, o pagalbos kvietesi po to, kai ja ir V. Ž. užpuole A. G.;

6) atsakove teigia, kad jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama senatves pensija. Taciau atsakove gyvena su sutuoktiniu, A. G. tevu V. G., kuriam priklause butas, esantis Jurbarke, Kestucio g. 12-7, ir dalis pastatu Šakiu r. sav., Kukarskes k. Visas šis nekilnojamasis turtas po nusikaltimo buvo parduotas treciajam asmeniui. Tai paneigia atsakoves argumenta, kad ji visiškai nepajegi patenkinti ieškovu reikalavimu ir patvirtina atsakoves nesažininguma bei nora išvengti atsakomybes.

Atsakove per teismo nustatyta termina tripliko nepateike.

Apklausta teismo posedyje ieškovu atstove praše priimti sprendima remiantis byloje pateiktais procesiniais dokumentais ir baudžiamojoje byloje esanciais rašytiniais irodymais.

Atsakove rašytiniame paaiškinime i ieškini nurode, kad, jos nuomone, ieškovu Pavelo ir V. Ž. bei brolio R. Ž. ieškiniai del 200 000 Lt (tevu) ir 50 000 Lt (brolio) neturtines žalos atlyginimo netenkintini. Žuvusysis V. Ž. buvo pilnametis, gyveno atskirai. Ju santykiai tuo metu nebuvo labai artimi bei emocingi. Atsakove supranta, kad praradus artima žmogu, juo labiau sunu ir broli, apgailestaujama, liudima ir gedima, nepriklausomai nuo mirties priežasties. Ieškovai yra suauge žmones, turi stabilia materialine padeti, gauna pragyvenimui reikalingas pajamas. Žuvusysis jiems nei materialines, nei moralines paramos neteike ir del savo gyvenimo budo teikti negalejo. Labiau pagristu atsakove pripažino žuvusiojo vaiku Igorio ir V. Ž. atstoves, vaiku motinos Š. B. ieškini. Vaikai neteko tevo, del to patyre moraline (neturtine) žala. Taciau iš atsakoves prašoma priteisti žalos atlyginimo suma mažintina.

Atsakove 2011 m. rugsejo 9 d. rašytiniame paaiškinime pripažino, kad privalo padengti nužudytojo V. Ž. butinasias ir dokumentais patvirtintas laidojimo išlaidas. Atsakove praše svarstant jos civilines atsakomybes klausima atsižvelgti i jos pacios sveikatos bukle. Atsakove daugeli metu serga sunkia (Parkinsono) liga, del kurios nepajegia tinkamai kontroliuoti globojamo sunaus A. G. ir ji suvaldyti. Apie tai žinojo tiek rajono savivaldybes Rupybos skyriaus, tiek Jurbarko psichikos centro darbuotojai. Atsakove raše pareiškima Globos ir rupybos skyriui, kad globotinis atsakoves neklauso, perka ir namuose saugo peilius, dujinius pistoletus, atsisako vartoti vaistus. Sunus neleido atsakovei paimti jo pensijos, kad atsakove galetu kontroliuoti jo pirkinius. Pagalbos iš skyriaus atsakove negavo.

Atsakoves galimybes atlyginti turtine ir neturtine žala, kuri bus iš jos priteista, labai ribota. Turto, i kuri galetu buti nukreiptas išieškojimas, atsakove neturi, jos vienintelis pragyvenimo šaltinis – gaunama 650 Lt pensija. Atsakove praše P. Ž., V. Ž. ir R. Ž. ieškinius del neturtines žalos atlyginimo atmesti. Nepilnameciu I. Ž. ir V. Ž. atstoves Š. B. ieškini del neturtines žalos priteisimo sumažinti. Sprendžiant del laidotuviu išlaidu priteisimo atsižvelgti tik i butinasias, dokumentais patvirtintas, išlaidas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Jurbarko rajono apylinkes teismo 1999 m. gruodžio 21 d. sprendimu A. G. pripažintas neveiksniu (b. l. 69). Jurbarko rajono valdybos 2000 m. sausio 28 d. sprendimu A. G. isteigta globa, globeja paskirta atsakove M. G. (b. l. 71). Bylos duomenimis, atsakove M. G. vykde visas globejos pareigas. Baudžiamosios bylos Nr. M1-45-238/2011 medžiaga patvirtina, kad A. G., budamas neigalus, darbingumo lygis 15 procentu, padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika – 2008 m. spalio 11 d. apie 5 val. 30 min. Jurbarko mieste, Kestucio gatveje Nr. 2 kieme tycia, del ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu priežasciu peiliu V. Ž. sudave mažiausiai 39 smugius i ivairias kuno vietas, del ko nukentejusysis V. Ž. ivykio vietoje mire. Atlikus teismo psichiatrine ekspertize nustatyta, kad A. G. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo letiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, negalejo suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Šiuo metu A. G. serga letiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Jam taikomas priverstinis gydymas – stacionarus stebejimas griežto stebejimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. G. buvo reikalinga nuolatine priežiura, speciali pagalba (3 t., b. l. 109-124).

Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.1 d. numatyta, kad civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose nustatytos pareigos (neteisetas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai.

Atsakove atsiliepime i ieškinio pareiškima nurode, kad byloje butina išsiaiškinti, ar ji galejo igyvendinti globejos funkcijas (CK 3.242 str. 3 d.). Atsakove M. G. atsiliepime ir rašytiniame paaiškinime (b. l. 17, 39-40) nurode, kad ji yra neigali, todel negalejo tinkamai vykdyti globejos pareigu, apie tai ji raše rajono savivaldybes Globos ir rupybos skyriui. Atsakove atsiliepime ir paaiškinime pamineta aplinkybe, kad ji negalejo ivykdyti globejos pareigu, irodinejo pažymomis apie sveikatos bukle (b. l. 21, 74, 80), kurios patvirtina, kad atsakove serga Parkinsono liga, o jos sveikatos bukle ypac pablogejo po psichostreso. Kaip nustatyta anksciau, atsakove M. G. globojo A. G. (neveiksnu pilnameti sunu) nuo 2000-01-28 (b. l. 71, 69). Kaip žinia, globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisiu ir interesu igyvendinima, apsauga ir gynyba. Globa padeda neveiksniam fiziniam asmeniui igyvendinti jo, kaip teises subjekto, teises, sukurti tinkama aplinka jo ekonominiams, socialiniams ir turtiniams interesams tenkinti (CK 3.238 straipsnis, 2.10 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, atsakove kartu su neigaliu sunumi A. G. lankesi gydymo istaigoje (b. l. 74), Jurbarko rajono savivaldybes administracijos Socialines paramos skyriaus specialistai lankesi 2006-07-20 pas V. G. Jurbarko m., Kestucio g. 12-7, suraše buities tyrimo akta, kuriame nurode, jog neigaliojo V. G. sunaus A. G. nerado bute, nes jis buvo išvykes su motina M. G. i kaima. Buves atsakoves M. G. sutuoktinis patvirtino, kad jie abu su atsakove rupinasi sunumi (b. l. 67-68). Taigi byloje nenustatyta, kad atsakove norejo atsisakyti globejos pareigu. CK 3.246 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad globejas gali buti teismo nutartimi atleistas nuo pareigu atlikimo, jeigu ju negali atlikti del savo ar artimuju giminaiciu ligos, savo turtines padeties pablogejimo ar del kitu svarbiu priežasciu. Nagrinejamu atveju teismas tokiu aplinkybiu nenustate, iš byloje pateikto Jurbarko rajono savivaldybes administracijos Socialines paramos skyriaus susirašinejimo matyti, kad A. G. šalpos pensija buvo mokama M. G. pašto skyriuje, o specialioji nuolatines priežiuros (pagalbos) išlaidu tiksline kompensacija pervedama i M. G. saskaita. Taip pat Jurbarko rajono savivaldybes administracijos Socialines paramos skyrius teismui raštu patvirtino, kad nera gaves iš atsakoves M. G. prašymu ar pareiškimu raštu apie tai, kad ji negali atlikti A. G. globejos pareigu del savo ligos ar kitu priežasciu (b. l. 66). CPK 494 straipsnio 1 d. numato, kad pagal globejo ar rupintojo, globos ir rupybos institucijos pareiškima globejas ar rupintojas gali buti ji paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigu, jeigu ju negali atlikti del savo ar artimuju giminaiciu ligos, savo turtines padeties pablogejimo ar del kitu svarbiu priežasciu. Byloje nera duomenu, kad atsakove M. G. kreipesi i globos rupybos institucija del atleidimo nuo globejos pareigu. Todel atsakoves motyvas, kad ji raše globos ir rupybos istaigoms pareiškima del A. G. elgesio, taip pat ginklo pirkimo, atsisakymo vartoti vaistus, neleidimo globejai paimti pensija ir del negalejimo kontroliuoti A. G. pirkinius, taciau pagalbos iš skyriaus nesulauke, yra neirodytas (CPK 178 str.). Taip pat byloje nepateikta jokiu irodymu, kad atsakove M. G. praše globos ir rupybos institucijos atleisti ja nuo globejos pareigu. Taigi nustacius, kad atsakove ir šiuo metu yra A. G. globeja, atleisti ja nuo atsakomybes nera pagrindo. CK 6.247 straipsnis reglamentuoja priežastinio ryšio klausima – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susije su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulemusiais skolininko civiline atsakomybe tokiu budu, kad nuostoliai pagal ju ir civilines atsakomybes prigimti gali buti laikomi skolininko veiksmu (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakove M. G. atsiliepime ir rašytiniame paaiškinime pripažino, kad tinkamai globejos pareigu nevykde, nes yra senyvo amžiaus, ligota, taciau jau kaip nustatyta, globejos pareigu neatsisake, gavo visas globejai ir globotiniui priklausancias išmokas iš Socialines paramos skyriaus. Jurbarko rajono savivaldybes administracijos Socialines paramos skyrius buities tyrimo akte nurode, kad jokiu nusiskundimu del globos V. G. neturejo, mama sunu prižiuri, tik negali atiduoti jam visu pinigu, nes jis nemoka jais naudotis, todel nuolat skundžiasi tevais, kad jie jo neprižiuri. Mama sunu dažnai išveža i kaima, bet paaštrejus ligai, jis nuo tevu pabega, lankosi istaigose ir skundžiasi, kad juo nesirupina. Taip pat akte nurodyta, kad A. G. ligos protrukiai neprognozuojami. Apklausta baudžiamojoje byloje atsakove M. G. paaiškino (3 t., baudž. b. l. 19-21), kad paskutiniu metu Aidas nenorejo gerti vaistu, buvo neramus. 2008-10-10 atsakove su vyru buvo Kukarskes kaime, o Aidas buvo likes vienas namuose. Aidas iš savo pensijos pirkdavo šovinius, peilius, kai paklausdavo, kam ju reikia, atsakydavo, kad savigynai. Atsakove iš sunaus 2008-10-11 sužinojo, kad netoli ju namu, kur yra butas, guli lavonas. Visos nurodytos aplinkybes patvirtina, kad atsakove netinkamai vykde globejos pareigas, nes neužtikrino, kad A. G. vartotu jam paskirtus vaistus, leido sunui naudotis lešomis, už kurias jis pirko ginklus, neužtikrino nuolatines jo priežiuros, nes A. G., budamas sunkus ligonis, nakvojo Jurbarke, Kestucio g. 12-7, atskirai nuo globejos, atsakoves nekontroliuojamas ivykde sunku nusikaltima (nužudyma), kitus nusikaltimus, numatytus BK 150 str. 3 d., 149 str. 3 d., 253 str. 1 d. Atliekant krata bute, kuriame gyveno A. G. (1 t., baudž. b. l. 57-61, 2 t., b. l. 3-7), matomose vietose buvo rasta peiliu, šratu, šoviniu ir kitu daiktu, kurie del savo paskirties negalejo buti laisvai prieinami ir naudojami A. G.. Tai, kad atsakoves M. G. gyvenamoji vieta buvo kartu su sunumi, ir ji, žinodama, kad nesugeba tinkamai pasirupinti sunaus globa ir priežiura, neatsisake globejos pareigu, teismo nuomone, irodo atsakoves kalte, pasireiškusia neveikimu. Atsakove privalo atsakyti už žala, padaryta A. G. veiksmais ieškovams (CK 6.278 str. 1 d.), nes ji atsirado del atsakoves M. G. kaltes.

Pagal CK 6.249 straipsni žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad žuvusio V. Ž. šeimos nariai patyre turtine žala del laidojimo išlaidu (baudž. bylos l. 89-92, 2 t.). Laidojimo reikmenu isigijimo (karstas, apranga, apavas, žvakes) išlaidas patyre ieškovas P. Ž. – 1 371 Lt (2010-10-14 kvitas Nr. 8787115), išlaidos gelems, vainikams – 430 Lt (2008-10-14 kvitas Nr. 2323918), katafalkui – 222 Lt (2008-10-14 pajamu orderis 0000389). Ieškovas R. Ž. patyre 4500 Lt turtine žala kuri atsirado del kapavietes sutvarkymo, paminklo irengimo (2008-11-15 pajamu orderis 10000102). Ieškovu išlaidos yra visiškai irodytos, butinos ir protingo dydžio, todel priteistinos iš atsakoves.

Taip pat ieškovai prašo priteisti iš atsakoves neturtine žala. Ieškovai žuvusiojo tevai Pavelas ir V. Ž. prašo priteisti iš atsakoves po 100 000 Lt neturtines žalos kiekvienam, ieškovas R. Ž., žuvusiojo brolis, prašo priteisti 50 000 Lt neturtine žala. Teismas sutinka su ieškovu atstoves motyvais, kad jauno asmens (V. Ž., gim. 1984 m.) smurtine mirtis sukele išgyvenimus žuvusiojo šeimos nariams. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina (2 t., b. l. 82–83), kad žuves sunus V. Ž. gyveno Lietuvoje, del to daugiau bendravo su tevais, negu jo brolis R. Ž., kuris dirbo Norvegijoje. Be to, ieškovu teigimu, broliai R. Ž. ir V. Ž. bendravo tarpusavyje, palaike gerus santykius, todel itin žiaurus V. Ž. nužudymas (iš viso 39 sužalojimai, baudž. bylos, l. 40-46, 1 t.) sukrete šeimos narius, jie patyre stipru emocini sukretima. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtine žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo vertintina pinigais. Kasacines instancijos teismas išaiškino teismams, kad teismo funkcija – nustatyti teisinga kompensacija už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtines žalos dydi, yra saistomas, viena vertus, kriteriju, atspindinciu visuomenes vertybiniu sistema ir sudaranciu galimybe tinkamai ivertinti konkrecias bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžianciu pernelyg siaurinti ar išplesti civilines atsakomybes taikymo ribu, lemianciu poreiki atsižvelgti taip pat i teisetus žala padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama joje išvardytu kriteriju, i kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi taikymo taisykliu, ar nurodytu kriteriju prioritetu. Kiekvienu konkreciu atveju juos parenka teismas, nagrinedamas konkrecia byla. Pažymetina ir tai, kad teismas turi nustatyti toki protinga kompensacijos už neturtine žala dydi, kad atsakovas butu kuo labiau suinteresuotas kiek imanoma operatyviau atlyginti neturtine žala. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievoles atlyginti padaryta neturtine žala, svarbu užtikrinti, kad žalos padares asmuo realiai gales sumoketi nukentejusiajam priteista neturtines žalos dydi ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek imanoma greiciau, o nukentejes asmuo realiai gaus jam priteista suma. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abieju šaliu interesu pusiausvyros. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose ne karta yra pabrežta, kad nustatant neturtines žalos dydi, reikšminga yra paties nukentejusiojo kalte del prisidejimo prie žalos atsiradimo, o žala padariusio asmens turtine padetis nelaikytina vienu iš pagrindiniu neturtines žalos, sužalojus sveikata, dydžio nustatymo kriteriju. I ja atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir ju itaka tolesniam nukentejusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilineje byloje N. Ž. v. UAB ,,Vilniaus troleibusai“, byla Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilineje byloje A. M. ir kt. v. Šiauliu rajono pirmines sveikatos priežiuros centras ir kt., byla Nr. 3K-3-511/2004; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilineje byloje P. D. v. R. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilineje byloje R. L. ir kt. v. A. J., byla Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje P. R. B. v. C., byla Nr. 3K-3-357/208). Be to, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad neturtines žalos dydžio nustatymo atveju nukentejusio asmens kalte kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriteriju, mažinanciu nustatytinos žalos dydi (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi buti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtines žalos dydis, kaip visu reikšmingu kriteriju šiai žalai ivertinti sintezes rezultatas, ir kad situacija, kai pirmiausia pritaikomi kiti neturtines žalos nustatymo kriterijai ir nustatomas konkretus žalos dydis, o tik po to jis mažinamas taikant nukentejusiojo asmens kaltes kriteriju (CK 6.282 straipsnis), netoleruotina, nes tokiu atveju lieka neivertintas nukentejusiojo asmens kaltes santykis su kitais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilineje byloje G. J. v. J. M. J. byla, byla Nr. 3K-3-171/2011).

Kaip nustatyta nagrinejamoje byloje, asmuo, nužudes V. Ž., – A. G. serga letiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija ( (baudž. bylos l. 142-144). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Ž. po dideliu kanciu mire ivykio vietoje, A. G. itin žiauriai nužudytas. Baudžiamojoje byloje nera nustatyta, kad A. G. atskubejo i ivykio vieta išgirdes merginos šauksma, nes tokios aplinkybes liudytoja I. L. nenurode, priešingai – liudytoja teige, kad lytiškai tenkino V. Ž. savo noru, o pagalbos kvietesi noredama apsiginti nuo A. G., užpuolusio žuvusiji ir liudytoja I. L. (baudžiam. bylos 2 t., b. l. 112-115, 3 t., b. l. 23-27, 4 t., b. l. 127), šios aplinkybes savo parodymais nenugincijo ir liudytojos J. Š. ir J. S. (baudž. bylos 4 t., l. 102-106), kurios paaiškino, kad girdejo pagalbos šauksma, taciau nemate, nuo ko gynesi I. L.. Taigi atsakoves motyvas, kad A. G. atskubejo i merginos šauksma, byloje neirodytas, todel atmestinas. Teismas iš dalies sutinka su atsakoves motyvu, kad V. Ž. nebuvo pakankamai apdairus ir atsargus, jo elgesys viešoje vietoje neatitiko visuomeneje nustatytu elgesio normu, žuves V. Ž., budamas neblaivus (lavono kraujyje rasta 1,67 promiles etilo alkoholio), apie 5 val. 30 min. baro kieme oraliniu budu tenkino savo lytinius poreikius su visiškai nepažistama moterimi (I. L.), tai iš dalies salygojo ta fakta, kad V. Ž. buvo A. G. užpultas ir mirtinai sužalotas (baudž. bylos 1 t., b. l. 4-11, 4 t., b. l. 150-158). Priteisdamas neturtine žala teismas atsižvelgia i atsakoves turtine padeti, jog ji yra pensininke (b. l. 19, 42), jos pensija yra tik 650 Lt, ligota – serga nepagydoma Parkinsono liga (b. l. 74), senyvo amžiaus (gimusi 1934 m.), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto atsakove neturi, 2008-07-11 ji pardave žemes sklypa, kurio vidutine rinkos verte 210 Lt (baudž. bylos., 4 t., b. l. 4 t. c. b. l. 47) su sutuoktiniu V. G. išsituokusi.

Esant tokioms aplinkybems, ivertinus visa tai, kas pamineta, iš atsakoves priteistina neturtine žala ieškovams P. ir V. Ž. – po 10 000 Lt kiekvienam, ieškovui R. Ž. – 5 000 Lt, kiti ieškovu reikalavimai del neturtines žalos priteisimo netenkintini.

Ieškovu interesams sutarties pagrindu (b. l. 4-6) byloje atstovavo advokate E. K., kuri ieškovu vardu suraše procesinius dokumentus (ieškinio pareiškima dublika), atstovavo ieškovu interesams teismo posedžiuose, už suteiktas teisines paslaugas ieškovas P. Ž. sumokejo advokatei 2 400 Lt (b. l. 38, pinigu priemimo kvitas Nr. 570241). Teismui patenkinus ieškovu ieškinio reikalavimus iš dalies, atsižvelgiant i bylos sudetinguma, tarp ju ir advokates darbo sanaudas byloje, byla yra sudetinga istatymo taikymo ir irodymu vertinimo prasme, bylos nagrinejimo trukme, byla buvo išnagrineta per du posedžius, yra teisinga ir reikalinga iš atsakoves ieškovui P. Ž. priteisti dali – 1 400 Lt – advokates atstovavimu išlaidu, kurios, teismo nuomone, šioje byloje yra irodytos ir pagristos (CPK 98 str.).

Ieškovai, kreipdamiesi i teisma, nesumokejo žyminio mokescio už ieškinio pareiškima (CPK 83 str. 4 p.), todel 945,69 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakoves (CPK80 str. 1 d. 1 p.), taip pat iš atsakoves priteistinos valstybes turetos procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurios, remiantis pažyma, yra (b. l. 3) 40,85 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270,301 str..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovu ieškini patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakoves M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)):

2023 Lt turtinei žalai atlyginti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1 400 Lt bylinejimosi išlaidu ieškovui P. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. S. D. ir (duomenys neskelbtini) );

10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovei V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. S. D. ir (duomenys neskelbtini) );

4500 Lt turtinei žalai atlyginti, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. S. D. ir (duomenys neskelbtini) ;

bylinejimosi išlaidas – 945,69 Lt žymini mokesti ir 40,85 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidas – valstybei, išieškotoja Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, imones kodas 188659752, biudžeto pajamu surenkamoji saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, imokos kodas 5660.

.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma