- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-659-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64354-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- I. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei per pirmus 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas 2017 m. gruodžio 10 d. sulaikymo laikas, kaip atliktas 2 dienų laisvės apribojimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. I. S. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2017 m. gruodžio 10 d., apie 4.20 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Gedimino pr. 16, gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.20 promiles), matant praeiviams, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad priėjęs prie buvusios sutuoktinės V. S. jai kairės rankos delnu du kartus trenkė į galvos ir veido sritį, po ko sugriebęs už smakro purtė jai galvą, o nuo jo tokių veiksmų nukentėjusiajai pasijutus blogai ir prisėdus, sugriebė jai už plaukų ir tempė gatve, taip išrovė jai plaukų kuokštą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. S. dešinio žando, kairio žasto, dešinės alkūnės, kairės krūties poodines kraujosruvas, dešinės nosies – lūpos raukšlės srities odos nubrozdinimą, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. I. S. apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu – kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
2.1. Skunde nurodė, kad skundas paduodamas dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai atsisakius su juo susitaikyti, apylinkės teismas sprendė, kad nėra jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Šiuo metu nukentėjusiajai ir nuteistajam susitaikius yra baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.2. Baudžiamajame kodekse nėra numatyti apribojimai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas gali būti svarstomas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jei sąlygos atsirado jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Šioje byloje yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios sąlygos, būtinos atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Savo noru visiškai atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą (turtinė žala nebuvo padaryta). Žalą atlygino dar iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Susitaikymą su nukentėjusiąja patvirtina sutartis dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo. Ši sąlyga buvo vienintelė kliūtis taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pirmosios instancijos teisme.
2.3. Yra ir ketvirtoji sąlyga, kad yra pagrindo manyti, jog I. S. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nustatydamas šį pagrindą teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, įvertinti kaltininko asmenybę. Byloje nustatytas jo padarytos veikos pavojingumas. Jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kuris pirmiausia įtvirtina viešosios tvarkos, o ne konkretaus individo, apsaugą, tačiau šiuo konkrečiu atveju jo veiksmai buvo nukreipti prieš nukentėjusiąją ir kilo iš santykių su savo buvusia sutuoktine, o ne iš chuliganiškų paskatų. Šios aplinkybės rodo mažesnį įvykdytos veikos ir jo pavojingumą. Byloje nustatytos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti apie tai, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nepaisant to, jog buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, mano, kad ši aplinkybė, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, nėra tokio sunkumo, jog vien jos pagrindu būtų galima paneigti išvadą, kad ateityje I. S. nenusikals. Vertinant asmenybės pavojingumą aptariamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo kontekste svarbu ir tai, kad apeliantas anksčiau neteistas, nors turi galiojančią administracinę nuobaudą, kuri taip pat susijusi su nukentėjusiąja, tačiau nėra linkęs nusikalsti. Turi du mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Nors šiuo metu nedirba, tačiau stengiasi susirasti darbą, o teistumo faktas apsunkina galimybes jį rasti.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsiliepimu į nuteistojo I. S. skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 –ojo skyriaus prokurorė Vita Gedvilienė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Skunde nurodė, kad BK 38 straipsnio konstrukcijoje įtvirtinta, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar ne, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl svarbu atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.
3.1. Prokurorė pažymėjo, kad viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji neišreiškė noro susitaikyti su I. S., bylos parengimo nagrinėti teisme ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis su nukentėjusiąja taip pat nebuvo susitaikęs. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad pagrindo atleisti I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta, kadangi teisme nukentėjusioji aiškiai išreiškė, kad dėl kaltininko elgesio ir veiksmų tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek po jo, ji nėra linkusi su I. S. susitaikyti. V. S. pozicija buvo visiškai aiški ir nekito viso proceso metu. Tuo tarpu po nuteistajam nepalankaus skundžiamo nuosprendžio priėmimo pateiktas prašymas su sutartimi dėl susitaikymo, kuri kelia pagrįstų abejonių dėl jos atitikimo nukentėjusiosios interesams, laikytinas nepagrįstu siekiu palengvinti savo teisinę atsakomybę.
3.2. Prokurorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog I. S. kaltę pripažino, bet neigė dalį jam inkriminuotų smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau nuosekli surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumos analizė patvirtina kaltinamajam inkriminuotus visus šio atliktus smurtinius veiksmus, dėl kurių teismas jį pripažįsta kaltu įvykdžius įstatymo draudžiamą veiką. Į šią aplinkybę taip pat privalu atsižvelgti, kadangi pagal teismų praktiką tik savanoriškas ir visiškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Tuo tarpu šiuo atveju iš I. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, jog pastarasis dalį savo kaltės bandė perkelti nukentėjusiajai, teigdamas, kad ši pati pirmoji jį puolė bei netinkamai elgdamasi išprovokavo jo smurtinius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
I. S. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. I. S. apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Pirmosios instancijos teismas netaikė BK 38 straipsnio nuostatų, nes teismo posėdyje nukentėjusioji dėl kaltininko veiksmų tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek po jo, nebuvo linkusi susitaikyti. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad I. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
5. BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
6. I. S. nuteistas už tai, kad du kartus delnu trenkė V. S. į galvą ir veidą, po to sugriebęs už smakro purtė galvą, paskui suėmė už plaukų ir tempė gatve. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. S. paaiškino, kad galimai du kartus trenkė V. S. į veidą, paskui suėmė ją už plaukų ir tempė (b. l. 68-69). Apklaustas pirmosios instancijos teisme I. S. paaiškino, kad sudavė V. S. vieną kartą, tampė ją už plaukų. Apklausta teisme V. S. paaiškino, kad I. S. trenkė jai į galvą ir tempė už plaukų, o pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji paaiškino, kad I. S. trenkė jai du kartus ir tempė už plaukų, juos patvirtino. Įvertinusi kaltinimo apimtį, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, kolegija mano, kad I. S. teisme duotų parodymų neatitikimai nėra esminiai, kad vertinant bendrą situaciją nepripažinti I. S. parodymų kaip prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl kolegija pripažįsta, kad I. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
7. Kolegija nustatė, kad I. S. savo noru atlygino V. S. padarytą žalą. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, pagal kurią nukentėjusioji pareiškė, kad ji susitaikė su nuteistuoju, sutinka ir prašo, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu, taigi nukentėjusioji susitaikė su nuteistuoju. BPK neriboja galimybės nuteistajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikyti apeliacinės instancijos teisme.
8. I. S. anksčiau nėra teistas, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, su nukentėjusiąją yra išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos padeda išlaikyti, jis nėra charakterizuojamas neigiamai ir tai leidžia kolegijai daryti išvadą, kad I. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Taigi, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti I. S. BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti 2018 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaujantis BK 38 straipsniu bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.