Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios E. K. atstovo pagal įstatymą Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro atstovėms I. S., V. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., būdama mažametės nukentėjusiosios E. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina ir turėdama pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taip pat turėdama teisę ir pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis savo vaikų sveikata, sudaryti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis dėl nepriežiūros ir emocinės prievartos psichiškai ir fiziškai gniuždydama E. K., o būtent: po to, kai atgavo 2018 m. liepos 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio miesto savivaldybėje sprendimu (2018 m. liepos 17 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo kūdikystės iš nesaugios aplinkos paimtą E. K. ir laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. birželio 10 d. gyvendama (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio socialinių paslaugų centre vykdomos atvejo vadybos metu gavo visą motinos pareigoms įgyvendinti reikalingą pagalbą bei būtinas rekomendacijas dėl vaiko sveikatos ir gyvenamosios aplinkos užtikrinimo, t. y. turėdama pakankamai žinių apie vaiko fizinius ir emocinius poreikius ir vaikui grėsmę keliantį jos elgesį, be to, atvejo vadybos metu būdama keletą kartų perspėta dėl dukros nepriežiūros, 2019 m. birželio 10 d. paliko (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žinodama 12 mėnesių amžiaus savo dukros socialinę–emocinę raidą, prieraišumo vystymąsi, tokio amžiaus vaikui būdingus nerimą keliančius dalykus bei sveikatos problemas dėl kūdikystėje patirtos sunkios galvos traumos, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. nusikalstamai neprižiūrėjo ir emociškai bei fiziškai smurtavo mažametės E. K. atžvilgiu:

1) nesirūpino dukros saugia aplinka ir dukros amžių atitinkančiu bendravimu su dukra, nes neatskirdama tokio amžiaus vaiko poreikių ir savo norų, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. sausio mėnesio pasirinko gyventi su V. V. ir gyveno vaiko fizinių ir psichinių poreikių neatitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), kuriose buvo girtaujama, lankėsi pašaliniai asmenys, dėl ko ji buvo vaikui emociškai neprieinama ir neapsaugojo dukros nuo traumuojančios patirties, nes dėl jos pasirinkimo gyvendama aplinkoje, kurioje mažiausiai du kartus buvo smurtauta, nukentėjusioji tapo trikdančių ir traumuojančių smurtinių įvykių jos (A. P.) atžvilgiu liudininke. Po to, 2020 m. kovo mėn. palikusi (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo mėnesio gyvendama (duomenys neskelbtini), neatskirdama nukentėjusiosios poreikio būti pastebėta, aiškiai susiformavusio tokio amžiaus vaiko prieraišumo ir baimės atsiskirti nuo motinos ir savo noro bendrauti su bendrų interesų turinčiais asmenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. palikdavo vaiką be būtinos priežiūros, dėl ko mažametei kilo grėsmė tiek jos psichologinių, tiek ir fizinių poreikių patenkinimui, nes neprižiūrima mažametė mažiausiai tris kartus susižalojo, jai 2020-07-28 ir 2020-08-10 apžiūrų metu VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityse. Be to, A. P. nuo 2020 m. kovo mėnesio gyvendama (duomenys neskelbtini), bei nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. socialiniame būste (duomenys neskelbtini), neapsaugojo vaiko nuo trauminių įvykių, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta mažametės E. K. sveikata, tai yra padarytos 2020-08-10 bei 2020-08-14 apžiūrų metu VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio skruosto srityse, abiejų akių vokuose, abiejų kojų srityse, nugaros srityje, odos įdrėskimas ir poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje;

2) pažeidė dukros teisę ir poreikį būti pastebėta, nes buvo abejinga vaiko fizinei būklei, nereagavo į būtinus tokio amžiaus bei fiziologinių raidos sutrikimų turinčios dukros gydymo poreikius, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. sausio mėnesio, vėliau nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiais, kai turėjo galimybę, neužtikrino 2019-03-15 ortopedo traumatologo rekomenduotų genetiko, nuoseklių vaikų chirurgo-ortopedo konsultacijų dėl diagnozuoto kojų ilgumo skirtumo, taip pat, vizito pas gydytoją bei būtino medikamentinio gydymo mažametei 2020 m. liepos mėnesį susirgus ir 2020-07-28 apžiūros metu VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje diagnozuotu stomatitu, dėl kurio negydymo mažametės lūpų kampuose likę pūliuojantys įtrūkimai ir randas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje nustatytas ir 2020-08-14 apžiūrų metu VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, ir taip ilgą laiką nesirūpino nukentėjusiosios sveikata.

Tokiu būdu dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji ilgą laiką augo emocinėje ir fizinėje nepriežiūroje, emociškai ir fiziškai žalojančioje aplinkoje.

Be to, A. P. 2020 m. rugpjūčio mėnesio 8–9 d., tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., E. E. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo E. K. atžvilgiu sukeldama mažametei fizinį skausmą, kai bausdama už mažametės elgesį ranka sudavė mažametei E. K. per ranką.

Kaltinamoji A. P. teismo posėdyje kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad E. K. yra vienintelė jos dukra. Pripažįsta, jog nesuteikė saugios vietos dukrai, nenuvedė pas daktarus, nedavė išrašytų vaistų, vedė vaiką pas draugus. Pripažįsta, kad dukra buvo susižalojusi, bet ji ir žaidžiant galėjo susižaloti. Dėl dukros ugdymo nevisiškai pripažįsta kaltę, dėl fizinio skausmo sukėlimo pripažįsta, bet buvo tik suduota per rankytę, o mėlynės atsirado dėl E. K. veiksmų. Pirmą kartą E. buvo paimta iš šeimos nuo 2018 m. liepos 18 d. dėl traumos, dėl to, kad ji buvo iškritusi ant žemės. Nuo 2018 m. lapkričio 18 d. su dukra gyveno krizių centre, gyveno ten daugiau nei pusę metų. Ten gyvendama vaiku rūpinosi, dukros vienos nepalikdavo, dukros sveikatos būklė buvo gera. Socialinei darbuotojai turėdavo pranešti, kur išeina, bet kartais išeidavo su dukra ir nepranešusi, pavyzdžiui, per Velykas su vaiku buvo išėjusi, negrįžo laiku ir apie tai nepranešė. Krizių centre buvo kelis kartus perspėta dėl dukros nepriežiūros, nes ne visada įtikdavo. Iš krizių centro išsikraustė 2019 m. birželio 10 d. į (duomenys neskelbtini), kur apsigyveno su V. V.. Su V. V. susipažino internetu, prieš apsigyvenant susitikinėjo, o kai pradėjo gyventi, jis pradėjo vartoti alkoholį. Vaikui ten gyvenimo aplinka netiko dėl to, kad buvo mažai vietos, atskirai virtuvė, todėl ilgą laiką ten negyveno, gyveno tik apie 2 mėnesius. Vėliau išsikraustė su V. V. į (duomenys neskelbtini), iš ten išsikraustė, nes prasidėjo girtuokliavimas, smurtavimas prieš ją, bet ne prieš vaiką. V. V. vis išeidavo, tai su draugais grįždavo, vartojo alkoholį, ji pati alkoholį vartojo retai ir nedaug. Mergaitė būdavo su ja, išeidavo į parką pasivaikščioti. E. vieną kartą matė, kaip buvo geriama. Dar gyveno su V. V. pas jo tėvus (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos ten buvo geros, buvo du kambariai ir virtuvė, tik V. tėvai buvo geriantys, jie namuose vartodavo alkoholį vakarais, o mergaitė visada būdavo su ja. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi į krizių centrą, nes buvo šalti orai, o ten nešildoma, vaikui nesaugu, V. tėvų bendravimas su vaiku jai nepatiko. V. iš viso yra prieš ją smurtavęs du kartus: vieną kartą smurtauta buvo, kai gyveno pas V. tėvus (duomenys neskelbtini), tada mergaitė matė smurtą, o kai gyveno (duomenys neskelbtini), mergaitė miegojo, kai buvo prieš ją smurtaujama. Iš (duomenys neskelbtini) ji su vaiku persikraustė į (duomenys neskelbtini), pragyveno ten apie mėnesį, bet ten buvo mažai vietos gyventi, pas ją niekas neateidavo. Po to persikraustė į (duomenys neskelbtini) esantį krizių centrą, nes nebuvo daugiau jokios išeities. Gyvendama ten supažino su R., pas kurį po kurio laiko ir išsikraustė į (duomenys neskelbtini), jis priėmė ją kaip draugę, po to bandė kurti šeimą, bet nepavyko, o gyvenimo sąlygos buvo geros. Bet prieš kraustydamasi, nežinodavo į kokias sąlygas kraustosi. 2020 m. sausio 10 d. susipažino su E. K., vaikščiodavo pas jį su E. Būdavo, kad su vaiku nakvodavo pas jį (duomenys neskelbtini), tada mažai laiko praleido (duomenys neskelbtini), būdavo, kad ir jis likdavo nakvoti pas jas. E. iš pradžių su E. elgėsi tobulai, paskui jai pasidarė įtartina tai, kad vaikas pradėjo reaguoti kitaip, nei pirmus mėnesius. Kai pirmą kartą pastebėjo, kad E. sužalota, jai paklausus E. K. teigė, kad ji užsigavo pati, bet jo paties vaikas papasakojo jai, kad tai E. K. padarė. K. sunkus charakteris, jis nervingas, bet kam gali suduoti, kai vaiką mušdavo, sakydavo, kad tai auklėjimas. Matė, kaip E. K. 2020 m. liepos mėnesį diržu sudavė E., o daugiau atvejų pati nematė, bet jai E. K. vaikai pasakydavo. Kai E. mušė vaiką, ji bandė imti vaiką, sakė, kad nusiramintų, o jis teigė, kad tai jo auklėjimas. E. daug kartų yra smurtavęs prieš ją, tai darydavo ir kai vaikai matydavo. E. daug kuo neįtiksi, dukrai matant jis jai pačiai 3–4 kartus yra sudavęs. Kai grįždavo namo ant dukros matydavo tik raudonavimą, vėliau mėlynes, aiškindavosi, iš kur jos, bet E. neigė. Prie jos akių E. pati irgi yra užsigavusi, būdavo, kad pas E. namuose žaisdama užsigaudavo, atsirasdavo mėlynės. Apie mėnesį laiko žinojo apie E. smurtą prieš vaiką, bet nieko niekam nesakė, tylėjo, galvojo, kad kas pasikeis, kad pats prisipažins. Tai jos klaida, kad tylėjo, bet bijojo dėl to, kad jis smurtaus prieš ją. Spalio mėnesį tai papasakojo tyrėjai, nes apgalvojo, kad vaikas svarbiau nei vyras, ir papasakojo apie jo elgesį. Kai jis sužinojo, kad ji tyrėjai pasakė, ilgą laiką ji neturėjo ramybės. Būdavo, kad E. palikdavo draugei, E. palikdavo retai, tik kai išeidavo į parduotuvę 10–15 min., o dažniausia ji pati du dukra kartu būdavo. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), daugiausiai bendravo su K., dar su kitais draugais. Kai bendraudavo telefonu su kažkuo, dukra žaisdavo, miegodavo ar žiūrėdavo televizorių, bet net kai telefonas jos rankoje būdavo, ji vaiką matydavo. Dukrą namuose vieną buvo palikusi tik kartą, kai išėjo vaistų apie 21–22 val., ir kaimynai išskundė, paskambino jai pareigūnai ir ji iš karto grįžo namo. Nuo 2020 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 10 d. E. nustatyti kairio skruosto sužalojimai, kraujosruvos atsirado nuo E. elgesio. Poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio skruosto srityje, nugaros srityje, kojų srityse, ausies srityje – E. K. darbas. E. K. ir prieš savo vyresnį vaiką smurtavo. Kiek laiko tęsėsi smurtas prieš mergaitę, tiksliai nežino, bet iš pradžių E. K. nesmurtavo, o apie pavasario pabaigą ar vasaros pradžią jis pasikeitė. Kai socialinė darbuotoja pamatė sužalotą vaiko lupytę, tada važiavo pas daktarus, išrašė vaistų nuo stomatito, bet vaistų negalėjo nupirkti, nes neturėjo pinigų ir nebuvo, kur kreiptis pagalbos. Mėlynę socialinė darbuotoja matė tik kartą, bet tada E. pati buvo užsigavusi. 2020 m. rugpjūtį persikraustė į socialinį būstą (duomenys neskelbtini), o iki tol gyveno (duomenys neskelbtini), pas K. su savo daiktais nebuvo niekada atsikrausčiusi. (duomenys neskelbtini) su E. gyveno tik kelias dienas, nes mergaitę paėmė rugpjūčio 14 d., tada vežė ją pas daktarą, bet pati nežino, iš kur mėlynė buvo atsiradusi. Su K. nutraukė ryšius, kai tyrėjai 2020 m. spalį pasakė apie jo smurtą. Prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) E. sveikatos problemų neturėjo, pas gydytojus nesilankydavo, nes nenorėjo, kad pamatytų mėlynes. Dėl patirtos traumos E. vedžiodavo pas daktarus, buvo kelis kartus nuvažiavę dėl ortopedo konsultacijų, o vėliau nenuvyko, nes nebuvo kaip, be to, tos mėlynės akivaizdžiai matydavosi, būdavo, kad ir pamiršdavo. Nepripažįsta fakto, kad pas kaimynę E. bute buvo su vaiku ir ji nematė jos smurtaujančios prieš E., ji yra nuėjusi ten tik viena, vaiko kartu nebuvo, E. E. su savo vaiku buvo pas ją svečiuose. Su E. sutaria gerai. Per ranką yra E. sudavusi pas save bute dėl to, kad apliejo telefoną. Su savo ranka sudavė jai per pirštus į jos dešinę ranką, bet pašaliniai asmenys negalėjo to matyti. Daugiau nebuvo atvejų, kad būtų dukrai sudavusi. Kai sudavė per rankytę, dukra neverkė, paraudimo nebuvo. E. E. neturi motyvo apkalbinėti ją, jai pačiai keista, kodėl ji sako mačiusi smurtą, nes iki šiol su ja sutaria ir bendrauja. Mergaitė buvo paimta 2020 m. rugpjūčio 14 d., kai atvažiavo specialistai, ji su mergaite buvo (duomenys neskelbtini), miegojo, dėl to iš karto neatidarė durų. Vaiką pamatė su mėlyne ir tada jai pasakė, kad išveš. Pati nustebo, iš kur pas vaiką prie ausies mėlyna, nes iš vakaro viskas buvo gerai, nieko nebuvo. Su mergaite važiuodavo į mankštas, išvažiuodavo prie vandens, dukra nelankė darželio. E. K. užrašė jos dukrą į darželį (duomenys neskelbtini), nes jo dukra jį lanko, bet nepradėjo jo lankyti, nes išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Socialinė darbuotoja apsilankydavo jų šeimoje, bet kai prasidėjo karantinas, būdavo tik skambučiai. Sakydavo socialinei darbuotojai, kad jai reikalinga pagalba, bet jie tik nuveždavo pas daktarus. Dabar kartą per savaitę susitinka su dukra. Neigiamai vertina savo elgesį, jei būtų galima atsukti laiką atgal, elgtųsi kitaip. Pirmas blogas dalykas, kad bendravo su E., nors jis smurtavo prieš vaiką, kad tylėjo, nors su E. vaikais E. labai gerai sutardavo, visi žaisdavo, kad nenuvežė pas daktarus, nes neturėjo galimybės, nors visada ieškodavo išeities, kad vaikas augo nesaugioje aplinkoje, kad buvo pasirinkti netinkami draugai. Pripažįsta, kad nesugebėjo visiškai aprūpinti vaiko, kraustymaisi, stabilumo nebuvimas, vaistų nenupirkimas, vaiko visur vežiojimas nėra gerai. Nuo 2019 m. vasaros ji lankėsi pas psichiatrą, jai buvo skirti vaistai dėl impulsyvaus charakterio, kuriuos vartojo, bet jos liga bendravimui su vaiku įtakos neturėjo. Dabar nuo daug draugų nutolo, dirbo, bendrauja su dukra, mama, sese, kaimyne. Pamaininis darbas jai netinka, nori darbo nuo 8 iki 17 val., kad galėtų derinti su darželiu. Jai yra keliamos tam tikros sąlygos, t. y. turi dirbti, kad sudarytų tinkamas sąlygas gyventi vaikui, turi bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, psichologais, kad jai grąžintų vaiką. 2021 m. nuo sausio iki kovo mėnesio gyveno pas sugyventinį, o nuo 2021 m. rugsėjo atnaujinto santykius su E. K. ir gyvena pas jį bute, o jis yra išvykęs į užsienį. E. gal kai kurių klaidų nepripažįsta, bet jis gailisi dėl to, kas nutiko, jo elgesys yra pasikeitęs ir ateityje ji dukrą apsaugos nuo neigiamo poveikio.

Liudytojas V. V. parodė, kad A. pažįsta nuo 2018 m. gruodžio 17 d., gyveno kartu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio, bet jau ilgai su ja nebendrauja. P. gyvenant krizių centre jie susipažino per internetą. Pirmoji jų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) esantis nuomojamas bendrabučio tipo butas, gyveno kartu su A. ir E., ten pragyveno apie 2 mėnesius. A. visą laiką atitinkamai elgdavosi su dukra, ja rūpinosi, ją prižiūrėjo, gyvenamosios sąlygos buvo geros, buvo vienas kambarys. Jis vartodavo alkoholį, nepamena, ar jį vartodavo A., lankydavosi P. artimieji, su P. būdavo konfliktų, bet tai būdavo ne dažnai ir stengdavosi, kad vaikas nematytų konfliktų. Konflikto metu vaikas būdavo kambaryje. Būdavo tik žodiniai konfliktai. Nelabai pamena, ar bute lankydavosi kiti asmenys. Po to gyveno (duomenys neskelbtini), tai buvo tinkamas gyventi nuosavas namas, ten irgi gyveno trise: A., jos dukra ir jis. (duomenys neskelbtini) gyveno iki išsiskyrimo su A. P., nes jis išvyko atlikti arešto bausmės ir nežino, kur išvyko A. P.. Dar yra gyvenę (duomenys neskelbtini) pas jo tėvus, tai nuosavas namas, kartu ir tėvai gyveno. Gyvenimo sąlygas stengdavosi sudaryti kuo geresnes, gyveno kambaryje, buvo virtuvė, buvo šildomos patalpos. Nelabai atsimena, kuriais mėnesiais kur gyveno, jis vartodavo alkoholį, jo tėvai taip pat vartodavo alkoholį. Vaikas matydavo nebent jį vartojantį alkoholį, nemano, kad vaikas matydavo kaip jie konfliktuodavo, nes stengdavosi, kad vaikas to nematytų. Nemano, kad svečiai lankydavosi namuose. Daugiau nei kartą buvo kviečiama policija, bet tai būdavo tada, kai mergaitė jau miegodavo, todėl ji nieko nematė. Buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš P., bet jis nesmurtavo, gal buvo tik koks pastūmimas, bet ne mušimas, dėl to nubaustas nebuvo. Nebuvo atvejų, kad vaikas būtų vienas paliktas be priežiūros, kartu stengdavosi vaiką prižiūrėti, daugiausia A. bendraudavo su vaiku, bet vaikas bendravo ir su jo tėvais, broliu, juo pačiu. Mergaitė buvo vežama pas gydytojus tiek, kiek reikėjo, lankydavosi profilaktiškai. Per tą laiką vaikas nebuvo susižalojęs ar sužalotas. Žinojo, kad vaikas turėjo problemų su kojyte nuo gimimo, be to, buvo iš P. girdėjęs, kad vaikas turėjo traumą. Jam nesisekė su darbais, todėl dažnai keitė gyvenamąsias vietas, o apie A. P. pajamas nieko negali pasakyti, gal gaudavo kokias išmokas. Pas tėvus atvažiavo pagyventi tol, kol susirado kitą būstą, neplanavo ten gyventi ilgai dėl gyvenimo sąlygų, nes nėra visų patogumų. Šeimoje lankėsi socialiniai darbuotojai, buvo pretenzijos dėl alkoholio vartojimo, dėl pečiaus. 2019 m. spalio mėnesį, kai įvyko avarija, vaikas buvo su jo tėvais namie. P. jam yra priekaištavusi dėl jo gyvenimo būdo, dėl alkoholio. Jam yra tekę bendrauti su A. P. mama, sese.

Liudytoja A. S. parodė, kad gyvena ir dirba savanore (duomenys neskelbtini). A. ten gyveno nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. gegužės 5 d., tais metais jai atidavė dukrytę. Globėja vis atvažiuodavo ir jai padėdavo, atveždavo sauskelnių, o A. pratinosi prie vaiko. Po kurio laiko A. pradėjo vis išeiti vakarais su vaiku, ar būdavo šalta, vis tiek išvažiuodavo svečiuotis, negrįždavo, grįždavo su promilėmis, informuodavo apie tai direktorę, socialinius darbuotojus, su ja pačia kalbėdavo apie tai. Negali uždrausti išeiti, bet yra namų taisyklės, kurios A. buvo išaiškintos, pagal kurias vaiko centre vieno palikti negali, todėl A. išeidavo su vaiku, turi pranešti, jei negrįš, bet A. atveju tai nebūdavo daroma. Išėjimai būdavo dažni, daug kartų ji rašė pasiaiškinimus, kad buvo pas draugę ar draugus, šventėje, šampaną gėrė, nebuvo, kas parveža, visada rašydavo, kad gailisi, kad ten, kur būdavo, vaikui buvo saugu. Sakydavo A., kad taip nedarytų, bet ji sakydavo, kad eina į parduotuvę ir vėl nebegrįždavo. Prašydavo A., kad neitų iš namų, ypač kai būdavo šalta, nes tie jos išėjimai labai neramino, kad gal mergytei kas nutiko, net policijai kartą buvo pranešta. Po A. grįžimų vaikas nebūdavo sužalotas. Paskui A. vėl apsigyveno centre 2020 m. kovo mėnesį, nes neturėjo gyvenamosios vietos, tada pas juos gal 17 dienų gyveno, o po to susirado butą. 2020 m. gal ir nebūdavo pažymėta, kad be nežinomų priežasčių išeitų. P. dukra, kai ji gyveno pas juos, buvo dar labai maža, paverkdavo, globėja atvažiuodavo, vis padėdavo A., atveždavo sauskelnių. Nematė, kad būtų naudojamas smurtas prieš vaiką, mama maitino, prausė dukrą, matėsi, kad mama myli dukrą. Dėl E. žino, kad ji sirgdavo: buvo sloga, kosulys, globėja veždavo vaistus, be to, dėl genetikos reikėjo vežti vaiką pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), buvo suorganizuotas transportas, bet mama nesistengė vežti ir nenuvežė. Nežino, kokios buvo A. pajamos. Mergaitė nelankė darželio, nes buvo dar maža. Anksčiau A. lyg neturėjo draugų vyrų, paskui, kiek girdėjo, draugavo su V., ant prašymo yra parašyti vyrų vardai, kur ji būdavo. Kalbėdavo A. telefonu virtuvėje, kitos moterys pykdavo, kad girdisi keiksmai, bet pati to asmeniškai negirdėjo. Žino, kad A. buvo įpareigota apsilankyti pas psichiatrą, nes apie tai buvo kalbama posėdyje, kuriame ji dalyvavo, bet ar ji nuėjo, ar vartojo vaistus, nežino. Sąsiuvinyje žymėjosi visus A. išėjimus, nustatytas promiles, kitus įvykius registruodavo. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo tą sąsiuvinį, todėl detaliau nurodė aplinkybes.

Teisme buvo perskaityti liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. P. (duomenys neskelbtini) galimai gyveno nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. birželio 10 d. ir nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 19 d. Kiek žino, 2018 metais iš A. P. buvo paimta dukra E. K.. E. K. gyveno pas globėją. Buvo planuojama E. K. grąžinti A. P., dėl to ji turėjo apsigyventi (duomenys neskelbtini). Dabar gerai nepamena, ar A. P. iš karto apsigyveno su dukra E. K., ar jai E. K. perdavė paskui, kai ji jau gyveno (duomenys neskelbtini). Atvykusi į (duomenys neskelbtini) A. P. buvo supažindinta su vidaus tvarkos taisyklėmis. Visi centro gyventojai turi grįžti kiekvieną dieną iki 20 val. vakaro. Jei negrįžta, turi informuoti, kur yra, nurodyti adresą. A. P. dažnai į centrą numatytu laiku negrįždavo arba visai negrįždavo, neatsiliepdavo telefonu, nesakydavo, kur yra, nors išeidavo kartu su mažamete dukra. Atsimena, kad savo dukrą E. K. per pūgą, esant šalčiui tempdavosi kartu. A. P. yra grįžusi į centrą apsvaigusi nuo alkoholio. A. P. buvo konfliktiška. Būdavo sudarytas grafikas, kada reikia tvarkytis. Ji dėl to pykdavo ir tvarkytis nenorėdavo. Ji yra pasižymėjusi, kada A. P. buvo išėjusi su dukra E. K. ir negrįžo į centrą, t. y. 2018 m. gruodžio 6 d., 2019 m. kovo 2 d., 2019 m. kovo 31 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. balandžio 27 d. (grįžo tik 2019 m. balandžio 30 d.), 2019 m. gegužės 25 d. (grįžo tik 2019 m. gegužės 27 d.), draugei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pranešė, kad yra (duomenys neskelbtini) pas V. ir negrįš. A. P. nepranešdavo, kad negrįš. Sakydavo, kad tai buvo pas draugę, tai pas draugą. 2019 m. gegužės 5 d. A. P. į centrą grįžo neblaivi, nustatytas 0,74 promilių girtumas. Kartu su A. P. buvo ir jos 10 mėnesių dukra E. K.. 2019 m. gegužės 13 d. A. P. vėl grįžo neblaivi, nustatytas 0,32 promilių girtumas. Grįžo su dukra E. K.. Su A. P. ne kartą buvo kalbėta, kad ji netampytų savo mažametės dukros per šalčius ir nesilankytų pas neaiškius asmenis. Primindavo, kad pirmiausia reikia rūpintis vaiko saugumu ir gerove. A. P. į tokius pasakymus nekreipdavo dėmesio ir darydavo taip, kaip jai reikia. Centro gyventojos sakydavo, kad A. P. dažnai kalbėdavosi mobiliojo ryšio telefonu, su vyrais kalbėdavo įvairiais necenzūriniais žodžiais prie vaikų. Su A. P. buvo kalbėta, kad reikia kreiptis dėl socialinio būsto, alimentų priteisimo, parašyti prašymą dėl E. K. priėmimo į darželį, kad galėtų ieškotis darbo. Per rengiamus posėdžius A. P. vis žadėdavo tai padaryti, tačiau nesitvarkydavo dokumentų nei dėl darželio, nei dėl socialinio būsto, nei dėl alimentų. A. P. vis išsisukinėdavo, kad tai neregistruoja, tai dar kas nors. 2019 m. kovo 31 d. apie 20 val. centro direktorė paskambino ir pasakė, kad A. P. nori nakvoti pas draugą Arminą, nori pasiimti daiktus, reikalingus vaikui, ir parašyti prašymą, kad negrįš nakvoti. Tačiau A. P. su dukra E. K. negrįžo. Direktorė sakė, kad A. P. kalbėjo nerišliai, todėl įtarė, kad ji gali būti neblaivi. A. P. grįžo kitą dieną, E. K. kosėjo. A. P. nebuvo nupirkusi vaistų, sakė, kad neturi pinigų. 2019 m. gegužės mėnesį E. K. buvo užregistruota (duomenys neskelbtini) genetikos tyrimams dėl klubo. A. P. su dukra E. K. nenuvyko. Kodėl nenuvyko, negali atsakyti. A. P. vis rasdavo kokią nors priežastį. 2019 m. per Šv. Velykas A. P. su kitomis namų gyventojomis vartojo alkoholinius gėrimus, nors to centre daryti negalima. Tai jai pasakė kitos centro gyventojos. A. P. buvo pažadėjusi, kad daugiau taip nebedarys, todėl (duomenys neskelbtini) buvo leista apsigyventi antrą kartą. A. P. antrą kartą centre gyveno trumpai, kaip ir minėjo, galimai nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 19 d. Tuo laikotarpiu kažkokių tai pastabų A. P. neturėjo. A. P. iš (duomenys neskelbtini) padėjo išsikraustyti kažkoks vyras, neva draugės draugas. A. P. išvykusi iš (duomenys neskelbtini) apsigyveno (duomenys neskelbtini). A. P. lankydavo socialinės darbuotojos, kurios ir buvo atsakingos už paskirtų įpareigojimų vykdymą (4 t., b. l. 133–136).

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo liudytoja parodė, kad teisingi parodymai. Nurodė tai, ką girdėjo per posėdį socialiniame skyriuje, į kurį buvo pakviesta kaip centro atstovė, kad pasakytų, kaip A. elgiasi, bet kiek buvo tokių posėdžių, neatsimena. P. būdavo nepatenkinta, pykdavo, kai jai ką sakydavo, pamokydavo. A. P. lankydavo socialinės darbuotojos.

Liudytojas A. G. parodė, kad neatsimena, ar yra matęs kaltinamąją, 2020 m. liepos 22 d. įvykio neatsimena. Nepamena, ar jam girdėtas E. K. vardas ir pavardė. Kažką atsimena, kad dukra buvo palikta viena namuose. Buvo gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kad reikia patikrinti informaciją, jog mažametis vaikas galimai paliekamas vienas namuose. Kai vyko, jau buvo tamsus paros metas, dirbo su D., nuvykus vėliau bendravo su pranešėja, kuri patikslino, jog bute turi būti be priežiūros paliktas nepilnametis vaikas, bandė patekti į butą, bet niekas neatidarė durų. Po kiek laiko iš kaimynų sužinojo mamos telefono numerį, susisiekus telefonu paaiškino, kad jos nėra bute, bet tuoj grįžta. Ne iš karto pavyko susisiekti su P., kaimynei davus telefono numerį, kelis kartus skambino, po kiek laiko atrašė į žinutę. Kai atrašė, prisiskambino, prisistatė, tada paprašė, kad tučtuojau grįžtų namo. Prie buto gal 20 ar 30 min. pralaukė, kol mama sugrįžo ir įsileido į namus. Informacija pasitvirtino, nes vaikas miegojo lovytėje. Telefonu mama buvo paaiškinusi, kad lyg pas draugą buvo, vėliau sugrįžusi sakė, kad neva vaistų vaikui parnešti buvo išėjusi, bet nepamena, ar juos rodė. Kai moteris grįžo, kiek pamena, buvo tikrintas jos neblaivumas, bet parodymų neatsimena. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji buvo blaivi, tai taip ir buvo. Šiuo metu atsimena tik šį įvykį. Iškvietė Vaikų teisių tarnybų atstovus dėl neprižiūrimo vaiko ir kol jų sulaukė, bendravo virtuvėje su mama, bet tiksliai nepamena, ko klausinėjo mergaitės mamos. Patį vaiką matė, bet nepamena, ar buvo sužalojimų. Kas pranešė apie vaiką, šiuo metu negali pasakyti, bet pranešėja nurodė, kad ta moteris dažnai vakarais išeina ir palieka vieną vaiką be priežiūros, kartais vaikas verkia.

Liudytojas T. D. parodė, kad, kaip buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. liepos 22 d. reagavo į pranešimą, kad mažametis vaikas vienas paliktas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pasitiko kaimynė, pasakė, kad vaiko mama išėjo ir vaikas paliktas vienas. Nuėjus prie buto durų beldė, skambino. Iš pirmo aukšto kaimynė išėjo, paaiškino, kad nieko negirdėjo, pasakė, kad turi mamos telefono numerį, susisiekus su moterimi ji pasakė, kad tuoj grįš. Bute rastas miegantis vaikas, informavo Vaiko teisių specialistes, nes vaikas buvo paliktas be priežiūros, joms atvykus, jie išvyko. Tai buvo vienintelis atvejis, kai vyko į kaltinamosios, kuri yra salėje, šeimą, tik tą kartą ją ir matė. Daugiau pranešimų nepamena. Apie šeimą sužinojo iš kaimynių, kad gyvena viena moteris su vaiku, kad vaikas ne pirmą kartą paliekamas vienas. Kolega bendravo su mama, kai jai prisiskambino. Mažiausiai pusvalandis praėjo, kol mama grįžo. Mama nurodė, kad buvo vaistų, sakė, kad vaikas serga, todėl nuėjo iki savo draugo, kuris davė vaistų. Ji iš rankinės išsiėmė vaistus, parodė, bet vaikui nedavė jokių vaistų. Patekus į butą mergaitė miegojo lovytėje.

Liudytoja L. K. parodė, kad jai žinomi du įvykiai su P. šeima, kurioje auga mergaitė E. K.. Važiavo pas P. specialistai, dirbantys po darbo valandų. Pirmas įvykis buvo, kai kaimynė paskambino ir nurodė, kad mama palieka vieną mergaitę namuose ir kad ant kojyčių matėsi mėlynės, tada buvo važiuota į šeima. Pirmas pranešimas apie vaiką buvo anoniminis, dienos metu buvo su kolege 2 kartus nuvykusi pas A. P.. Pirmą kartą paliko kvietimą už durų, kad susisiektų su tarnyba ar atvyktų, bet kitą dieną rado savo kvietimą, tai gal nieko nebuvo namuose. Po to susisiekė lyg su namo pirmininku, nurodė, kad butas nuomojamas, gavo tel. Nr., susisiekė, bet ką ji aiškino, neatsimena. Po darbo valandų dirbanti grupė važiavo, nes taip lyg ir susitarė, kad vakare daugiau būna namuose. Specialistai po darbo valandų vertino situaciją ir perdavė dokumentus. Apsaugos poreikis vaikui nebuvo nustatytas, vaikas nebuvo paimtas iš šeimos, buvo nustatyta atvejo vadyba, kad reikia motinai socialinių paslaugų. Kitas įvykis buvo, kai kaimynai pranešė, kad mergaitė viena palikta namuose. Tada į šeimą vyko jų specialistai ir ji kitą dieną gavo dokumentus. Pirmą kartą liepos 13 d. nuvyko pas A. į namus supažindinti su anketa, o paskui liepos 23 d. mama buvo atvykusi į skyrių su mergyte, bet sužalojimų ant mergaitės nepastebėjo. Savo darbą atliko pagal gautus dokumentus, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, nes mamai galimai trūksta socialinių įgūdžių, ant mergaitės kaktos buvo nubrozdinimai, nurodyta, kaip prižiūrėti vaiką, kad išvengti traumų. Pasitvirtino, kad liepos 23 d. mama buvo palikusi vieną dukrą, ji nurodė, kad buvo išėjusi paimti vaistų dėl pilvo pūtimo, tuo metu ji buvo nubausta administracine tvarka. Ji pati tik šiuos du atvejus vertino, apie kitus atvejus nieko negali pasakyti.

Teisme buvo perskaityti liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. liepos 8 d. telefonu į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus referentę kreipėsi moteris, prisistačiusi kaimyne G., norėjusi išlikti anonimu, ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prieš keletą mėnesių atsikėlė gyventi moteris vardu A. su 2 metų dukrele. Pranešėja nurodė, kad kaimynai pastebi, jog moteris apie 21.00–22.00 išeina iš buto palikdama mergaitę vieną namuose. Paskutiniu metu verkimo nesigirdi, tačiau vaikas tokiu metu būna vienas namuose. Moteriai trūksta socialinių įgūdžių, ant mergaitės kojyčių matyti daugybė mėlynių. Reaguodama į šį pranešimą ji 2020 m. liepos 9 d. su kolege nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bet jame nieko nerado. Už durų paliko pranešimą, kad atvyktų arba paskambintų. Su jomis niekas nesusisiekė. 2020 m. liepos 10 d. jos vėl nuvyko tuo pačiu minėtu adresu. Buto durų niekas nedarė. Jų pranešimas buvo užkištas toje pačioje vietoje už durų. Kaimynystėje taip pat buto durų niekas nedarė. Tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu paskambino moteriai, kuri pranešė apie įvykį. Moteris patikslinti duomenų apie šeimą negalėjo, teigė, kad yra kaimynė ir pabandys gauti telefono numerį. Po kurio laiko pranešėja perskambino ir pateikė kontaktinį telefono numerį. Paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepė moteris, kuri prisistatė A. P.. Moteris nurodė, kad turi mažametę dukrą ir gyvena minėtu adresu, tačiau ji yra išvyksi ir grįš šeštadienį, t. y. 2020 m. liepos 11 d., po pietų. Surašė tarnybinį pranešimą Panevėžio miesto patarėjui, kad šeimoje apsilankytų savaitgalį budintys specialistai. 2020 m. liepos 10 d. apie 20.56 val. gavo SMS žinutę iš minėtos kaimynės, kuri informavo, kad A. yra namuose su vaiku ir matomi mergaitės sužalojimai. Ji atrašė, kad informuos budinčius specialistus ir pagal užimtumą jie nuvyks šiandien ar rytoj įvertinti situacijos. Informacija buvo perduota budėtojoms, kurios su P. susitarė susitikti 2020 m. liepos 11 d. ryte. Budėtojos V. J. ir V. J. pas P. apsilankė 9.15 val. Jos įvertino visą gautą informaciją apie vaiko teisių pažeidimą ir jų buvo priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. 2020 m. liepos 15 d. buvo vertinta vaiko situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Inicijuota atvejo vadyba dėl socialinių paslaugų teikimo ir pagalbos šeimai ir vaikui plano sudarymo. 2020 m. liepos 22 d. apie 22.45 val. gavo į minėtą tarnybinį telefoną SMS žinutę. Vėl parašė minėta moteris. Ji parašė, kad iš namų išėjo kaimynė, bute šviesa nedega, durų niekas nedaro, nieko negirdėti, galimai vaikas vienas paliktas namuose. SMS žinutę pamatė kitos dienos, t. y. 2020 m. liepos 22 d., ryte, kadangi tarnybinio telefono nesinešioja, nes dirba nuo 8 iki 17 val. Ji atrašė, kad informacija yra perduota, į pranešimą buvo sureaguota specialisčių, kurios dirba po darbo valandų, ir kad po darbo valandų reikia kreiptis į policiją. Apie 09.26 val. vėl gavo iš minėtos moters SMS žinutę, kad moters pavardė yra P. ir ji apie šią situaciją pranešė policijai, informacija pasitvirtino, vaikas buvo paliktas vienas namuose. Visa informacija buvo perduota atvejo vadybai dėl pagalbos plano vaikui ir šeimai tikslinimo. A. P. ir jos dukrą E. K. matė vieną kartą, kai 2020 m. liepos 23 d. A. P. su dukra E. K. buvo atvykusi į skyrių susipažinti su situacijos vertinimo anketa. Ant mergaitės atidengtų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo (4 t., b. l. 68–71).

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo liudytoja parodė, kad davė teisingus parodymus.

Liudytoja I. M. parodė, kad kaltinamoji yra jos kolegos buvusi klientė. Ji pati pavadavo kolegą, todėl bendravo su A. P. šeima. Pas P. nuvyko liepos 20 d., buvo tartasi, kad atvyks liepos 28 d. tarnybiniu transportu ir veš P. tvarkytis dokumentų. A. P. turėjo keltis gyventi į (duomenys neskelbtini), buvo tartasi, kad nuveš ją sudaryti komunalinių paslaugų sutarčių. Tą dieną atvykusi pamatė, kad mergaitė susižalojusi veiduką (ant jo matė mėlynę), lupytės buvo sumuštos, vaikas buvo vangus, apsiverkęs, lyg nemiegojęs, slogavo, kitokių sužalojimų nepastebėjo. P. nurodė, kad į medikus nesikreipė. Dėl užsigavimo su vaiku nebendravo, o mama sakė, kad vaikas ryte ar naktį trenkėsi į stalo kampą, bet jos toks paaiškinimas neįtikino, nes, kiek žino, šiai šeimai anonimiškai buvo kviesti pareigūnai, kad paliekamas vienas vaikas, kad galimai prieš vaiką smurtaujama. Liudytoja pavirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog „įlipdama į automobilį A. jai pasakė, kad mergaitė paryčiais ar naktį trenkėsi į stalo kampą ir užsigavo veidą ir kad ji į tai nekreiptų dėmesio. Ant mergaitės žanduko, jai atrodo, kad dešinėje pusėje, pastebėjo tris mėlynes. Lūpytė, žandikaulis buvo patinę“. Susisiekė su atvejo vadybininke ir kartu nusprendė, kad reikia vežti vaiką į gydymo įstaigą, todėl mamai pasakė, kad nuveš mergaitę į priėmimo skyrių, ten mergaitę apžiūrėjo ortopedas ar pediatras, nustatė stomatitą, išrašė antibiotikų, paskui parvežė mamą su vaiku namo. Kitą dieną klausė P., ar nupirko dukrai antibiotikų, ji pasakė, kad nenupirko, dar kitą dieną skambino ir klausė to paties, A. P. sakė, kad nepirks antibiotikų, nurodė, kad vartoja kitokius vaistus, t. y. turi tepaliuką, kuris padeda. Tai buvo vienintelis jos bendravimas su šia šeima. Rugpjūčio 10 d. kolegai D. S. grįžus po atostogų vakare vyko į buvusį butą patikrinti, ar P. išsikraustė. Kaimynė nurodė, kad savaitgalį pas A. P. buvo atvykusi policija, kad buvo buto savininkai ir kad ji išsikraustė, kad ant vaiko pamatė mėlynes. Kolega su P. bendravo telefonu, pasakė, kad reikia susitikti, įvertinti vaiko būklę, bet tada ji padėjo ragelį ir nebeatsiliepė, todėl buvo iškviesta policija.

Liudytojas R. M. parodė, kad žino, jog iš A. P. atimtas vaikas. P. pažįsta, su ja internetu kelis mėnesius bendravo. Jis dirbo komandiruotėse, grįždavo tik savaitgaliais, o ji gyveno globos namuose, tai kadangi ji neturėjo, kur gyventi, o jis nenorėjo buto palikti tuščio, pasiūlė jai apsigyventi jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir ji su dukra atsikraustė, tai buvo praeitais metais. Jam teko matyti, kaip A. bendrauja su dukra, tai gerai ja rūpinosi, gražiai kalbėdavo, nematė, kad skriaustų vaiką. Vieną kartą kai grįžo, matė vaiko sužalojimas, antakis ar prie akytės, o gal žandukas buvo sužalotas, tiksliai nepamena, A. pasakojo, kad vaikas nukrito lauke nuo laiptų. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. dešinės akies vokas buvo labai mėlynas, stipriai sumuštas, tai taip ir buvo. A. paaiškinimu patikėjo. Dar yra matęs guzą ant vaiko, tai A. nurodė, kad lyg ir iš lovytės vaikas iškrito. Daugiau sužalojimų gal nebematė, nepamena. Su A. telefonu bendraudavo (kalbėdavo, susirašinėdavo), o į butą grįždavo savaitgaliais, nusimaudydavo ir į kaimą išvažiuodavo, tai mažai laiko bute ir būdavo. A. yra pasakojusi, kad pas ją į butą buvo atėjusi socialinė darbuotoja, bet jis to nematė, nes dirbo. Iš pradžių tarėsi, kad jis mokės už butą, o paskui tarėsi, kad ir ji prie to prisidės, bet ji nemokėjo, nes kai paskutinį kartą grįžo, bute ji buvo su buto šeimininkais, kurie liepė jam daiktus susirinkti, todėl jis išėjo ir daugiau su P. nebendravo. Nežino apie P. pajamas, bet jai jis pinigų nėra davęs.

Liudytojas R. Š. parodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Jie butą buvo išnuomoję berniukui, bet atvažiavę rado moterį su vaiku, bet ta moteris nemokėjo mokesčių, dėl to jos paprašė išsikelti. Matė, kad mergytės žandukas buvo mėlynas, ant rankų, kojyčių matėsi jau pageltusios mėlynės. Mama nurodė, kad dukra iš lovos iškrito, atsitrenkė į stalo šoną. Jo tokie mamos paaiškinimai neįtikino, todėl sakė jai, kad reikia kviesti policiją, bet ji pradėjo prašyti, sakė sumokės už butą. Paskui tą moterį nuvežė pas draugą ir ji pasiskolino pinigų, kad sumokėtų mokesčius. Tuo viskas ir baigėsi, sutarė, kad per savaitę ji išsikeltų. Leido pabūti, kol ji gaus butą. Moteris vis prašė atidėti išsikėlimą, sakė, kad raktų nuo naujo buto negauna. Galiausiai pasakė laiką, kada turi išsikraustyti, bet kai jie atvažiavo, ji buvo nesusiruošusi išsikraustyti, kaimynė dar pasakė, kad policija buvo. Jiems būnant mama šaukė ant vaiko, nors taip elgtis negalima, tai žmona jos klausė, ko ji šaukia ant vaiko, tai ji atsakė, kad geriau šaukti nei mušti. Tą kartą mama du dukra išsikraustė iš jų buto.

Liudytoja R. Š. parodė, kad buvo išnuomoję vyro butą, esantį (duomenys neskelbtini), vyriškiui, bet kaimynė nurodė, kad mato moterį su vaiku. Kai pirmą kartą pavasarį į butą nuvažiavo apie 9 val., jame gyveno kaltinamoji su vaiku. Matė, kad mergaitei ant žando buvo mėlynė ir akis buvo mėlyna. Mama pasakė, kad iš lovytės iškrito. Buvo nemokėti mokesčiai už kelis mėnesius, o ji neturėjo pinigų. Ilgai laukė, kol moteris pasiskolins pinigų. Kai rengė vaiką, pamatė ant kojyčių mėlynes, bet jos buvo senos. Apie 14.00 val. ji pasiskolino 200 eurų mokesčiams, todėl ją parvežė ir patys išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Iki to laiko vaikas buvo nevalgęs. Telefonu skambino, norėjo, kad ji išsikeltų iš buto, sakė, kad laukia socialinio buto, kad reikia rakto. Kai gavo raktus, sutartą datą rugpjūčio mėnesį šeštadienį atvažiavo į butą, bet ji net nesiruošė išsikelti, todėl laukė, kol draugas atvažiuos po pietų ir ją išveš, t. y. laukė, kol moteris su vaiku išsikraustė. Neatsimena, ar mergaitė antrą kartą jiems lankantis bute buvo su mėlyne, bet jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ant E. veiduko matėsi nauja nedidelė mėlynė, senų mėlynių žymės nebebuvo, tai taip ir buvo, nes tada geriau atsiminė ir sakė tiesą. Mergaitė 2 metukų, labai smulki, maža, atrodė nuskriausta, bet maloni. Dėl sužalojimo vaiko mama paaiškino, kad vaikas savarankiškas, kad ėjo naktį vandens atsigerti ir iškrito iš lovytės. Girdėjo, kaip mama bendraudama su vaiku ant jos šaukdavo, bet kaltinamoji sakė, kad geriau šaukti, negu mušti.

Liudytoja B. G. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o prieš 1,5 metų atsikraustė jauna mama ir dukra į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Į nuomojamą butą jos atsikraustė pavasariop. Matė, kad moterį ir jos daiktus atvežė pats buto savininkas. Žino, kad šeimininkai buvo bandę kelis kartus ją iškraustyti iš buto, bet nesėkmingai, nes ji vis išsisukinėjo, kad neturėjo lėšų susimokėti, bet neišsikraustydavo. Pats buto šeimininkas jai sakydavo, kad jis nori iškraustyti tą moterį. Kai jie atvykdavo į namus, jie užeidavo pas ją ir jie pasikalbėdavo, nes jam padėjo tą butą išnuomoti. Buto šeimininkas buvo R. Š.. Tos moters, kuri gyveno nuomojamame bute, vardo nežino, jei neklysta, mergaitės vardas buvo E. Atkreipė dėmesį į tai, kad mama su savo dukrele keistai elgiasi, pastebėjo tai, kad nėra dėmesinga jos atžvilgiu, tiesiog mama nekreipė dėmesio į savo mažą dukrą. Dukrelė buvo maža, smulki, nematė, kad mama būtų pakėlusi savo dukrelę. Jai kaimynės pradėjo sakyti, kad jos mato, kad jauna moteris viena, t. y. be dukrelės, iš namų išeina, jos atkreipė dėmesį į tai, nes gal vaikas būna paliekamas namuose vienas. Tik tada ir ji pradėjo atkreipti dėmesį į tai ir tikrai pastebėjo porą kartų, kad būtent taip ir yra. Kartais pas tą moterį atvykdavo jaunas, neaukštas ir lieknas vyrukas. Atkreipė dėmesį, kad jis su ta mergyte labai gražiai elgdavosi, buvo dėmesingas mergytei, visai ne taip, kaip kad jos mama, jis su mergyte elgėsi taip, lyg būtų jos tėvas. Matydavo, kad ji išeina iš namų viena, be dukrelės, kad pasišneka su kažkokiais asmenimis, po to grįžta. Negali pasakyti, kiek laiko ji nebūdavo namuose, ar vaikas būdavo paliekamas namuose vienas. Paskui name gyvenančios močiutės pradėjo sakyti, kad matė tą moterį vakarais išeinančią iš namų vieną, be dukrelės, kad išeina po 22.00 val., o grįžta apie 06.00 val. ryto ir neaišku, ar tas vaikas būna paliekamas namuose vienas. Porą kartų matė, kaip ji grįžo į namus viena 05.30 val. ryte, bet negali tvirtinti, kad ji namuose nebūdavo visą naktį. Kelis kartus, gal 2–3 kartus, matė, kad ji išeidavo iš namų apie 22.00–22.30 val., bet nežino, kada ji grįždavo, nežino, ar palikdavo dukrą namuose vieną. Netrukus pasirodė buto šeimininkai ir pasakė, kad jie pamatė, kad mergaitė su mėlynėmis, t. y. „nusėta mėlynėmis“. Jie suprato, kad mergaitė tikriausiai yra sumušta. Ir ji matė mergytę su mėlynėmis ant rankyčių. Netrukus ji darė remontą savo bute, tai buvo liepos mėnuo, remontą daręs meistras pasakė, kad matė tą mergaitę ir matė, kad ji sumušta. Ji pati matė, kaip mergytė pamojavo rankele ir kad jos dešinė veido pusė buvo sumušta, dėmė jau buvo žaliai, mėlynai geltona, bet tos moters neklausė, kas atsitiko dukrai. Nėra niekam pranešusi apie tai, tik su kaimynėmis aptardavo įvykius. Pati su vaikais dirba virš 40 metų ir buvo keista, kad tas vaikas būdavo labai ramus, kaip be emocijų, be jokio vaikiško elgesio. Kartą girdėjo, kad ji pargriuvusi lyg susigraudino, tai mama iš karto sudrausmino ją, kad nesikaprizytų ir mergytė nutilo, jai tai kėlė nuostabą. Buvo kartas, kad iš vaikų teisių tarnybos ieškojo A., bet to tiksliai nebepamena. Ji daugiau kalbindavo mergaitę, o su pačia mama nėra bendravusi. Kada moteris išsikėlė iš buto, nematė. Jos kažkoks jaunas vyras kelis kartus teiravosi apie tą moterį, ar ji ją matė, bet nežino, kas jis, gal tai buvo socialinis darbuotojas. Mergaitės nėra mačiusi žaidžiančios kieme, matydavo tik įeinančią ar išeinančią iš buto, nes dieną jos abi dažnai išeidavo iš namų. Jokio įtartino garso iš to buto nėra girdėjusi, nes jos miegamasis ribojasi su tos moters virtuve, klausė kitų kaimynų, ar negirdėjo kokių nors garsų iš buto, nes jų kambario siena ribojosi su tos moters nuomojamo buto kambariu, tai jie sakydavo, kad pradžioje girdėdavo vaiko verkimą, o paskui tai liovėsi. Jai atrodė, kad tai mergytei buvo apie 2 metus, bet tos mergytės elgesys atrodė kaip vienerių metų vaikučio. Ji buvo išbalusi, nedrąsi, atrodė sunkiai vaikščiojanti, eisena buvo sutrikusi, bet nėra mačiusi, kad mama padėtų jai eiti, kad pakeltų, kad paneštų dukrą. Salėje esanti kaltinamoji yra ta pati moteris, apie kurią kalba.

Liudytoja N. U. parodė, kad asmeniškai kaltinamosios nepažįsta, tik iš matymo žino, nes su ja ir mergaite yra susitikusi tik kartą lauke, ir kartą ją matė per langą, ji gyveno (duomenys neskelbtini) bute. Ji gyvena greta, jos miegamojo ir A. buto kambario siena ribojasi. Jiems atsikrausčius į 18 butą, buto kaimynai buvo kita šeima su kūdikiu, tai girdėdavo tą kūdikį nuolat verkiantį, bet po kurio laiko viskas liovėsi. Tos šeimos ir vaiko niekada nėra mačiusi. Ir tik vėliau kaimynė B. kartą paklausė, ar ji nėra pastebėjusi, kad ta mergaitė su mėlyne. Tada pasakė, kad nėra mačiusi, bet girdėdavo verkiantį vaiką. Tai galėjo suklaidinti kaimynę, nes tuo metu ji tikrai nežinojo, kad pasikeitė kaimynai už sienos, t. y. kad tame bute gyvena jau visai kita šeima, nebe ta, kai girdėdavo anksčiau ten gyvenusį berniuką. Nėra girdėjusi už sienos pas kaimynę verkiančios mergaitės, bet nėra girdėjusi ir jos dūkimo. Kai matė mergaitę, tada ji pasirodė rami, liūdna ir tiek, bet nematė jokių vaiko sužalojimų, nematė, kad vaikas būtų buvęs nuskriaustas, kad būtų buvęs apsiverkęs.

Liudytojas M. V. parodė, kad matė kaltinamąją, kai remontą darė (duomenys neskelbtini) bute, o jos buvo (duomenys neskelbtini) butas, tikslios datos pasakyti nebegali. Vieną dieną užeidamas į butą pamatė mamą, išeinančia su mergaite, ant kurios skruosto buvo mėlynės. Šneka apie salėje esančią moterį, kuri išėjo su mergaite. Jis neklausė nieko, užfiksavo tik tai, kad tokių dalykų neturi būti, supranta, jeigu būtų viena mėlynė, bet ne šitiek. Mergaitė buvo gal metukų, gal dviejų. Yra kalbėjęs su B., t. y. buto, kurį remontavo, savininke, ji nurodė, kad taip pat matė mergaitę su mėlynėmis, niekam apie tai, ką matė, nepranešė. Negali pasakyti, ar mėlynės ant skruostų buvo šviežios. Mergaitę gal dar matė 2–3 kartus, prieš tai tik prasilenkdavo ir sužalojimų nepastebėdavo. Butą remontavo mėnesį, tai per tą laiką mergaitę ir matė kelis kartus.

Teisme buvo perskaityti liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tikslios dienos nepasakys, galimai 2020 m. rugpjūčio 7 d., remontavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Galėjo būti apie 17 val. eidamas į butą, laiptinėje, šalia remontuojamo buto savininkės (B.) buto durų sutiko moterį su 2 ar 3 metų amžiaus mergaite, kurios visas veidas buvo nusėtas mėlynėmis. Mėlynės buvo tiek dešinėje, tiek kairėje veido pusėje. Mergaitę matė tik akimirką, todėl negali tiksliai pasakyti, kurioje konkrečiai veido dalyje buvo mėlynės. Mėlynės buvo akivaizdžios. Jam sunku įvertinti, ar tai buvo senos ar šviežios mėlynės (4 t., b. l. 63–65).

Po ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymų perskaitymo liudytojas paaiškino, kad parodymai teisingi, kad mergaitę matė 2 sekundes, pamatė mėlynes ir daugiau to nenorėtų matyti. Daugiausiai ant skruostikaulių buvo matomos mėlynės.

Liudytoja A. G. parodė, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. gyveno (duomenys neskelbtini), ir bendravo su kaimynais. Iš jų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena A. su mažamete dukra, kuriai apie 2–3 metukai. Iš A. mergaitės elgesio buvo matyti vaikui nebūdingų elgesio variantų. Vasaros metu prieš 23 val. jos mama bendravo su atvykusiu draugu ar giminaičiu, o dukra pakankamai ilgą laiko tarpą sėdėjo ant bortelio. Mergaitės kūno sudėjimas kėlė nerimą, o po to kaimynė B. dar pasakė, kad ji matė sužalojimų ant vaiko kūno, sakė, kad galimai mama vaiką palieka vieną. Kaimynai bendruomeniški, todėl nusprendė atidžiau pasižiūrėti situaciją. Kai vyresnioji jos dukra pasakė, kad kaimynė išėjo pasipuošusi kažkur, o vaiko su ja nebuvo, nuėjo pas kaimynę B., paklausė, ar nematė, tada paskambino į 17 buto duris, bet durų niekas neatidarė, tada skambino 112 policijai, tas įvykis pasitvirtino, nes mergaitė buvo palikta viena. Mamos pasiaiškinimas buvo, kad išėjo pirkti vaistų, bet nebuvo panašu, kad tas išėjimas buvo būtino reikalingumo, nepatikėjo, kad jai reikėjo skubiai išvykti, jų žiniomis, tai buvo ne pirmas atvejis, kai vaikas buvo paliekamas vienas. B. G. jai buvo nurodžiusi, kad ne kartą yra mačiusi vakare, kad A. išeina iš namų be vaiko, ir nematė, kad kas ateitų į butą pasaugoti vaiko, yra sakiusi, kad girdėjusi vaiko verkimą naktį. Iš 18 buto klausė kaimynų, bet jie niekada nėra girdėję vaiko verkimo. Kažkada vėliau iki rugpjūčio mėnesio pradžios sulaukė B. skambučio, ji pasakojo, kad pamatė sužalotą mergaitę, buvo kreiptasi į policiją, paprašyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo skambinta ir pranešta Vaiko teisių apsaugos specialistams apie galimą vaiko nepriežiūrą, bet su pačia mama dėl to nebendravo.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. lyg iš kaimynų gavo pranešimą, kad pamatė sumuštą mergaitę. Ryte važiavo į iškvietimą, vyko į (duomenys neskelbtini). Duris atidarė moteris, kuri šiuo metu yra salėje, tik ji tada buvo šviesiais plaukais, ji pasakė, kad vaikas miega, vaiko amžius galėjo būti iki 2 metų. Ji gulėjo lovytėje, pakėlus matėsi, kad sumuštas žandas, mergaitė stojosi, prašėsibūti paimta ir mama ją paėmė. Mama paaiškino, kad vaikas lipo iš lovytės ir užsigavo į stalą. Atsimena, kad ant vaiko žando matėsi mėlynė, kuri buvo nešviežiai sumušta. Daugiau neatsimena, ar vyko pas tą moterį. Tuo metu kitų asmenų namuose nebuvo. Moteris paaiškino, kad perstumdė baldus, kad tai nepasikartotų, todėl stalas buvo viduryje, o lovytė prie sienos. Kiek atsimena, matė tą vieną sužeidimą, ant veiduko mėlynę, atrodo tuo iškvietimas ir baigėsi.

Teisme buvo perskaityti liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. dirbdama su vyriausiuoju patruliu N. K. apie 07.44 val. iš budėtojo gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur galimai sumušta nepilnametė mergaitė. A. P. iškėlė dukrą iš lovytės ir laikė ant rankų. Mergaitė buvo neaprengta, tik su pampersu. Apžiūrėjus mergaitę ant lūpytės buvo matomas įtrūkimas, ant veido kraujosruva (galimai ant dešinio skruosto). Priėjo arčiau, kad apžiūrėtų mergaitę. Mergaitė buvo neaprengta, tik su pampersu. Kiek pamena, mergaitei ant lūpytės buvo įtrūkimas. Kurioje pusėje dabar nepasakys. Mergaitei ant veido buvo kraujosruva, atrodo, kad ant dešinio skruosto. A. P. paaiškino, kad jos dukra lipo iš lovytės atsigerti. Stalas, ant kurio buvo gėrimas, buvo prie pat lovytės. Dukra iš lovytės griūdama užsigavo lūpytę ir skruostą į stalą. Kai buvo atvykę, kiek pamena, stalas nebuvo prie pat vaikiškos lovytės. Stalas buvo atokiau nuo vaikiškos lovytės. Kokiu atstumu stalas buvo nuo lovytės, dabar nepasakys. Stalas buvo neaukštas. Kokio aukščio, negali pasakyti (4 t., b. l. 86–89).

Po liudytojos ikiteisminio tyrimo metu parodymu perskaitymo parodė, kad tada papasakojo teisingai, toje pusėje, kur ir sumušimas, buvo lupytės įtrukimas, šašiukas, ne ką tik įvykęs sumušimas.

Liudytojas E. G. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio pradžioje pavadavo savo kolegą. Iš anksto žinojo, kad su šeima sudėtinga bendrauti dėl paslaugų nepriėmimo ir sudėtingumo patekti į namus, nes mažiausiai 2 kartus nepateko socialiniai darbuotojai, kad klientė piktai reiškia emocijas, nebendradarbiauja siekiant suteikti jai socialines paslaugas. Jo užduotis buvo organizuoti transportą, susisiekti su seniūnijos atsakingais darbuotojais, kad penktadienį priimtų P., kad ji pasirašytų sutartį dėl būsto ir paslaugų teikimo ir taip pat, jeigu bus poreikis, panešti krepšius, kuriuos klientė buvo susiruošusi vežtis kartu su savimi, ir nuvežti ją į gyvenamąją vietą. Tai buvo vienintelis jo bendravimo su šia šeima atvejis. Šioje salėje sėdinti kaltinamoji buvo ta mama, apie kurią pasakoja. Jam apsilankius pas A. P., ji jau buvo pasiruošusi, mergaitė buvo žvali, jie susidraugavo. Palydėjo iki seniūnijos, mergaitė davė jam ranką, eidama suklupo, krito, bėgo, lipo. Kai buvo pas seniūnijos socialinę darbuotoją, pastebėjo ant mergaitės kūno mėlynes, nes lyg tai kilstelėjo suknelę. Socialiniai darbuotojai klausė mamos, iš kur tos mėlynės ant vaiko, mama nurodė, kad mergaitė judri, ir pats tai pastebėjo, nes mergaitė kelis kartus prie jo buvo atsitrenkusi. Jam pasirodė realus toks paaiškinimas, nes nežinojo apie šeimą jokių aplinkybių. Jam tik iki būsto teko palydėti. Nuvykę apžiūrėjo sąlygas, apsitarė dėl darželio, nurodė ji, kad šeštadienį planuoja parsivežti likusius baldus, kiek girdėjo, mama susisiekė telefonu, derino transportą, tada paprašė, kad parvežtų į miestą. Pasirodė mergaitė neišsivysčiusi pagal išorės požymius, nes buvo labai smulki, bet suaugusio vaiko veido, su mama kalbėjo, kad vaikui trūksta vitaminų.

Liudytoja D. G. parodė, kad tai buvo 2020 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini). Jai kaimynė pasakė, kad atsikraustys moteris, ir kai grįžo, pamatė, kad atsikrausto A. P., kurią pažinojo iš anksčiau, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, kai A. P. atsikraustė, pamatė jos dukrą su mėlyne, žandas buvo mėlynas, kairėje pusėje. Jai kaimynė, kuri bendravo su A. P., pasakė, kad vaikas iškrito iš lovytės, nes ji pačios P. neklausė, kas vaikui nutiko. Po atsikraustymo mergaitę tik tą kartą ir matė. P. su vaiku elgėsi gerai, nieko blogo neįtarė, bet jos toks paaiškinimas neįtikino, nes tai neįmanomas dalykas.

Liudytoja E. E. parodė, kad A. P. liepos ar rugpjūčio mėnesį atsikraustė su mergaite į butą (duomenys neskelbtini), t. y. pamatė mašiną su priekaba su baldais, jauną moterį su vaiku, o ji pati gyvena to namo antrame aukšte. Tą pačią dieną jos susipažino, nes iki tol jos nepažinojo. Tą dieną mergaitė mažai kalbėjo, kiek jai metų, nežino. Mėlynes pamatė ar ant rankos, ar ant veido ir paklausė, iš kur jos. Vaiko mama pasakė, kad atsitrenkė į lovytę. Tokiu paaiškinimu nelabai patikėjo, nes buvo viena didžiulė mėlynė, tai keistai atrodė. Ne tą pačią atsikraustymo dieną, o vėliau A. su mergaite kartą buvo pas ją svečiuose, supažindino su savo vaikais, P. su dukra elgėsi kaip visos mamos, ir sudrausmindavo, bet nepiktybiškai. Prie jos P. buvo tik subarusi vaiką, bet ne ranką pakėlusi, sudavimų dukrai nėra mačiusi. Gal ikiteisminio tyrimo metu apklausta ir sakė, kad kartą sudavė per rankytę, bet šiuo metu neatsimena, nes pastaruoju metu jai blogai su atmintimi. Jei taip sakė, gal taip ir buvo, dabar tikrai negali pasakyti. Tyrėjai nemeluotų ir nemelavo, apklausos protokolą perskaitė, pastabų neturėjo. Šiuo metu mažai bendrauja su A. P., susipykę nebuvo, bendrauja kaimyniškai. Matė (duomenys neskelbtini) buvo keletą dienų, o po to sužinojo, kad ją paėmė ir išvežė, bet į tai nesigilino, nieko neklausinėjo.

Teisme buvo perskaityti liudytojos E. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini) seniūnijai. 2020 m. rugpjūčio 8 d. dieną į jų namą, esantį (duomenys neskelbtini), į 4 butą, atsikraustė moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. P., kartu su ja buvo jos 2 metų mergaitė vardu E. Tą pačią dieną jai būnant namo kieme pastebėjo, kad mergaitės dešinės pusės visas žandukas yra mėlynas, visi kaimynai bendrai pasiteiravo mergaitės mamos, kas atsitiko mergaitei, ji nurodė, kad mergaitė atsitrenkė į lovytę, tačiau jie nepatikėjo, nes šitaip susižaloti į lovytę ir toks veidelis mėlynas negalėjo. Ji anksčiau jos nėra mačiusi. 2020 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpyje tarp 13–14 val. į svečius pas ją atėjo A. P. su savo mergaite E. ir joms besikalbant, o mergaitė tuo metu žaidė su jos mažamečiu sūnumi ir kažko vaikai nepasidalino, A. P. priėjo prie savo mergaitės ir vieną kartą su ranka sudavė mergaitei per rankytę, ji susigraudino nuėjusi prie jos buto durų atsisėdo ant kilimėlio susinėrė rankutes ir pradėjo verkti bei drebėjo. Po to ji išėjo su mergaite. Yra vieną kartą būdama lauke girdėjusi kaip A. P. būdama lauke ir kalbėdama telefonu surėkė ant savo dukters, kuri taip pat buvo lauke ir vaikščiojo po kiemą. (3 t., b. l. 186–189).

Po liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo parodė, kad davė teisingus parodymus. Papildomai nurodė, kad buvo sutrenkimas per rankytę, vaikas išsigando. Atsigėrė kavos ir A. P. su dukra išėjo, po sutrenkimo ne iš karto išėjo, vaikai dar žaidė.

Teisme buvo perskaityti liudytojos E. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tiksliai neatsimena, ar A. P. su dukra E. K. pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo 2020 m. rugpjūčio 8 d. (šeštadienį), kai jos atsikraustė, ar kitą dieną po atsikraustymo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 9 d. (sekmadienį). Gali būti, jog jos pas ją atėjo 2020 m. rugpjūčio 8 d. (3 t., b. l. 194–196).

Po liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo ji parodė, kad apklausiama nemelavo. Dėl datos tiksliai negali pasakyti, ar atsikraustymo dieną, ar vėliau ji atėjo į svečius. Jos sėdėjo prie stalo, gėrė kavą, mergaitė kažką padarė, bet neatsimena ką. Kai A. sudavė dukrai per rankytę, gal nejaukiai pasijuto, bet toliau bendravo su A., jos nemokė, nieko nesakė, nes jos nepažinojo. Neprisimena, ar mama prieš suduodama kažką sakė mergaitei. Po to mergaitės rankos drebėjo, iki tol nematė, ar ji drebėjo, ir nepastebėjo, ar rankytės buvo paraudusios. Mano, kad vaikui turėjo skaudėti, nes mergaitės toks amžius, ji smulkutė, maža, bet smūgis nebuvo stiprus, sudavė vieną kartą. Keletą sekundžių E. verkė, tada jos sūnus priėjo prie jos, apsikabino mergaitę, mergaitė apsiramino ir pradėjo žaisti, dėl to mano, kad skausmas nebuvo labai didelis.

Liudytoja R. P. parodė, kad ji yra pareigūnė. Kai dirbo, kažkas pranešė, kad prieš mergaitę smurtaujama, nuvyko į kaimą, bet nieko nerado, sužinojo, kad šeima (duomenys neskelbtini) pas draugą. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), moteris atėjo į lauką prie automobilio, jai pasakė, dėl ko atvažiavo. Mergaitės mama sakė, kad dukra užsigavo namuose, kad užkrito veidrodis, neatsimena, kada tai pasakė ir ar mergaitė girdėjo. Tada ėjo į vidų pasižiūrėti, bute buvo vyras ir vaikai. Ta moteris, kuri yra salėje, yra mergaitės mama. Mergaitė buvo maža, gal 2 metukų, aiškiai nekalbėjo, buvo judri. Informavo budėtojus, kad iškviestų medikus, nes buvo pranešimas, kad mama smurtauja prieš vaiką, nors ant vaiko aiškių sužalojimų nematė. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau atsiminė įvykius.

Teisme buvo perskaityti liudytojos R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. ant mergaitės veido po dešine akimi matė mėlynę. Ji buvo beveik išnykusi. Mergaitės išsamiau neapžiūrinėjo, nes buvo iškviesti medikai, kurie mergaitę ir apžiūrėjo. A. P. paaiškino, kad atvažiavo dėl jos dukros. A. P. iš karto pasakė, kad jos dukra yra labai judri, visur karstosi, todėl užsigavo pati atsitrenkusi į koridoriuje buvusį veidrodį. Dukra į veidrodį atsitrenkė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno su dukra, todėl apžiūrėti veidrodžio nevyko. A. P. paaiškino, kad dabar būna pas draugą (4 t., b. l. 104–107).

Po liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymų perskaitymo parodė, kad davė teisingus parodymus. Papildomai nurodė, jog asmeniškai tik kartą vyko į kaltinamosios šeimą. A. P. nurodė, kad tik atėjo pas draugą, vaikas užsigavo ne tame bute, kur jos susitiko. P. karštai, impulsyviai reagavo į jų atvykimą, bent iš pradžių tokia buvo, po to nurimo. Draugas atlikinėjo buities darbus, normaliai reagavo.

Liudytoja V. J. parodė, kad su šia šeima jai tekę bendrauti 3 kartus 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vienu iš atvejų važiavo pagal policijos iškvietimą, liepos mėnesį vyko pagal pavedimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, ankstesniu atveju vyko į (duomenys neskelbtini) mama buvo neblaivi, vaiką apgyvendino saugioje aplinkoje. (duomenys neskelbtini) atvejo datos nepamena, bet tai buvo anksčiau, prieš tuos kitus įvykius, t. y. pirmasis įvykis buvo (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini) mieste. Liepos mėn. vyko, nes buvo gautas anoniminis skundas, kad ant mergaitė matomos mėlynės ir kad galimai ji paliekama viena. Nuvykę rado mergaitę, mamą, priėmė sprendimą vertinti vaiko sveikatą. Mergaitė liepos mėn. nepasakė nieko, nes buvo dar mažo amžiaus, glaustėsi prie mamos, buvo guvi, linksma. Liepos mėnesį mama nurodė, kad vaikas su žaislu susižalojo, žaisdama užsigavo. Daugiau mėlynių apžiūros metu nepastebėjo. Kaip nurodė mama, butą nuomojasi, pašalinių asmenų nerado. Bendravo su mama, kuri sakė, kad nepalieka dukrytės, rūpinasi ja. Mama nurodė, kad kreipėsi į gydytoją, nes lūpoje buvo žaizdelės, sakė, kad kai lankėsi pas gydytoją, matė mėlynes, priėmė sprendimą užsiklausti medikų. Tuo metu paliko vaiką su mama. Liepos mėnesį buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), kur gyveno, ir rugpjūtį važiavo į (duomenys neskelbtini), tik jau kitu adresu, kur svečiavosi. Rugpjūčio 11 d. lankėsi pagal gautą iškvietimą iš policijos dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Kai rugpjūčio mėnesį nuvyko, atpažino mamą ir vaiką, nes liepos mėnesį jau buvo susitikę. Rugpjūčio mėnesį mama nurodė, kad svečiuojasi pas draugą, įtarimų nekilo, kad jų santykiai būtų priešiški. Mama tik pasakojo apie vaiko tėtį, kad nebendrauja, apie kitus vyrus nepasakojo. Apžiūrėjo mergaitę, iškvietė greitosios medicinos pagalbą, priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją dėl to, kad trūko duomenų, manė, kad tikslinga surinkti daugiau duomenų. Pranešimas buvo, kad mėlynės ant vaiko kojų ir kad paliekama namie be priežiūros, pastebėjo mėlynes veido srityje, jos buvo begyjančios. Rugpjūčio mėnesį, kai gavo policijos pranešimą, nuvyko patikrinti, nuvykę į butą rado mergaitę, mamos draugą, jo vaikus. Buvo atvykę policijos pareigūnai, pabendravo su vaiku, su mama, pastebėjo mėlynes veido srityje, priėmė sprendimą išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, su medikais bendravo, jie nebuvo linkę vežtis apžiūrai. Klausė medikų, dėl ko galėjo atsirasti mėlynės, tai nurodė, kad gal krito, griuvo. Pakalbėta, kad buvo ankstesnis įvykis, kad tikslinga apžiūra, ir ją išsivežė. Į ligoninę važiavo mergaitė, o ją lydėjo mama. Po to bandė skambinti mamai, ji informavo, kad laukia. Mėlynės buvo veide, po akimi patamsėjimas, jos nebuvo šviežios. Klausė mergaitės, kur užsigavo, ir ji parodė į veidrodį, mama taip pat teigė, kad užsigavo į veidrodžio koją.

Teisme buvo perskaityti liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 19.45 val. iš Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos koordinatorės gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Ant mergaitės skruosto buvo didelė mėlynė, kuri siekė akį. Taip pat pastebėjo, kad ant mergaitės pakaušio yra keletas šašų (4 t., b. l. 2–5).

Po ikiteisminio tyrimo parodymų dalies perskaitymo liudytoja parodė, kad nurodė teisingas įvykio aplinkybes. Ant mergaitės matė šašus, mama nurodė, kad parkrito ant asfalto eidama.

Liudytoja K. Y. parodė, kad ji yra budinti darbuotoja, kuri reaguoja į iškvietimus po darbo valandų. 2020 m. rugpjūčio 11 d. gavo pranešimą iš Vaiko teisių apsaugos koordinatorės nuvykti patikrinti dėl galimo smurto prieš vaiką, nuvykę rado policijos pareigūnus. Vyko į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepasakys. Kai nuvyko į butą, buvo vyriškis ir du jo vaikai. A. nurodė, kad ji yra atvykusi pas draugą pasisvečiuoti. Mergaitė buvo labai judri, drąsi, linksma. Veido srityje matėsi begyjanti mėlynė. Ant mergaitės vizualiai matė tik sužalojimą vienoje vietoje, bet tiksliau kur ir kokį sužalojimą matė, nepamena. Kvietė medikus, kad daugiau apžiūrėtų. Mergaitė mažai šnekėjo, parodė į veidrodį, mama nurodė, kad ji užsigavo griūdama, paminėjo, kad į veidrodžio dalį užsigavo. Buvo iškviesta greitoji, mergaitę išsivežė į ligoninę. Su P. šeima yra bendravusi ir 2018 m., kai A. buvo nustatytas neblaivumas, tada lankėsi toje šeimoje. 2020 m. buvo vienintelis atvejis, apie kurį pasakojo, kai bendravo su šia šeima. Jei nustatomas smurtas prieš vaiką, ieško vaikui saugios aplinkos, bet šiuo atveju išvažiavo į kitą iškvietimą, nes vaiką perdavė medikams, o įtarimų, kad smurtauja mama ar kitas asmuo, neturėjo, nes pati mergaitė nurodė į veidrodį, kai klausė, kur užsigavo, o pati dar suprantama kalba nekalbėjo. Veidrodis buvo didelis, kaip komoda, su varstomomis dalimis. Pamena, kad mama buvo piktoka, nelabai nusiteikusi bendrauti, pateikė paaiškinimą, bet priekaištavo, kad važinėja pas svetimus, nes čia draugo butas, o ne jos, ir draugas nervinosi, kodėl atvyko specialistai, nes butas nuomojamas ir jam nepatogu prieš kaimynus.

Teisme buvo perskaityti liudytojos K. Y. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ant mergaitės skruosto buvo didelė mėlynė, kuri siekė akį (3 t., b. l. 168–171).

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalies perskaitymo liudytoja parodė, kad davė teisingus parodymus.

Liudytoja N. S. parodė, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo skyriuje (duomenys neskelbtini) rajone. 2020 m. rugpjūčio 14 d. po pietų patarėja pateikė pavedimą vykti ir ištirti pranešimą apie galima vaiko teisių pažeidimą (duomenys neskelbtini) pas A. P., auginančią E. K.. Užduotis vykdo dviese, vyko su kolege V. J., ten nuvykus durys buvo užrakintos, beldė, bandė gražiai kviesti, kad atidarytų, bandė skambinti telefonu, paklausydamos, ar neišduos skambutis, bet nieko nesigirdėjo, po 10 min. sugalvojo pažiūrėti pro buto langus. Butas buvo 1 aukšte, prie pat laiptų yra butas. Pavyko užsiropšti ant palangės ir pamatė, kad sėdi lovoje mergaitė ir guli šalia jauna moteris, beldė į langą, kolegė bėgo prie durų, A. P. atidarė duris, ji buvo pikta, priekaištavo, kodėl veržiasi, bet pokalbio metu nusiramino. Bute kitų žmonių nebuvo, buvo pakankamai švaru, lova buvo virtuvėje, tai 1 kambario butas, mama atidarė duris iš virtuvės į kambarį, kur buvo dvigulė lova, matėsi sukabinti rūbeliai, didesni nei E., ji pasakė, kad čia jos draugo vaiko rūbeliai. Pribėgo E., suprato, kad vaikas nebijo svetimų, pradėjo pokalbį su mama, klausė, kaip sekasi gyventi, ar myli dukrytę, kolegė pradėjo rodyti dešinės pusės ausytę, ji buvo patinusi, truputį raudona, kažkoks įbrėžimas, paprašė apžiūrėti kūnelį. Kaktoje matėsi 3 mėlynės, po akyte gyjanti mėlynė, plaukuose rado guzelį, paraudimą, nugarytėje pastebėjo po mentimi nubrozdinimą. Tada mamos paprašė numauti giedrytes, ten buvo ant abiejų kojyčių mėlynės. Mama paaiškino, kad dukrytė judri, bėgioja, atsitrenkia į baldus, kieme vaikšto žvyrkeliu, ji griūna, todėl mėlynės ant kojyčių, pasakė, kad turi vykti į ligoninę apžiūrai, mama atsisakė vykti į ligoninę kartu, paaiškino jai, kokie veiksmai bus atliekami. Mama atsisakė vykti į ligoninę, o ir į krizių centrą taip pat sakė nevyks, nes ten nepageidaujama. Gydytoja apžiūrėjo mergaitę, visus įtarimus parodė, visi gydytojai pripažino, kad galimai daugybiniai sumušimai. Jos darbas baigėsi 17 val., tuo metu dar nebuvo surašytas apžiūros aktas, ją pakeitė kitos specialistės. Prieš posėdį perskaitė savo naudojamoje sistemoje esančius duomenis, todėl prisiminė situaciją. Suprato, kad mama augusi (duomenys neskelbtini), lyg ir yra 2018 m. vasarą atlikusi P. šeimos atvejo vadybą. Įtarė, kad yra vaiko nepriežiūra, smurtas. Jei yra smurtinė aplinka, ima vaiką iš nesaugios aplinkos. Nustato, ar galima laikinoji priežiūra, visada siūlo mamai vykti kartu, kad būtų suteikta pagalba. Jai atrodo, kad pas P. važiavo policijos pakviesti ir tame pranešime buvo nurodytas smurtas.

Teisme buvo perskaityti liudytojos N. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pamatė, kad yra mėlyna kairė ausis, praskelta lūpa, taip pat įplyšusi lūpa, ant dešinio skruosto kraujosruvos, kaktos srityje daug kraujosruvų, galvoje šašas, ant nugaros nuo kairio petuko link nugaros apie 20 cm ilgio, apie 1,5 cm pločio mėlynė, kuri jau beišnykstanti (4 t., b. l. 10–12).

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaityto liudytoja parodė, kad davė teisingus parodymus.

Liudytojas D. S. parodė, kad dirba socialiniu darbuotoju, su A. šeima dirba nuo to laiko, kai ji išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą A. pamatė per atvejo vadybos posėdį, tai buvo 2020 m. pradžioje, sausio ar vasario mėnesį. Su A. buvo pradėta dirbti nuo tada, kai buvo užfiksuotas smurto atvejis prieš pačią A., prieš ją smurtavo jos tuometinis sugyventinis, prieš tai jokių duomenų apie A. nebuvo. Kiek pamena, tai buvo jau ne pirmas kartas dėl jos sugyventinio pavartoto smurto prieš A., A. pati buvo rašiusi pareiškimą. Vėliau išryškėjo ir kitos bėdos, jos sunki finansinė padėtis, dukros priešmokyklinio ugdymo įstaigų nelankymas, pastebėjo, kad ji netinkamai pasirinkdavo draugus. Buvo užfiksuoti atvejai, kai ji palikdavo dukrą vieną, neaišku, kuriam laikui, nors ji pati sakydavo, kad vieną dukrą ji namuose palikdavo tik trumpam, bet apklausti jos kaimynai sakydavo kitokias aplinkybes. Lankant A. namuose A. dukra buvo sveika, konkrečių jos sveikatos sutrikimų nežinojo. Jei neklysta, iš pradžių pradėjus su ja dirbti, jis šeimoje lankydavosi reguliariai, gal tris kartus per mėnesį. Paskui, paskelbus karantiną, buvo apribotas šeimų lankymas. Kiek žino, A. keitė gyvenamąsias vietas. Pagrindinė klientės problema buvo ta, kad sunkėjo jos finansinė padėtis, todėl jai buvo sunku išlaikyti nuomojamą būstą. Tiksliau dėl finansinių sunkumų jai nepavyko išlaikyti būsto (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes tuo metu ji nedirbo ir negaudavo pajamų dėl vaiko išlaikymo. A. pati yra sakiusi, kad ji neturi finansinių galimybių išlaikyti nuomojamo būsto, nes neturi pinigų. Kiek pamena, ji minėjo, kad turi skolų, tada ir buvo pasiūlyta jai apsigyventi šeimos namuose, kur ji pragyveno mėnesį ar du. Po to, kai ji paliko šeimos namus, kiek jam yra žinoma, A. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Ji pakankamai dažnai keisdavo gyvenamąsias vietas, nes vien tik šeimos namuose su pertraukomis ji gyveno gal porą kartų, keitė nuomojamus būstus, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Su A. kalbėjo, kad dukrą reikia vesti į ugdymo įstaigą, bet ji vis atidėliodavo ir vis atrasdavo priežasčių E. nevesti į ugdymo įstaigą. Vis sakydavo, kad dukra pakankamai maža, kad dukra nori būti su mama. V. A. buvo sakoma, kad reikia dukrą vesti į ugdymo įstaigą, kad dukrai tai yra reikalinga. A. apsigyvenus šeimos namuose padėjo tarpininkauti ieškant E. darželio. Buvo sunku rasti darželį E., nes pradėjus ieškoti vaikų darželio, tuo metu visi darželiai neturėjo laisvų vietų. Kiek pamena, tik viename (duomenys neskelbtini) darželyje išimties atveju buvo sutarta, kad A. dukra nuo rugsėjo mėnesio bus priimta į darželį, bet ir tuo A. nepasinaudojo. Darželio paieškos vyko 2020 m. birželio–liepos mėnesiais. Kadangi tai buvo vasaros metas, ne visi darželiai dirbo, o su kuriais pavyko susisiekti, beveik visi daželiai sakė, kad darželiuose nėra laisvų vietų. Bendraujant su A. dėl poreikio dukrą leisti į ugdymo įstaigą, jausdavosi jos apatija. Jei kalbėdavo apie E., ją reikėdavo raginti imtis iniciatyvos ugdyti dukrą. Atrodė, kad mama nebuvo suinteresuota, kad E. pradėtų lankyti darželį. Kodėl A. nesiekė dukros leisti į darželį, nežino. A. apsigyvenus (duomenys neskelbtini), ji tą butą nuomojosi. Pamena, kad jai pradėjus gyventi šiame bute, jos gyvenimo sąlygos pagerėjo, nes ji persikėlė iš bendrabučio tipo kambario į normalų butą, butas buvo su visais patogumais, su baldais, ji tikrai pagerino savo ir dukros gyvenimo sąlygas ir tai buvo teigiamas dalykas iš jos pusės. Bet realiai jos finansinė padėtis nebuvo pasikeitusi nuo to karto, kai ji gyveno šeimos namuose ir (duomenys neskelbtini). Bet A. sakė, kad butą ji išsinuomojo su draugu, bet paskui paaiškėjo, kad nuomos mokestis iš tiesų nebuvo mokamas, todėl jai teko atsisakyti to buto. Kalbant apie netinkamus A. draugus, žino, kad buvo atvejų, kad ji, gyvendama šeimos namuose, pažeisdavo nustatytas vidaus tvarkos taisykles. Būdavo, kad ji negrįždavo nurodytu laiku į namus, pas ją atvykdavo skirtingi draugai, kad buvo alkoholio vartojimas, kad ji pati grįždavo su „kvapu“. Jai jau gyvenant (duomenys neskelbtini) bute kaimynai sakydavo, kad jie matydavo, kad pas A. atvažiuodavo draugai, kad ji išeidavo viena, be dukros, t. y. greičiausiai dukrą palikdavo vieną. Bet pati A. sakydavo, kad ji vieną dukrą palikdavo namuose tik tada, jei ji miegodavo. Kalbėdavo, kad negalima dukros palikti vienos namuose. Kiek matydavo, A. dukra buvo guvi, aktyvi, mėgdavo žaisti, atrodydavo, kad mergaitė būdavo gerai nusiteikusi, kad tarp mamos ir dukters buvo ryšys. Nepastebėdavo, kad mergaitė būdavo užsidariusi, išsigandusi, atrodydavo, kad E. normaliai reaguodavo į aplinką. A. P. socialinės paslaugos buvo teikiamos ilgesnį laiką, nes buvo matyti, kad A. reikalinga pagalba. Kadangi prieš A. vartotas smurtas nebuvo vienintelis kartas, nebuvo tvirtos nuostatos, kad A. nebepriims smurtautojo į savo namus. E. nėra matęs sužalotos, bet buvo kartas, kai A. jau gyvenant (duomenys neskelbtini), kalbėjo apie vaikui taikomas bausmes. Tada A. yra pripažinusi, kad ji delnu yra pliaukštelėjusi dukrai per užpakaliuką, kad taip ji siekia sudrausminti dukrą, bet tai buvo tik tada, jei dukra būdavo su sauskelnėmis. Ji kategoriškai neigė, kad prieš dukrą vartoja smurtą. Lyg liepos mėnesį, tuo metu kai jis atostogavo, jo kolegė padėjo A. tvarkyti dokumentus dėl socialinio būsto gavimo. Ji ir paminėjo, kad ji kreipėsi į medikus dėl E., kreipėsi, kad būtų apžiūrėta mergaitė, tada jai buvo nustatytas stomatitas. Grįžęs po atostogų sužinojo, kad A. buvo suteiktas socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Tada vyko į (duomenys neskelbtini), kad patikrinti, ar A. išsikraustė, bet A. jau neberado (duomenys neskelbtini) bute. Kaimynė minėjo, kad tame bute savaitgalį lankėsi policijos pareigūnai, tik nežinojo kodėl, ta pati kaimynė paminėjo, kad ji matė ant E. žando ir kojos mėlynes. Tada vėl bandė susisiekti su A., bet pavyko susisiekti su ja ne iš pirmo karto. Kalbėjosi telefonu, girdėjo, kad mergaitė yra šalia ir pasakė, kad jiems reikia susitikti ir aptarti faktus, kad yra gauti pranešimai, kuriuos reikia aptarti, bet tada ji padėjo ragelį ir nebebendravo su juo. Tada ir kreipėsi į policiją, kad negali susisiekti su kliente ir įvertinti aplinkybių. Ir anksčiau būdavo, kad su A. nepavykdavo iš karto susisiekti ir ne visada pavykdavo ją rasti namuose. Tada ji teisindavosi, kad su draugėmis buvo ar nurodydavo kitas priežastis. Jų tarnyboje paprastai yra kreipiamasi į gydymo įstaigas, kad sužinoti apie vaiko sveikatą. Jei neklysta, E. nebuvo nustatyti sveikatos sutrikdymai ar sveikatos suprastėjimas ar kad jai būtų reikėję lankyti kokias nors procedūras. Gali pasakyti, kad kalbant apie E., iš A. pusės dukros svarbiausi poreikiai buvo užtikrinami. Sprendžiant iš to, kokiame būste gyveno A. ir E., iš to, kaip E. būdavo aprengta, iš E. ir mamos elgesio, gali pasakyti, kad jam atrodė, kad E. prižiūrima tinkamai, tik A. trūkdavo atsakomybės jausmo prižiūrint E., nes sakydavo, kad dukra paliekama namuose viena. Kai A. su dukra gyveno (duomenys neskelbtini), namo kaimynė buvo sakiusi, kad mergaitė naktimis būdavo paliekama viena namuose. Apie tai sakė ir šeimos namų darbuotojai. Šiuo klausimu yra kalbėjęs ir su A., ji yra sakiusi, kad yra palikusi E. vieną namuose, bet tik tada, kai dukra miegodavo ir palikdavo ją trumpam laikui, iki dukra miega pietų miego ir iki ji nebūna atsibudusi. Jam yra žinomos smurto formos, tai ir fizinis, ir psichologinis smurtas. Psichologinis smurtas, t. y. balso kėlimas, gąsdinimai, grasinimai, viskas, kas leidžia vaikui jaustis nesaugiai. Ir emocinė vaiko sveikata yra svarbi. Su A. P. šeima dirbo ir šeimai teikė socialines paslaugas nuo 2020 sausio iki rugpjūčio mėnesio, tik visą liepos mėnesį atostogavo. Karantino metu nebuvo bendravimas nutrūkęs su A., tik tada su A. bendravo telefonu. Kiek laiko fiziškai nematė A., koks tai buvo laikotarpis, negali tiksliai pasakyti. 2020 m. sausio–vasario mėnesiais ir po karantino E. matęs ne vieną kartą, bet kiek konkrečiai kartų, negali pasakyti. Teko E. matyti namuose jai gyvenant (duomenys neskelbtini) bute, šeimos namuose, (duomenys neskelbtini) bute, nes teko A. padėti tvarkyti dokumentus. Su A. susitikdavo ir jos namuose, ir mieste, matėsi su ja einant padėti jai tvarkyti dokumentus, tariantis dėl transporto paslaugų. Darbo vietoje su A. neteko bendrauti. Bet bendraujant su A. ir E. būdavo drauge. Po bendravimo su klientu susitikimo metu ar po bendravimo telefonu paprastai yra pildomi apsilankymo aktai. Tai daro daugiau dėl savęs, kad matytų darbo nuoseklumą, ką pavyko padaryti. Nėra būtina kiekvieną kartą pildyti apsilankymo aktus. Nesusiekus su klientu tokie dokumentai nėra pildomi, kiek konkrečiai yra užpildęs darbo su A. apsilankymo aktų, negali pasakyti. Būtent liepos mėnesį pradėjo gauti duomenis apie ant E. pamatytas mėlynes, gavus tokius duomenis atvejo vadybininkas sudaro pagalbos šeimai vykdymo planus, o pats iniciatyvos daryti kokius nors veiksmus nesiėmė. Jis dalyvaudavo tokiuose posėdžiuose, bet ne visuose, inicijavo juos atvejo vadybininkas. Mano, kad per visą lankymo laiką A. elgesys negerėjo, jai vis buvo problemų dėl finansų, dukra nelankė ugdymo įstaigos, buvo tariamasi, kaip dukrai užtikrinti tinkamą aplinką. Buvo kalbama, kad E. pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, A. būtų galėjusi pradėti ieškotis darbo, kad namuose turi būti užtikrinama saugi aplinka. Kiek jam buvo žinoma, A. nedirbo ir to priežastis buvo, kad ji prižiūrėjo dukrą, ji jos į darželį nevedė ir neturėjo, kur palikti vaiko. Mano, kad E. buvo būtina vesti į darželį, kad ji socializuotųsi, kad galėtų bendrauti su vaikais, mokytųsi. Ar A. galėjo pati ugdyti vaiką, jam sunku pasakyti. Matė, kad pas E. namuose buvo žaislų, kad ji viena ir jos drauge žaisdavo, kad E. iš mamos reikalauja dėmesio, bet negali pasakyti, kaip buvo užtikrintas E. ugdymas, kaip dažnai jos eidavo į kiemą, koks maitinimasis. Būdavo, kad susitikimo metu kalbant su A. E. tiesdavo žaislą, kalbindavo mamą, kviesdavo ją ar ko nors klausdavo. A. gyvenant (duomenys neskelbtini) ją lankė tik kelis kartus, nes tuo metu buvo karantino laikotarpis. Bute pas A. buvo, matė jos aplinką, matė E., kad mergaitė guvi, aktyvi, kad elgėsi kaip ir visi vaikai elgiasi. Jai gyvenant (duomenys neskelbtini) jam ne visada pavykdavo susisiekti su A. ne tik gyvai, bet ir telefonu, ir ne visada pavykdavo patekti į A. namus, todėl negalėjo visko žinoti. A. gyvenat (duomenys neskelbtini) ji neslėpė, kad tą butą ji nuomojosi su savo naujuoju draugu, jo vardo nebepamena ir nebuvo jo matęs. Jokių kitų jos namų ar adresų nežinojo, žinojo tik A. mamos kontaktus. Jokių kitų jos buvimo vietų nežinojo, nes A. nenurodydavo jokių kitų vyrų, minėdavo tik drauges. Apie jokius kitus konkrečius vyrus ji nėra minėjusi, nėra minėjusi jokių atvejų, kad su ja kažkoks vyras netinkamai elgėsi, tik tiek, kad butą (duomenys neskelbtini) nuomojosi su draugu. Mano, kad A. gyvenant (duomenys neskelbtini) tikrai ne vieną kartą buvo su ja susitikęs. Jai gyvenant (duomenys neskelbtini) buvo susitikę kai jai atvežė maisto, paskui susitiko pokalbiui ir dar kartą tikriausiai tada, kai ją lydėjo į mokesčių inspekciją. Susitikę pokalbiui su A. tikriausiai kalbėjo apie vaiko priežiūrą, gal tada jau buvo gavęs informacijos, kad prieš dukrą buvo vartojamas smurtas, tada ji ir pasisakė, kad kartais sudrausmina mergaitę delnu. Vaiko darželio lankymas yra privalomas vaikui sulaukus 3 metų, jai siūlė dukrą vesti į darželį, nes ji dažnai keisdavo gyvenamąsias vietas, jai trūko finansinių išteklių, todėl siūlė vaiką vesti į ugdymo įstaigą, kad ji galėtų pradėti dirbti. Pastebėjo, kad A. nedėjo daug pastangų susirasti galimybę dirbti. A. mama gyveno ne mieste, todėl ji negalėjo mamos priežiūrai palikti dukters, o be to, jos nelabai ir sutarė. Žinojo, kad ji buvo pradėjusi tvarkyti dokumentus, kad prisiteisti išlaikymą vaikui iš vaiko tėvo, bet iki galo ji to nepadarė. Kiek žino, A. gaudavo apie 100 Eur socialinę pašalpą. Kiek buvo žinoma, vaiko tėvas visiškai nepadėjo A. auginti vaiko, jie nebendravo. Kiek teko bendrauti su A., neteko matyti jos neblaivios, tik yra girdėjęs, kad jai gyvenant šeimos namuose buvo nusiskundimų dėl jos elgesio, dėl jos neblaivumo, bet tai buvo tik kalbos. Tam, kad A. būtų skirtas socialinis būstas, jie jai padėjo tvarkytis dokumentus. Teko padėti jai persikraustyti. A. kreipėsi į socialinį skyrių pagalbos ir žino, kad jai parama buvo suteikta, jai buvo gautas šaldytuvas. Pamena, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo be patogumų. Buvo pasirūpinta gauti jai transportą, ji buvo prašiusi padėti nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes ji viena savarankiškai negalėjo nuvykti ir apžiūrėti būsto (duomenys neskelbtini). Gal ir buvo kalbėta, kad A. trūksta pajamų įsigyti medikamentams, bet tokiu atveju gali tik padėti asmeniui kreiptis į labdaros organizacijas, nes jų tarnyba tokių resursų neturi. A. neatsisakydavo jai siūlomos pagalbos ar rekomendacijų, gal tik tiek, kad tekdavo ją paraginti atlikti tam tikrus veiksmus. Mano, kad be jų pagalbos jai gal net nebūtų buvęs skirtas butas (duomenys neskelbtini). Jeigu A. buvo rekomenduota lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, tai A. neturėjo pakankamai socialinių įgūdžių prižiūrėti dukrą ir tinkamai rūpintis dukra.

Liudytoja A. D. parodė, kad dirba vaikų ligų gydytoja (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą E. K. 2018 m. gruodžio 28 d. atvyko neurologo siuntimu, tada buvo šešių su puse mėnesio, atliktas raidos įvertinimas, jai buvo nustatyta sulėtėjusi raida, dar nesivertė ant pilvelio, psichinė raida atitiko, paskirta kineziterapija, masažas. 2019 m. lankėsi sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Sausį lankėsi kaip ir buvo paskirta 4 kartus, vasario mėnesį – 6 kartus, tik vasario 14 d. neatvyko, buvo stacionare dėl bronchito, po to pagerėjo mergaitės būklė, liko stebėjimui, kovo 28 d. paskutinį kartą buvo apžiūrėta. Buvo rekomendacijos stebėjimui toliau. Balandžio 1, 8 d. mergaitė nebeatvyko, po to laiko ir nebematė E., vėliau matė E. su globėja. 2019 m. tiksliai negali pasakyti, bet jau kovo mėnesį neatvyko, ar daugiau buvo paskirta vizitų, nežino. Mergaitės būklė nebuvo bloga, nebesižymėjo, jeigu daugiau buvo paskirta ir neatvyko. Procedūros iki kada buvo skirtos, negali pasakyti, kada kontrolei turėjo atvykti, nežino. Ji turėjo pasirodyti pas gydytoją raidos vertinimui, bet atvykusi nebuvo. Kiekvieną kartą paskiria vizitą, užregistruoja, mamai buvo pranešta. 2019 m. jei būtų mergaitės būklė įvertinta, jei reikia, būtų paskirtos procedūros. Po procedūrų vaiko būklė buvo pagerėjusi, 11 kartų buvo atliekama mankšta ar masažas. Dėl kojytės 2019 m. stebėta, konsultavo ortopedas, kairės blauzdelės sutrumpėjimas, tai įgimtas dalykas. Pas raidos pediatrą turėjo lankytis, aprašo ir įvertina būklę, paskiria procedūras. Ar ikiteisminio tyrimo metu su ja tyrėja bendravo, neprisimena, gal ir kalbėjo, negali pasakyti dėl kokio klausimo. Nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. rugpjūčio ar vaikui buvo skirtos procedūros, negali pasakyti. Su globėja 2021 m. balandį E. buvo atvykusi raidos vertinimui, šeimos gydytojas nurodė, kad sulėtėjusi kalba, gegužę, birželį, spalį lankė logopedo užsiėmimus. Daro „disk“ metodiką, testą, vertinamos 8 sritys, kiek atitinka vaikas mėnesių, buvo 35 mėnesiai. Pas ją yra 4 vietose galimas sutrikimas. Kalbos suvokimas, kalbos išraiška, girdimasis dėmesys ir atmintis, ir regimasis. Toks vertinimas buvo nustatytas ant ribos, tokie rodikliai paliekami stebėjimui, ar pasiveja, ar didėja sutrikimas. Paskutiniu metu skirtas logopedo užsiėmimai dėl kalbos sutrikimo, po to kineziterapija ir masažas, tai dėl kojytės ir pėdutės. Rekomendavo darželio lankymą, svarbu lankyti darželį, nes dirba pedagogai, vedamos pamokėlės, užsiėmimai, piešimas. Šiuo metu, kiek žino, dirba logopedė su mergaite. Mergaitę 2021 m. spalio 12 d. paskutinį kartą matė. Kai ji buvo kūdikis, ar turėjo kalbos sutrikimą, negali pasakyti. Jie vertino vaiko raidą, judesius, dėl kalbos, psichinės būklės, duoda rekomendacijas, yra specialistai, kuriuos lanko vaikai. Specialistai susirenka, parenka, kokius specialistus reikia lankyti. Gydytojai turi algoritmą, vertiną tam tikrus amžiaus tarpsnis, raidą, jei kas ne taip, tada siunčia. Gydytojai stebi vaiko elgesį ir gali pastebėti, ar vaikas mušamas. Pažymėta, kad vaikas linksmas, aktyvus. Jei nelanko darželio, trinka pažintinė raida. Gydytojų rekomendacijų nesilaikymas gali turėti įtakos vaiko raidai. Jie visada stebi mamas, jei mama pikta, šalta, atkreipia dėmesį, bet šiuo atveju nieko įtartino nepastebėjo. Kai atvesdavo vaiką į kabinetą, blogo įspūdžio apie mamą nesusidarė. Dėl įvairių priežasčių pas juos atvedami vaikai.

Liudytojas E. K. parodė, kad A. prižiūri jo butą ir yra jo sugyventinė. Ilgą laiką pažinojo ją, o prieš jam išvažiuojant dirbti į užsienį prieš kelis mėnesius ji apsigyveno jo bute. Jis gyveno vienas su dukryte, o A. su savo dukra. Jie dažnai matydavosi ir žino, kad A. prižiūrėdavo vaiką, pats asmeniškai matydavo, kaip A. gamindavo maistą, ir jis visada jai padėdavo, nuveždavo pas daktarus, lankydavosi vienas pas kitą svečiuose A. ateidavo su dukra, vieną kartą buvo atėjusi vaistų, kai E. namuose miegojo, padėjo jai išsikraustyti į (duomenys neskelbtini). Po to buvo tam tikras laiko tarpas, kai nebendravo su A., nes jis bandė savo buvusią šeimą susigražinti. Kad E. būtų sužalota, asmeniškai nėra matęs, taip pat nematė, kad A. balsą pakeltų ar suduotų. Vaikai maži užsigauna, mėlynių būna. Pats 1,5 metų augino vienas vaikus ir žino. Pas jį į butą buvo atvažiavusi policija dėl to, kad vaikas sumuštas, išsivežė vaiką patikrinti, bet daktarai net juokėsi, kad vaikas tokiu metu turėtų būti lovoje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas sakė, kad nukrito lovos galai, kad vaikas pats užsigavo, nes jam taip sakė A., kad buvo nukritęs lovūgalių atlošas, tai kaktytė buvo paraudusi, pamėlynavusi. Ant kojų, rankų, veido mėlynių nėra matęs. Dėl veidrodžio žino, kad E. buvo užsigavusi. E. su jo dukra žaisdavo ir užsigaudavo į veidrodį, tai jo bute buvo. Jo dukrytė pasakė, kad E. užsigavo, buvo nedaug nubrozdinta pakaušyje. Žino, kad 2020 m. E. buvo paimta pas globėją, jam apie tai pranešė A. Tą pačią dieną, kai vaikas buvo paimtas, matė E., mėlynių nebuvo. Į (duomenys neskelbtini) A. kraustėsi, nes tame bute ankstesnis nuomininkas nemokėjo mokesčių, jis dar A. davė pinigų atsiskaityti. Išsikraustymo dieną matė E., pats pervežė jas į (duomenys neskelbtini), sužalojimų tikrai nebuvo. Dėl ko A. jį kaltino smurtu prieš vaiką, nežino, gal dėl meilės, nes jis norėjo savo šeimą susigrąžinti. Niekada nėra smurtavęs nei prieš A., nei prieš savo vaikus. Taip pat ir A. nesmurtavo. Kai A. gyvendavo viena, kiek jam žinoma, ji būdavo namuose arba pas jį ateidavo. E. lankydavosi pas gydytojus profilaktiškai, kaip kiekvienas vaikas. Kad seniau turėjo E. traumą, žino. Dėl specialių gydytojų konsultacijų nieko nežino. Dėl E. darželio lankymo pats dar kalbėjo su darželio direktore, kad priimtų į darželį, bet kai ji išsikraustė į (duomenys neskelbtini), nebebuvo galimybės lankyti. Žino, kad pas A. lankydavosi socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių specialistai. Jis tuo metu dirbo nuo 8 iki 17 val. ir jo vaikai būdavo darželyje. P. pas jį į svečius ateidavo po jo darbo, pabūdavo iki 19–20 val. A. gaudavo socialines išmokas, ieškojo darbo, dabar dirba, stengiasi. Jei jai reikėdavo pinigų, ir jis duodavo. Iš P. grasinimų buvo sulaukęs, kai dukra jau buvo nebe su ja. A. su draugu buvo kažkokiu, jie buvo susipykę, daugiau nei pusę metų nebendravo, kai dukra jau nebuvo su ja. Ji pyko gal dėl to, kad jam buvo paskolinusi 30 eurų. P. šeimos, artimųjų nepažįsta, nėra su jais bendravęs. A. kartais bendraudavo su vaiku pakeltu balsu, bet rėkimo nebuvo. Kai vaikas užsigaudavo, bėgdavo pas mamą ir mama paguosdavo. Dėl E. maitinimo niekada neturėjo A. priekaištų.

Liudytoja R. P. parodė, kad yra A. P. mama. Ne visada A. norėdavo, kad su ji matytųsi su anūke, mano, kad tai būdavo dėl to, kad ji nenorėjo, kad matytų kaip ji gyvena. Pas ją pačią šeimoje visada būdavo griežtos taisyklės. Su A. buvo sunku, nes ji prašydavo nesikišti į jos gyvenimą, neleisdavo patarti, pykdavo dėl to. Nematė, kad ji smurtautų prieš dukrą, kad subartų ar šauktų ant vaiko. Jai matant nieko nebuvo nutikę, bet už uždarytų durų nežino, kas vyko, tik paskui sužinojo. Dukra labai keitė gyvenamąsias vietas, draugus, paskambindavo dukrai ir važiuodavo jos aplankyti ten kur ji tuo metu būdavo. Ji yra visur lankiusi anūkę, kur tik jos gyvendavo, gal 4-5 skirtingi adresai. Būdavo ir gerai susitvarkiusi, bet būdavo dienų, kad blogai. Apie paskutinį A. draugą gali pasakyti, kad jis skambindavo ir grasindavo. Grasinimai prasidėjo prieš metus laiko, kai tik buvo paimtas vaikas. P. su tuo vyru gyveno (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tiksliai negali pasakyti. Dukra buvo labai įbauginta, kad niekam nesiskųstų, bijojo to asmens. Iš pradžių dukra neigė smurtą, o po kurio laiko pasakė, kad buvo ir jai, ir vaikui suduota. Dukra nesakė, kiek kartų smurtavo prieš vaiką, sakė tik, kad pastūmė, per užpakalį sudavė. Kadangi dirba, į savaitę kartą, kartais į dvi savaites kartą su A. ir E. pasimatydavo. Kartą yra pastebėjusi ant anūkės veido seną mėlynę, A. sakė, kad E. labai judri, griuvo ir užsigavo. Kai matė, tai buvo (duomenys neskelbtini) mėnuo, buvo E. gimtadienis, važiavo jos sveikinti, sakė, kad atsitrenkė į lovos galą. Kiek būdavo reikalinga, A. vesdavo vaiką pas gydytojus. Buvo radusi vaikų darželį, bet išvyko į kitą gyvenamąją vietą. Pas ją pačią dukra tik trumpam atvažiuodavo, netekdavo E. prižiūrėti. Nežino, ar dukra E. palikdavo vieną. Dukra su E. bendraudavo normaliai, kaip mama su dukra, apie alkoholio vartojimą nieko negali pasakyti, nėra mačiusi jos neblaivios. E. tėvą gerai pažinojo, jis geriantis, kaimynės pasakojo, kad prieš ją smurtavo, dukra gal tik nenorėjo sakyti. Dabar jos santykiai su A. normalūs, bendrauja ir su E. Nežino, kokias buvo A. pajamos. Dukra paprašydavo, jei ko reikėdavo, ji nupirkdavo, nuveždavo. Dukra lankosi pas gydytoją, geria vaistus dėl psichologinių problemų.

Teisme buvo perskaityti liudytojos R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada paskutinį kartą matė savo anūkę E. K., tiksliai negali pasakyti, tai galėjo būti 2020 m. birželio ar liepos mėnuo. Tada A. P. su E. K. gyveno (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso negali pasakyti. To apsilankymo metu ant E. K. veido dešinėje pusėje ties smilkiniu matė nubrozdinimą. Nubrozdinimas buvo beišnykstantis, vos matėsi. Ji dukros paklausė, kas nutiko E. Dukra atsakė, kad E. pargriuvo ir užsigavo. Ji net nepagalvojo, kad dukra A. P. galėtų mušti E. Daugiau kokių nors sužalojimų ant savo anūkės E. K. nepastebėjo, nes dažniausiai su dukra bendraudavo telefonu.

Po liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo ji parodė, kad teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pasakojo apie tą patį sužalojimą.

Specialistė N. G. parodė, kad yra klinikinė psichologė, dirba (duomenys neskelbtini), dėsto psichologiją, yra psichologijos srities mokslų daktarė, daugiau nei 10 metų dirba su vaikais, patyrusiais prievartą. Bendrai gali pasakyti, kad vos gimęs vaikas negali savimi pasirūpinti, kūdikis „eina į kontaktą“ su suaugusiu, todėl mama ar kitas asmuo, kuris rūpinasi vaiku, formuoja ryšį su vaiku, atsiranda prieraišumas, kurio pagrindą sudaro saugumo poreikis, prieraišumas susijęs su baime. Kai vaikas bando vaikščioti, paeina ir pasižiūri, ar mama yra. Kalbant apie saugų prieraišumą svarbu, kad mama jautriai užtikrintų fizinius vaiko poreikius, jei kūdikis verkia, negali jo palikti, jei bus paliktas, nebus pasitikėjimo. Kai tinkamas santykis, vaikas jaučiasi suprastas, gali suprasti savo emocijas, suvokia, jei mama šildo maistą, nuramina, vaikas išmoksta laukti, pasitiki suaugusiu žmogumi, bet gali būti formuojamas nesaugus prieraišumas, vengiančio tipo, disorganizuoto prieraišumo, kada vaikas gali džiaugtis, kai ateina mama, bet kai palieka, jis nereaguoja, tai tinkamo ryšio nėra. Nuo pat mažens vaikui reikia saugumo poreikio užtikrinimo, stabilumo jausmo, dėl to svarbūs žmonės ir aplinka. Nuo to, koks yra prieraišumas, priklauso, kas bus su vaiku ateityje, tyrimais nustatyta neigiamų padarinių, kai prieraišumas sutrikęs ar nesaugus. Kai poreikiai neatliepiami, vaikas nejaučia, kad saugi vieta, gali jausti grėsmę, atsiranda emociniai elgesio sutrikimai, susiję su bendra raida, pažeidžiama smegenų raida. Per prieraišumą vystosi kognityvika, emocijos, dėl paties mažiausio vaiko dirglumo gali vėluoti raida, pasižymi tuo, kad vaikas mokosi vėliau tam tikrų dalykų, nei bendraamžiai. Iš emocinės būklės, jei aplinka nesaugi, vyksta smurtas, vaikui neišsivysto saugumo jausmas, jeigu negali gauti atreagavimo į savo poreikius, vaikas lieka nuošalyje, vaikas nesugeba savo poreikių įprasminti, gali pats gauti agresijos, įniršio, atsiriboja, „neina į kontaktą“, tai gali būti pasireiškiama per somatinius negalavimus, pavyzdžiui, nuolatiniai pilvo ar kiti skausmai, tokie vaikai nesugeba sukurti prasmės. Jei vaikas verkia ir į jį nereaguojama, tai atsiliepia visiems santykiams vėliau ir sunkumai stiprėja. Nuo 1–2 m. vaikui reikia stabilumo, net ir nesaugioje aplinkoje jam reikia mamos dėmesio, savo lovos, žaislų, kad būtų užtikrinti jo pagrindiniai poreikiai. Vaiką veikia ir vaikui nesaugu, jei mama sumušta, verkia, nes vien tik smurto stebėjimas daro poveikį ir veikia vaiko funkcionavimą, o pasekmės pasireiškia ateityje. Nėra privaloma vaiko leisti į darželį, tačiau jei vaikas lieka vienas, niekas jo neprižiūri, jo poreikiai neužtikrinami, sutrinka vaiko lavinimasis, raida. Dėl poreikio vaikui bendrauti su kitais vaikais gali pasakyti, kad tai priklauso nuo vaiko ir to, ką vaikui suteikia šeima. Kuo vaikui palankesnė socializacija, tuo jis geriu vystosi ir lavėja. Ar vienkartinis sudavimas vaikui turės kokias nors pasekmes, sunku pasakyti, tai priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Liudytoja V. K. parodė, kad yra budinti globėja, praeitais metais rugpjūčio 14 d. jai atvežė E. K. ir beveik metus su ja draugauja. Mergaitė buvo paimta iš tėvų, jos darbas rūpintis vaiku, o ne klausinėti kas ir kaip. Dabar mergaitė jaučiasi gerai, lanko darželį, bendrauja su mama. Atvykusi mergaitė buvo labai išsigandusi, gal porą savaičių nerodė emocijų, neverkdavo, nesijuokdavo, bet paskui viskas pagerjo. Mergaitė daug verkdavo, būdavo, kad gal net be priežasties. Pradžioje ji turėjo ir valgymo sutrikimą, valgydama ji springdavo, o dabar to nėra. Pradžioje daugiau sirgdavo, nes buvo šaltas laikas, imunitetas silpnesnis buvo, bet paskui viskas praėjo. Jai nuo gimimo nustatyta viena trumpesnė kojytė, neaiškiai kalba, lankosi dėl to pas specialistus raidos centre. Rekomenduojama stebėti kojytę, kaip ji auga, dėl kalbos lankosi pas logopedus, daro mankštas, masažus. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pas mergaitę ant veiduko buvo mėlynių, ant ausytės lyg mėlynė, lyg nubrozdinimas, ant nugarytės matėsi sena mėlynė. Nuo rugsėjo vidurio pradėjo lankyti darželį, dabar mergaitė linksma, gera. Pats pirmas mamos ir mergaitės susitikimas buvo kitoks, mergaitė nelabai norėjo eiti pas mamą, verkė, o paskui viskas susitvarkė. Karantino metu su mama mergaitė bendraudavo nuotoliniu būdu. Pirmą kartą susitikusi su mama mergaitė jos nepaleido, verkė pamačiusi mamą, tą kartą ji buvo kartu. Paskui viskas susitvarkė, mergaitė su mama bendravo lengvai. Mergaitė iš pradžių, pamačiusi vyrus, isteriškai pradėdavo verkti, prasidėdavo isteriškas verksmas ir iš karto bėgdavo pas ją, bet po poros mėnesių apsiprato, nes mato tuos pačius žmones, dabar taip jau nebėra, kad verktų. Mergaitė yra maža, jai tik 3 metai, jos raida atitinka jos amžių, smalsi yra. Su mergaite kartu lankosi išvykose, dalyvauja šventėse, jau lankėsi prie jūros. Pati turi du savo biologinius vaikus, mergaitė lengvai su jais bendrauja, noriai būna su vaikais, išdrąsėjusi, tik neaiškiai kalba, nes turi kalbos sutrikimą, bet bendrauti su kitais vaikais labai nori. Iš karto, kai tik atvyko pas juos, ji ją pradėjo vadinti mama, ją ir savo mamą ji vadina mamomis, todėl neaišku, apie kurią ji kalba. Buityje dviejų metų vaikas nėra pakankamai savarankiškas, o E. buvo labai savarankiška, galėjo apsirengti. Kai apsiprato, ji viskuo labai džiaugdavosi, tai krito į akis, taip yra ir iki šiol. Neaišku, ar taip bus visada, ar ji su tuo apsipras.

2021 m. kovo 10 d. akistatos metu A. P. papasakojo, kaip E. K. smurtavo prieš E. K.. Įtariamasis E. K. su A. P. parodymais, kad jis smurtavo prieš E. K., nesutiko, klausė, kur buvo E. K. mama (A. P.), jei jis elgėsi taip, kaip nurodo A. P., kodėl A. P. leido elgtis taip, kaip nurodė akistatos metu, kodėl pas jį vis tiek eidavo, nors ne vieną kartą yra sakęs, kad pas jį ji nebeitų. Akistatos metu E. K. paaiškino, kad E. K. jis nemušė, kad jo namuose E. K. buvo nualpusi du kartus, galimai dėl turėtos traumos, kad vieną kartą E. K. vėmė kiaušiniais, tačiau nei jis, nei A. P. dėl to greitosios medicinos pagalbos nekvietė (5 t., b. l. 179–184).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2021 m. sausio 12 d. rašto matyti, kad pateikiama informacija, kad A. P. šeimai Panevėžio Socialinių paslaugų centro sprendimu atvejo vadyba taikoma nuo 2018 m. liepos 4 d. 2018 m. liepos 17 d., reaguojant į 2018 m. liepos 16 d. Skyriuje el. paštu gautą VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2018 m. liepos 16 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuojama, kad Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje nuo 2018 m. liepos 16 d. gydoma E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Diagnozė: ūminė galvos smegenų trauminė liga: kairio momenkaulio lūžis, kairėje epidūrinė hematoma, E. K. buvo užpildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas II grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų. 2018 m. liepos 18 d. E. K. laikinai apgyvendinta pas budinčią globėją. 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudarytas pagalbos planas šeimai. 2018 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre atvejo vadybininkė organizavo mažametės E. K. laikinosios globos peržiūrą. Peržiūros metu nuspręsta E. K., kuriai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, grąžinti motinai A. P.. 2019 m. rugpjūčio 16 d. A. P. šeimai atvejo vadyba buvo užbaigta, nes šeima išsikėlė iš savivaldybės, kurioje pradėtas šeimos atvejo vadybos procesas. Realiai A. P. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas ir toliau nenutrūko. Skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone duomenimis, A. P. su dukra E. apsigyveno (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kurioje gyveno 2019 metų rudenį kelias dienas. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centras informavo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą, kad A. P. su dukra E. K. atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Šiai šeimai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, nustatytas 2 socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis, nustatyta, kad šeimai reikalinga intensyvi intervencinė pagalba, nes motina tik iš dalies geba pasirūpinti vaiku. Tačiau atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre nebuvo pradėtas, nes šeima, pagyvenusi keletą dienų (duomenys neskelbtini), išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 21 d. A. P. šeimai atvejo vadyba buvo užbaigta, nes šeima išsikėlė iš savivaldybės, kurioje pradėtas šeimos atvejo vadybos procesas. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje atvejo vadyba šiai šeimai taikyta nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kadangi A. P. su šeima vėl persikėlė į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre A. P. ir V. V. šeimai atvejo vadybos procesas buvo pradėtas 2019 m. rugsėjo 9 d., sudarytas pagalbos šeimai planas, pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Nuo 2019 m. lapkričio 16 d. A. P. ir V. V. šeima su mažamete dukra išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl atvejo vadybos procesas, kuris buvo pradėtas 2019 m. rugsėjo 9 d., buvo tęsiamas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Atvejo vadyba A. P. šeimai visais atvejais buvo tęsiama skirtingose savivaldybėse, nes A. P. su dukra E. K. ir sugyventiniu dažnai keitė gyvenamąją vietą ir socialines paslaugas šeimai teikė skirtingų savivaldybių socialiniai paslaugų centro atvejo vadybininkai. Dėl Skyriaus specialistų lankymosi A. P. šeimoje, bendravimo su vaiku laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. liepos 8 d., K. P. šeimoje lankytasi reaguojant į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus:

2019 m. spalio 31 d. Skyrius gavo (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnų pranešimą, kad A. P. girtauja, neprižiūri savo mažametės dukros E. K.. Vaiko motinai nustatytas 1,10 promilių girtumas. Reaguojant į pranešimą, vykta į šeimą, bendrauta su vaiku, kuriam buvo užtikrinta saugi aplinka pas asmenį, susijusį su vaiku emociniais ryšiais. 2019 m. lapkričio 1 d. E. K. įvertintas pirmas grėsmės lygis. Vaikas perduotas motinai. Apie nustatytą vaiko teisių pažeidimą A. P. šeimoje informuotas atvejo vadybininkas;

2019 m. gruodžio 24 d. Skyriuje gautas Panevėžio apskrities VPK pranešimas dėl galimo smurto A. P. šeimoje, kurioje auga mažametis vaikas, t. y. E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Reaguojant į pranešimą, nuvykta į šeimą; išsiaiškinta, kad A. P. sugyventinis galimai smurtavo jos atžvilgiu, mažametė dukra E. tuo metu miegojo kambaryje. Šiuo atveju mažametei E. K. buvo nustatytas I grėsmės lygis. Mažametė palikta savo namų aplinkoje, motinos priežiūroje;

2020 m. sausio 20 d. skyriaus (duomenys neskelbtini) mieste specialistai gavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio m. ir r. policijos pareigūnų pranešimą, kad A. P. parašė SMS 112, „Muša mane. Greičiau“. Reaguojant į pranešimą, buvo išsiaiškinta, kad A. P. pakeitė gyvenamąją vietą ir su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini). Moteris nurodė, kad su buvusiu sugyventiniu V. V. nebegyvena. Ji išsinuomojo kitą butą ir su E. K. gyvens nuomojamame bute. 2020 m. sausio 23 d. Skyriaus specialistai vertino vaiko situaciją, šiuo atveju buvo priimtas sprendimas vertinti pagalbos vaiku ir šeimai poreikį, visa turima informacija buvo perduota Panevėžio miesto socialinių paslaugų centrui, atsakingam atvejo vadybininkui;

2020 m. liepos 8 d. Skyriaus specialistai gavo anoniminį pranešimą telefonu, kad (duomenys neskelbtini), prieš keletą mėnesių apsigyveno moteris su 2 metukų dukrele. Kaimynai pastebi, kad moteris apie 9-10 val. išeina ir palieka vieną vaiką namuose. Moteriai trūksta socialinių įgūdžių. Ant mergaitės kojyčių matyti daugybė mėlynių. Reaguojant į pranešimą Skyriaus specialistės vyko minėtu adresu, buvo rasta mažametė E. K. ir jos įstatyminė atstovė A. P.. Reaguojant į pranešimą, buvo išsiaiškinta, kad šeima gyvena vieno kambario bute, gyvenimo sąlygos mažamečiui vaikui geros. Pastebėta, kak veido srityje, akivaizdi lūpos vidinėje pusėje gyjanti žaizdelė. Dešinės akies srityje, bei kaktos srityje, dešinėje pusėje, matomos senos mėlynės. Atvykus specialistėms į namus, mažametė E. vaikščiojo po namus, nešiodama rankose vis po kitą žaisliuką. Pastebėta, kad mažametė buvo gerai nusiteikusi, vis glaustėsi epizodiškai prie mamos. Veido srityje, dešinės apatinės lūpos vidinėje pusėje pastebėtas randelis. Įstatyminė vaiko atstovė informavo, kad maždaug prieš dvi savaites mažametė įsikando, prasikirto lūpą. Moteris teigė, kad dukrai lūpą tepa su taukmedžio tepalu. Pastebėta, kad E. linkusi noriai bendrauti. Specialistėms vis nešėsi pasirodyti savo turimus žaisliukus. Keletą kartų mažametė bežaisdama vis pargriūdavo, tuomet iš karto glausdavosi prie mamos. Įstatyminė atstovė atliepė mažametės poreikius, glaudžia mergaitę prie savęs, glosto. Mergaitė buvo aprengta tvarkingai, švari;

2020 m. liepos 15 d. Skyriaus specialistai vertino vaiko situaciją, buvo priimtas sprendimas vertinti pagalbos vaiku ir Šeimai poreikį, nustatyta, kad A. P. galimai trūksta žinių ir įgūdžių, galimai ribotos žinios apie vaiko brandą ir raidą, todėl galimai trūksta žinių, kaip tinkamai užtikrinti mergaitės saugumą, kaip ją prižiūrėti, kad nesusižalotų ir išvengtų nelaimių. Dėl dabartinės E. K. gyvenamosios vietos bei informacijos apie jos gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei planuojamus tolimesnius sprendimus dėl mažametės E. tolimesnės globos. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. K. nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) centre pas budinčią globotoją (2 t., b. l. 41–64).

Iš 2019 m. lapkričio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skyriaus pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 31 d. 21 val. 44 min. tarnybiniu telefonu gautas (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnų pranešimas, kad A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), girtauja ir neprižiūri savo mažametės dukros E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), nustatytas 1,10 prom. girtumas. Moters sugyventiniui V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 3,85 prom. girtumas. Išgertuvėse taip pat dalyvavo V. V. tėvai. Asmenys buvo agresyviai nusiteikę, kalbėjo pakeltu tonu, sklido alkoholio kvapas. Atvykus specialistams moteriai buvo pakartotinai nustatinėjimas girtumas. Moteriai nustatytas 0,33 prom. girtumas. Moteris bendravo sąmoningai, rišliai dėstė mintis, gailėjosi, kad vartojo alkoholį. Pastebėta, kad šeimos namuose, kambaryje, kuriame miegojo mažametė E., tvarkinga, patalynė švari, rūbai tvarkingai sudėlioti. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, kad įstatyminė atstovė yra neblaivi, mažametei nesaugi aplinka, E. K. nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Mažametė apgyvendinta pas emociniais ryšiais susijusį asmenį (2 t., b. l. 75–76).

Iš 2019 m. lapkričio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Grėsmės vaikui nustatymo anketos dėl 2019 m. lapkričio 1 d. pranešimo matyti, kad atvykus į šeimos namus mažametė miegojo viename kambaryje kartu su mama ir sugyventiniu. Dėl nesaugios aplinkos mažametei buvo nuspręsta vaiką perduoti emociniais ryšiais susijusiam asmeniui prižiūrėti. Pakelta iš miegų mamos E. neverkė, nesipriešino, vykdė ką mama prašė vaikui atlikti. Atsisveikinusi su vaiku mama bučiavo, glostė, mylavo mergaitę. E. rūbeliai, patalynė švarios, tvarkingos, tačiau kambarys, kuriame miegojo vaikas naktį, buvo vėsokas, iš miego pakeltos E. kūnelis drebėjo. Aprašant galimą vaiko ligą, sužalojimus nurodoma, kad išoriškai apžiūrint ligos ar smurto žymių nepastebėta. A. P. bendraudama su VTAS specialistėmis, gailėjosi dėl šio poelgio. Nurodant mamos naudojamas netinkamas vaiko auklėjimo priemones pažymėta, kad mama dažnai keičia gyvenamąsias vietas, renkasi netinkamus gyvenimo partnerius, todėl kyla sunkumų siekiant patenkinti vaiko poreikius, rūpintis jo auklėjimu ir ugdymu bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Nurodant kitus rizikos veiksnius pažymima, kad A. P. sugyventinio tėvai gyvena kartu ir galimai dažnai girtauja. Vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos (2 t., b. l. 77–92).

Iš 2019 m. gruodžio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Skyriaus specialistų tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-12-24 03 vai. 20 min. iš Panevėžio m. policijos gautas pranešimas, dėl smurto artimoje aplinkoje, šeimoje auga mažametis vaikas E. K., motina A. P.. 03 val. 30 min. nuvykus policijos pareigūnų nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Namuose rasta A. P. (0,57 prom. girtumas) bei jos mažametė dukra E. K., moters sugyventinis V. V. (nustatytas 3,15 prom. girtumas) dėl smurtinių veiksmų policijos pareigūnų buvo sulaikytas iki 48 val. A. P. papasakojo, kad sugyventinis grįžęs apie 02 val. nakties, virtuvėje panaudojo fizinę jėgą jos atžvilgiu t. y. trenkė du kartus delnu į galvos sritį, vartojo necenzūrinius žodžius. A. P. teigimu, mažametė dukra tuo metu miegojo kambaryje. Moteris pripažino, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, teigė, kad šį kartą sugyventiniui neatleis ir su juo nebesitaikys. A. P. gailėjosi dėl išgerto, jos teigimu nedidelio kiekio alkoholio, teigė, kad vartojo vyną. Moteris su specialistėmis bendravo geranoriškai, atsakinėjo j pateikiamus klausimus, judesių koordinacija nebuvo sutrikusi, kalba rišli, mintis dėstė aiškiai. A. P. pateikė raštišką paaiškinimą. Mažametė E. K. atvykus VVTAĮT specialistėms buvo prabudusi, žaidė su žaisliukais, mergaitė buvo guvi, linksma. Veiksmų rodančių, kad mažametė būtų patyrusi, kurį nors iš smurto rūšių formų, nepastebėta. Namų aplinka skurdi, tačiau sąlyginai švari, tvarkinga. Atsižvelgiant į vertintus Grėsmes vaikui lygio anketos rizikos veiksnius mažametei E. K. nustatytas I grėsmės vaikui lygis (2., b. l. 93–94).

Iš 2019 m. gruodžio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos dėl 2019 m. gruodžio 24 d. pranešimo matyti, kad 03.22 val. atvykus VVTAĮT specialistėms (budėtojoms) E. buvo prabudusi, šypsojosi, prašėsi paimama iš lovytės. Paimta glaudėsi prie mamos, prašė paduoti žaislus. Motinai padavus plastmasines kaladėlės pradėjo žaisti, nuolat šypsojosi, buvo linksma. Pastebėjusi ant stalo lėkštėje padėtus keptus mėsos kotletus, ėmė valgyti. Aprašant galimo smurtą prieš vaiką formas pažymima, kad vaikas tapo galimo smurto artimoje aplinkoje liudytoju, nes V. V. naudojo fizinį smurtą A. P. atžvilgiu, vaikas auga aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama (smurtauta), nes, A. P. teigimu, sugyventinis fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo ne vieną kartą. Nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis (2 t., b. l. 95–111).

Iš 2020 m. sausio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad dėl 2020 m. sausio 20 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. sausio 18 d. panaudoto fizinio smurto A. P. atžvilgiu namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra šeimoje, kurioje yra mažametis vaikas E. K.. Bendraujant su vaiko motina nustatyta, kad 2020-01-18 V. V. sugriebė ją už plaukų į trenkė į spintą, ji bėgo ir krito, o jis jai dar sudavė kumščiu į šoną. E. tuo metu miegojo, nieko nematė (2 t., b. l. 127–131).

Iš 2020 sausio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketos dėl 2020 m. sausio 20 d. pranešimo matyti, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (2 t., b. l. 132–141).

Iš 2021 balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atvejo vadybos proceso A. P. šeimai matyti, kad atvejo vadybos procesas Centre pradėtas 2019 m. rugpjūčio 16 d. gavus Panevėžio socialinių paslaugų centro informaciją ir prašymą inicijuoti atvejo vadybą (duomenys neskelbtini) pas sugyventinio V. V. tėvus persikėlusiai gyventi A. P. šeimai. Atvejo vadybos posėdis buvo numatytas 2019 m. rugpjūčio 21 d., tačiau šeima iki posėdžio paskirtos datos išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl posėdis neįvyko. Šeimai grįžus į (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos procesas atnaujintas, posėdis įvyko 2019 m. rugsėjo 9 d.. Posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, buvo numatytos pagalbos priemonės veiksmo tikslas ir uždaviniai tikslui pasiekti, sugyventinių įsipareigojimai ir jų vykdymo terminai, sugyventiniai žodžiu įspėti apie atsakomybės taikymą dėl plano nevykdymo. Motinos uždavinys užtikrinti pagrindinius vaiko poreikius: savalaikis vaiko sveikatos užtikrinimas, saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas, pačiai motinai kreiptis psichiatro konsultacijai, lankyti tėvystės kursus, kreiptis teisinės konsultacijos dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo iš vaiko tėvo prisiteisimo. Sugyventiniai buvo įpareigoti, kad susiremontuotų krosnį kambaryje, kuriame gyveno su mažamečiu vaiku. Nors motina, pagal savo suvokimą ir su socialinio darbuotojo pagalba, stengėsi užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, tačiau sąlygos sugyventinio tėvų namuose nebuvo tinkamos gyventi su mažamečiu vaiku. Namuose buvo girtaujama. A. P. buvo nuolat motyvuojama pakeisti gyvenamą vietą į saugesnę. 2019 m. lapkričio 18 d. A. P. raštu pranešė, kad pakeitė gyvenamą vietą ir kartu su savo dukra ir sugyventiniu V. V. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, todėl atvejo vadybos procesas užbaigtas, bylos kopija perduota Panevėžio m. savivaldybės administracijai (3 t., b. l. 22–23).

Iš 2019 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro Nr. (duomenys neskelbtini) atvejo aprašymo matyti, kad atvejo vadybininkė (R. J.) ir socialinis darbuotojas apsilankė A. P. šeimoje, kad įvertinti šeimos situaciją po pirmo grėsmės lygio nustatymo. Namas, kuriame gyvena A. P. ir V. V., priklauso pastarojo tėvams, kambarys, kuriame prisiglaudusi A. su mažamete dukra ir sugyventiniu V., nekūrenamas. Pasiteiravus, kodėl nesikūrena krosnis, buvo atsakyta, kad ir nesikūrens, nes niekas netvarko. V. V. yra padaręs nusikalstamas veikas ir nuteistas 2 mėn. įkalinimo įstaigoje. V. V. tėvai galimai dažnai vartoja alkoholį, todėl yra nesaugu mažametei gyventi tokioje aplinkoje. Be to, ir pati A. kartais linkusi vartoti alkoholį. V. atliekant bausmę yra tikimybė, kad jo tėvai gali nenorėti, kad A. su vaiku toliau gyventų jų namuose (3t., b. l. 25).

Iš 2019 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo rašto matyti, kad skirtas dėl socialinių paslaugų teikimo A. P. ir V. V. šeimai. Pokyčių įvertinimas 2019 m. rugsėjo 10 d.: nepalikti vaiko abejotinos reputacijos asmenims – įvykdyta, nesilankyti girtaujančiose kompanijose – iš dalies, nevartoti alkoholio – neįvykdyta, V. turi išlaikyti šeimą – iš dalies, nuvykti į genetikos centrą (duomenys neskelbtini) ortopedo konsultacijai – gydytojai nusprendė, jog netikslinga, vizitas pas šeimos gydytoją – įvykdyta, abiems sugyventiniams lankyti tėvystės įgūdžių užsiėmimus – neįvykdyta su pateisinama priežastimi, nuvykti ginekologo konsultacijai – nuvyks, užsiregistravus, nuvykti psichiatro konsultacijai – nuvyks, užsiregistravus, A. kreiptis dėl vaiko išlaikymo iš biologinio tėvo – vykdoma, bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju – vykdoma. Per laikotarpį nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio A. P. stengėsi vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus pagal galimybes. Apsilankymų metu namuose A. būdavo blaivi, kūdikis saugiai prižiūrėtas. N. I. km. gyvenamosios vietos šeimai trūksta, taip pat reikia tvarkyti krosnies kaminą, kadangi jis užsikišęs. Socialinio darbuotojo uždaviniai: toliau teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, A. P. rekomenduojama ieškotis gyvenamosios vietos su dukra, iki tol laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) centre (3 t., b. l. 26–27).

Iš 2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini) laikinas prieglobstis A. P. su dukra E. K. buvo teikiamas: 1) nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. birželio 10 d.; 2) nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 19 d.. A. P. į (duomenys neskelbtini) centrą atvyko (2018 m. lapkričio 15 d.) turėdama nemažą socialinių bei vaiko priežiūros įgūdžių trūkumą. Gyvendama (duomenys neskelbtini) centre A. neigiamai reaguodavo į pastabas, buvo konfliktiška su kitomis gyventojomis, nesilaikydavo susitarimų. Vos atvykusi į (duomenys neskelbtini), ji buvo supažindinta su Šeimos namų nustatytomis vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau dažnai jų nesilaikė. Nesilaikė ir sudaryto pagalbos plano, nevykdė nustatytų įsipareigojimų. Dažnai negrįždavo nakvoti į Šeimos namus, arba grįždavo išgėrusi. A. P. neatsakingai rūpinosi mažamete dukra E.: nenupirko sergančiam vaikui vaistų, nenuvežė jos pas specialistus į (duomenys neskelbtini), nors buvo suorganizuotas nemokamas nuvežimas, vedžiojosi vaiką į abejotinos reputacijos vietas, kompanijas, taip sukeldama pavojų vaikui ir neužtikrino visų jo fizinių, socialinių, bei psichologinių poreikių. Dėl nesaugios aplinkos vaikui teko kreiptis į policiją, kai 2019 m. kovo 31 d. paskambinusi A. P., kuriai „vėlėsi“ žodžiai, jautėsi lyg būtų išgėrusi, pasakė, kad nori pasilikti pas draugus. Pokalbio metu girdėjosi girtų vyrų balsai, necenzūriniai žodžiai, įvairios replikos. A. P. į Centrą negrįžo, telefonu neatsiliepė. 2019 m. birželio 10 d. A. P. su dukra iš (duomenys neskelbtini) krizių centro išsikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Po laikino prieglobsčio 2020 m. kovo mėnesį, A. P. išsikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 30).

Iš 2020 m. liepos 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių pažeidimų pranešimų registro matyti, kad paskambinusi moteris informavo, kad (duomenys neskelbtini), apie keletą mėnesių atsikėlė gyventi moteris, vardu A. (iš (duomenys neskelbtini)) su 2 metų dukrele. Kaimynai pastebi, kad moteris apie 9-10 val. išeina ir palieka mergaitę vieną namuose. Paskutiniu metu verkimo nesigirdi, tačiau vaikas tokiu metu būna vienas namuose. Moteriai trūksta socialinių įgūdžių. Ant mergaitės kojyčių matyti daugybė mėlynių (2 t., b. l. 112).

Iš 2020 m. liepos 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos dėl 2020 m. liepos 8 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad su A. P. ir vaiku bendrauta 2020 m. liepos 11 d. Lankymosi metu mažametė apžiūrėta, ant kūno mėlynių nepastebėta, mergaitė švari, tvarkinga. Pastebėta, kad veido srityje akivaizdi lūpos vidinėje pusėje gyjanti žaizdelė, dešinės akies srityje, bei kaktos srityje (dešinėje pusėje) matomos senos mėlynės, dėl kurių atstovė pagal įstatymą pateikė raštišką paaiškinimą. Mergaitė buvo gerai nusiteikusi. Dėl randelio lūpos vidinėje pusėje įstatyminė atstovė paaiškino, kad maždaug prieš dvi savaites mažametė įsikando, prasikirto lūpą. Moteris teigė, kad tepa taukmedžio tepalu. Anketoje pažymima, kad A. P. atliepia mažametės poreikius, glaudžia mergaitę prie savęs, glosto, kai ši pargriuvusi pribėga prie jos. Anketoje nurodoma, kad A. P. galimai trūksta žinių ir įgūdžių auginant dukrą, galimai ribotos žinios apie vaiko raidą, brandą. Mamai trūksta supratimo, kad vaikui reikia ypatingo dėmesio augant. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ugdyti socialinius įgūdžius, svarstyti galimybę lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, tikslingi individualūs pokalbiai vaiko priežiūros klausimai (2 t., b. l. 114–124).

2020 m. rugpjūčio 11 d. pateiktas A. G. pareiškimas reg. Nr. 2020 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27– 28).

Iš 2020 m. liepos 22 d. 22.54 val. gauto pranešimo matyti, kad iš namų išėjo gyventoja ir galimai paliko mažametį vaiką 2 metų amžiaus vieną namuose. Moteris dažnai išeina iš namų ir taip palieka vaiką (1 t., b. l. 44–47).

Iš 2020 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kad mažametė palikta viena matyti, kad 2020 m. liepos 23 d., 00 val. 17 min. atvykus į šeimos namus E. miegojo lovoje, mažametės kūnelis buvo švarus, E. su sauskelnėmis, patalinė švari, tvarkinga. Nuspręsta vertinti vaiko situaciją, nes mažametės motina aplaidžiai vykdo tėvų pareigas. Mažametė paliekama viena namuose, dėl ko kyla pavojus vaiko sveikatai bei gyvybei. Pažymima, kad Vaiko situacija buvo vertinta 2020 m. liepos 15 d. (2 t., b. l. 17–23).

Iš 2020 m. liepos 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, mergaitė kartu su mama atvyko į VVTAĮT Skyrių, mergaitė buvo žvali, dėl mažo amžiaus nekalba. E. aprengta švariai, tvarkingai, pagal amžių ir sezoniškumą. Sprendimas dėl vaiko apsaugos poreikio nenustatytas. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui į (ar) šeimai poreikį. Spręsti klausimą dėl mergaitės ikimokyklinio ugdymo, ugdyti socialinius įgūdžius, svarstyti galimybę lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, tikslingi individualūs pokalbiai vaiko priežiūros klausimais (2 t., b. l. 28–37).

Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto dėl A. P. matyti, kad atvejo vadybos procesas A. P. šeimai, gyv. (duomenys neskelbtini) (rašte nurodomas adresas Pelkių g. 19, nekorektiškas) pradėtas 2019 m. lapkričio 26 d., gavus 2019 m. lapkričio 21 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus raštą dėl atvejo vadybininko paskyrimo. 2020 m. lapkričio 27 d. atliktas šeimos poreikių pagalbai vertinimas, nustatytas 2 socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygis. 2019 m. gruodžio 2 d. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu buvo nuspręsta teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo bei bendrąsias socialines paslaugas. 2019 m. gruodžio 2 d. sudarytame pagalbos plane šeimai A. P. įsipareigojo: užtikrinti saugią aplinką vaikui, laiku kreiptis į specialistus dėl sveikatos priežiūros paslaugų vaikui užtikrinimo, kreiptis dėl teisinės pagalbos norint įpareigoti vaiko tėvą teikti vaikui išlaikymą. Numatyta, kad socialinis darbuotojas lankysis šeimoje 1 kartą per savaitę, vykdys šeimos stebėseną, teiks pagalbą stiprinant tėvystės įgūdžius, teiks konsultavimo, motyvavimo, tarpininkavimo paslaugas. Paslaugų teikimo metu pastebėta, kad A. P. trūksta socialinių įgūdžių, klientė nuolatos turi būti skatinama tvarkytis dokumentus, palaikyti tvarką namuose, užtikrinti vaikui sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti vaikui saugias, tinkamas gyvenimo sąlygas. Taip pat, fiksuota, kad A. P. patirdavo smurtą nuo kartu gyvenančių vyrų, tačiau smurto vaiko atžvilgiu nebuvo. Klientė linkusi keisti partnerius, kurie veda asocialų gyvenimo būdą. 2020 m. sausio 6 d. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje buvo aptartos papildomos pagalbos šeimai priemonės, galinčios padėti keisti situaciją šeimoje. A. P. pasiūlyta keisti gyvenamąją vietą, teikti prašymą socialiniam būstui gauti siekiant užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, taip pat siūlyta tarpininkauti dėl labdaros daiktais gavimo, socialinės pašalpos gavimo. 2020 m. sausio 22 d. šeima persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 23 d. gautas pranešimas iš Panevėžio apskrities VTAS, kad buvęs sugyventinis naudojo smurtą prieš A. P.. A. P. pasiūlyta pagalba, ji su dukra laikinai apsigyveno (duomenys neskelbtini) namuose ((duomenys neskelbtini)). 2020 m. vasario 5 d. įvyko šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu aptarta situacija šeimoje, tikslintas pagalbos planas šeimai, papildant pagalbos šeimai priemones ir įsipareigojimus: apsvarstyti galimybę leisti vaiką į ugdymo įstaigą, teikti prašymą pasirinktai ugdymo įstaigai; vaikui lankant vaikų darželį-lopšelį A. P. aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Taip pat, vykdant šeimos stebėseną, matant kad šeimoje situacija keičiasi nežymiai, A. P. specialistų pagalbą priima iš dalies, ne visada pavyksta patekti socialiniam darbuotojui į namus, klientei paaiškinta, kad ji privalo užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai tenkinti vaiko poreikius, bendradarbiauti su specialistais, priimti jų teikiamas paslaugas. Apžvelgus informaciją, gautą iš socialinio darbuotojo dirbančio su A. P. šeima per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 5 d. posėdžio, buvo matoma, kad šeimoje situacija negerėja, klientė įsipareigojimus vykdo iš dalies, dažnai keičia gyvenamąją vietą, stokoja finansinio raštingumo, galimai neužtikrina saugios aplinkos vaikui, nes namuose lankosi pašaliniai asmenys, vaikas paliekamas be priežiūros. 2020 m. balandžio 29 d. organizuotas šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu aptarta situacija šeimoje, tikslintos pagalbos priemonės šeimai: A. P. įsipareigojo nevartoti alkoholio vaiko akivaizdoje, nepriimti pašalinių asmenų, nepalikti net trumpam vaiko be priežiūros, taip pat palikti įsipareigojimai ir priemonės numatytos ankstesniame plane. 2020 m. liepos 15 d. gautas Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame informuojama, kad gautas anoniminis pranešimas dėl vaiko nepriežiūros ir prašoma tikslinti sudarytą pagalbos planą šeimai. 2020 m. liepos 21 d. organizuotas šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu aptarta situacija šeimoje. Atsižvelgiant į pateiktą socialinio darbuotojo informaciją, kad A. P. dėl nepakankamų pajamų, finansinio raštingumo stokos, susidarius skoloms, priversta dažnai keisti gyvenamąją vietą, išlikusi problema dėl pašalinių, tai, kad A. P. nepajėgi atsispirti neigiamai įtakai, taip pat stokoja žinių apie vaiko raidą, tinkamą jo priežiūrą, auklėjimą, tikslintos pagalbos priemonės šeimai, tikslintas planas, šeimai nurodytos pagalbos priemonės ir įsipareigojimai: socialinis darbuotojas lankysis šeimoje 1 kartą per savaitę, esant poreikiui ir dažniau; tarpininkaus dėl labdaros daiktais gavimo; A. P. įsipareigojo kreiptis į gydymo įstaigą dėl vaiko sveikatos patikrinimo norint jam lankyti ugdymo įstaigą; kreiptis į ugdymo įstaigą pagal gyvenamą vietą, ugdyti tėvystės įgūdžius, kreiptis į specialistus dėl konsultacijų vaiko priežiūros klausimais, dalyvauti darbo rinkoje; kreiptis dėl teisinės pagalbos dėl išieškojimo iš tėvo išlaikymo vaikui; užtikrinti vaikui saugią aplinką nepaliekant vaiko be priežiūros, bei apriboti pašalinių asmenų lankymosi gyvenamojoje vietoje. 2020 m. liepos 23 d. gavus VVTAĮT situacijos vertinimo anketą dėl E. K., 2020 m. liepos 24 d. pagalbos planas papildytas atsižvelgus į gautą vaiko situacijos vertinimo anketą. Numatyta: A. P. užtikrinti saugią aplinką dukrai namuose, nepalikti dukros vienos net trumpam laikui, ypatingą dėmesį skirti dukros priežiūrai, nesivesti į namus pašalinių asmenų. 2020 m. liepos 29 d. socialiniam darbuotojui dirbančiam su šeima nuvykus susitikti su A. P., pastebėta, kad E. K. veido srityje yra 3 kraujosruvos – mėlynės. A. P. teigė, jog jos dukra atsitrenkė į stalo kampą, mergaitė jaučiasi gerai, todėl į medikus kreiptis nėra tikslo. Socialinė darbuotoja apie tai informavo atvejo vadybininkę, nutarta, kad darbuotoja kartu su kliente ir jos nepilnamete dukra nuvyks į gydimo įstaigą. Mergaitė apžiūrėta odontologo, pediatro. Nustatyta, jog mergaitei yra stomatitas, gydytojų teigimų matomi sužalojimai nekelia pavojaus sveikatai. 2020 m. rugpjūčio mėnesį A. P. perkraustė į paskirtą šeimai socialinį bustą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie šeimos gyvenamosios vietos pakeitimą raštu buvo informuotas Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras dėl atvejo vadybos proceso inicijavimo A. P. šeimai. 2020 m. rugpjūčio 10 d. socialinis darbuotojas, gavęs informaciją, kad nauju adresu šeima galimai negyvena, norėdamas įsitikinti, apsilankė adresu (duomenys neskelbtini). Skambinant į duris, durų niekas neatidarė, tačiau pasikalbėti atėjo kaimynė gyvenanti šalia A. P.. Kaimynė patvirtino, kad šį šeštadienį (2020 m. rugpjūčio 8 d.) A., atvykus buto savininkui, galutinai išsikraustė. Kaimynė teigė, kad šeštadienį ryte pas A. lankėsi policijos pareigūnai, kad ji pati matė A. dukrą su mėlynėmis ant veido. Pasak moters, ant mergaitės kūno mėlynės matomos nebe pirmą kartą. Kadangi A. P. nepatikslino adreso, kuriuo ji yra, apie situacija pranešta 112 (2 t., b. l. 156–161).

Panevėžio socialinių paslaugų centro 2021 m. sausio 8 d. rašte nurodyta, kad po 2020 m. balandžio 29 d. posėdžio iki 2020 m. liepos 21 d. posėdžio buvo kontroliuojama (stebima) A. P. dėl įsipareigojimų nevartoti alkoholio vaiko akivaizdoje, nepriimti pašalinių asmenų, nepalikti net trumpam vaiko be priežiūros, taip pat, apie ankstesniame plane numatytų įsipareigojimų ir priemonių vykdymo, socialinio darbuotojo pateiktoje informacijoje nuo 2020 m. balandžio mėn. nurodoma, kad alkoholio vartojimo atvejų šeimoje nebuvo fiksuota. A. P. buvo įpareigota, neieškoti kontaktų ir neįsileisti į namus V. V. dėl galimų pasikartojančių konfliktų. Su minėtu asmeniu A. P. ryšio nepalaikė. Įsipareigojimo nepalikti dukros vienos namuose A. neįvykdė, kadangi buvo žinoma, kad A. išeina susitikti su draugais savo namo kieme palikdama dukrą vieną namuose. Tai patvirtino A. P. buto kaimynė. Pati A. yra pripažinusi, kad trumpam laikui, kol dukra miega, ji išeidavo į kiemą pasikalbėti su draugais. Dirbančiam su šeima socialiniam darbuotojui buvo žinoma apie nuo 2020 m. kovo 17 d. pakeistą A. P. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie gyvenamosios vietos pakeitimą informavo pati A. P.. Su minėtu būsto nuomininku socialiam darbuotojui neteko bendrauti, nors apie tai, kad buvo susidariusios skolos dėl nemokamų mokesčių, buvo žinoma. Apie susidariusias skolas ir nuomininko norą nutraukti nuomos sutartį su A. P. klientė prisipažino pati konsultacijos metu 2020 m. liepos mėn. Socialiniam darbuotojui nėra tekę bendrauti su E. K., tačiau A. P. neneigė, jog turi draugą, su kuriuo bendrauja ir pas kurį dažnai svečiuojasi. Teikiant socialines paslaugas pastebėta, kad A. P. nelinkusi prisiimti atsakomybės, vengia vykdyti įsipareigojimus, dažnai reikia raginti ir priminti, kad atliktų nusimatytus veiksmus. Pradėjus teikti socialines paslaugas neturėjo jokios informacijos apie galimai A. P. naudojamą fizinę prievartą savo mažametės dukros atžvilgiu (2 t., b. l. 170–175).

Iš 2019 m. kovo 12 d. pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vykdoma 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudaryto pagalbos plano peržiūra, nes per paskutinius keturis plano vykdymo mėnesius nesikreipta dėl socialinio būsto, nesikreipta į teismą dėl E. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Nesprendžiamas vaiko darželio klausimas, gyvenamosios vietos klausimas ateityje. Reikalinga socialinio darbuotojo pagalba pabaigiant tvarkytis dokumentus dėl soc. būsto, alimentų E. priteisimo. A. P. nurodo, kad „nusiskundimų Moterų krizių centru neturiu, viskas gerai. Dokumentų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, socialinio būsto eilės dar nepabaigiau susitvarkyti. Ketinau eiti, bet nenuėjau dar. Galiu tą padaryti viena, pagalbos nereikia. Dar nežinau, kur gyvensiu išėjusi iš (duomenys neskelbtini) krizių centro, dėl to dar neregistravau vaiko jokiame darželyje. Pas mamą (duomenys neskelbtini) gyventi nenoriu dėl vaiko tėvo M. ir šiaip pas mamą nenoriu. Pas psichiatrą lankausi, paskirtus vaistus vartoju. Psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus esu baigusi. Vėlavau nuvesti vaiką pas gydytoją, nes sirgo tai vaikas, tai aš, bet dabar jau viskas gerai. Lankome masažus (duomenys neskelbtini) raidos centre, E. jie padeda. M. net matyti nenoriu, jis vartoja alkoholį, neprivalau jam leisti matytis su vaiku, kai jis yra neblaivus“. M. K. nurodo, kad „pažiūrėkit, ką A. daro, su kuo būna ir kur vaiką tąso. Pati ji nežino, ko nori, kasdien skirtingus planus pasakoja. Kodėl ji nepasakoja, kur ir su kuo baliavoja. Man priekaištauja, kad aš vartoju alkoholį, tegu į save pasižiūri. Pinigų aš jai neduosiu, nes ji neaišku kam panaudos, vaikui galiu kažką nupirkti ir nuperku. Per tuos keturis mėnesius keletą kartų aplankiau dukrą. Aš dabar nedirbu, bet žinau, kad turiu pareigą teikti išlaikymą dukrai“. Numatyta plano peržiūros data 2019 m. gegužės 14 d. Tam, kad mama gebėtų savarankiškai tinkamai prižiūrėti ir rūpintis kūdikiu, užtikrinti jo teisėtus interesus, A. P. numatyti įpareigojimai: bendradarbiauti su specialistais, stiprinti emocinę, psichologinę būseną. Užtikrinant dukros E. sveikatos priežiūrą A. P. įpareigota (įsipareigojo) lankyti šeimos gydytojo konsultacijas nustatytu laiku, laikytis gydytojo rekomendacijų, vesti dukrą E. į paskirtas mankštas Vaiko raidos centre. Siekiant užtikrinti stabilią, saugią aplinką vaikui: nesilankyti triukšmingose vietose su vaiku, nepalikti vaiko prižiūrėti svetimiems asmenims, kreiptis dėl socialinio būsto paskyrimo, pristatyti reikiamus dokumentus, kreiptis į teismą dėk E. gyvenamosios vietos nustatymo, alimentų nustatymo, nuspręsti, į kurį darželį ir parašyti prašymą dėl E. priėmimo. Iš žymų apie įvykdymą matyti, kad numatytu laiku (iki 2019 m. gegužės 14 d.) A. P. įpareigojimų dėl vaiko aplinkos ir sveikatos nevykdo arba tik iš dalies vykdo (2 t., b. l. 196–200).

Iš 2019 m. balandžio 2 d. pagalbos plano matyti, kad peržiūra vyko dėl (duomenys neskelbtini) krizių centro pranešimo, kad A. P. 2019 m. kovo 31 d. pasišalino su dukra iš (duomenys neskelbtini), kas galėjo sukelti pavojų vaikui (negrįžo į centrą, buvo triukšmingoje kompanijoje, kalbant telefonu „vėlėsi“ žodžiai, jautėsi lyg būtų išgėrusi, nenupirko kosėjančiai E. vaistų, buvo užsikrėtusi niežais), jame nurodoma, kad A. P. nevykdo įsipareigojimų dėl stabilios, saugios aplinkos vaikui užtikrinimo (3 t., b. l. 1–5). 2019 m. gegužės 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagalbos plane (3 t., b. l. 6–10), 2019 m. birželio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagalbos plane nurodoma, kad A. P. iš dalies vykdo įsipareigojimą dėl stabilios, saugios aplinkos vaikui užtikrinimo(3 t., b. l. 11–16).

Darbo su A. P. šeima eigos aprašymuose nurodytos socialinio darbuoto vykimo į šeimą datos ir esamos (faktinės) situacijos aprašymai, iš kurių matyti, kad 2020 m. liepos 7 d., 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. liepos 13 d. A. P. namuose nerasta. 2020 m. liepos 13 d. dėl gautos informacijos apie paliekamą mažametę dukrą kaimynė paaiškino, kad pastebi, jog A. išeina į kiemą. pabendrauti su draugais palikdama dukrą vieną. 2020 m. liepos 14 d. pokalbio metu A. P. pripažino, kad į kiemą išeina trumpam parūkyti, neigė, kad naudoja fizines bausmes, tačiau pripažino, kad kartais drausmina dukrą delnu plekšnodama per užpakaliuką. Klientei paaiškinta, kad toks drausminimo būdas netinkamas. 2020 m. liepos 29 d. 9.30 val., 2020 m. liepos 31 d. 10.30 val. nustatyta, kad A. P. nenupirko vaistų dėl 2020 m. liepos 28 d. diagnozuoto stomamtito (išrašyti antibiotikai) (2 t., b. l. 183–188).

Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškinantis 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 12 val. 14 min. Panevėžio apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje gauto Vaiko teisų apsaugos skyriaus darbuotojos pranešimą dėl įtarimų, jog motina A. P. sumušė savo dukrą E. K., yra sumušimo požymiai. Mergaitė pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį apžiūrai, buvo apklausta Skyriaus vyr. specialistė, kuri nurodė informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimo E. sužalojimo. Patikrinus informacija nustatyta, kad minėtas ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. 00.46 val. iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės mažametei nustatytų dešinės akies ir skruosto sumušimų. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje 2020 m. rugpjūčio 14 d. E. K. nustatytas ausies paviršinis sužalojimas, akies voko srities sužalojimas, galvos paviršinis sužalojimas ir sumušimas, krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinis sužalojimas, nugaros sumušimas (1 t., b. l. 31–32).

VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad medicininiai dokumentai patvirtina, jog E. K. GMP automobiliu į ligoninę pristatyta 2020-08-10 20.38 val. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad GMP kviesta 19.47 val., atvyko 19.54 val. Kvietimo priežastis: smurtas artimoje aplinkoje. Sumušimas po dešine akimi ir abiejų skruostų. Mamos teigimu griuvo ir užsigavo prieš kelias dienas. Nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje. Prieš kelis metus patyrusi galvos traumą, buvo skilusi kaukolė. Preliminari diagnozė: Galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Ligoninėje apžiūrėta vaikų chirurgo, vaikas atvežtas GMP dėl veido sumušimo. Objektyviai: dešinės akies ir kairės pusės skruosto sumušimo žymės, senos. Vaikas žvalus, linksmas. Diagnozė: Akies srities sumušimas. Kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Išleista. Režimas paaiškintas. Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. į ligoninę atvežta 2020 m. rugpjūčio 14 d., 12.18 val. Apžiūrėta vaikų chirurgės, nes vaikų teisių vyr. specialistai gavo pranešimą apie galimą vaiko nepriežiūrą šeimoje. Atvykę aplankyti šeimos įtarė, jog vaikas galėjo būti sumuštas, objektyviai: sąmoninga, žvali, domisi aplinka, galvos plaukuotoje dalyje kairėje pusėje matosi keletas šašų po buvusių sužeidimų. Kaktoje, dešiniame skruoste, akių vokuose yra daugybinės įvairaus senumo poodinės kraujosruvėlės. Kairės ausies kaušelis patinęs, matosi šviežios poodinės kraujosruvos, viršutinėje dalyje – nedidelis įdrėskimas. Lūpų kampuose pūliuojantys įtrūkimai, dešinėje pusėje apatinės lūpos vidiniame paviršiuje randas. Kaklas čiuopiant neskausmingas, pilvas čiuopiant minkštas, neskausmingas, krūtinės ląsta neskausminga. Širdies veikla ritmiška, auskultuojant plaučius abipus vezikulinis alsavimas. Nugaroje, kairėje pusėje viršutinėje dalyje linijinė sumušimo žymė. Kojose matosi keletas senų besirezobuojančių (begyjančių) poodinių kraujosruvėlių. Atliktose galvos kaulų rentgenogramose Nr. (duomenys neskelbtini): aiškių kaukolės skliauto kaulų lūžių nematyti. Apžiūrėta LOR gydytojo, artimųjų žodžiais vaikas sumuštas, objektyviai: kairės ausies kaušelio kraujosruvos, manau senos kraujosruvos dešinio skruosto srityje. Abiejų lūpų kampų pūliuojantys įtrūkimai, dešinės pusės apatinės lūpos vidinio paviršiaus randas. Rekomenduoti perrišimai Betadinu. Režimas paaiškintas. Diagnozė: ausies paviršinis sužalojimas. Apžiūrėta ginekologo, tarpvietės srityje pažeidimų, kraujosruvų nėra. Galutinė diagnozė: kaktos, dešinio skruosto, kairės ausies, abiejų akių vokų sumušimai. Nugaros sumušimas. Išleista. Specialistas padarė išvadas, kad E. K. nustatyta: odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejų skruostų srityse, abiejų akių vokuose, abiejų kojų srityse, nugaros srityje, odos įdrėskimas ir poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje. Medicininėje dokumentacijoje nenurodytas sužalojimų pobūdis, todėl pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką, nėra galimybės. Įvertinus medicinos dokumentų duomenis (2020-08-10 ir 2020-08-14), tikėtina, kad sužalojimai padaryti skirtingu laiku. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai tokiais suduodant, į tokius atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 8 trauminių poveikių pasėkoje. Nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija prieštarauja galimybei, kad jie galėjo būti padaryti jai pačiai griūnant. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu E. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų E. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (3 t., b. l. 130–131).

2020 m. rugpjūčio 25 d. el. laiškas Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnyba atsiuntė E. K. nuotraukas su sužalojimais (3 t., b. l. 137–142).

Iš VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad medicininiai dokumentai patvirtina, jog E. K. į ligoninę atvežta 2020-07-28 10.13 val. Apžiūrėta burnos chirurgės, motinos teigimu, matė, kaip vaikas ryte trenkėsi į stalą ir kraujavo iš burnos. Objektyviai: lūpų kampai, gleivinė, liežuvis - su aftinio bėrimo elementais. Lūpos sausos, suskilę, burnoje traumos požymių nematau, kairiojo skruosto odoje 2 kraujosruvos. Patinimo ar audinių infiltracijos nėra. Diagnozė: aftinis stomatitas (burnos gleivinės uždegimas). Rekomendacijos ir režimas paaiškinti. Apžiūrėta vaikų ligų gydytojo, savaitė laiko stebima stomatito klinika, bendra būklė nekito, valgo ir skysčius geria gerai, šlapinasi gerai, kitų skundų nenurodo. Atvyko dėl traumos. Objektyviai: lūpų kampai, gleivinė, liežuvis su aftinio bėrimo elementais, lūpos sausos, suskilę, burnoje traumos požymių nematau, kairiojo skruosto odoje 2 kraujosruvos. Patinimo ar audinių infiltracijos nėra. Vidaus organuose, neurologija – norma. Eksikozės ir toksikozės klinikos nėra. Gydymas paaiškintas. Diagnozė: stomatitas. Specialistas padarė išvadas, kad įvertinus papildomai pateiktus medicininius dokumentus, E. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kurios taip pat nurodomos ir 2020-08-10 apžiūros metu. Medicininėje dokumentacijoje nenurodytas sužalojimų pobūdis, todėl tiksliai pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiumi, galimai tokiais suduodant, į tokius atsitrenkiant ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. Negalima atmesti galimybės, kad E. K. galėjo susižaloti pati griūdama, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu E. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų E. K. sveikata sutrikdyta nežymiai. Lyginant medicininius dokumentus, matyti, kad 2020-08-10 apžiūros metu nurodytos „kairės pusės skruosto sumušimo žymės senos“, o 2020-07-28 apžiūros metu nurodyta „kairiojo skruosto odoje 2 kraujosruvos“, tai galima galvoti, kad jos padarytos neilgame laikotarpyje iki kreipiantis į gydymo įstaigą 2020 m. liepos 28 d. 10.13 val. E. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kurios nurodomos ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros metu. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu E. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų E. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (3 t., b. l. 135–136).

Iš 2021 m. balandžio 26 d. Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro, el. laišku pateiktos informacijos dėl E. K. matyti, kad 2019 m. kovo 15 d. E. K. konsultuota vaikų traumotologo ortopedo; 2019 m. liepos 3 d. buvo profilaktinis vizitas pas šeimos gydytoją dėl vakcinacijos pagal planą ir buvo reikalinga kontrolė dinamikoje pas vaikų neurologą ir ortopedą traumotologą; 2019 m. rugsėjo 10 d. išrašytas siuntimas v. ortopedui-traumotologui; 2019 m. spalio 24 d. konsultuota v. ortopedo-traumotologo. Iš pridedamų medicininių dokumentų matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. išrašytas siuntimas pas gydytoją ortopedą traumotologą. Diagnozė M21.76 Nevienodas galūnių ilgis (įgytas) blauzda. Susijusius diagnozės: R62.8 Kitas normalios fiziologinės raidos sutrikimas. Iš 2019 m. spalio 24 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad skirtos ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: stebėti, genetiko k-ja, vaikų neurologo k-ja, ortopedo kontrolė po 6 mėn. (3 t., b. l. 71–85).

Iš 2021 m. gegužės 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės raštu pateiktų Panevėžio Konsultacijų poliklinikos Vaiko raidos istorijos kopijos ir gydytojo išrašo kopijos matyti, kad po dienos stacionaro laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. kovo 28 d. ir tuo laikotarpiu atlikto gydymo, vėlesni apsilankymai yra: 2021 m. balandžio 15 d., kurio metu diagnozės: R62.8 Kitas normalios fiziologinės raidos sutrikimas, M21.76 Nevienodas galūnių ilgis (įgytas), blauzda (nustatė gydytoja A. D.) bei 2021 m. gegužės 4 d. (socialinės šeimos būklės vertinimas). 2021 m. balandžio 15 d. gydytojo sudarytame tyrimų ir konsultacijų plane nurodoma: vaikų ortopedo konsultacija, logopedo, kineziterapeuto konsultacijos, raidos vertinimas DISC metodika, ankstyvoji reabilitacija dienos stacionare. Rekomendacijos: lankyti darželį, kalbos ugdymą namuose, skatinti ilgiau susikaupti, pabaigti darbelį iki galo (3 t., b. l. 38–49).

Iš 2021 m. gegužės 27 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pokalbio metu vaikų ligų gydytoja A. D. nurodė mananti, kad nuo 2019 m. kovo mėnesio vystymosi be augimo procesus skatinančios procedūros E. K. buvo būtinos, nes pagal medicininis dokumentus nėra gydymo pabaigos (3 t., b. l. 50–51).

Iš 2021 m. kovo 18 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo apie A. P. įeinančius ir išeinančius skambučius, SMS pranešimus matyti intensyvus bendravimas mobiliojo ryšio priemone 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. rugpjūčio 8 d., 2020 m. rugpjūčio 9 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. rugpjūčio 13 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d. (1 t., b. l. 75–189).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o to paties straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų (BK 163 straipsnis). Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai (VTAPĮ 2 straipsnio 1, 2 dalys).

Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nustačius visus būtinus šiame straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos požymius, svarstytina, kurie vaikui sukelti neigiami padariniai kvalifikuoti atskirai pagal kitus BK straipsnius ir taikomi pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymai (BK 135–140 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-495/2021).

Kaltinamoji A. P. yra nukentėjusiosios E. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Iš bylos įrodymų nustatyta, kad nukentėjusioji nuo 2018 m. liepos 16 d. buvo gydoma ligoninėje, nes patyrė sunkią galvos traumą, po to ji gyveno su laikina globėja, o nuo 2018 m. lapkričio 15 d. buvo grąžinta mamai A. P.. Nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. birželio 10 d. A. P. su nukentėjusiąja gyveno Moterų krizių centre, esančiame (duomenys neskelbtini), ir turėjo toliau vykdyti pagalbos plane numatytas priemones, tačiau šiuo laikotarpiu jai jokie kaltinimai piktnaudžiavus motinos valdžia nėra pareikšti. A. P. kaltinimai pareikšti dėl laikotarpio, kai ji išsikraustė su dukra iš (duomenys neskelbtini) krizių centro ir nukentėjusioji su ja gyveno iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. iki tol, kol vaikas antrą kartą buvo paimtas iš šeimos.

Toks kaltinamosios elgesys prieštarauja vaiko interesams ir kelia grėsmę vaiko saugumui, nes net ir miegančio 2 metų vaiko negalima palikti vieno namuose be priežiūros. Tačiau kaltinamajai inkriminuotas būtent sistemingas nukentėjusiosios palikimas be būtinos priežiūros, dažnų susitikimų su pažįstamais inicijavimas ir susitikimas su jais patikimais ir abejonių nekeliančiais duomenimis nėra įrodytas, nes šiuo atveju daugiau atvejų, kad mažametė būtų paliekama viena namuose be kitų asmenų priežiūros neužfiksuota. Be to, neįrodyta, kad kaltinamoji vedėsi dukrą į ikiteisminio tyrimo nenustatytas vaiko fizinių ir psichinių poreikių neatitinkančias vietas. Taigi šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo kaip neįrodytos.

Dėl kaltinime inkriminuoto E. K. teisės / poreikio socializuotis pažeidimo teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai E. K. buvo apimta iš šeimos, jai buvo tik šiek tiek daugiau nei 2 metai ir pareigos tokio amžiaus ar dar jaunesnį vaiką vesti į vaikų darželį tėvams nėra. Už vaiko ugdymą atsakingi asmenys turi tam tikrą diskreciją pasirinkdami vaiko poreikio socializuotis įgyvendinimo būdus. Liudytojas D. S., dirbęs su kaltinamosios šeima kaip socialinis darbuotojas, paaiškino, kad A. P. buvo raginama vesti vaiką į darželį, kad galėtų įsidarbinti ir pagerinti šeimos materialinę padėtį, t. y. pagrindinė priežastis buvo šeimos materialinė gerovė, o ne vaiko interesas socializuotis. Neabejotinai nustatyta, kad tol, kol E. K. augo su A. P., ji nelankė vaikų darželio, tačiau nėra ir pagrindo teigti, kad tokiu būdu vaiko motina nesuteikė mažametei galimybės socializuotis ir piktnaudžiavo savo, kaip vaiko motinos, valdžia. Nepaneigti kaltinamosios ir E. K. parodymai, kad E. K. bendravo su E. K. vaikais, o vaiko poreikis socializuotis gali būti užtikrintas įvairiais būdais, ne tik vedant vaiką į vaikų darželį. Iš liudytojos V. K. parodymų aišku, kad paimta iš šeimos nukentėjusioji adaptavosi prie naujos aplinkos, pradėjo lankyti vaikų darželį, noriai bendrauja su kitais vaikais, tačiau akivaizdžių socializacijos spragų vaiko elgesyje globėja nepastebėjo. Taigi kaltinimo dalis, kad kaltinamoji pažeidė vaiko teisę / poreikį socializuotis ir tokiu būdu piktnaudžiavo motinos valdžia šalintina kaip neįrodyta.

Teismas kaltinamosios elgesį rūpinantis E. K. sveikata vertina kaip pažeidžiantį tokio amžiaus ir poreikių vaiko interesus. Liudytoja A. D., kuri yra vaikų ligų gydytoja Panevėžio vaikų raidos centre, paaiškino, kad pirmą kartą nukentėjusiosios raidos įvertiniams atliktas 2018 m. gruodžio 28 d., tada jai buvo nustatyta sulėtėjusi raida, paskirtos procedūros, kurias mergaitė 2019 m. lankė sausio, vasario ir kovo mėnesiais, o po to į procedūras ir pakartotinį raidos vertinimą po procedūrų mergaitė nebeatvyko, dėl to jos raida ir tolesnis procedūrų poreikis nebuvo įvertinti. Vėliau E. K. jau atvyko su globėja, o ne mama. Tada įvertinus jos raidą skirti logopedo užsiėmimai dėl kalbos sutrikimo, o po to kineziterapija ir masažas dėl įgimtos trumpesnės vienos kojytės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nukentėjusiajai 2019 m. liepos mėnesį buvo rekomenduotos genetiko, ortopedo, neurologo konsultacijos, tačiau 2019 m. spalį mergaitė buvo nuvežta tik ortopedui, o pas genetiką, neurologą ir po 6 mėnesių vėl pas ortopedą, kaip buvo rekomenduota, nesilankė (3 t., b. l. 56–85). Liudytoja A. D. nepatvirtino, kad E. K. kaltinamajai inkriminuotu laikotarpiu būtų buvusios reikalingos nuoseklios ir sistemingos vystymosi bei augimo procesus skatinančios procedūros, tiesiog A. P. turėjo 2019 m. pavasarį po procedūrų, kurių nebaigė lankyti, nuvesti dukrą dėl jos raidos įvertinimo, o kadangi toks vertinimas nebuvo atliktas, nes A. P. neatvedė dukros, tai ir tuo metu egzistavęs vaiko procedūrų poreikis liko nenustatytas.

Liudytojos I. M., pačios kaltinamosios parodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajai 2020 m. liepos 28 d. buvo nustatytas stomatitas tik po to, kai E. K. į gydymo įstaigą buvo pristatyta ne kaltinamosios, o socialinės darbuotojos iniciatyva, bet po to išrašytų vaistų (antibiotikų) kaltinamoji vaikui nenupirko. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tokį kaltinamosios elgesį lėmė ne nurodomas lėšų trūkumas, o kitos priežastys, nes kaltinamoji neužtikrino vaiko nuvežimo genetiko konsultacijai į (duomenys neskelbtini) ir tuo atveju, kai jai buvo pasiūlytas transportas tai padaryti, bet ir kitų nemokamų medicininių paslaugų – konsultacijų pas rekomenduotus specialistus, o net jeigu ir trūko lėšų tam tikrais laikotarpiais, ji nesiėmė jokių priemonių, kad šią problemą. išspręstų, nors jos pačios mama nurodė, kad visada padėdavo dukrai, jeigu jai ko prireikdavo, nuveždavo. Kaltinamajai buvo gerai žinoma nukentėjusiosios sveikatos būklė, jos specialūs poreikiai lankytis pas specialistus, tačiau jie nebuvo užtikrinti ir už tai yra atsakinga vaiko sveikatos priežiūra turėjusi pasirūpinti vaiko motina, su kuria jai inkriminuojamu laikotarpiu ir gyveno E. K..

Teismas sprendžia, kad įrodytas E. E. ir pačios kaltinamosios parodymais vienas kaltinamajai inkriminuotas smurto prieš nukentėjusiąją atvejis, kai ji, jau gyvendama (duomenys neskelbtini), sudavė savo ranka mažametei E. K. per ranką. Pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tai įvyko ne E. E., o jos bute, bet E. E. viską matė. Teisme kaltinamoji taip pat tvirtino, kad tai įvyko ne E. E., o jos bute, bet jau teigė, kad niekas to nematė, nes jos su dukra tuo metu buvo vienos. E. E. nurodė, kad sudavimas nukentėjusiajai įvyko netrukus po to, kai kaltinamoji su dukra atsikraustė į (duomenys neskelbtini), tik nebuvo tikra dėl konkrečios dienos, bet buvo tikra, kad tai įvyko jos, o ne kaltinamosios bute. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos E. E. parodymais, ji nėra susipykusi su kaltinamąja ir nenustatyta jokia kita priežastis jai apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti A. P., o kaltinamosios parodymai taip pat patvirtina fizinio smurto prieš vaiką panaudojimą, tik jie nėra nuoseklūs dėl to, ar kažkas matė įvykį, skiriasi nuo liudytojos parodymų dėl įvykio vietos, tačiau pats sudavimo faktas nėra kaltinamosios ginčijamas. Nors pats vaikas dėl amžiaus neišreiškė žodžiais to, ar jam skaudėjo dėl kaltinamosios suduoto smūgio, tačiau E. E. nurodyta vaiko reakcija į sudavimą (nuėjusi prie jos buto durų apsiverkė, drebėjo) teismui leidžia įsitikinti, kad smurtas prieš vaiką buvo panaudotas ir nors kažkokių jo žymių ant vaiko kūno neliko, nesimatė, tačiau toks kaltinamosios veiksmas 2 metų vaikui sukėlė skausmą, kurį ji išreiškė iš karto po smūgio pradėdama verkti. Tik po to, kai prie nukentėjusiosios priėjo E. E. vaikas, ji nusiramino.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl nukentėjusiajai ją apžiūrint ligoninėje 2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais nustatytų sužalojimų, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra inkriminuota, kad prieš E. K. tais atvejais būtų smurtavusi pati A. P., tačiau ji, kaip vaiko motina, kurios prižiūrimas vaikas tuo metu augo, turėjo pareigą užtikrinti ir sudaryti dukrai saugią aplinką augti ir apsaugoti vaiką nuo tokių trauminių įvykių, tačiau to nepadarė. Sužalojimus (mėlynes, nubrozdinimus ir pan.) ant E. K. veido ir kitų kūno vietų teisme papasakojo matę buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kaltinamoji, nuomotojai R. ir R. Š., kaltinamosios kaimynė B. G., pas ją namuose remontą atlikinėjęs M. V., su šeima bendravę socialiniai darbuotojai, pagal iškvietimą į šeimą vykusios policijos pareigūnės R. K., R. P., Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, kaltinamosios kaimynės (duomenys neskelbtini) D. G. ir E. E., kaltinamosios mama R. P.. Taigi 2020 m. rugpjūčio pradžioje su mėlynėmis veide ir ant kūno vaiką matė liudytojai, o po to visa tai buvo užfiksuota nukentėjusiąją 2020 m. rugpjūčio 10 ir 14 d. apžiūrint ligoninėje.

Iš pradžių kaltinamoji visiems, kas jos klausdavo, kas atsitiko vaikui, sakydavo, kad mergaitė labai judri ir pati susižalodavo griūdama, atsitrenkusi į baldus ar pan., bet daugelis liudytojų, įvertinę matomus sužalojimus, tuo nepatikėjo. Net jeigu būtų tikima pradine kaltinamosios versija, kad pati mergaitė susižalojo, per trumpą laiką vaiko patirtų sužalojimų gausa reikštų akivaizdžią vaiko nepriežiūrą, nes saugioje aplinkoje augantis ir tinkamai prižiūrimas vaikas negali pats sau pasidaryti tiek sužalojimų įvairiose kūno vietose. Kita vertus, savo paaiškinimus apie vaiko susižalojimą pati kaltinamoji vėliau paneigė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtindama, kad vaiką sužalojo E. K., pas kurį ji lankydavosi su vaiku. Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. K. užfiksuoti sužalojimai įvairiose kūno vietose (ausyje, kaktoje, skruostuose, vokuose, nugaroje, gyjančios kraujosruvos kojose, šašai galvos plaukuotoje dalyje) atsirado dėl 8 trauminių poveikių. Specialisto išvadoje paneigta galimybė, kad visi šie sužalojimai galėjo atsirasti jai pačiai griūnant, tam prieštarauja nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad vaikui tų sužalojimų, kurie užfiksuoti byloje, visuma atsirado ne pačiai būnant tinkamai neprižiūrimai susižalojus, o dėl kitų asmenų veiksmų prieš ją, nuo kurių kaltinamoji, visą laiką būdama su dukra, jos neapsaugojo.

Nors liudytojas E. K. neigia smurtavęs prieš E. K., kaip tuo jį kaltina A. P., ir jam dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau jo parodymais teismas nesiremia kaip nepatikimais. Viena vertus, pats E. K. buvo įtariamasis dėl smurto prieš E. K., kita vertus, jis, kaip dabartinis kaltinamosios sugyventinis, turi interesą jai padėti išvengti atsakomybės. Be to, jo parodymai prieštarauja kitiems įrodymams ir nebuvo nuoseklūs proceso eigoje. Kai kiti liudytojai teigia 2020 m. rugpjūtį matę akivaizdžius nukentėjusiosios sužalojimus veide, jie specialistų nustatyti ir įvairiose kitose kūno vietose, E. K., pas kurį kaltinamoji su dukra lankėsi dažnai, iš pradžių teisme teigė iš viso nematęs E. K. sužalojimų, po to jau teigė tam tikrus sužalojimus matęs ir žinantis, kad mergaitė užsigavo pati. Taigi nei kaltinamosios, nei E. K. parodymų dėl vaiko sužalojimų atsiradimo aplinkybių, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, teismas nevertina kaip patikimų.

Pati kaltinamoji ir tada, kai buvo tiriamos 2018 m. liepos mėnesį E. K. patirtos traumos aplinkybės, iš pradžių nurodė vienas aplinkybes, o po to paaiškino kitas. Šiuo atveju ji irgi nebuvo nuosekli aiškindama vaiko sužalojimų atsiradimo aplinkybes, nes iš pradžių nurodydavo patį vaiką užsigavus, o po to ėmė smurtu prieš E. kaltinti E. K.. Jeigu iš tikrųjų, kaip teisme teigė pati kaltinamoji, tai padarė E. K. ir ji iš jo vaikų žinojo tai, be to, pati yra mačiusi, kaip jis smurtavo prieš E., tai jos nepranešimas niekam apie tai, o priešingai, aiškinimas apie tai, kad vaikas pats užsigauna, be to, tolesnis vaiko vedimasis pas E. K., visiškai nesuderinamas su vaiko interesais ir jos, kaip motinos, pareiga prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, sudaryti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Kaltinamoji negali būti atsakinga už kitų asmenų veiksmus, tačiau tokioje situacijoje, jeigu ji iš tikrųjų buvo tokia, kaip ją pasakoja kaltinamoji, turėjo pareigą imtis priemonių, kad jos vaiko teisių pažeidimas būtų nutrauktas ir nepasikartotų, kad vaikui būtų sudaryta saugi aplinka augti. Kita vertus, net jeigu vaikas buvo sužalotas ir ne dėl E. K. veiksmų, kaltinamoji buvo atsakinga už tinkamą vaiko priežiūrą, nes nukentėjusioji sužalojimų metu augo su ja, taigi net ir nenustačius tikslių vaiko sužalojimo aplinkybių, kurių ištyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes niekam konkretūs kaltinimai sužalojus vaiką nėra pareikšti, išskyrus vieną sudavimo atvejį, galima teigti, kad kaltinamoji piktnaudžiavo savo, kaip motinos valdžia, nes nukentėjusioji dėl kaltinamosios pasirinkto elgesio modelio augo fizinėje nepriežiūroje ir fiziškai žalojančioje aplinkoje.

Atsakomybė už vaiko priežiūrą negali būti perkelta socialines paslaugas ir pagalbą šeimai teikusioms institucijoms ar jų darbuotojams. Būtent kaltinamajai, kaip E. K. motinai, jai inkriminuotu laikotarpiu auginusiai dukrą, teko teisės aktuose nustatytos pareigos rūpintis vaiku ir užtikrinti jo interesų paisymą, tačiau iš socialinio darbuotojo D. S., kuris ilgiausiai dirbo su A. P. šeima, kitų liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamoji prioritetą teikdavo savo, o ne vaiko interesams, tik iš dalies bendradarbiavo su jos šeimai pagalbą teikusiomis institucijomis ir vykdė ne visas pagalbos planuose nurodytas priemones, kurios turėjo padėti geriau užtikrinti vaiko interesus, pavyzdžiui, nedėjo daugiau pastangų pagerinti šeimos finansinę padėtį, neskubėjo tvarkyti reikalingų dokumentų dėl vaiko išlaikymo, soc. būsto gavimo, vaiko vedimo į vaikų darželį, kuris susijęs ne tik su vaiko lavinimu, bet ir su jos galimybe dirbti ir taip pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus aptartus įrodymus, įskaitant specialistės N. G. paaiškinimus, įvertinęs nukentėjusiosios amžių, brandą, fizinę bei psichinę būklę, specialius poreikius, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas netinkamas motinos teisių ir pareigų įgyvendinimas teisingai kvalifikuotas kaip BK 163 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, nes jis buvo pavojingas, truko ilgiau nei metus laiko, buvo nesirūpinama 1–2 metų vaiku, kuris dėl savo amžiaus buvo visiškai priklausomas nuo kaltinamosios, kuri viena augino dukrą, priežiūros, pagal vaiko augimo sąlygas buvo pakenkta normaliam tiek emociniam, tiek ir fiziniam vystymuisi, neužtikrinti būtiniausi tokio amžiaus vaiko poreikiai į fizinį saugumą, adekvačią sveikatos priežiūrą, emocinę raidą. Kaltinamoji šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydama suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, o konkretūs padariniai ir pasekmės nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis. Kaip paaiškino specialistė N. G., netinkamo elgesio su vaiku, fizinio smurto prieš jį poveikis gali būti įvairus ir pasireikšti ne iš karto, o net ir po kelių metų, tai priklauso nuo paties vaiko ir daugelio kitų aplinkybių. Be to, (duomenys neskelbtini) įvykęs kaltinamosios sudavimas E. K. per ranką atitinka visus BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes ji tai padarė tyčia, o ne kaip nors neatsargiai, t. y. suprasdama savo veiksmą, ir pagal nustatytas aplinkybes, nors mažametis vaikas nebuvo sužalotas, tačiau jam buvo sukeltas fizinis skausmas, o tokios pasekmės jau yra pakankamos veiką vertinti kaip BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmių ir kiti klausimai

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaltininkas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 163 straipsnio sankcijoje numatytos tokios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes.

Kaltinamoji įvykdė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, veikos yra tyčinės, padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, susijusios su mažamečio vaiko gerove. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o BK 163 straipsnio atveju jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas mažamečiui, nes pagal tą straipsnį nukentėjusysis gali būti ne tik mažametis, bet ir kitokio amžiaus vaikas (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsižvelgęs į visas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, panaudoto smurto intensyvumą BK 140 straipsnio 3 dalies atveju (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, bet sužalojimai nenustatyti), BK 163 straipsnyje numatyto nusikaltimo trukmę, vaiko, prieš kurį padaryti nusikaltimai, savybes (amžių, sveikatos būklę, jo poreikius ir kt.), tai, kokiais veiksmais pasireiškė piktnaudžiavimas motinos valdžia, kokios buvo sukeltos pasekmės, taip pat įvertinęs kaltinamosios asmenybę (teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka, po nusikalstamos veikos padarymo tam tikrais laikotarpiais dirbo arba buvo registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jai diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, susiję su psichikos sveikata, dėl kurių A. P. tam tikrais laikotarpiais lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus), jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę BK 163 straipsnio atveju, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina minimali 50 MGL (2500 Eur) baudos bausmė, o už BK 163 straipsnyje numatytą nusikaltimą – šiek tiek mažesnės nei vidurkis trukmės (1 metų) laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus, kurie turėtų teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui ateityje po bausmės atlikimo. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį (padarytos tuo pačiu metu, prieš tą pačią nukentėjusiąją, tik kvalifikuojamos pagal skirtingus straipsnius, nes BK 163 straipsnio sudėtis neapima sukeltų padarinių vaiko sveikatai), bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę baudos bausmę, ir paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-530/2021).

Teismas nenustatė, kad nurodytų bausmių skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kad kaltinamoji pagal savo sveikatos būklę ar dėl kitų priežasčių negalėtų atlikti paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Proceso dalyviai baigiamosiose kalbose rėmėsi aplinkybe, kad A. P. civilinėje byloje buvo neterminuotai apribota motinos valdžia, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nepagrindžia bausmės kaltinamajai skyrimo už iki tokio apribojimo padarytus nusikaltimus negalimumo, švelnesnės bausmės taikymo ar pan. Aplinkybė, kad iki šiol, t. y. daugiau nei metus, vaikas nebuvo sugrąžintas į biologinę šeimą, rodo tik tai, kad kaltinamosios elgesys po nusikaltimų padarymo teigiama linkme nepasikeitė tiek, kad būtų nustatytas pagrindas grąžinti jai toliau auginti dukrą.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

A. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. P. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.