- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-99-458/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00319-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Linas Pauliukėnas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- V. L., S. L.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Soulda“
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Irma Grikšelienė
Pranešėjas Arvydas DaugėlaTeisėja Dalia Zimantienė Baudž. byla Nr. 1A-99-458/2015 Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00319-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2015 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
nukentėjusiosios I. J. ir civilinės ieškovės UAB „Soulda“ atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. L. ir S. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams ir 5 penkiems mėnesiams, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dešimt mėnesių dirbti arba registruotis Darbo biržoje ir per keturiolika mėnesių atlyginti nukentėjusiajai I. J. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Į bausmės laiką įskaitytas V. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-05-15 iki 2013-05-17.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams ir penkiems mėnesiams, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dešimt mėnesių dirbti arba registruotis Darbo biržoje ir per keturiolika mėnesių atlyginti nukentėjusiajai I. J. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Į bausmės laiką įskaitytas S. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-05-15 iki 2013-05-17.
S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiu priteista iš V. L. ir S. L. solidariai nukentėjusiajai I. J. 12 000 Lt (3 475,44 Eur) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2013-07-01 kvitą Nr. 061889 saugomas daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. ir S. L. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kuriam byla išskirta, 2013 m. balandžio mėnesio viduryje, tikslesnė data nenustatyta, apie 21.00 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., per tarpą tarp medinių sienos lentų įsibrovė į I. J. priklausantį negyvenamą namą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajai I. J. priklausantį turtą: 2 400 Lt vertės metalinę dėžę su įrankiais, 1 000 Lt vertės 100 m laistymo žarną su suvyniojimo vežimėliu, 1 000 Lt vertės stumdomą benzininę žoliapjovę, 1 000 Lt vertės nešiojamą benzininę žoliapjovę (trimerį), 350 Lt vertės elektrinį grąžtą ,,Bosch“, 300 Lt vertės akumuliatorinį grąžtą ,,Skill“, du bendros 200 Lt vertės prie sienos tvirtinamus šviestuvus ir 60 Lt vertės žirkles ,,Fiskars“. Kitą dieną, tęsdami savo nusikalstamą veiką, apie 21.00 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., V. L., S. L. ir asmuo, kuriam byla išskirta, veikdami bendrininkų grupe, išdaužę minėto namo lango stiklą, įsibrovė į tą patį I. J. priklausantį negyvenamą namą, iš kurio pagrobė I. J. priklausančius bendros 833,32 Lt vertės 2,5 metalinius pastolius, taip nukentėjusiajai I. J. padarydami bendrą 7 143,32 Lt (2 068,85 eurų) turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistieji V. L. ir S. L. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti: 1) už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, padarymą paskirti jiems švelniausią bausmės rūšį – baudą; 2) pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį, kurioje nurodyta, kad jie „<...> pagrobė I. J. priklausančių 2,5 metalinių pastolių, kurių bendra vertė 833,32 Lt, taip nukentėjusiajai I. J. padarydami bendrą 7143,32 Lt turtinę žalą.“, ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip: „Pagrobė nenustatytam asmeniui priklausančių 2,5 metalinių pastolių, kurių vertė nenustatyta. Nukentėjusiajai I. J. padarė bendrą 6310 Lt turtinę žalą.“; 3) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš jų solidariai priteista 12 000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. J., ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip: „Iš S. L. ir V. L. solidariai priteisti 1 000 (vieną tūkstantį) Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. J., kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.“
Apeliantų nuomone, teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį, kadangi paskyrė jiems per griežtas bausmes, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai išspręstas žalos atlyginimo pagal civilinį ieškinį priteisimo klausimas, todėl ginčijamas nuosprendis turi būti pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2–4 punktuose numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas).
Dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms
Apeliantai nurodo, kad teismas juos pripažino kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš I. J. priklausančio gyvenamojo namo, be kitų objektyvių aplinkybių, nurodydamas ir tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė I. J. priklausančius 2,5 metalinius pastolius, kurių bendra vertė yra 833,32 Lt, taip nukentėjusiajai I. J. padarydami bendrą 7 143,32 Lt turtinę žalą. Nuteistųjų nuomone, šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi šie pastoliai, kaip nurodė pati I. J. ir pateikė dokumentus, priklausė UAB „Soulda“, o ne jai, kaip fiziniam asmeniui, tai reiškia, kad pretenzijas dėl pastolių vagystės turėjo reikšti šios bendrovės atstovas, o ne I. J.. Nors pastaroji teigia, kad tuo metu, kai buvo pirkti pastoliai, ji buvo UAB „Soulda“ direktorė ir akcininkė, tačiau neaišku, ar ji buvo šios bendrovės akcininkė ir direktorė tuo metu, kai pastoliai buvo pagrobti, ir ar iš tiesų buvo pagrobti pastoliai, kurie priklausė UAB „Soulda“. I. J. nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad ji vagystės dieną buvo UAB „Soulda“ akcininkė ir direktorė, nepateikė jokio įgaliojimo atstovauti UAB „Soulda“ interesams dėl pastolių pagrobimo, tai reiškia, kad šioje byloje ji veikė neteisėtai ir visiškai nepagrįstai pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo jai, kaip fiziniam asmeniui, dėl šių pastolių, galbūt priklausiusių UAB „Soulda“, pagrobimo. Kadangi byloje nebuvo apklaustas UAB „Soulda“ atstovas, kuris būtų patvirtinęs, ar iš tiesų buvo pagrobti šiai bendrovei priklausantys pastoliai, o jei taip, tai kokia žala dėl to buvo padaryta, todėl skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyta, kad neva jie pagrobė I. J. priklausančius bendros 833,32 Lt vertės 2,5 metalinius pastolius, taip nukentėjusiajai I. J. padarydami bendrą 7 143,32 Lt turtinę žalą, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti pakeista, nurodant, kad jie pagrobė nenustatytam asmeniui priklausančius 2,5 metalinius pastolius, kurių vertė nenustatyta, tuo padarydami I. J. bendrą 6 310 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti jai 15 500 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl 30 metalinių pastolių su medinėmis plokštėmis vagystės bei 2 000 Lt už sugadintą stumdomą žoliapjovę. Teismas nuosprendyje dėl 30 metalinių pastolių nurodė: „Nustatyta, kad jie buvo įsigyti 2007 metais, nors UAB „Soulda“ vardu, tačiau nukentėjusioji tuo metu buvo minėtos bendrovės akcininkė ir šie pastoliai priklausė jai. Atsižvelgiant į minėtų daiktų įsigijimo laiką, tai jie buvo naudojami, todėl iš dalies tenkintinas ieškinio reikalavimas ir priteistina 10 000 Lt dėl minėtų daiktų turtinės žalos atlyginimo.“ Apeliantų nuomone, ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl civilinio ieškinio dėl šių argumentų: 1) neaišku, ar išties buvo pagrobti pastoliai su medinėmis plokštėmis, priklausantys UAB „Soulda“, kadangi joks teisėtas atstovas dėl jų pretenzijų nepareiškė, o I. J. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos teisę veikti šios bendrovės vardu, ir tik ji pati patvirtino, kad jie priklausė UAB „Soulda“; 2) neaišku, ar minėta bendrovė yra veikianti ar bankrutavusi ir jos visus turtinius reikalus yra perėmę bankroto administratoriai, kurie siekia bendrovės turtu atsiskaityti su kreditoriais; 3) byloje nėra jokių duomenų, kad I. J. pastolių vagystės dieną buvo UAB „Soulda“ akcininkė ar direktorė, nes ji teismui tokių įrodymų nepateikė. Be to, neaišku, ar buvo daugiau šios bendrovės akcininkų, kurie turėtų tam tikras teises šioje byloje, kadangi duomenys apie UAB „Soulda“ akcininkus iš viso nebuvo pateikti. Pati I. J. nurodė, kad šiuo metu jos vyras yra UAB „Soulda“ akcininkas, tačiau nei santuoką patvirtinančio dokumento, nei duomenų apie tai, kad jis iš tiesų yra šios bendrovės akcininkas, o gal tik vienas iš jų, teismui nepateikė; 4) tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad iš tiesų pagrobti pastoliai su medinėmis plokštėmis priklauso UAB „Soulda“, tai tik šis juridinis asmuo turėtų visas teises į žalos dėl jų vagystės atlyginimą, o ne fizinis asmuo, nes šis turtas – bendrovės, o ne fizinio asmens, tai patvirtino ir pati I. J., nors ir prašė žalos priteisti jai, o ne bendrovei. Be to, tik teisėtas atstovas galėtų nurodyti, kokia realiai žala buvo padaryta bendrovei. Todėl priteisus 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimą fiziniam asmeniui, kuriam net nepriklauso šis turtas, t. y. I. J., būtų padaryta nepataisoma žala juridiniam asmeniui, kuriam galbūt priklausė šis turtas, bei jo galimiems kreditoriams.
Kadangi šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pastoliai su medinėmis plokštėmis I. J., kaip fiziniam asmeniui, nepriklausė, jie galbūt priklausė UAB „Soulda“, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad jie priklausė I. J., ir nepagrįstai „dėl jų priteisė solidariai iš abiejų apeliantų 10000 Lt turtinės žalos atlyginimo.“
Dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad tik viena žoliapjovė buvo grąžinta sugadinta, dėl to ji patyrė 2 000 Lt turtinę žalą ir tik dėl šios žoliapjovės ji reiškė civilinį ieškinį, tačiau vieno teismo posėdžio metu ji pakeitė savo parodymus ir abi žoliapjoves įvertino ne po 2 000 Lt, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, bet po 1 000 Lt ir teigė, kad tiek stumdoma, tiek kita žoliapjovė jai grąžintos sugadintos, todėl dėl kiekvienos iš jų jai buvo padaryta po 1 000 Lt turtinės žalos, nes tokia jų vertė buvo iki vagystės. Apeliantų nuomone, teismas, tenkindamas šią civilinio ieškinio dalį, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios I. J. teisme duotais parodymais, kurie prieštaravo jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams apie tai, kad tik stumdoma žoliapjovė buvo sugadinta.
Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog netiki liudytojo J. E. V. parodymais, kad jis nusipirko neveikiančią nešiojamąją žoliapjovę (trimerį), nes jis yra gerai pažįstamas su kaltinamaisiais. Apeliantų nuomone, ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi jie nepalaiko jokių santykių su šiuo asmeniu. Be to, apeliantai pažymi, kad J. E. V. yra solidaus amžiaus mokytojas, todėl akivaizdu, kad jis turi aukštas moralines vertybes ir būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo davė teisingus parodymus, todėl teismas neturėjo pagrindo juo netikėti. Tuo tarpu, apeliantų teigimu, teismas turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiosios I. J. teisme duotus parodymus, nes jie prieštarauja ne tik jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams (nebuvo nustatyta, kad nešiojamoji žoliapjovė (trimeris) buvo grąžinta sugadinta, liudytojas J. E. V. taip pat teigė, kad perdavė policijos pareigūnams sutaisytą, t. y. veikiančią, žoliapjovę). Be to, nuteistieji atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje net nevertino byloje surinktų įrodymų dėl to, ar nešiojamoji žoliapjovė (trimeris) buvo grąžinta I. J. sugadinta ar ne, ir nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiosios teisme duotais parodymais, kurie prieštarauja jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Atsižvelgiant į tai, kad, nuteistųjų nuomone, byloje įrodyta, jog pagrobta 1 000 Lt vertės nešiojamoji žoliapjovė buvo grąžinta nukentėjusiajai nesugadinta, taip pat į tai, kad nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nenurodė, kad nešiojamoji žoliapjovė (trimeris) buvo sugadinta ir kad dėl to prašo priteisti jai turtinės žalos atlyginimą, apeliantai prašo šią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Dėl neteisingai paskirtos bausmės
Nuteistųjų V. L. ir S. L. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors nusikalstamą veiką jie padarė būdami neteisti, savo kaltę dėl vagystės pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau teismas paskyrė jiems pakankamai griežtą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 5 mėnesiams, įpareigodamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 10 mėnesių dirbti arba registruotis Darbo biržoje ir per 14 mėnesių atlyginti nukentėjusiajai I. J. nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes jie ne deklaratyviai, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o iš tiesų labai gailisi dėl įvykdytos vagystės ir prašo pripažinti tai jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, apeliantai pažymi, kad jie charakterizuojami teigiamai, dirba, kaip minėta, nusikaltimą padarė būdami neteisti, todėl, jų nuomone, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo pagrindas paskirti jiems švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nuteistųjų nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, kartu ir Lietuvos valstybei didesnė nauda bus jiems sumokėjus į valstybės biudžetą baudą nei paskyrus jiems laisvės apribojimo bausmę.
Atsikirtimais į apeliacinį skundą nukentėjusioji I. J. prašo atmesti nuteistųjų V. L. ir S. L. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendį bei priteisti iš V. L. ir S. L. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teismo posėdyje gynėja advokatė I. Grikšelienė prašė nuteistųjų V. L. ir S. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusioji I. J. prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios I. J. ir civilinės ieškovės UAB „Soulda“ atstovas advokatas D. Cvetkovas prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti bei tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuteistieji apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, neginčija veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. J. priteisimo dėl pagrobto turto, kuris priklauso UAB „Soulda“, bei neteisingai paskirtos bausmės.
Nuteistųjų nuomone, teismo išvada, kad jie pagrobė I. J. priklausančius 2,5 metalinius pastolius, kurių bendra vertė yra 833,32 Lt, taip nukentėjusiajai I. J. padarydami bendrą 7 143,32 Lt turtinę žalą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi šie pastoliai, kaip nurodė pati I. J. ir pateikė dokumentus, priklausė UAB „Soulda“, o ne jai, kaip fiziniam asmeniui, todėl teismas be pagrindo turtinės žalos dėl šių daiktų pagrobimo atlyginimą priteisė I. J., nors turėjo duomenų, kad šis turtas priklauso UAB „Soulda“.
Atsižvelgdamas į šiuos nuteistųjų V. L. ir S. L. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti pagrobto turto priklausomybę, atliko įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė pateikė duomenis, kad pagrobtas turtas priklauso UAB „Soulda“, ir prašymą kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, nurodant, kad 2013 m. balandžio mėn. viduryje, apie 21.00 val., iš I. J. priklausančio namo pagrobti 2,5 metaliniai pastoliai, kurių bendra vertė 833,32 Lt, priklausė ne I. J., o UAB „Soulda“.
Šių duomenų kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą matyti, kad apylinkės teismas turėjo duomenų, kad metaliniai pastoliai priklauso UAB „Soulda“, tai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino pati nukentėjusioji I. J., tai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, tačiau, nepaisant to, žalos dėl šio turto pagrobimo atlyginimą teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai I. J.. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus duomenis dėl pagrobto turto priklausomybės, nustato, kad V. L. ir S. L., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla išskirta, 2013 m. balandžio mėnesio viduryje, tikslesnė data nenustatyta, apie 21.00 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., per tarpą tarp medinių sienos lentų įsibrovė į I. J. priklausantį negyvenamą namą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajai I. J. priklausantį turtą: 2 400 Lt (695,09 Eur) vertės metalinę dėžę su įrankiais, 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės 100 m laistymo žarną su suvyniojimo vežimėliu, 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės stumdomą benzininę žoliapjovę, 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės nešiojamą benzininę žoliapjovę (trimerį), 350 Lt (101,37 Eur) vertės elektrinį grąžtą ,,Bosch“, 300 Lt (86,89 Eur) vertės akumuliatorinį grąžtą ,,Skill“, du bendros 200 Lt (57,92 Eur) vertės prie sienos tvirtinamus šviestuvus ir 60 Lt (17,38 Eur) vertės žirkles ,,Fiskars“. Kitą dieną, tęsdami savo nusikalstamą veiką, apie 21.00 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., V. L., S. L. ir asmuo, kuriam byla išskirta, veikdami bendrininkų grupe, išdaužę minėto namo lango stiklą, įsibrovė į tą patį I. J. priklausantį negyvenamą namą, iš kurio pagrobė UAB „Soulda“ priklausančius bendros 833,32 Lt (241,35 Eur) vertės 2,5 metalinius pastolius, taip nukentėjusiajai I. J. padarydami bendrą 6 310 Lt (1 827,50 Eur) turtinę žalą, o UAB „Soulda“ – 833,32 (241,35 Eur) turtinę žalą.
UAB „Soulda“ pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti solidariai iš V. L. ir S. L. 10 263 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl pavogtų 30 metalinių pastolių su medinėmis ir metalinėmis plokštėmis bei 25 medinių armatūrų panelių UAB „Soulda“ buvo padaryta 10 263 Eur (35 436,09 Lt) žala. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje AUB „Soulda“ atstovas nurodė, kad žalos dydžio klausimą dėl minėtų daiktų pagrobimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Kaip matyti iš nuteistųjų apeliacinio skundo, V. L. ir S. L. neginčija priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio dėl minėtų daiktų pagrobimo, tik nesutinka su teismo sprendimu priteisti žalos atlyginimą dėl šių daiktų pagrobimo I. J.. Atsižvelgdama į tai, kartu ir į tai, kad nukentėjusioji I. J., kuriai ginčijamu teismo sprendimu buvo priteistas žalos atlyginimas ir dėl UAB „Soulda“ priklausančių daiktų pagrobimo, neginčija teismo sprendimo dėl priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija sutinka su teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu ir teismo motyvais šiuo klausimu ir mano, kad 10 000 Lt suma yra teisinga, todėl priteistina solidariai iš nuteistųjų UAB „Soulda“.
Nuteistieji taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajai I. J. 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl pagrobtų dviejų žoliapjovių sugadinimo. Teigia, jog pati I. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tik viena žoliapjovė buvo sugadinta. Liudytojas J. E. V. teisme patvirtino, kad nusipirko neveikiančią nešiojamąją žoliapjovę (trimerį), tačiau ją sutvarkė ir ji policijos pareigūnams buvo grąžinta veikianti. Tokie apeliantų skundo argumentai, kolegijos vertinimu, yra pagrįsti. Kaip matyti iš nukentėjusiosios I. J. civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 23), jame nurodyta, kad tik viena žoliapjovė buvo sugadinta, tačiau apklausiama bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ji jau tvirtino, kad abi žoliapjovės jai buvo grąžintos sugadintos. Nepaisydamas šių prieštaravimų teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir nėra pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu liudytojo J. E. V. parodymus, kad jis policijai grąžino veikiančią nešiojamąją žoliapjovę (trimerį), vertino kaip siekimą sušvelninti kaltinamųjų padėtį, pažymėdamas, kad šis liudytojas yra gerai pažįstamas su L.. Byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, kad abi nukentėjusiajai I. J. grąžintos žoliapjovės buvo sugadintos (byloje esančiame 2013-09-13 pakvitavime (t. 1, b. l. 58) nurodyta, kad I. J. dėl grąžintų daiktų, iš jų ir dviejų žoliapjovių, jokių pretenzijų neturi; 2013-08-18 apžiūros protokole taip pat neužfiksuota, kad benzininė žoliapjovė (trimeris) būtų sugadinta (t. 1, b. l. 45–46), juolab kad pati I. J. iš pradžių nurodė, kad tik viena žoliapjovė grąžinta sugadinta, tokie jos parodymai sutampa su liudytojo J. E. V. parodymais, kolegijos vertinimu, teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajai 2 000 Lt žalos atlyginimą dėl abiejų žoliapjovių sugadinimo yra nepagrįstas, todėl ši nuosprendžio dalis keistina, priteisiant nukentėjusiajai I. J. iš nuteistųjų solidariai 1 000 Lt (289,62 Eur) žalos atlyginimo už vienos žoliapjovės sugadinimą.
Dėl bausmės ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, paskyrė per griežtą bausmę. Toks nuteistųjų V. L. ir S. L. prašymas pagrįstas iš dalies.
Analizuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį darytina išvada, kad ši aplinkybė pripažintina, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014 ir kt.).
Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas lengvinančia baudžiamąją atsakomybę aplinkybe, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014 ir kt.).
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad V. L. ir S. L. prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nepripažino jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors V. L. ir S. L. atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau, teismo vertinimu, jų gailėjimasis buvo deklaratyvus.
Teisėjų kolegijos nuomone, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas be pagrindo nepripažino V. L. ir S. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. L. ir S. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios elgėsi sąžiningai ir davė nuoseklius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės ir savanoriškai išsamiai nurodė jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nesistengė sumažinti savo veikos masto. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pats teismas, remdamasis būtent V. L. ir S. L. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, patikslino kaltinimą. Taigi, vertinant V. L. ir S. L. parodymus viso baudžiamojo proceso metu, galima teigti, kad jie parodė esmines jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo parodymus, be to, blogai įvertino savo poelgį ir atsiprašydami nukentėjusiosios išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Pabrėžtina ir tai, kad aptariamos V. L. ir S. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įžvelgė ir kaltinimą nagrinėjamoje byloje palaikantys prokurorai. Įvertinus paminėtas aplinkybes V. L. ir S. L. BK 59 atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatuotina, kad nepripažindamas V. L. ir S. L. šios jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Tačiau ir nustačiusi V. L. ir S. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įvertinusi kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija nemato pagrindo skirti švelnesnę bausmę apeliantams.
Kaip matyti iš nuteistųjų V. L. ir S. L. apeliacinio skundo, jų prašymas skirti švelniausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą – iš esmės grindžiamas jų asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, t. y. kad jie anksčiau neteisti, charakterizuojami teigiamai, dirba, tačiau į šias bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas atsižvelgė.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. L. ir S. L. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, t. y. paskirdamas jiems už tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės apribojimo bausmes, paskirdamas jiems atitinkamus įpareigojimus, atsižvelgė į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos bei jų asmenybės pavojingumą, taip pat įvertino kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į V. L. ir S. L. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į pagrobto turto vertę. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir V. L. ir S. L. asmenybę, t. y. kad jie nusikalto būdami anksčiau neteisti, tačiau po šio nusikaltimo padarymo jiems buvo priimtas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-11-07 baudžiamasis įsakymas, kuriuo jie buvo pripažinti kaltais už analogišką nusikalstamą veiką, V. L. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, S. L. baustas administracine tvarka ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir už viešosios tvarkos bei kitus pažeidimus, susijusius su nuosavybe ir kt. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. L. augina mažametę dukrą, kad abu kaltinamieji nuo 2014-03-17 dirba individualioje įmonėje „Žukra“ ir darbdavio charakterizuojami teigiamai, tačiau nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Įvertinęs paminėtas nuteistuosius V. L. ir S. L. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jiems laisvės apribojimą, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dešimt mėnesių dirbti arba registruotis Darbo biržoje ir per keturiolika mėnesių atlyginti nukentėjusiajai I. J. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistiesiems V. L. ir S. L. paskirta bausmė yra teisinga bei atitinka tiek nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, tiek jų asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai ir išsamiai išdėstė bei įvertino kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, neliko neįvertintos nuteistųjų bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui V. L. ir S. L. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmes ir atitinkamus įpareigojimus. Keisti V. L. ir S. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę į baudą, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsižvelgiant ir į tai, kad bauda apsunkintų civilinio ieškinio atlyginimą, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantai beveik aštuonis mėnesius laiko iki nuosprendžio priėmimo dirbo, tačiau neatlygino nė dalies žalos nukentėjusiajai, nors turėdami darbą, taigi ir pajamų šaltinį, tokią galimybę turėjo. Duomenų apie žalos atlyginimą nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, nors po skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo nemažai laiko (septyni mėnesiai). Taigi pakeitus nuteistiesiems paskirtą laisvės apribojimo bausmę į baudą, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistieji, ne tik nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai, bet kartu nebus efektyviai užtikrinti ir nukentėjusiosios interesai gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems V. L. ir S. L. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, tad pagrindo ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nukentėjusioji I. J. pateikė atsikirtimus į nuteistųjų apeliacinį skundą ir prašė priteisti iš V. L. ir S. L. 290 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą (t. 2, b. l. 73–75), pateikė pinigų sumokėjimą patvirtinantį 2015-01-30 pinigų priėmimo kvitą Nr. 778313 (t. 2, b. l. 82). Civilinė ieškovė UAB „Soulda“ pateikė apeliacinės instancijos teismui civilinį ieškinį ir prašė priteisti 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 167–168), pateikė pinigų sumokėjimą patvirtinantį 2015-05-14 pinigų priėmimo kvitą Nr. 778333 (t. 2, b. l. 172). Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš nuteistųjų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu,
nusprendžia:
nuteistųjų V. L. ir S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti:
pripažinti nuteistųjų V. L. ir S. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikalstamą veiką.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš V. L. ir S. L. solidariai nukentėjusiajai I. J. 12 000 Lt (3 475,44 Eur) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. L. ir S. L. solidariai I. J. 289,62 Eur (1 000 Lt), UAB „Soulda“, įmonės kodas 300564623, – 2 896,20 Eur (10 000 Lt) turtinės žalos atlyginimo.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. L. ir S. L. įpareigoti per keturiolika mėnesių atlyginti nukentėjusiajai I. J. nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir įpareigoti V. L. bei S. L. per keturiolika mėnesių atlyginti nukentėjusiajai I. J. ir UAB „Soulda“ padarytą turtinę žalą.
Priteisti iš V. L. ir S. L. solidariai I. J. 290 Eur, UAB „Soulda“ – 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.