Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-23 · Byla Nr. 2SA-141-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-03-24Vilniaus apygardos teismas
  2. 2SA-141-560/2012Nutartis · 2012-05-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-23
Bylos Nr.
2SA-141-560/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-00479-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo
AB „Alvilė“
Pareiškėjas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2SA-141-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00479-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 129; 122.3; 128.11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB „Alvilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundas dėl antstolės P. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė P. K. ir AB „Alvilė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui skundą dėl antstolės P. K. veiksmų bei prašė pripažinti antstolės P. K. veiksmus, priimant vykdomąjį raštą, neteisėtais bei įpareigoti nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0093/10/06562; Vilniaus apygardos teismo 2010-09-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-616-578/10 dėl 12 319 778,43 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos trečios eilės išieškotojo AB “Alvilė” naudai bei sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas 1 274 Lt grąžinti išieškotojui AB “Alvilė”. Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolė P. K. vykdomąjį dokumentą nepagrįstai pripažino Nacionalinę žemės tarnybą skolininku, pradėjo jos atžvilgiu vykdymo veiksmus. Mano, kad jie nėra skolininkai, jie neperėmė Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigų pagal 2010-07-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-616-578/2010. Mano, kad priteistą išieškojimą iš Lietuvos valstybės turi vykdyti Teisingumo ministerija iš asignuotų valstybės lėšų. Be to, nurodo, kad antstolė atliko veiksmus pažeisdama terminus, nesilaikydama eiliškumo, pradėjo vykdymo veiksmus nesilaikydama Vykdymo instrukcijos ir CPK normų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ pateikė atsiliepimą į skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-616-578/2010, kur buvo pareikštas ieškinys Lietuvos valstybei atstovaujamai dviejų institucijų: Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Vienos iš Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu ieškinys nebuvo tenkintas, todėl mano, kad skolininku yra Lietuvos Respubliką atstovaujanti institucija - Vilniaus apskrities viršininko administracija, t.y. jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teisingumo ministerija byloje nedalyvavo, nebuvo bylos šalimi, ieškinys buvo nagrinėtas ne dėl teismo, ikiteisminių pareigūnų, policijos padarytos žalos atlyginimo, todėl nesutiko, kad skolininku pagal jiems išduotą vykdomąjį raštą būtų Teisingumo ministerija. Vykdomąjį dokumentą antstolei pateikė tinkamas asmuo - vadovas, kuriuo Juridinių asmenų registre yra įregistruotas AB „Alvilė“ direktorius J. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-03-07 nutartimi pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkino iš dalies ir pripažino antstolės P. K. veiksmus, priimant 2010-09-23 Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-616-578/2010, neteisėtais; nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0093/10/06562 vykdytą pagal Vilniaus apygardos 2010-09-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-616/578/10 ir įpareigojo antstolę P. K. grąžinti išieškotojui AB „Alvilė“ įmokėtas nutrauktoje vykdomojoje byloje lėšas. Teismas nurodė, kad iš skundžiamų patvarkymų matyti, kad antstolė pradėjo vykdymo veiksmus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu, nors vykdomajame dokumente skolininku įvardyta Lietuvos valstybė, todėl pagal gautą vykdomąjį raštą antstolė išieškojimą turėjo nukreipti į valstybę, kaip gauto vykdomojo rašto skolininkę, bet ne į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos. Teismo vertinimu, antstolė gautą vykdomąjį raštą privalėjo vertinti akivaizdžiai neaiškiu, nes gautame vykdomajame rašte nebuvo įvardinta valstybės atžvilgiu prievoles vykdanti institucija. Tokiu atveju antstolė turėjo vadovautis CPK 589 str. nuostatomis ir kreiptis į teismą dėl tokio vykdomojo rašto vykdymo tvarkos išaiškinimo, tačiau to nepadarė. Pagrindo savarankiškai vertinti skolininką pagal vykdomojo rašto turinį antstolė neturėjo. Neturėjo teisės pagal vykdomojo rašto turinį nustatyti, kad jos gauto vykdomojo rašto skolininkas yra Vilniaus apskrities viršininko administracija ar jos teisių perėmėja – pareiškėja Nacionalinės žemės tarnyba. Taigi, antstolė priėmė vykdyti akivaizdžiai neaiškų vykdomąjį raštą, kuris dėl akivaizdžių neaiškumų tapo kliūtimi pradėti vykdyti vykdymo veiksmus, todėl antstolė turėjo taikyti CPK 651 str. 1 d. reikalavimą ir atsisakyti priimti tokį vykdomąjį raštą, grąžinti jį išieškotojui bei nurodyti grąžinimo priežastis. Antstolei to nepadarius, jos veiksmus, kuriais ji priėmė vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą ir nukreipė jo vykdymą Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtais bei teismas nutraukė vykdomąją bylą. Kitus skundžiamus antstolės veiksmus, terminų pažeidimo faktą, vykdymo veiksmų eiliškumo pažeidimo faktą teismas laikė mažareikšmiais ir neturinčiais esminės įtakos sprendžiant antstolės veiksmų neteisėtumą, todėl šioje dalyje skundo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos skundą dalyje dėl vykdomosios bylos nutraukimo atsisakyti priimti, o likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, nepagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė vykdomąją bylą. Pagal CPK 630 str. nuostatas, vykdomoji byla (jei ji nutraukiama ne dėl taikos sutarties) gali būti nutraukta tik antstolio patvarkymu. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas privalėjo ne tenkinti ar atmesti pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą, bet atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pagal LR CPK 513 str. 1 d. nuostatas teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Be to, pagal CPK 629 str. 3 d. nuostatas, nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Taigi, apylinkės teismas, nutraukdamas vykdomąją bylą, suinteresuotam asmeniui užkirto kelią neįvykdyto vykdomojo dokumento įvykdymui bei taip pažeidė išieškotojo interesus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neinstancine tvarka peržiūrėjo Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 sprendimą ir padarė priešingas išvadas šiam įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo sprendimui. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-616-578/2010 valstybę atstovavo žemės nuomos sutartį pasirašiusi institucija – Vilniaus apskrities viršininko administracija. Likvidavus šią instituciją, jos teisių perėmėjai (Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) tenka prievolė įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 sprendimą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad antstolė vykdomąjį raštą turėjo vertinti kaip neaiškų. Taip pat apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo skundą išnagrinėti žodinio proceso tvarka. Pasak suinteresuoto asmens, teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, neatskleidė bylos esmės, pažeidė AB „Alvilė“ teisę būti išklausytai bei nagrinėjimo teisme betarpiškumo, žodiškumo ir nepertraukiamumo principus.

Atsiliepimas

Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundžiamą teismo nutartį dalyje, kurioje teismas nusprendė nutraukti vykdomąją bylą, įpareigojo antstolę P. K. grąžinti išieškotojui įmokėtas lėšas, panaikinti, o likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą, konstatuojant, kad antstolės veiksmai, priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-09-23 išduotą vykdomąjį raštą, yra neteisėti. Pareiškėja sutiko su skundo argumentu, kad teismas neturi teisės nutraukti vykdomąją bylą, o turėjo teisę tik panaikinti skundžiamus patvarkymus. Tačiau nesutinka su apeliantu, kad teismas pagal CPK 137 str. 2 d. 1 p. turėjo skundą palikti nenagrinėtu. Pažymėjo, kad pagrindinis pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų siekiamas tikslas buvo, kad teismas konstatuotų, jog antstolės veiksmai, priimant vykdomąjį raštą, buvo neteisėti, ko pakanka nutraukti neteisėtai užvestą vykdomąją bylą. Pasak pareiškėjos, teismo nutartis, kuria remiasi apeliantas, nagrinėjamu atveju neturi precedentinės reikšmės, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Skundas dėl antstolio veiksmų pareikštas remiantis LR CPK 510 str. nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo pareikštą skundą. Pareiškėja taip pat nesutinka, jog nutraukus vykdomąją bylą bus užkirstas kelias įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 sprendimo vykdymui. Pasak pareiškėjos, net ir nutraukus vykdomąją bylą, išieškotojui neužkertamas kelias su tuo pačiu vykdomuoju raštu kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo. Atsiliepime akcentuojama, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota atstovauti Lietuvos valstybei atlyginant žalą (sumokant skolą), todėl žalą turi atlyginti atitinkamus asignavimus valdanti Teisingumo ministerija. Be to, atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą rašytine proceso tvarka nepažeidė CPK reikalavimų, nustatytų principų. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kitus skunde nurodytus antstolės pažeidimus mažareikšmiais ir neturinčiais esminės įtakos sprendžiant antstolės veiksmų teisėtumo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Suinteresuoto asmens AB „Alvilė“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-07 nutarties dalis, kuria nutraukta vykdomoji byla, naikintina ir šioje dalyje byla nutrauktina, o likusioje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-09-23 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-626-578/2010 dėl 12 319 778,43 Lt skolos ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo. Vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta AB „Alvilė“, skolininku – Lietuvos valstybė. Šis vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstolei P. K., kuri 2011-01-19 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį raštą vykdyti dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir šios valstybės institucijos atžvilgiu pradėjo vykdymo veiksmus – pateikė raginimą įvykdyti sprendimą, tikrino informaciją apie šios institucijos turimas lėšas. Skundžiama 2011-03-07 nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas iš dalies patenkino skundą ir pripažino antstolės P. K. veiksmus, priimant vykdyti teismo vykdomąjį raštą, neteisėtais, nutraukė vykdomąją bylą ir įpareigojo antstolę grąžinti išieškotojui įmokėtas nutrauktoje vykdomojoje byloje lėšas.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas vykdomąją bylą, netinkamai taikė LR CPK 630 str. nuostatas, peržengė savo kompetencijos ribas. Pagal ginčo metu galiojusio CPK 629 str. 1 d. 9 p. vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu, išskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo (CPK 595 str. numatytu atveju). Šį patvarkymą patvirtina teisėjas rezoliucija (CPK 630 str. 1 d.). LR CPK 510 str. 1 d. nurodyta, kad gali būti skundžiami antstolių veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Vykdymo proceso metu kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vykdomasis dokumentas priimtas neteisėtai, gali tik panaikinti antstolio patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau teismui nesuteikta teisė nutraukti vykdomąją bylą. Ši teisė išskirtinai yra suteikta tik antstoliui. Suinteresuotas asmuo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo gali reikšti tiesiogiai antstoliui, o šiam atsisakius nutraukti bylą, tai įforminant atitinkamame patvarkyme, toks patvarkymas gali būti skundžiamas nustatyta tvarka. Šiuo gi atveju, pareiškėja, be kitų reikalavimų, prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0093/10/06562. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą nenagrinėtinas teisme, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Lietuvos Respublikos CPK 651 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atidėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 d. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-09-23 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-626-578/2010 yra akivaizdžiai neaiškus, o antstolė tokio vykdomojo rašto neturėjo pagrindo priimti vykdyti. LR CPK 648 str. numatytas vykdomojo dokumento turinys, kur nurodyta, kad vykdomajame dokumente turi būti su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir kt.. Įvertinus išduotą vykdomąjį raštą, konstatuotina, kad jis atitinka įstatyme numatytus turinio, formos reikalavimus. Vykdomajame rašte yra tiksliai atkartota Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 sprendimo rezoliucinė dalis, konkrečiai nurodytas skolininkas – Lietuvos valstybė, t. y. taip, kaip nurodoma ir įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tai, kad vykdomajame rašte nėra nurodomas specialusis valstybę atstovaujantis subjektas, iš kurio biudžeto turėtų būti išieškota skola, priešingai nei teigiama apylinkės teismo nutartyje, nedaro vykdomojo rašto akivaizdžiai neaiškiu, todėl nesutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, jog antstolis negalėjo šio vykdomojo rašto priimti vykdyti. Antra vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį raštą, neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai nustatyti valstybės įgaliotą instituciją, turinčią vykdyti valstybės, kaip skolininkės, pareigas, t.y. savo iniciatyva nuspręsti, jog vykdymas turi būti nukreiptas į pareiškėją Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Kaip minėta, įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje bei vykdomajame rašte skolininku įvardijama Lietuvos valstybė, o ne pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba. Tuo tarpu, tiek patvarkyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tiek raginime įvykdyti sprendimą antstolė klaidingai nurodė jos turimo vykdomojo dokumento turinį, nepagrįstai vykdymo veiksmus pradėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip Lietuvos valstybės atstovės, atžvilgiu. Pažymėtina, kad antstolė neturi teisės savarankiškai kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo bei jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto teisėtumą, savo iniciatyva nustatyti kitą, nei nurodoma vykdomajame rašte, skolininką ir pan.. Priešingi antstolės veiksmai pripažintini neteisėtais. Skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad pagal LR CPK 589 str. 1 d., tuo atveju, jeigu teismo procesinio sprendimo įvykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų skolininko klausimą. Tokio išaiškinimo antstolis į sprendimą priėmusį teismą nesikreipė. Taigi, iš aukščiau išdėstyto, konstatuotina, kad antstolės P. K. veiksmus, jai priimant vykdyti vykdomąjį raštą (klaidingai nurodant skolininką) bei nukreipiant skolos išieškojimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais, o tai yra pagrindas panaikinti antstolės P. K. 2011-01-19 priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų seka, kad Vilniaus apygardos teisme 2011-03-16 buvo priimtas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-616-578/2010; 2011-03-17 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-616-578/2010 vykdymas sustabdytas iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; 2011-05-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-616-578/2010 atnaujintas (civilinė bylos Nr. A2-3374-464/2012), paskirtas bylos nagrinėjimas. Tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismas minimoje byloje atmestų prašymą panaikinti (pakeisti) Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 sprendimą, antstolė P. K. turėtų pakartotinai apsvarstyti klausimą dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti, o jį priėmus, kreiptis LR CPK 589 str. 1 d. numatyta tvarka į sprendimą priėmusį teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. LR CPK 443 str. 5 d. numatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Be to, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skundą dėl antstolės veiksmų, nepažeidė CPK nustatytos tvarkos. Suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ savo argumentus dėl nesutikimo su pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundu dėl antstolio veiksmų išsamiai išdėstė teismui pateiktame atsiliepime. Taip pat, jos manymu reikšmingus teisinius argumentus tiek dėl pareiškėjos skundo, tiek ir dėl apylinkės teismo nutarties, AB „Alvilė“ išdėstė atskirajame skunde, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos suinteresuoto asmens teisės būti išklausytai ar pažeisti bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo, žodiškumo, nepertraukiamumo principai.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-07 nutartis keistina, t.y. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-07 nutarties dalis, kuria nutraukta vykdomoji byla, naikintina ir šioje dalyje byla nutrauktina (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 d. 1 p., 337 str. 4 p.). Likusioje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens AB „Alvilė“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies .

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį pakeisti: nutarties dalį, kuria nutraukta vykdomoji byla, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Likusioje dalyje skundžiamą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius