Kauno apygardos teismo nutartis

2025-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-383/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-05-23Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-09-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-22
Bylos Nr.
1A-445-383/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00826-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Algirdas Giedraitis, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
V. M.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-383/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00826-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Vaido Vasiliausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,nuteistojo V. M. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, nuteistasis V. M. įpareigotas visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, V. M. uždrausta visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 5 d. apie 21.25 val., automobilyje „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotines medžiagas – mišinį, kuriame nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurios masė yra 0,014 g (1,9 procento), kurias automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinėje dalyje, išbarstytas ant automobilio grindų, apžiūros metu 2024 m. sausio 5 d. apie 21.25 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus policijos pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. M. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad nors kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei kaltę įrodo byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurie tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo. Teismas pažymėjo, kad atlikus automobilio apžiūrą toje vietoje, kurioje sėdėjo V. M., ant žemės buvo surasta išbarstyta medžiaga, kurios sudėtyje, kaip nustatyta atlikus objektų tyrimą, buvo psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurios masė yra 0,014 g (1,9 procento).

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. M. gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują V. M. išteisinantį nuosprendį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas bei prieštaringas išvadas, tuo iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso normas. Dėl šių priežasčių buvo suvaržytos ginamojo teisės, o tai sukliudė pirmos instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis V. M. savo kaltės dėl inkriminuojamos veikos niekada nepripažino ir nurodė, kad nežino kaip automobilyje rasta psichotropinė medžiaga jame atsirado, nes automobilis ne jo. Dauguma netiesioginių įrodymų tik patvirtina faktą, kad narkotinės medžiagos buvo rastos automobilyje ant grindų toje vietoje, kur sėdėjo nuteistas V. M.. Šio fakto neneigia ir pats nuteistasis. Ši aplinkybė niekaip neįrodo, kad rastosios narkotinės medžiagos priklauso nuteistajam.

3.3. Skunde akcentuojama, kad teismo nurodoma aplinkybė, jog liudytojai policijos pareigūnai D. N. ir A. D., atlikdami V. M. dalinę apžiūrą, ant jo kelnių pastebėjo galimai augalinės kilmės medžiagos likučius, o dėl spalvos ir aitraus kvapo nusprendė, kad tai kanapės, neatitinka byloje esančių duomenų. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad nuteistojo aplipusias kelnes matė tik liudytojas D. N., kuris apie tai pasakė liudytojui A. D., taip pat, informavo, jog viską nufotografavo. Šių prilipusių medžiagų nei vienas iš minėtų liudytojų nelietė ir neuostė, todėl teigti, kad ten buvo kanapės, o ne paprastas tabakas, kaip teigia nuteistasis, nėra jokio pagrindo. Šios medžiagos nebuvo paimtos ir ištirtos. Šią aplinkybę nurodo ir pirmos instancijos teismas, tačiau neaišku, kodėl daro kategorišką išvadą, jog tai nepaneigia išvados, kad automobilyje rasta narkotinė medžiaga priklausė būtent nuteistajam V. M..

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad įvykio apžiūros protokole indelio suradimo vieta nenurodyta. Apklausti liudytojai D. N., A. D., G. V. nurodo, kad geltonos spalvos užsukamas indelis rastas ant grindų. Iš vaizdo įrašo ,, (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad ant automobilio galinės sėdynės matomas geltonos spalvos su užrašais indelis ir supakuotas plastikinis puodelis. Vėliau, užduodant klausimą V. M., nurodoma, jog indelis rastas po sėdyne, kur sėdėjo V. M.. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad iš automobilio durelių kišenės išimamas geltonos spalvos buteliukas. Taigi, aptariamo buteliuko radimo aplinkybės prieštaringos, šie prieštaravimai nepašalinti. Nepaisant šių prieštaravimų ir to, kur buvo rastas buteliukas, byloje nėra jokių duomenų, kad šiame rastame buteliuke kada nors buvo laikomos narkotinės medžiagos ir, kad buteliukas priklausė ginamajam. Tai patvirtina ir specialistų išvados, jog ant rastojo buteliuko V. M. rankų pėdsakų ir jo biologinių pėdsakų nerasta.

3.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo V. M. atsisakymą atlikti tyrimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo, pirmos instancijos teismas laiko ginamojo kaltės netiesioginių įrodymu. Tokia teismo išvada prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui, pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

3.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu V. M. iš kaltinimo pašalintas objektyvusis požymis – neteisėtas narkotinės medžiagos įgijimas, motyvuojant, kad nėra patikimų duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti, kada, kokiu būdu ir aplinkybėmis jis įgijo automobilyje surastą narkotinę medžiagą. Esant tokiai situacijai, kyla pagrįstas klausimas, kaip galima neteisėtai laikyti narkotine medžiagas, už ką V. M. ir nuteistas, jų neįgijus. Analogiška situacija yra ir dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo. Dėl šio požymio, taip pat, nėra jokių objektyvių duomenų kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis jas nuteistasis laikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ant automobilio grindų rastas labai nedidelis narkotinės medžiagos kiekis. Neatmetama galimybė, jog šias narkotines medžiagas galėjo pernešti ir jos likti nuo batų asmenų, kurie anksčiau yra važiavę šiuo automobiliu. Tuo labiau, kad ir automobilio savininkas T. P. nurodo, jog yra anksčiau ne kartą vežęs ir kitus asmenis bei tai, kad automobilį valo retai. Be to, šios narkotinės medžiagos galėjo automobilyje atsirasti atsitiktinai, net nežinant asmeniui, kuris šias medžiagas galėjo palikti, pernešant joms prilipus prie batų padų.

3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad visi asmenys buvę automobilyje, nurodo, kad automobilyje buvo rūkomos cigaretės. Įvykio vietos apžiūros metu jokios nuorūkos nebuvo išimtos. Jei jos būtų išimtos, būtų galima nustatyti, ar įvykio metu buvo rūkomos narkotinės medžiagos ir kas jas rūkė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo V. M. gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Daina Dilbienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina nuteistojo V. M. kaltę, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistojo gynėjas grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. M. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, tokiu būdu padarydamas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad V. M. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo V. M. gynėjo apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. M. kaltės.

8. Nuteistasis V. M. viso proceso metu kaltę neigė ir laikėsi versijos, kad automobilyje rastos psichotropinės medžiagos jam nepriklausė, ant jo kelnių buvo rastos cigarečių tabako nuotrupos. Nors nuteistasis V. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę neigė, tačiau jo pateikta versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. N. paaiškino, kad automobilyje, kuriame sėdėjo keturi asmenys, buvo rastos narkotinės medžiagos. Liudytojo teigimu, niekas iš automobilyje sėdėjusių asmenų nenurodė kam šios medžiagos priklauso. Nurodė, kad nuteistasis V. M. sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje, kur ir buvo rastos draudžiamos medžiagos. Atliekant nuteistojo apžiūrą, ant jo kelnių buvo pastebėti galimai augalinės kilmės medžiagos (kanapių) likučiai. Kadangi liudytojas nurodė nepamenantis konkrečių įvykio aplinkybių, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. N. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisme, t. y. kad, apžiūrint automobilį, jo galinėje keleivio vietoje (dešinėje pusėje), kurioje sėdėjo V. M., ant automobilio grindų, šalia kilimėlio, buvo pastebėta išbarstyta medžiaga, kuri buvo augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos – kanapės. Taip pat asmens apžiūros metu ant V. M. kelnių buvo pastebėta prilipusių žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos – ,,žolės“ likučių. Kol laukė atvykstančių tyrėjų, T. P. ir K. J. pasakė, kad galimai narkotinės medžiagos priklauso V. M. (1 t., b. l. 54-57).

10. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. V. teigė mačiusi, kad įvykio vietoje stovėjusio automobilio gale buvo pribarstytos galimai narkotinės medžiagos. Manė, kad tai narkotinės medžiagos dėl jaučiamo specifinio kvapo. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog automobilio galinėje keleivio dešinėje pusėje, ant automobilio grindų, šalia kilimėlio, buvo rasta išbarstyta augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga. Nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad automobilyje sėdėjo keturi asmenys, o toje vietoje, kurioje rastos galimai narkotinės medžiagos, sėdėjo nuteistasis V. M.. Kiek prisimena, automobilio vairuotojas T. P. nurodė, kad nei jis, nei draugė K. J. nevartoja narkotinių medžiagų, įtaria, kad rastos medžiagos yra V. M.. Kad ant V. M. rūbų buvo prilipę narkotinių medžiagų likučiai, pastebėjo anksčiau atvykę pareigūnai (1 t., b. l. 60-63).

11. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. D. paaiškino, kad automobilyje sėdėjo 4 ar 5 asmenys: viena mergina ir vaikinai. Kai kalbino vairuotoją, pastebėjo, kad nuteistasis V. M., sėdėdamas automobilio gale, dešinėje pusėje, pradėjo muistytis. Suprato, kad nuteistasis bando kažką paslėpti ar atsikratyti. Priėjus prie automobilio durelių ir jas atidarius, pasijuto kanapių kvapas, nuteistasis buvo aplipęs kanapių likučiais. Nusprendė, kad tai kanapės dėl aitraus kvapo ir žalios spalvos. Ant automobilio grindų buvo išbarstytos kanapės. Padarė prielaidą, kad automobilyje nuteistasis išbarstė narkotines medžiagas ant grindų, nes darė greitus veiksmus, muistėsi, o kiti asmenys automobilyje ramiai sėdėjo. Be to, kanapės buvo išbarstytos būtent toje vietoje, kur sėdėjo nuteistasis. V. M. įvykio vietoje atrodė apsvaigęs, nes nuo jo jautė kanapių kvapą, pastebėjo, kad jo akių vyzdžiai yra išsiplėtę. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai L. Č., K. J. patvirtino, kad automobilio gale, dešinėje pusėje sėdėjo nuteistasis V. M..

12. Teismas, pripažindamas nuteistąjį V. M. kaltu, pagrįstai rėmėsi ir kitais įstatymų nustatyta tvarka gautais bylos duomenimis. 2024 m. sausio 5 d. D. N. tarnybiniame pranešime dėl sulaikytų asmenų, nurodyta, kad 2024 m. sausio 5 d. dirbo kartu su specialistu A. D. ir vyr. specialistu K. V.. Apie 21.25 val. buvo pastebėtas tamsios spalvos automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo 4 asmenys. Jie sukėlė įtarimą, kad gali turėti draudžiamų daiktų ar medžiagų, todėl buvo nuspręsta juos patikrinti. Priėjus prie minėto automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo T. P., keleivio priekinėje sėdynėje – K. J., galinėje sėdynėje, keleivio kairėje pusėje – L. Č., galinėje sėdynėje, keleivio dešinėje pusėje – V. M.. Detaliau apžiūrėjus minėtą transporto priemonę, galinėje keleivio dešinėje pusėje, kurioje sėdėjo V. M., ant automobilio grindų, šalia kilimėlio, buvo išbarstyta augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos, kanapės ir jų dalys. Šalia minėtų medžiagų buvo geltonos spalvos užsukamas indelis. Taip pat ant V. M. pilkos spalvos kelnių buvo pastebėta prilipusių žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų – kanapių (1 t., b. l. 38). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2024 m. sausio 6 d. G. V. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 29–37). Iš 2024 m. sausio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atidarius automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dešinės pusės dureles, ant grindų kilimėlio matomos išbirusios žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 39–51). 2024 m. liepos 1 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada patvirtina, kad žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinyje, kurio bendras kiekis yra 0,715 g, iš geltonos spalvos plastikinio indelio, rasto ir paimto 2024 m. sausio 5 d. automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra kanapių (antžeminių dalių), kurių masė nebuvo nustatyta, nes didesnė dalis jame esančių medžiagų yra labai smulkios ir sutrintos. Mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,014 g (1,9 procento) (1 t., b. l. 130–133). Iš 2024 m. birželio 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti 4 policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įrašai yra 2024 m. sausio 5 d. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnai automobilio viduje, gale, dešinėje pusėje (kur sėdėjo V. M.), ant grindų, randa išbarstytas galimai narkotines medžiagas, o automobilyje sėdėjusi K. J. policijos pareigūnams nurodė, kad kanapes rūkė ,,galas“, t. y. automobilio gale sėdintys asmenys. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad ant V. M. kelnių prilipusi tamsios spalvos medžiaga. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad V. M. atsisako daryti kraujo tyrimus (1 t., b. l. 96-120). Iš 2024 m. sausio 5 d. medicininio dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad V. M. atsisakė daryti šlapimo ar kraujo tyrimą narkotinių medžiagų vartojimo faktui nustatyti (1 t., b. l. 146).

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. M. kaltės, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė įrodyta visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir padarius motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kad kaltinančių įrodymų visuma sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. M. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, apibendrinus šios nutarties 8-13 punktuose aptartus byloje esančius įrodymus, matyti, kad nuteistasis V. M. neigė aplinkybę, kad automobilyje rastos psichotropinės medžiagos priklauso jam. Vis dėlto, nuteistojo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad liudytojai D. N., A. D. patvirtino, kad V. M. sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje. Šios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis. Policijos pareigūnai D. N., G. V., A. D. teigė, kad, atlikus įvykio vietoje stovėjusio automobilio ,,Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, buvo rastos išbyrėjusios augalinės kilmės medžiagos (šalia automobilio gale dešinėje pusėje esančios keleivio vietos, ant grindų), automobilyje sėdėję asmenys (T. P., L. Č., V. M., K. J.) nepripažino, kad rastos medžiagos priklauso kuriam nors iš jų (šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai). Atsižvelgiant į tai, visi automobilyje sėdėję asmenys buvo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą šlapimo ir kraujo tyrimų paėmimui, siekiant nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, tačiau K. J., L. Č. šlapime ir T. P. kraujyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (1 t., b. l. 151-153). Tuo tarpu V. M. atsisakė daryti šlapimo ar kraujo tyrimą, siekiant patikrinti, ar jis vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas (1 t., b. l. 146). Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad automobilio salone rastos augalinės kilmės medžiagos mišinyje, kurio bendras kiekis yra 0,715 g, nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,014 g (1,9 procento).

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dauguma byloje esančių netiesioginių įrodymų tik patvirtina tą faktą, kad narkotinės medžiagos buvo rastos automobilyje ant grindų toje vietoje, kur sėdėjo nuteistas V. M., tačiau neįrodo, kad rastosios narkotinės medžiagos priklauso nuteistajam. Visų pirma, pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Antra, atmesdama šį argumentą kaip nepagrįstą, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai D. N. ir A. D. teigė, kad, įvykio vietoje atliekant nuteistojo V. M. dalinę apžiūrą, ant jo kelnių buvo pastebėtos galimai augalinės kilmės medžiagos (kanapių) likučiai, sprendė, kad tai – kanapės dėl aitraus kvapo ir žalios spalvos. Sutiktina su gynėju, kad ant nuteistojo kelnių pastebėti augalinės medžiagos likučiai nebuvo paimti ir ištirti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai nepaneigia išvados, kad automobilio salone rastos draudžiamos medžiagos priklauso būtent nuteistajam. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. D. paaiškino, kad tuo metu, kai kalėjo su automobilio vairuotoju, pamatė, kad automobilio gale sėdintis V. M. pradėjo muistytis, suprato, kad jis bando kažką paslėpti ar atsikratyti. Priėjus prie automobilio durelių ir jas atidarius, liudytojas pajuto kanapių kvapą ir pastebėjo, kad ant automobilio grindų, kur sėdėjo V. M., buvo išbarstytos kanapės. Be to, liudytojo teigimu, V. M. atrodė apsvaigęs, nuo jo buvo jaučiamas kanapių kvapas, pastebėjo, kad jo akių vyzdžiai yra išsiplėtę. Pažymėtina, kad liudytojo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios V. M. būseną įvykio metu, paprastai ir yra būdingos asmeniui, pavartojusiam kanapių. Kaip minėta, visi automobilyje sėdėję asmenys buvo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą dėl kraujo/šlapimo mėginio paėmimo dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo fakto nustatymo ir vienintelis V. M. atsisakė pasitikrinti dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, kitų trijų automobilyje buvusių asmenų kraujyje ir šlapime nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. N. nurodė, kad, kol laukė atvykstančių tyrėjų, T. P. ir K. J. pasakė, kad galimai narkotinės medžiagos priklauso V. M.. Be to, kaip pagrįstai ir išsamiai aptarė nuteistojo nurodomas ir prieštaringas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, V. M. negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti kodėl jis atsisakė atlikti tyrimus, jei žinojo, kad nėra vartojęs draudžiamų medžiagų ir automobilio salone rastos medžiagos jam nepriklauso. Versija, kad automobilio salone rastas psichotropines medžiagas galėjo pernešti kiti anksčiau automobiliu važiavę asmenys, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių (įvertinus nuteistojo būseną įvykio metu, elgesį, atsisakymą pasitikrinti dėl draudžiamų medžiagų vartojimo, ant kelnių matomus augalinės kilmės medžiagos likučius), ją paneigia aukščiau aptarti byloje esantys įrodymai. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai vieni kitus papildo, nėra tarpusavyje prieštaringi ir sudaro vientisą įrodymų grandinę.

15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą gynėjo skundo argumentą, kad byloje nėra objektyviojo nusikalstamos veikos požymio – laikymo, nėra jokių objektyvių duomenų kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis jas nuteistasis laikė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje psichotropinių medžiagų laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-167-719/2023). Nors rastos psichotropinės medžiagos buvo išbarstytos automobilio salone, tačiau byloje esantys aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad šios medžiagos priklausė V. M., jos buvo laikomos automobilyje ,,Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad psichotropinės medžiagos buvo V. M. žinioje ir jis turėjo realią galimybę su jomis elgtis savo nuožiūra. Tai patvirtina byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino.

16. Gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad automobilyje rastame buteliuke kada nors buvo laikomos narkotinės medžiagos ir, kad buteliukas priklausė ginamajam. Pažymėtina, kad automobilio apžiūros metu, be birios medžiagos, išties buvo surastas ir plastikinis užsukamas indelis. Sutiktina su gynėju, kad ant tirti pateikto indelio su užsukamu dangteliu, nebuvo rasti V. M. biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 130-142), tačiau ši aplinkybė, t. y. kad buteliukas su užsukamu dangteliu priklausė nuteistajam, nebuvo inkriminuota V. M. ir neturi reikšmės, sprendžiant jo kaltės klausimą.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nuteistojo V. M. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisVaidas VasiliauskasValdas Vitunskas