Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2433-1035/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
1-2433-1035/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27568-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
A. G., M. Z.
Nukentėjusysis
M. M.
Advokatai
Anatolijus Svila, Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2433-1035/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27568-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,kaltinamajam A. G. (A. G.), jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,kaltinamajam M. Z. (M. Z.), jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nukentėjusiajam M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 14 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;

M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 5 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 21 kartą, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. ir M. Z., veikdami kartu 2020 m. liepos 12 d., apie 16.20 val., Vilniuje, Sodų g. 22, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pasinaudodami nukentėjusiojo M. M. bejėgiška būsena, nes pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, M. Z. panaudojant fizinę jėgą, pastūmus nukentėjusįjį M. M., dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, A. G. (A. G.) laikant nukentėjusiojo M. M. ranką, kad jis netrukdytų apžiūrinėti jo kišenes, M. Z. ištraukus iš nukentėjusiojo M. M. kelnių kišenės piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 110 Eur grynais, vairuotojo pažymėjimas, išduotas M. M. vardu, neturintis materialinės vertės, banko „Monese“ debetinė kortelė, išduota M. M. vardu, neturinti materialinės vertės, tokiais savo veiksmais panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. M. priklausantį 120 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. G. ir M. Z. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Parodė, kad su M. susipažino prie Iki parduotuvės. Išgėrė 0,7 l degtinės. Priėjo M. ir pasiūlė alaus. Išeinant M. jau gulėjo prie parduotuvės durų. Pakėlė M., apsaugos darbuotojai pradėjo rėkti. Pradėjo šaukti ant jų vairuotojas. Jie nuėjo su M. į lombardą pakrauti jo telefoną. Jie pradėjo pyktis su M., kad M. išgėrė jo alų. Vairuotojas pradėjo šaukti. Jie pradėjo eiti. Nematė, kaip jie įkrito. Pamatė, kaip M. traukė piniginę, paskui M. sulaikė liudytojas. M. Z. ištraukė piniginę. Nesuprato dėl ko, nes tuo metu buvo girtas. Jis stovėjo šalia ir nieko nedarė. Jis ėjo paskui paaiškinti, kas atsitiko. Kai ėjo iš lombardo, M. kalbėjo, kad galima paimti pinigus. Jis pasakė, kad nenori imti pinigų, nes ką tik išėjo iš įkalinimo įstaigos. Matė, kaip Z. paėmė piniginę iš nukentėjusiojo. Jis tuo metu stovėjo šalia jo. Jis negalėjo laikyti rankų, nes jis nuo jų stovėjo du metrus. Kai ėjo iš lombardo, Z. pasiūlė pasiimti pinigus. Jis atsakė, kad jam nereikia pinigų. Jis stotyje matė, kad kai vairuotojas vijosi, M. paprašė M. paskambinti. M. pradėjo prašyti telefono, M. nedavė PIN kodo, pradėjo rėkti vienas ant kito. M. įsidėjo telefoną į savo kišenę ir pasakė, kad vėliau atiduos.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad 2020 m. liepos 12 d., apie 11.00 val., jis susipažino su nukentėjusiuoju, atsimena tik jo vardą, M., pavardės nežino, susipažino prie Iki parduotuvės, esančios stotyje. Visą dieną vartojo su juo alkoholinius gėrimus, M. nupirko Iki parduotuvėje 0,7 litro talpos degtinės, kartu su juo išgėrė degtinę. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Maždaug valandą iki jo sulaikymo, prie jo ir M. priėjo jo pažįstamas M. Z.. M. pasiūlė nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Jis su M. nuėjo į Iki parduotuvę, nupirko alaus, o M. jų laukė prie laiptų, prie Iki durų. Prie parduotuvės Iki išgėrė po gurkšnį alaus, M. būdamas girtas, negalėjo stovėti, todėl pats nukrito ant žemės. Jis pradėjo M. kelti, M. taip pat pradėjo jį kelti. Tada iš parduotuvės išėjo apsaugos darbuotojas ir liepė jiems eiti toliau nuo parduotuvės. Jis pasakė, kad jie niekur neeis, kad jis paskambins motinai, kad ji paimtų jį su M.. Kadangi jo telefonas buvo išsikrovęs, jis paprašė jam nepažįstamo asmens, kad pastarasis duotų pasinaudoti savo telefonu, žmogus surinko numerį, ir jis iš svetimo numerio paskambino motinai, tačiau mama liepė jam pačiam eiti namo, pasakė, kad neatvažiuos jo pasiimti. M. paėmė M. už porankių, nuvedė į autobusų stotį, pasodino M. ant suoliuko. Jis nuėjo į lombardą, nes norėjo pakrauti savo mobiliojo ryšio telefoną, su juo ėjo M., o M. sėdėjo ant suoliuko. Kai jis su M. grįžo prie M., ten autobuso vairuotojas pradėjo juos vyti iš stoties, kad negertų. Jie pasakė vairuotojui, kad išeina. Tada M. paėmė M. už porankių ir ėjo link Iki parduotuvės. Jis ėjo pirmas, jam už nugaros ėjo M. su M.. Jis girdėjo, kad jam už nugaros M. pradėjo pyktis su M.. Konfliktas kilo dėl to, kad M. paprašė M. duoti jam paskambino iš M. telefono, o M. nenorėjo duoti. M. su M. pradėjo koliotis. Kas vyko tarp M. ir M., jis nematė, nes ėjo priekyje ir buvo girtas. Jis pamatė, kad link jo bėga jam nepažįstami žmonės, jam atrodo, du vaikinai, jie jį pastūmė, tada jis pamatė, kad M. guli ant žemės, o M. pasilenkęs stovėjo virš M.. Jis nematė ir nežino, kodėl M. gulėjo ant žemės. Atbėgęs jam nepažįstamas vaikinas atitraukė M. nuo M., liepė M. gulėti. Neužilgo atėjo policijos pareigūnas, vaikinas jam pasakė, kad pas M. yra M. piniginė. Jis nematė kokiu būdu pas M. atsirado M. piniginė, tačiau matė, kaip jam nepažįstamas vaikinas iš M. kišenės, tik neatsimena kurios, ištraukė M. piniginę. Dėl telefono gali parodyti, kad kai stotyje vairuotojas pradėjo juos vyti, M. paprašė M., kad jis duotų jam mobiliojo ryšio telefoną paskambinti. M. iš pradžių nenorėjo duoti, bet M. paėmė iš jo rankų mobiliojo ryšio telefoną, o po to atidavė. Vėliau M. dar kartą paprašė M. telefono, M. jam pats davė telefoną, tačiau nesakė kodo, kuriuo M. galėtų atrakinti telefoną. M. įsidėjo telefoną sau į kišenę, pasakė, kad telefoną M. atiduos vėliau, tačiau jo akivaizdoje M. M. telefono negrąžino. Jis savo kaltės nepripažįsta, nes jis nedarė nieko, kas yra išvardinta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Jis M. nemušė, fizinio smurto prieš jį nenaudojo, jokių M. daiktų neėmė (1 t., 154–155).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas A. G. parodė, kad nori papildyti savo anksčiau duotus parodymus, jog jam su M. einant iš lombardo pas M., M. jam pasiūlė apvogti M.. M. jam pasakė, kad pastarasis paims iš M. piniginę, o pinigais pasidalins. Jis atsakė M., kad to nedarys, nes M. yra jo draugas, kad jis net negalvotų jį apvogti. Kai grįžo prie M., M. paprašė M., kad pastarasis duotų jam savo mobiliojo ryšio telefoną, M. norėjo paskambinti jo tėvui, nes norėjo kartu su jo tėvu važiuoti į žvejybą. M. davė jam (M.) savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau telefonas buvo užblokuotas. M. paprašė, kad M. pasakytų atrakinimo kodą, tačiau M. atsisakė pasakyti kodą. Tada M. su M. pradėjo ginčytis, ginčijosi dėl telefono PIN kodo, nes M. nesakė M. telefono PIN kodo. Tada kažkoks jam nepažįstamas autobuso vairuotojas atkreipė į juos dėmesį ir pradėjo juos vyti iš stoties. Jie pasakė vairuotojui, kad išeina. Tada M. M. telefoną įsidėjo sau į kišenę, telefono M. negrąžino. Koks telefono modelis jis neatsimena, liečiamu ekranu, pavadinimo nežino. M. paėmė M. už porankių ir ėjo link Iki parduotuvės. Jis ėjo pirmas, jam už nugaros ėjo M. su M.. Jis girdėjo, kad jam už nugaros M. pradėjo pyktis su M.. Pykosi dėl to, kad M. lėtai ėjo, M. sakė M., kad pastarasis normaliai eitų. Jie ėjo pakėlimu, esančių prie autobusų stoties, kur nėra laiptų, M. su M. buvo girti, eidami svyravo, todėl būdami abu neblaivūs, nukrito ant žemės, tyčia M. M. nestūmė ir nepargriovė ant žemės. Jis atsisuko, nes ėjo pirmas, ir pamatė, kad M. su M. guli ant žemės, po to M. atsikėlė, o M. vis gulėjo ant žemės, nes dėl girtumo negalėjo pats atsikelti. Tada pamatė, kad M. ištraukė iš M. kelnių kišenės piniginę ir įsidėjo sau į kišenę. Jis prie gulinčio M. priėjęs nebuvo. Jis norėjo prieiti prie M. ir jį pakelti, tačiau nespėjo, nes pribėgo du nepažįstami vyrai, vienas iš kurių paguldė M. ant žemės, o jam liepė nesiartinti. Jis sakė vyrui, kad M. jo pažįstamas, tačiau vyras liepė nelįsti prie jo. Jis liko stovėti vietoje, vyras laikė M. prispaudęs prie žemės, o jis stovėjo šalia, niekur pasišalinęs nebuvo ir išeiti nebandė. Atvyko policijos pareigūnai, M. uždėjo antrankius, taip pat ir jį, kartu su M., pristatė į komisariatą (2 t., b. l. 1–2).

Kaltinamasis M. Z. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Parodė, kad jis, būdamas Vilniaus stotyje, ėjo prie Iki parduotuvės ir sutiko A. su nukentėjusiuoju. Jie stovėjo išgėrę, jis irgi buvo išgėręs. Jis pasiūlė išgerti dar alaus ir nuėjo į parduotuvę. Jis už savo pinigus nusipirko alaus. Nukentėjusysis nukrito, o G. paėmė telefoną paskambinti iš nepažįstamų žmonių. Jam sakė, kad nukentėjusiojo motina neatvažiuos jo paimti, tada jis pasakė: „Pasodinam ant suoliuko, nes labai girtas“. G. pasakė, kad tėvai važiuoja prie ežero, reikia paskambinti prie ežero. Jis su savimi neturėjo telefono. Nukentėjusysis pasakė, kad gali paimti telefoną, ten pas jį yra jo tėvo telefono numeris. Nukentėjusysis davė telefoną, bet jis buvo užrakintas. Nukentėjusysis nesugebėjo įvesti PIN kodo. Jis pagalvojo, kad vėliau paskambins ir įsidėjo telefoną į kišenę. Jis pasakė G. dar išgerti alaus. G. ėjo pirmas, nukentėjusysis per vidurį, o jis trečias. Jie ėjo link parduotuvės alaus. Jis nukentėjusiojo paklausė, ar duos pinigų alui. Nukentėjusysis nedavė pinigų. Jis pamatė juodą piniginę, ją paėmė, laužimo veiksmų nebuvo. Jis, kai ėmė už kišenės, nukentėjusysis nukrito. Jie griuvo į lataką ir jis ištraukė piniginę. Priėjo stotį. Jis nespėjo piniginės įsidėti į kišenę. Jis paėmė piniginę. Jis seniai nevagia, nes turi daug teistumų. Jis būtų nuėjęs į parduotuvę ir važiavęs namo. Jis niekur nepasišalino.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. Z. parodė, kad 2020 m. liepos 12 d., tikslaus laiko nepamena, jis stotyje sutiko savo seną pažįstamą A. G.. Tuo metu, kai sutiko G., jis buvo išgėręs, nes prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo vienas. Kai sutiko G., pastarasis buvo, kaip jis suprato, kartu su savo pažįstamu. G. pažįstamo nei vardo, nei pavardės jis nežino. Vardą jis sužinojo tik iš jam įteikto pranešimo apie įtarimą. G. su savo pažįstamu vartojo alkoholinius gėrimus, abu buvo girti. G. pasiūlė nueit jam kartu su jais, išgerti alaus. Nukentėjęs buvo girtas, todėl jis su G. pasodino jį ant suoliuko prie autobusų stoties, o pats su G. nuėjo nupirkti alaus. Dar paliko nukentėjusiajam alų, kurį turėjo su savimi. Alų pirko Iki parduotuvėje, po to grįžo prie nukentėjusiojo, pastarasis jau buvo išgėręs jo alų, todėl nukentėjęs pasakė jam, kad eitų į parduotuvę, kad jis nupirks jiems alaus. Kartu su nukentėjusiuoju ir G. ėjo link parduotuvės, nukentėjęs buvo girtas, vos galėjo paeiti, nukentėjęs pats užsikabino ir pargriuvo ant žemės, o jis pargriuvo kartu su juo. Kai nukrito, jis pamatė, kad galinėje kelnių kišenėje nukentėjęs turi piniginę, piniginė buvo juodos spalvos. Jis ištraukė iš nukentėjusiojo galinės kelnių kišenės jo piniginę, nes norėjo nusipirkti alaus, nes pats nukentėjęs buvo nepajėgus nueiti į parduotuvę, tačiau žadėjo, kad nupirks jiems alaus. Piniginę jis laikė rankoje, net nespėjo jos įsidėti į savo kišenę, iš karto pribėgo žmogus, kuris jį sulaikė. Jis prisipažįsta, kad paėmė piniginę iš nukentėjusiojo kišenės, tą padarė, nes norėjo paimti pinigų alui, tačiau fizinio smurto prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo. Kiek pinigų buvo piniginėje, jis nežino, nespėjo pažiūrėti. Mobiliojo ryšio telefono jis nevogė, pats nukentėjęs davė jam jį, nes jis norėjo paskambinti, jis nespėjo nukentėjusiajam grąžinti telefoną, nes jį sulaikė. Vogti mobiliojo ryšio telefono neketino. Koks buvo mobiliojo ryšio telefono modelis, jis nežino, tačiau nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną rado pas jį ir paėmė pareigūnai. Jis turėjo tik vieną telefoną, kuris priklauso nukentėjusiajam, savo telefono neturėjo. A. G. taip pat buvo girtas, atsimena, kad pastarasis irgi buvo nukritęs ant žemės, nes dėl girtumo negalėjo pastovėti ant kojų. A. prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, jokių daiktų iš nukentėjusiojo neėmė ir nevogė (1 t., 114–115).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas M. Z. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta dėl to, kad yra įtariamas plėšimu. Jis lieka prie savo pirminių parodymų, kuriuos davė pirminės apklausos metu, tai yra 2020 m. liepos 13 d. Papildomai nori parodyti, kad prieš nukentėjusįjį jis fizinio smurto nenaudojo, jo nestūmė, mobiliojo ryšio telefoną jam davė pats nukentėjusysis paskambinti, jis jam jo nespėjo grąžinti, o piniginę paėmė iš jo kišenės, nes jis pats žadėjo nupirkti jiems visiems alaus (2 t., b. l. 11).

Nukentėjusysis M. M. apklausiamas teisme parodė, kad 2019 m. liepos 12 d. važiavo iš Pilaitės iki stoties. Nutarė išgerti alkoholinių gėrimų. Sutiko A., su kuriuo išgėrė 0,5 l degtinės. Tuo metu nepažinojo A.. Neprisimena, kas pasiūlė išgerti degtinės. Viskas vyko stotyje. Išgėrė vietoje, prie Iki parduotuvės. Prieš tai buvo pavartojęs 200 g degtinės. Jis atsibudo, kai buvo sulaikomi įtariamieji. Žino, kad praeiviai padėjo. Kai buvo atvažiavus policija, jis matė du įtariamuosius. Neatsimena, kada atsirado Z., ar pastarasis kartu gėrė. Jis tuo metu kaltinamojo M. Z. veido labai neįsidėmėjo. Jie buvo prie autobuso stoties, ant žolytės. Buvo diena. Šviesu. Policijos pareigūnas paaiškino, kad jo telefoną buvo pasiėmę, ištraukė piniginę ir praeinantys žmonės padėjo sulaikyti asmenis. Po to, kai pareigūnas pasakė, jis apsižiūrėjo, kad nebuvo nei telefono, nei piniginės. Jis neatsimena veiksmo, apie kurį pasakojo pareigūnas. Prieš tai turėjo daiktus. Kai jis pirko degtinę Iki parduotuvėje, tuo metu turėjo piniginę ir telefoną. Jo telefonas buvo išmanusis Nokia. Piniginėje buvo vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, 110 Eur. Žino tiksliai sumą iš protokolo, bet atsimena tiksliai, kad buvo 100 Eur. Piniginėje buvo 110 Eur. Kai jam grąžino piniginę, jos turinys buvo toks pats. Iš piniginės niekas nedingo. Piniginė jam buvo grąžinta įvykio dieną PK, vakare, o telefoną jam vėliau grąžino. Įvykio metu nematė, kur tuo metu buvo telefonas ir piniginė. Jam nebuvo padaryta turtinė žala, nes buvo grąžinti daiktai. Be policijos pareigūno pamatė asmenis, kurie padėjo sulaikyti. Kažkokie vaikinai jaunesni už jį, vienas ar dviese. Jam papasakojo pareigūnai, kad nepažįstami ėjo pro šalį ir padėjo sulaikyti. Jis negalėjo pats duoti savo daiktų kaltinamiesiems. Jam nebuvo minčių pasidalinti daiktais gėrimo metu. Su A. išgertuvių metu kalbėjo apie gyvenimą, pasipasakojo, kad neseniai išėjo iš įkalinimo įstaigos. Neprisimena, ar prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Po įvykio nebuvo žymių, skausmų. Jam bendravimo metu nebuvo grasinama panaudoti smurto. Pareigūnai jam tiksliai nepasakė, ką kuris darė, tik bendrai pasakė, kas buvo. Jis prisimena, kad buvo 100 Eur, kortelės, vairuotojo pažymėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas paskelbė nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2020 m. liepos 12 d. įvykių jis neatsimena, nes buvo labai girtas. 2020 m. liepos 12 d., apie 15.30 val., atvažiavo į Vilniaus autobusų stotį ir ten susipažino su vyriškiu vardu A.. Pastarasis buvo apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų, apsirengęs treningais. Jie pabendravę nusprendė išgerti degtinės. Vyras buvo vienas. Jis nupirko 0,5 l talpos butelį ir jie dviese prie Vilniaus autobusų stoties ant laiptelių vedančių link Iki parduotuvės gėrė degtinę. Begeriant degtinę jis prarado sąmonę, sąmonę prarado dėl per daug išgerto kiekio degtinės. Kai atsigavo, jis gulėjo ant žolės, o kiti du jam nepažįstami žmonės sulaikinėjo jo sugėrovą vardu A. ir jam nepažįstamą asmenį. Kaip atsirado antras vyras, jis neatsimena. Gulėdamas ant žolės pastebėjo, jog iš jo kelnių galinių kišenių yra dingusi piniginė, vertė 10 Eur, jos viduje buvo 110 Eur grynais, vairuotojo pažymėjimas, išduotas jo vardu, ir banko „Monese“ debetinė kortelė, materialinės vertės neturi, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su įstatyta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), telefono vertė 100 Eur. SIM kortelė materialinės vertės neturi. Apie tai, kad piniginę ir telefoną pavogė iš jo du vyrai, jis sužinojo iš žmonių, kurie sulaikė du jam nepažįstamus vyrus, vienas iš jų buvo A., su kuriuo jis susipažino stotyje 2020 m. liepos 12 d. ir kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Antro vyro jis neatsimena, neatsimena kaip pastarasis atėjo, jo aprašyti negali, atpažinti negalėtų. Taip pat negali nurodyti vyrų veiksmų jo atžvilgiu, nes buvo be sąmonės, nieko neatsimena. Piniginę su pinigais, vairuotojo pažymėjimu ir banko „Monese“ debetine kortele jam grąžino, negrąžintas buvo tik mobiliojo ryšio telefonas, nes jis supainiojo telefono modelį. Pirminės apklausos metu pasakė, kad telefonas yra „Sony“, o iš tikrųjų tai buvo „Nokia“. Telefonas pirktas žmonos A. M. vardu, tačiau jis juo naudojosi. Pirkimo dokumentus prideda. Banko „Monese“ debetinėje kortelėje pinigų nebuvo, ja pasinaudota nebuvo, bandymų pasinaudoti taip pat nebuvo. Dėl plėšimo jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jis nejautė, kad būtų sumuštas, jokių kūno sužalojimų nepatyrė, į gydymo įstaigą nesikreipė. Greitosios pagalbos nekvietė. Jis žino, kad jis pats negalėjo atiduoti savo daiktų, tai yra piniginės ir mobiliojo ryšio telefono, A. arba kitam vyrui, be to, nepažįstami vyrai, kurie vėliau sulaikinėjo A. su kitu vyru, papasakojo jam, kad A. su draugu jį parvertė ant žemės ir iš jo kišenės ištraukė piniginę ir telefoną, tačiau jis to pats neatsimena, todėl negali nurodyti ką darė jo atžvilgiu A., o ką darė kitas vyras (1 t., b. l. 32–33).

Perskaičius nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, nukentėjusysis paaiškino, kad galima tikėti jo parodymais. Telefono vertė virš 100 Eur. Kadangi jis ne naujas, pasakė kad 100 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad jis, būdamas neblaivus, 2020 m. liepos 12 d., apie 15.30 val., atvažiavo į Vilniaus autobusų stotį ir ten susipažino su vyriškiu vardu A.. Pastarasis buvo apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų, apsirengęs treningais. Jie pabendravę nusprendė išgerti degtinės. Jis nupirko 0,5 l talpos butelį ir jie dviese prie Vilniaus autobusų stoties ant laiptelių vedančių link Iki parduotuvės gėrė degtinės butelį. Begeriant degtinę jis prarado sąmonę ir atgavo ją, kai jis gulėjo ant žolės, o kiti du jam nepažįstami žmonės sulaikė jo sugėrovą vardu A. ir jam nepažįstamą asmenį. Gulėdamas ant žolės pastebėjo, jog iš jo kelnių galinių kišenių yra dingusi piniginė, vertė 10 Eur, jos viduje buvo 110 Eur grynais, vairuotojo pažymėjimas, išduotas jo vardu, ir banko „Monese“ debetinė kortelė, mobilaus ryšio telefonas Sony su įstatyta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur. Po kiek laiko atvyko policijos ekipažas ir sulaikytus du asmenis išvežė į policijos komisariatą. Jam padaryta 220 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 16).

Liudytojas R. K. apklausiamas teisme parodė, kad 2020 m. liepos 12 d. iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo autobusu į Vilniaus autobusų stotį. Išlipo iš autobuso, pasiėmė daiktus ir lipo rampa link pagrindinio įėjimo. Pradėjo kilti ir pamatė kaip du jam nepažįstami asmenys pargriovė kitą nepažįstamą asmenį, ištraukė piniginę iš galinės kelnių kišenės ir asmuo, kuris paėmė pinginę, pradėjo judėti link Iki parduotuvės. Kitas asmuo atsilikdamas judėjo, bet ne taip intensyviai, nes tuo metu vyko iš karto, paskui prisijungė kitas asmuo. Iš po dešinės pusės esančios automobilių stovėjimo aikštelės atbėgo kitas asmuo, kuris puolė sulaikyti stambesnį Z.. G. yra smulkesnis. Atbėgęs asmuo sulaikė stambesnį. Asmuo prisistatė policijos pareigūnu, sakė kviesti 112. Jie buvo visi trys stipriai išgėrę. Jis ėjo, pakėlė galvą ir pamatė, kaip du asmenys panaudojami fizinę jėgą pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir suvaržė judesius. Asmuo gulėjo daugiau šonu, dėl to jam gerai matėsi galinė kelnių kišenė ir ištraukimas. Pargriautas asmuo nieko negalėjo padaryti, nes buvo du žmonės, kurie jį prispaudę laikė. Jis matė gulintį asmenį, kuris buvo prispaustas. Matė ištrauktą tik piniginę. Daugiau daiktų nematė. Nematė, kaip buvo ištrauktas telefonas. Negalėtų teigti 100 procentų, kad prieš asmenį naudojo jėgą. Stambesnysis buvo pagrindiniame plane. Dėl antro negalėtų teigti 100 procentų, nes kai antras pajudėjo, jis kaip niekur nieko, bandė švelninti situaciją. Buvo sukabinamos rankos, sukamasis judesys. Jis pamatė, kad parverčiamas žmogus guli, ištraukia piniginę. Tai buvo pargriuvimas. Negali pasakyti, ar fiksuotas, ar ne fiksuotas buvo pargriuvimas. Tas žmogus ne pats nugriuvo. Jo pirmame plane buvo stambesnysis asmuo. Jis stengėsi laikytis atstumo nuo pareigūno. Sakė, kad jie draugai, gėrė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad 2020 m. liepos 12 d. atvažiavo į Vilnių tarpmiestiniu autobusu. Minėto autobuso išleidimo vieta yra autobusų stotis Vilniuje, Sodų g. Išlipus iš autobuso jam reikėjo pakilti link Iki parduotuvės Vilniuje, Sodų g. 22. Jam einant pakilimu link Iki parduotuvės, jis pamatė kaip pačiam pakilime du jam nepažįstami vyrai ant grindinio yra pargriovę vieną jam nepažįstamą vyrą. Minėti du vyrai naudojo fizinę jėgą, kad vyras gulintis ant grindinio negalėtų pasikeli. Vienas iš fizinę jėgą naudojančių vyrų buvo stambaus kūno sudėjimo, kitas liesesnio kūno sudėjimo. Jam matant stambaus kūno sudėjimo vyras ištraukė iš vyro gulinčio ant grindinio kelnių kišenės piniginę. Stambaus kūno sudėjimo vyras ištraukęs piniginę pradėjo judėti link Iki parduotuvės. Jis sušaukė: „Kur eini, palauk“. Tačiau minėtas vyras nereagavo. Paskui stambaus kūno sudėjimo vyrą nuėjo ir lieso kūno sudėjimo vyras. Jis ėjo paskui juos. Vyrams priėjus arčiau Iki parduotuvės laiptelių, jis pamatė kaip kitas jam nepažįstamas vyras ateina nuo automobilių stovėjimo aikštelės pusės. Minėtas vyras buvo apsirengęs civiliais rūbai. Minėtas vyras jam sušaukė, kad jis yra policijos pareigūnas. Vyras atėjęs nuo automobilių stovėjimo aikštelės priėjo prie stambaus kūno sudėjimo vyro ir jį sulaikė. Jam pasakė, kad jis skambintų bendruoju pagalbos telefonu ir praneštų apie įvykį. Lieso kūno sudėjimo vyras pamatęs, kad stambaus kūno sudėjimo vyras sulaikytas liko stovėti vietoje. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems buvo perduoti stambaus kūno ir lieso kūno sudėjimo vyrai (1 t., b. l. 47–48).

Liudytojas A. R. apklausiamas teisme parodė, kad šią vasarą prie autobusų stoties atėjo pasiimti motinos. Pasistatęs automobilį, pamatė, kad apačioje eina labai neblaivus asmuo. Iš paskos eina du draugai ir prie asmens artėdami priartėjo. Jis stebėjo iš viršaus. Tuo metu vienas buvo stambesnis, kitas – plonesnis. Z. vienas priėjo prie nukentėjusiojo ir pradėjo prie kišenės liesti su ranka. Nukentėjusysis mojavo su ranka, norėjo atitraukti. Z. mėgino ranka ištraukti kažką iš kišenės, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, pradėjo apžiūrinėti kišenes, tačiau gulintis asmuo tam trukdė. Kitas asmuo palaikė nukentėjusiojo ranką. Paėmė juodos spalvos piniginę iš kišenės. Jis sulaikė stambesnį vyrą, kad nebūtų grumtynių, paguldė ant žemės. Kai sulaikė, kitam asmeniui – liudytojui sakė kviesti policiją. Sulaikytas asmuo pradėjo sakyti, kad kas atsitiko, tai jų draugas, lyg tai buvo jiems skolingas. Kai paklausė, koks yra draugo vardas, pavardė, kur gyvena, sakė, kad neprisimena. Norėdamas patikrinti, ar sulaikytas asmuo neturi draudžiamų daiktų, paėmė juodą piniginę iš kelnių kišenės. Atidarė piniginę, pažiūrėjo, kad ne tas asmuo, padėjo šalia, kol neatvažiavo policija. Po 5-7 min. surado telefoną pas sulaikytąjį. Jis nežiūrėjo, koks telefonas. Kai laikė sulaikytąjį, kažkas iš apačios pasakė, kad jie dar pavogė telefoną. Jis pamatė, kad yra telefonas, tik nežino, ar jis sulaikytojo, ar pavogtas. Kitas asmuo pasakė: „Bleha, mes žadėjom į žvejybą važiuoti, o Jūs mums sutrukdėte“. Kai atvažiavo pareigūnai, pasakė patikrinti sulaikytąjį, nes galimai pastarasis pavogė ir nukentėjusiojo telefoną. Kitas asmuo irgi prisidėjo laikydamas nukentėjusiojo ranką, kai išiminėjo piniginę. Su nukentėjusiuoju jam teko bendrauti įvykio metu. Nukentėjusysis buvo neblaivus, sakė, kad asmenų nepažįsta, jie ne draugai, jį apvogė. Piniginę ištraukė iš kišenės. Nežino, iš kurios kelnių kišenės ištraukė. Vienas iš jų prisiartino prie nukentėjusiojo, o antras padėjo jam laikyti ranką, kad nesipriešintų, kad greičiau išimtų. Tas pirmas pargriovė ant žemės, kuris bandė kišti ranką į kišenes. Landžiojo per kišenes, o nukentėjusysis atstūminėjo. Tie veiksmai buvo gulimoje padėtyje. Nukentėjusysis buvo gulimojoje padėtyje. Kolegoms pasakė, kad suimtojo kišenėje yra telefonas, kuris galimai pavogtas iš nukentėjusiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK vyriausiuoju tyrėju. 2020 m. liepos 12 d., apie 16.00 val., jis ne darbo metu, būdamas neuniformuotas, atvyko į Vilniaus autobuso stotį pasitikti į Vilnių atvažiavusios mamos. Jis pastatė savo automobilį prie Iki parduotuvės, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra netoli autobuso stoties. Jam išlipus iš automobilio ir einant link autobusų stoties pamatė, kad iš autobusų stoties pusės eina akivaizdžiai girtas vyras, eidamas svirduliavo. Pamatė, kad vyrui iš paskos eina taip pat girti du vyrai. Vienas iš vyrų buvo liekno kūno sudėjimo, kuris laikė rankoje butelį alaus, tamsių plaukų, ypatingų bruožų, tatuiruočių nematė, atpažinti jį galėtų. Antras vyras buvo stambesnio kūno sudėjimo, tamsių, juodų plaukų, ant dešinės rankos turėjo tatuiruotę, panašią į barkodą, jį taip pat galėtų atpažinti. Minėti du vyrai, einantys iš paskos nukentėjusiajam, iš pirmo žvilgsnio jam pasirodė blaivesni. Tada jis pamatė, kad stambesnis vyras priėjo prie nukentėjusiojo, bandė įkišti ranką į kelnių galinę kišenę nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusysis vyras atstūminėjo jo ranką. Kadangi visą tai vyras darė einant nukentėjusiajam, tai stambesnio kūno sudėjimo vyras bandė kelis kartus ištraukti kažką iš nukentėjusiojo vyro kelnių kišenės, tačiau nukentėjęs kelis kartus jo ranką nustūmė nuo savęs. Tada stambesnio kūno sudėjimo vyras priėjo prie nukentėjusiojo ir jį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis vyras pargriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam pargriuvus, jis matė, kad tas pats stambaus kūno sudėjimo vyras pradėjo apžiūrinėti jo kišenes, lyg kažko ieškodamas. Nukentėjusysis tuo metu savo ranka nustūminėjo stambaus kūno sudėjimo vyro rankas, neleisdamas jam landžioti jo kišenėse. Tada kitas vyras, lieso kūno sudėjimo, priėjo prie nukentėjusiojo ir laikė jo ranką, kad jis nesipriešintų ir netrukdytų stambaus kūno sudėjimo vyrui apžiūrinėti jo kišenes. Tada jis pamatė, kad stambaus kūno sudėjimo vyras iš nukentėjusiojo kišenės, tiksliai neatsimena kurios, ištraukė juodos spalvos piniginę, įsidėjo sau į kišenę, neatsimena į kurią, ir abu vyrai pradėjo šalintis nuo nukentėjusiojo, palikę jį gulėti ant žemės. Kai stambaus ir lieso kūno sudėjimo vyrai paėjo porą žingsnių nuo nukentėjusiojo, jis surėkė jiems, ką jie daro, tuo pat metu nusileidinėjo link jų. Priėjęs prie jų, vyrai pasimetė, jis pargriovė stambesnį vyrą ant žemės, neleido jam atsistoti, laikė jo ranką. Kita ranka jis apčiuopė jį, ar jis neturi su savimi aštrių daiktų, kuriais galėtų jį sužaloti. Užčiuopė jo kišenėje mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. Piniginę, kadangi jis matė, kad jis ją ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės, ji buvo juodos spalvos, padėjo šalia vyro, ant žemės, kad jis pats neišmestų jos į šalia esantį griovį. Lieso kūno sudėjimo vyras stovėjo šalia, jis bandė aiškinti, kad nukentėjęs yra jų draugas, kad jie planavo važiuoti kartu su juo į žvejybą, tačiau kai jis paklausė, koks jų draugo vardas ir pavardė ir kur jis gyvena, jie negalėjo atsakyti. Tada jis paprašė šalia buvusį liudytoją, vyrą, iškviesti policijos pareigūnus, ką jis ir padarė. Atvykusiems policijos pareigūnams jis perdavė sulaikytą stambaus kūno sudėjimo vyrą, piniginę, kurią išėmė iš jo kišenės, taip pat pasakė pareigūnams, kad kišenėje vyras turi mobiliojo ryšio telefoną, tik jis nežino ar telefonas priklauso jam, ar taip pat yra vogtas (1 t., b. l. 52–53).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. 16.23 val. užregistruotas įvykis, jog liudininkas pranešė, jog praeivis jo paprašė iškviesti pagalbą, nes teigia, kad jį apvogė, pats liudininkas viską matė, visi vietoje (1 t., b. l. 9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Sodų g. 22 (1 t., b. l. 19, 22–24).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. Z. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Nokia, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia (1 t., b. l. 39–40, 43).

Iš 2020 m. liepos 27 d. pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas Nokia grąžintas M. M. (1 t., b. l. 44).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. R. iš keturių asmenų nuotraukų, pateiktų jam atpažinimui, jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 1 (M. Z.). Jį jis atpažino pagal bendrus veido bruožus, plaukus, šukuoseną. Jis matė, kad šis vyras 2020 m. liepos 12 d. priėjo prie nukentėjusiojo ir bandė įkišti ranką į kelnių galinę kišenę nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusysis vyras atstūminėjo jo ranką, jis bandė kelis kartus ištraukti kažką iš nukentėjusiojo vyro kelnių kišenės, tačiau nukentėjęs kelis kartus jo ranką nustūmė nuo savęs. Tada jis priėjo prie nukentėjusiojo ir jį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis vyras pargriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam pargriuvus, jis matė, kad jis pradėjo apžiūrinėti jo kišenes, lyg kažko ieškodamas. Jis iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė juodos spalvos piniginę, įsidėjo sau į kišenę (1 t., b. l. 56–58, 61–62).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. R. tarp keturių asmenų nuotraukų, pateiktų jam atpažinimui, jis atpažįsta asmenį, kuriuo nuotrauka yra Nr. 3 (A. G.). Šį asmenį jis atpažino pagal veido bruožus, šukuoseną. Šį asmenį apklausos metu jis apibūdino kaip lieknesnio kūno sudėjimo vyrą. Šis vyras laikė nukentėjusiojo ranką, kad jis nesipriešintų ir netrukdytų jo pirmam atpažintam vyrui apžiūrinėti nukentėjusiojo kišenes (1 t., b. l. 64–66, 69–70).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta juodos spalvos piniginė (1 t., b. l. 72–73, 75–78).

Iš 2020 m. liepos 12 d. pakvitavimo matyti, kad juodos spalvos piniginė grąžinta M. M. (1 t., b. l. 80).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ ketvirtosios kuopos vyriausiojo patrulio J. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 12 d., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu T. S., apie 16.20 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Sodų g. 22, apiplėštas vyras, visi vietoje. Atvykus nurodytu adresu, M. M. paaiškino, kad du vyrai gatvėje jį pargriovė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną ir piniginę. Įvykio liudininkas A. R. paaiškino, kad jis matė, kaip du vyrai pasivijo nukentėjusį, pargriovė jį ant žemės, smulkesnis vyras (A. G.) laikė už rankos, o kitas vyras (M. Z.) iš galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę ir pradėjo šalintis. Tada A. R. su kitu įvykio liudininku R. K. įtariamuosius pasivijo ir liepė laukti policijos, A. R. iš įtariamojo M. Z. paėmė nukentėjusiojo piniginę ir jiems atvykus perdavė kaip daiktinį įrodymą. Atvykus į vietą, kartu su ekipažu V1911 sulaikė M. Z. ir A. G.. M. M. pristatytas į VPK OVS rašyti pareiškimą. Prie tarnybinio pranešimo pridedama: galimai M. M. juodos spalvos piniginė, kurioje buvo du banknotai po 50 Eur ir vienas banknotas 5 Eur, monetomis 4,95 Eur, vairuotojo pažymėjimas, išduotas M. M. vardu, „Monese“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. 16.54 val. M. Z. nustatytas 1,17 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 98).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. 16.58 val. A. G. nustatytas 1,24 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino. Jie neneigia, kad kaltinime nurodytą dieną ir vietoje buvo susitikę su nukentėjusiuoju, kartu vartojo alkoholinius. Kaltinamasis M. Z. neneigia ir aplinkybės, kad ištraukė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės piniginę. Šį savo veiksmą paaiškina tuo, kad nukentėjusysis buvo pažadėjęs nupirkti alaus, tačiau dėl savo girtumo buvo nepajėgus nueiti į parduotuvę. Abu kaltinamieji nepripažino smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo fakto. Kaltinamojo A. G. teigimu, jis nematė kokiu būdu M. Z. paėmė nukentėjusiojo piniginę, be to, buvo nuo jų dviejų metrų atstumu, todėl negalėjo laikyti nukentėjusiojo rankos. Kaltinamasis M. Z. teigia nestūmęs nukentėjusiojo, pastarasis pats pargriuvo. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamųjų užimtą poziciją byloje, nes ji prieštarauja liudytojų nurodytoms aplinkybėms. Paties nukentėjusiojo duoti parodymai tiek dėl telefono, tiek dėl piniginės praradimo aplinkybių neturi esminės reikšmės šiai bylai, kadangi dėl apsvaigimo nuo alkoholio jis šių aplinkybių neatsimena.

Kalbant apie kaltinamųjų bendrą tikslą įvykdyti veiką, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodytą svarbią aplinkybę, kad išgertuvių metu, kai nukentėjusysis buvo paliktas sėdėti ant suoliuko, abu kaltinamieji ėjo į lombardą (arba iš lombardo) ir M. Z. pasiūlė apvogti nukentėjusįjį, t. y. paimti piniginę ir pasidalinti pinigais. Ši aplinkybė paneigia kito kaltinamojo M. Z. versiją dėl nukentėjusiojo pažado nupirkti alaus ir jo paties (M. Z.) iniciatyvos pačiam nueiti į parduotuvę su nukentėjusiojo pinigine.

Aplinkybė dėl M. Z. pasiūlymo apvogti nukentėjusįjį pati savaime nepatvirtina, kad kaltinamieji turėjo išankstinį tikslą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. apiplėšti. Ji labiau patvirtina, kad kaltinamieji turėjo išankstinį tikslą pasinaudoti nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Kita vertus, kaltinamojo M. Z. veiksmus, pastumiant nukentėjusįjį, piniginės ištraukimą iš kelnių kišenės, kito kaltinamojo A. G. veiksmus, laikant nukentėjusiojo ranką, kad pastarasis, nors ir bejėgiškos būklės, nesiprieštintų piniginės paėmimui, patvirtina du liudytojai, kurie matė įvykį nuo pat pradžios, t. y. tos vietos, kai visi nukentėjusysis ir kaltinamieji ėjo link Iki parduotuvės. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų R. K. ir A. R. objektyvumu nurodant įvykio aplinkybes. Liudytojai nepažinojo nukentėjusiojo ir įvykio liudininkais tapo atsitiktinai.

Liudytojas R. K., negalėdamas konkretizuoti abiejų kaltinamųjų veiksmų, parodė, kad pamatė kaip du asmenys, kurie vėliau buvo sulaikyti, ant grindinio yra pargriovę jam nepažįstamą vyrą, naudojo fizinę jėgą, kad asmuo negalėtų pasikelti, ir stambesnio kūno sudėjimo vyras (M. Z.) ištraukė iš gulinčio vyro kelnių kišenės piniginę. Apklausiamas teisme šis liudytojas patikslino, kad asmuo ne pats pargriuvo, o jį pargriovė. Liudytojas A. R. davė išsamesnius parodymus. Jis matė, kad iš pradžių M. Z. eidamas bandė įkišti ranką į nukentėjusiojo kišenę, o nukentėjusysis atstūminėjo jo ranką, tačiau po kelių nesėkmingų bandymų M. Z. pastūmė nukentėjusįjį ir šis pargriuvo ant žemės. Pasak liudytojo, M. Z. toliau kišo ranką į nukentėjusiojo kelnių kišenę, o pastarasis atstūminėjo jo ranką, tada prie nukentėjusiojo priėjo kaltinamasis A. G. ir laikė nukentėjusiojo ranką, kad netrukdytų M. Z. apžiūrėti gulinčio nukentėjusiojo kišenes.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, išskyrus telefono paėmimą plėšimo būdu, patvirtina ne tik kai kurios jų pačių nurodytos aplinkybės (kad stotyje kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus, M. Z. siūlė apvogti nukentėjusįjį), nukentėjusiojo M. M. (kad jis atvyko į stotį, susipažino su A. G., kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus, turėjo piniginę su grynaisiais pinigais, neturėjo tikslo piniginės niekam atiduoti) ir liudytojų R. K., A. R. duoti parodymai, kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, pakvitavimai, daiktų apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamieji A. G. ir M. Z., turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, kaltiname nurodytu laiku bei vietoje panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. M. Z. panaudodamas fizinę jėgą, pastūmė nukentėjusįjį M. M., dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, A. G. laikant nukentėjusiojo M. M. ranką, kad jis netrukdytų apžiūrinėti jo kišenes, M. Z. ištraukė iš nukentėjusiojo M. M. kelnių kišenės piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 110 Eur grynais, vairuotojo pažymėjimas, išduotas M. M. vardu, neturintis materialinės vertės, banko „Monese“ debetinė kortelė, išduota M. M. vardu, neturinti materialinės vertės. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, kaltinamųjų bendra veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime taip pat nurodyta, kad M. Z. paėmė iš nukentėjusiojo M. M. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Eur vertės, ir jam negrąžino. Šie veiksmai taip pat kvalifikuoti kaip plėšimas bendrininkaujant. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Minėta, kad kaltinamasis M. Z. siūlė kitam kaltinamajam apvogti nukentėjusįjį paimant iš jo piniginę ir pasidalinti pinigais. Apie telefoną kalbos nebuvo. Telefono atsiradimo pas kaltinamąjį M. Z. aplinkybės šioje byloje gali būti nustatytos tik remiantis kaltinamųjų parodymais, nes liudytojų nėra, o nukentėjusysis šių aplinkybių neprisimena. Liudytojai R. K. ir A. R. parodė, kad matė tik piniginės pagrobimo aplinkybes. Iš pačių kaltinamųjų duotų parodymų matyti, kad nukentėjusysis pats davė telefoną M. Z., tačiau pastarais negalėjo juo pasinaudoti, nes nežinojo PIN kodo. Aplinkybių, kad kaltinamieji arba tik kaltinamasis M. Z. būtų paėmęs nukentėjusiojo telefoną panaudodamas fizinį smurtą, byloje nenustatyta. Šie veiksmai teoriškai galėtų būti vertinami kaip atviroji vagystė, tačiau toks kaltinimas šioje byloje nėra pareikštas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako ir šalina iš kaltinimo aplinkybes „M. Z. (M. Z.) paėmus iš nukentėjusiojo M. M. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Eur vertės, ir jam negrąžinus“.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (2 t., b. l. 98), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 99), teistas 14 kartų, taip pat už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 65–81), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 93–97), išėjęs 2020 m. liepos 10 d. iš įkalinimo įstaigos, nepraėjus dvejoms dienoms padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja A. G. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir pakankamai švelnesnės (bauda, laisvės apribojimas) bausmės. Akivaizdu, kad šios bausmės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio. Pažymėtina, kad A. G. vieną kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Teismo vertinimu, toks elgesys rodo, kad nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. G. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (nukentėjo žmogus), legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, nesiregistravimas Užimtumo tarnyboje neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Teismas, skirdamas bausmę M. Z., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (2 t., b. l. 46), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 47), teistas 21 kartą, taip pat už analogišką nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 21–37), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 44–45). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja M. Z. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir švelnesnės (areštas), ir griežtesnės (laisvės atėmimas) bausmės. Akivaizdu, kad šios bausmės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio. Pažymėtina, kad M. Z. du kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Teismo vertinimu, toks elgesys rodo, kad nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. Z. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (nukentėjo žmogus), legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. Z. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, keičiant laisvės atėmimo bausme (pridedama bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą).

Dėl kitų klausimų

Bylos duomenimis, A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 12 d. 16.30 val. (1 t., b. l. 144). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 14 d. (1 t., b. l. 167–169). Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kaltinamajam A. G. paskirtas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2020 m. liepos 12 d. 16.30 val.) įskaitytinas į bausmę.

Bylos duomenimis, M. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 12 d. 16.30 val. (1 t., b. l. 103). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi M. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 14 d. (1 t., b. l. 126–128). Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kaltinamajam M. Z. paskirtas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2020 m. liepos 12 d. 16.30 val.) įskaitytinas į bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. G. valstybės naudai priteistinos 120 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. G. valstybės naudai priteistinos 96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismas pažymi, kad šioje byloje, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 12 d. 16.30 val., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

M. Z. (M. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 (dvidešimties) parų bausme ir M. Z. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 12 d. 16.30 val., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.

Kaltinamajam M. Z. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl 120 Eur ir 96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš